Civilinė byla Nr. e2-906-407/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00114-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.23
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VICI investments“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas atgręžti sprendimo įvykdymą, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VICI investments“ ieškinį atsakovui V. G. dėl baudos priteisimo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VICI investments“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. G. 180 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo sprendimas buvo pakeistas ir ieškinys tenkintas iš dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-403/2021, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties dalį, kuria ieškovei UAB „VICI investments“ iš atsakovo V. G. priteista 90 000 Eur bauda, 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos, ir šią bylos dalį grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-593-241/2021, panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės UAB „VICI investments“ ieškinį atsakovui V. G. dėl baudos priteisimo atmetė.
3. Atsakovas V. G. kreipėsi į teismą prašydamas taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą ir iš ieškovės UAB „VICI investments“ priteisti sumokėtą 99 826 Eur sumą, taip pat bylinėjimosi išlaidas: 2 325 Eur žyminį mokestį, sumokėtą paduodant apeliacinį skundą, bei 2 100 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą. Patikslintu prašymu atsakovas V. G. prašė grąžinti 100 Eur už sumokėtą žyminį mokestį už byloje pareikštą priešieškinį, kurio teismas nepriėmė, bei permokėtą 525 Eur žyminio mokesčio sumą už kasacinį skundą.
4. Ieškovė pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant ir nurodė, kad byloje teiks kasacinį skundą ir prašys teismo sprendimo vykdymo sustabdymo. Pažymėjo, kad atsiliepimo pateikimo metu kasacinio skundo pateikimo terminas dar nėra suėjęs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 8 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies, nutarė atgręžti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo įvykdymą: atsakovui V. G. iš ieškovės UAB „VICI investments“ priteisti 99 826 Eur.
6. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės UAB „VICI investments“ ieškinį atsakovui V. G. dėl baudos priteisimo atmetė, todėl sprendė, kad atsakovui V. G. yra grąžintina visa tai, kas buvo sumokėta, vykdant panaikintą Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovas V. G. paduodamas kasacinį skundą sumokėjo 2 100 Eur žyminį mokestį, o paduodamas apeliacinį skundą – 2 325 Eur žyminį mokestį. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu panaikindamas Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimdamas naują sprendimą taip pat išsprendė ir atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą, todėl atsakovo prašymo dėl išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme bei kasacinės instancijos teisme, taikant sprendimo įvykdymo atgręžimo taisykles, spręsti nėra pagrindo, nes šių sumų išieškojimas galimas vykdymo procese.
8. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsakovo priešieškinis laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Šia nutartimi buvo išspręstas ir atsakovo sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimas, pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti atsakovui V. G. 100 Eur žyminio mokesčio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė UAB „VICI investments“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, atsakovo prašymą atmesti, perduoti atsakovo patikslintą prašymą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Prieš pat pareiškimo nagrinėjimą teismo posėdyje atsakovas pateikė naują patiksliną pareiškimą, kurį teismas priėmė ir teismo posėdžio neatidėjo, nenustatė termino atsiliepimui pateikti ir nesudarė sąlygų ieškovei su patikslintu prašymu susipažinti. Tokiu būdu buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas ir teisė būti išklausytam.
9.2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad rengia kasacinį skundą, todėl teismas sprendimo vykdymo atgręžimo klausimą turėjo ir galėjo spręsti po to, kai sueis kasacinio skundo pateikimo terminas ir (ar) bus išspręstas kasacinio skundo priėmimo klausimas.
9.3. Nutartis yra be motyvų, o tai yra absoliutus jos negaliojimo pagrindas.
10. Atsakovas V. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismas neprivalėjo suteikti galimybės ieškovei atsiliepti į patikslintą pareiškimą. Be to, patikslintu pareiškimu buvo sumažintas priteistino žyminio mokesčio dydis, taigi iš esmės naudingas ieškovei. Atsakovo teigimu, ieškovė nesąžiningais veiksmais iš esmės tik siekia vilkinti procesą.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
13. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas atgręžti sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjo prašymas buvo tenkintas iš dalies. Nors atskirajame skunde prašoma panaikinti visą Kauno apygardos teismo nutartį, tačiau argumentai teikiami tik dėl tos nutarties dalies, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamos Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties dalies.
Dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo
14. CPK 760 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, tai atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 760 straipsnį sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrindai yra tokie: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas atnaujinus procesą byloje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2010, 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014, 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-423-219/2017).
16. Sprendimo įvykdymo atgręžimo taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Taigi sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą.
17. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas V. G., vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties dalį, kuria Kauno apygardos teismo sprendimas buvo pakeistas ir ieškinys tenkintas iš dalies, o ieškovei UAB „VICI investments“ iš atsakovo V. G. buvo priteista 90 000 Eur bauda ir 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos, 2020 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovei 99 826 Eur sumą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad vėliau Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinys atmestas. Taigi yra tenkinamos CPK 760 straipsnio sąlygos ir, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą.
18. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti pareiškėjo prašymo tol, kol nesibaigė kasacinio skundo padavimo terminai, yra nepagrįsti. Pirma, įstatymas expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) nenumato sąlygos, kad toks prašymas gali būti sprendžiamas tik išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą ir (ar) suėjus terminui kasaciniam skundui pateikti. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis, 279 straipsnio 1 dalis) ir gali būti nukreipiami vykdyti (CPK 302 straipsnis, 281 straipsnis). Antra, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieškovės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarties atsisakyta priimti, todėl šie atskirojo skundo argumentai nebėra teisiškai reikšmingi.
19. Pritartina atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad patikslintu prašymu dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo pareiškėjas patikslino (sumažino) tik grąžintino žyminio mokesčio sumas, todėl ieškovės procesinės teisės pažeistos nebuvo. Kita vertus, procesinę teisę teikti paaiškinimus ir atsikirtimus ieškovė įgyvendino teikdama atskirąjį skundą. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi ir, nors rezoliucinėje dalyje nenurodė, tačiau prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo netenkino, o bylos šalys šios nutarties dalies neskundė.
20. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos nutartį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir glaustai išdėstė procesinio sprendimo argumentus, išsprendė visus šalių pareikštus prašymus, todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymą atgręžti sprendimo įvykdymą, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vigintas Višinskis