Civilinė byla Nr. e2A-535-934/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00552-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.16
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – „AAS BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. V. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama, panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – ir atsakovė arba Kauno klinikos) ieškovės patirtos 2 475,05 Eur turtinės ir 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Nurodė, kad ieškovės sveikatai buvo padaryta žala, nes 2019 m. vasario 8 d. Kauno klinikų gydytojas D. S. atsisakė taikyti neurochirurginį (duomenys neskelbtini) gydymą. Paaiškino, kad 2018 m. spalio 2 d. atvyko į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Respublikinę Kauno ligoninę (toliau – ligoninė) dėl skausmo (duomenys neskelbtini) srityje, išplitusio į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, ieškovei 2018 m. spalio 8 d. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) magnetinio rezonanso tomografija (toliau – MRT). Tyrimas parodė (duomenys neskelbtini) pakitimus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovei buvo paskirti medikamentai, (duomenys neskelbtini) procedūros, tačiau dėl tebesitęsiančio skausmo (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 8 d. ieškovė kreipėsi į Kauno klinikas, prašydama nedelsiant taikyti operacinį gydymą. Ją apžiūrėjęs Kauno klinikų gydytojas D. S. atsisakė taikyti neurochirurginį gydymą. Vietoje neurochirurginio gydymo jai buvo paskirtos (duomenys neskelbtini).
3. Dėl netaikyto savalaikio neurochirurginio gydymo (duomenys neskelbtini). Ieškovei paūmėjo skausmai, atsirado (duomenys neskelbtini). Kauno klinikose 2020 m. birželio 10 d. buvo atlikta skubi (duomenys neskelbtini) operacija. Po operacijos išliko (duomenys neskelbtini) disfunkcija, (duomenys neskelbtini), ji privalo nuolatos (duomenys neskelbtini). Išliko sutrikusios (duomenys neskelbtini) funkcijos – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), todėl buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija. Iki šiol ji negali (duomenys neskelbtini), sutrikdytas (duomenys neskelbtini), naudotis viešuoju transportu. Ieškovei nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas. Dėl esamos (duomenys neskelbtini) būklės ieškovė patiria emocinius išgyvenimus, (duomenys neskelbtini).
4. Patiriamus dvasinius išgyvenimus, negalėjimą pilnavertiškai gyventi asmeninio ir socialinio gyvenimo ieškovė vertina 200 000 Eur, kuris, jos įsitikinimu, yra adekvati satisfakcija patiriamiems emociniams ir fiziniams išgyvenimams kompensuoti.
5. Ieškovė privalo (duomenys neskelbtini). Ji neturi išlikusių (duomenys neskelbtini) įsigijimo dokumentų, kadangi už juos buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, tačiau išlaidų dydį pagrindžia oficialiai skelbiamos (duomenys neskelbtini) kainos. Vidutiniškai 14 vnt. (duomenys neskelbtini) kainuoja 15 Eur. Per mėnesį yra reikalinga 90 vnt. (duomenys neskelbtini). Per mėnesį patiriamos išlaidos (duomenys neskelbtini) sudaro 96,40 Eur. (duomenys neskelbtini) padariniai kamuoja nuo 2019 m. vasario 8 d., todėl išlaidų (duomenys neskelbtini) įsigijimui ji yra patyrusi 1 831,60 Eur. Ieškovei taip pat reikalingi (duomenys neskelbtini) vaistai, kurie nėra kompensuojami. Šių vaistų įsigijimui yra išleidusi 315,31 Eur. Dėl (duomenys neskelbtini) būklės ieškovė negali naudotis viešuoju transportu, yra priversta naudotis taksi paslaugomis. Iš viso šioms paslaugoms ji yra išleidusi 328,30 Eur. Taigi, dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ieškovei kilę neigiami padariniai, kurie sukėlė finansinius nuostolius – 2 475,05 Eur.
6. Atsakovė Kauno klinikos atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2019 m. vasario 8 d. ieškovė kreipėsi į Kauno klinikas ir buvo konsultuota gydytojo neurochirurgo D. S. Klinikinės būklės ambulatorinio apsilankymo metu ieškovei nebuvo nustatyta. Ieškovės pateikto 2018 m. spalio 8 d. jai atlikto (duomenys neskelbtini) dalies MRT tyrimo duomenimis, nustatytos (duomenys neskelbtini). Nesant (duomenys neskelbtini) būdingos simptomatikos, 2019 m. vasario 8 d. indikacijų (duomenys neskelbtini) operacijai nebuvo. Praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo gydytojo konsultacijos (2020 m. gegužės 24 d.), ieškovės būklė pablogėjo, atsirado (duomenys neskelbtini) funkcija – (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2020 m. birželio 9 d. kreipėsi į Kauno klinikas, kur buvo skubiai stacionarizuota Kauno klinikų neurologijos skyriuje. MRT 2020 m. birželio 10 d. tyrimo duomenimis nustatyta didelė (duomenys neskelbtini). Įvertinus ieškovės nusiskundimus, klinikinius simptomus ir tyrimo duomenis, ieškovei nustatytas (duomenys neskelbtini), taikytas chirurginis gydymas – (duomenys neskelbtini) operuota.
7. Pažymėjo, kad 2020 m. birželio mėnesį pasireiškęs ieškovės būklės pablogėjimas nesusijęs su 2019 m. vasario mėn. sveikatos priežiūros paslaugų ieškovei teikimu. (duomenys neskelbtini) išsivystymas (duomenys neskelbtini) buvo susijęs su individualia (duomenys neskelbtini) eiga. Numatyti (duomenys neskelbtini) išsivystymą esant minimaliems pakitimams MRT tyrime buvo neįmanoma. Komisijos sprendime ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurochirurgijos centro gydytojo neurochirurgo dr. A. P. išvadoje nustatyta, kad ieškovės būklė įvertinta tinkamai, diagnozuotas (duomenys neskelbtini), paskirtas adekvatus ir tinkamas gydymas. Aplinkybę, kad žala ieškovei nebuvo padaryta, patvirtina ir teismo deontologinė ekspertizė.
8. Trečiasis asmuo ,,AAS BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepime į ieškinį pritarė atsakovės argumentams ir prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 25 d. ieškovės ieškinį atmetė.
10. Nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su deklaratyviais ieškovės teiginiais, kurie nėra paremti objektyviais įrodymais. Pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog ieškovės sveikatos būklė pablogėjo, nereiškia, kad dėl to yra kalta sveikatos priežiūros įstaiga (gydytojai), į kurią ji kreipėsi.
11. Byloje nustatytos aplinkybės: 1) liudytojas gydytojas neurochirurgas dr. A. P. nurodė, kad patvirtina savo, kaip specialisto, duotas išvadas Komisijai, kuriose konstatuota, jog 2019 m. vasario 8 d. ieškovės būklė buvo įvertinta tinkamai, nustatyta teisinga diagnozė, tyrimai atlikti pakankama apimtimi, paskirtas gydymas buvo tinkamas ir adekvatus; 2) atlikus teismo deontologinę ekspertizę konstatuota, kad ieškovei 2019 m. vasario 8 d. ambulatorinės konsultacijos Kauno klinikose metu buvo paskirtas tinkamas gydymas, o operacijos poreikį 2020 m. birželio 10 d. lėmė diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kurio progresavimą galėjo nulemti (duomenys neskelbtini); 3) nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2020 m. gegužės 24 d. (t. y. 1 metus ir 4 mėnesius) ieškovė nesikreipė į gydymo įstaigas dėl sveikatos būklės pablogėjimo (tokių duomenų nėra), t. y. ieškovės sveikatos būklės ilgą laiką nebuvo blogėjanti ar tokia bloga, kad trukdytų ieškovei vesti įprastą gyvenimo būdą; 4) ieškovės būklė pablogėjo 2020 m. gegužės 24 d. be priežasties (tai fiksuota 2020 m. birželio 9 d. gyd. neurologės A. L. konsultacijos metu), tačiau ieškovė į gydymo įstaigą kreipėsi tik 2020 m. birželio 9 d. (t. y. po 16 dienų), tuomet jai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), ji buvo skubiai operuota; 5) liudytojas gydytojas neurochirurgas dr. A. P. nurodė, kad, nustačius (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini), jis turėtų būti išoperuotas per 24–48 val., vėliau atsistatymo tikimybė labai sumažėja, todėl, tikėtina, kad ieškovės delsimas kreiptis į gydymo įstaigą apsunkino jos sveikatos būklės atsistatymą po operacijos, leidžia daryti išvadą, jog 2019 m. vasario 8 d. ieškovei netaikant neurochirurginio (duomenys neskelbtini) gydymo, nebuvo pažeistas gydytojo, kaip profesionalo, atidumo ir rūpestingumo standartas, t. y. atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu.
12. Pažymėjo, kad nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp 2019 m. vasario 8 d. netaikyto neurochirurginio (duomenys neskelbtini) gydymo ir ieškovės sveikatos būklės pablogėjimo (kuri pablogėjo tik po 1 metų ir 4 mėnesių).
13. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog jai buvo netinkamai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, todėl nusprendė ieškinį atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Ieškovė V. V. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Nors apeliantės būklė nuo susirgimo pradžios tik blogėjo, tačiau ji pasitikėjo gydytojo D. S. paskirtu gydymu ir laukė teigiamų rezultatų, todėl į kitus gydytojus nesikreipė. Netinkamu gydytojo D. S. medicininių paslaugų teikimu apeliantė laiko būtent tą aplinkybę, kad jis reikiamu laiku, kai chirurginis gydymas būtų jai padėjęs, neįžvelgė chirurginės operacijos būtinybės.
14.2. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad šio tipo bylose įrodymai yra atitinkamos srities specialistų paaiškinimai, tačiau apeliantei pateikus prašymą iškviesti į teismą apklausai specialistą (ekspertizę surašiusį asmenį), teismas šį jos prašymą atmetė. Atitinkamai, apeliantei buvo užkirstas kelias byloje teikti įrodymus.
14.3. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos, būtinos sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybei taikyti: 1) Kauno klinikose medicininės paslaugos apeliantei buvo suteiktos nekvalifikuotai, nerūpestingai, gydytojas D. S. nepagrįstai netaikė savalaikio neurochirurginio gydymo, nedėjo maksimalių pastangų, siekdamas kuo tiksliau nustatyti apeliantės nusiskundimų priežastį, jo elgesys neatitiko protingo ir atidaus profesionalo standarto, taigi, jo veiksmai buvo neteisėti; 2) gydytojo D. S. atsisakymas taikyti neurochirurginį gydymą lėmė neigiamas pasekmes, kurios išliko iki šiol (duomenys neskelbtini); 3) dėl fiziologinės būklės apeliantė negali tinkamai pasirūpinti turimais (duomenys neskelbtini) vaikais (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimo negali su vaikais praleisti laiko už gyvenamojo būsto ribų, pasirūpinti buitimi, privalo naudoti (duomenys neskelbtini) vaistus, (duomenys neskelbtini), negali naudotis viešuoju transportu, yra priversta naudotis taksi paslaugomis, nuolatos patiria emocinius išgyvenimus, sutriko psichologinė būklė, t. y. apeliantei kilo turtinė ir neturtinė žala, kurios apskaičiavimas detalizuotas ieškinyje.
15. Atsakovė Kauno klinikos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Prieš apeliantei kreipiantis į teismą, jos skundas buvo išnagrinėtas Komisijoje, kuri, siekdama visapusiškai išnagrinėti apeliantės skundą, dėl išvadų, reikalaujančių specialių žinių, kreipėsi į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoją neurochirurgą dr. A. P. Išanalizavęs apeliantės medicininį atvejį, specialistas išvadose nurodė, o vėliau tai patvirtino ir apklausiamas kaip liudytojas teismo posėdyje, kad 2019 m. vasario 8 d. Kauno klinikose, ambulatorinės konsultacijos metu, apeliantės būklė buvo įvertinta tinkamai, atlikti pakankamos apimties tyrimai, paskirtas reikalingas ir adekvatus gydymas. Specialistas išvadose akcentavo, kad chirurginio gydymo poreikis 2019 m. vasario mėn. apeliantei nenustatytas.
15.2. Byloje taip pat buvo paskirta ir atlikta teismo medicinos ekspertizė, kurios išvadose nurodoma, kad 2019 m. vasario 8 d. ambulatorinės konsultacijos Kauno klinikose metu buvo tinkamai įvertinta apeliantės neurologinė būklė, nustatyta teisinga diagnozė, paskirtas konservatyvusis gydymas. Ekspertizėje nurodoma, kad indikacijų taikyti chirurginį gydymą šios konsultacijos metu nebuvo.
15.3. Visų specialistų–ekspertų išvados (tiek Komisijoje, tiek ir atliekant teismo medicinos ekspertizę) yra vieningos ir viena kitai neprieštaraujančios bei patvirtinančios, kad apeliantei asmens sveikatos priežiūros paslaugos Kauno klinikose buvo suteiktos tinkamai, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių, o pasirinkta gydymo taktika atitiko apeliantei diagnozuotos ligos gydymo standartus. Be to, ekspertų išvados yra pagrįstos turimais objektyviais duomenimis (medicininiais dokumentais), moksline literatūra ir medicinos praktika, išvadų turinys yra nuoseklus, į klausimus atsakyta aiškiai, todėl abejoti šių išvadų patikimumu nėra pagrindo.
15.4. Svarbu pažymėti, ką savo išvadose nurodė ir atvejį analizavę specialistai–ekspertai, kad 2020 m. birželio mėnesį apeliantės būklės pablogėjimas nesusijęs su 2019 m. vasario mėnesį jai teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Nors taikant konservatyvųjį gydymą dauguma pacientų pasveiksta, visgi (duomenys neskelbtini) liga gali progresuoti ir toliau – formuotis nauja (duomenys neskelbtini) arba padidėti anksčiau buvusi. Net ir atlikus (duomenys neskelbtini) operaciją, iki 21 proc. atvejų operuotoje vietoje pacientams susiformuoja nauja (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. vasario mėn. apeliantė ilgiau nei vienerius metus nesikreipė į gydymo įstaigas dėl sveikatos būklės pablogėjimo (tokių duomenų byloje nėra), t. y. apeliantės sveikatos būklė ilgą laiką nebuvo blogėjanti ar tokia bloga, kad trukdytų įprastam gyvenimo būdui.
15.5. Apeliantei atliktos operacijos poreikį 2020 m. birželio mėn. nulėmė diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Specialistai–ekspertai savo išvadose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsiradimas ir ligos progresavimas yra susijęs su individualia (duomenys neskelbtini) eiga ir tai galėjo nulemti tokie rizikos faktoriai, kaip (duomenys neskelbtini).
15.6. Be to, kaip matyti iš įrašų apeliantės medicininiuose dokumentuose, į gydymo įstaigą 2020 m. ji kreipėsi tik po 16 dienų nuo (duomenys neskelbtini) simptomų atsiradimo. Gydytojas neurochirurgas dr. A. P. savo išvadose nurodė, kad remiantis naujausia moksline literatūra, taip pat metanalizėmis, (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) turėtų būti išoperuotas per 24–48 val. nuo simptomų atsiradimo, kuomet yra pasiekiami geriausi (duomenys neskelbtini) atsistatymo rezultatai. Vėliau (duomenys neskelbtini) atsistatymo galimybės tampa komplikuotomis, todėl tikėtina, kad apeliantės delsimas kreiptis į gydymo įstaigą apsunkino jos sveikatos būklės atsistatymą po operacijos.
15.7. Apeliantė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius apie tai, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos jai buvo teiktos netinkamai, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų šiuos teiginius ir paneigtų ekspertų išvadas, byloje nėra.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.
Dėl sveikatos priežiūros paslaugų įstaigos civilinės atsakomybės taikymo sąlygų
19. Pagal materialiųjų įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklę, nagrinėjamoje byloje taikytinas ginčo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo apeliantei metu (2019 m. vasario 8 d.) galiojęs teisinis reglamentavimas. Nagrinėjamam ginčui aktualios Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) redakcijos (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 2 dalyje atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala buvo apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos, t. y. buvo įtvirtinta kaltės pagrindu atsirandanti civilinė atsakomybė.
20. Ginčo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu galiojusios PTŽSAĮ redakcijos 24 straipsnyje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka.
21. Taikant aptariamą teisinį reglamentavimą teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad apeliantė neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, būtinų sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybei taikyti, tačiau apeliantė su šiomis teismo išvadomis nesutinka, todėl toliau teisėjų kolegija pasisako dėl jų.
Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos
23. PTŽSAĮ 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis). Teisės į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, už kurį sveikatos priežiūros įstaigai gali kilti deliktinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl gydytojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojo civilinė atsakomybė yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, todėl ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės aspektais. Gydytojas turi specialiųjų žinių, kurių neturi pacientas, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; ši kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją; pacientas tiki pagrįstai pasikliaujantis specialistu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Taigi, esminis gydytojo, kaip profesionalo, atsakomybės bruožas yra tas, kad tarp jo ir paciento susiklosto pasitikėjimo santykiai, todėl gydytojui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai.
25. Gydytojo veiksmai teisėtumo požiūriu vertinami pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-686/2016). Gydytojo veiksmai atitinka protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą, jei jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).
26. Kartu kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).
27. Apibendrinant aptartas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas darytina išvada, kad vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, kaip sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlyga, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti įvertinta, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, be ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).
28. Ginčų dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo atsakomybės sprendimas ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas neišvengiamai susijęs su specialiųjų medicinos srities žinių poreikiu; šis poreikis lemia įrodymų šaltinių ypatumus tokio pobūdžio bylose. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020). Nepriklausomų ekspertų išvadų svarba akcentuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (EŽTT 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Lopes de Sousa Fernandes prieš Portugaliją, pareiškimo Nr. 56080/13, para. 217).
29. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad gydytojas D. S. atliko neteisėtus veiksmus, kadangi sveikatos priežiūros paslaugas suteikė nekvalifikuotai, nerūpestingai, nepagrįstai netaikė savalaikio neurochirurginio gydymo. Apeliantės nuomone, gydytojas taip pat nedėjo maksimalių pastangų, siekdamas kuo tiksliau identifikuoti apeliantės nusiskundimų priežastį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 13 d. nutartimi paskyrė teismo medicinos ekspertizę, skirtą įvertinti nustatytą diagnozę, gydymo taktiką ir spręsti kitus klausimus, susijusius su sveikatos priežiūros specialisto veiksmų (ne)teisėtumo (kaltės) medicinine prasme. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte (toliau – Ekspertizės aktas), remiantis apeliantės medicininiais dokumentais bei duomenimis, pateiktos šios išvados: 1) V. V. 2019 m. vasario 8 d. ambulatorinės konsultacijos Kauno klinikose metu buvo paskirtas tinkamas gydymas – pacientės neurologinė būklė buvo įvertinta tinkamai, teisingai nustatyta diagnozė, kuri buvo pagrįsta (duomenys neskelbtini) MRT, atlikto 2018 m. spalio 8 d., rezultatais. Pacientei taikyti chirurginį gydymą 2019 m. vasario 8 d. indikacijų nebuvo, buvo paskirtas konservatyvusis gydymas; 2) operacijos poreikį 2020 m. birželio 10 d. lėmė diagnozuotas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsiradimą ir ligos progresavimą galėjo nulemti šios priežastys: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 137–150).
31. Byloje taip pat pateikti neurochirurgo dr. A. P., kaip specialisto, atsakymai į Komisijos klausimus, susijusius su gydytojo D. S. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe. Atsakydamas į Komisijos pateiktus klausimus, neurochirurgas dr. A. P. nurodė, kad apeliantės būklė buvo įvertinta tinkamai, teisingai nustatyta diagnozė, paskirtas gydymas buvo tinkamas ir adekvatus, todėl nepakankamo atidumo ar nerūpestingumo neįžvelgia. Be kita ko, pažymėjo, kad indikacijų taikyti chirurginį gydymą, remiantis medicininiais ar radiologiniais vaizdais, nebuvo (1 t., b. l. 26–28).
32. Gydytojas neurochirurgas dr. A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko Komisijai teiktuose atsakymuose išdėstytus teiginius ir išvadas (2023 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 7 min. 30 sek. iki 7 min. 53 sek.). Paaiškino, kad konsultacijos, vykusios 2019 m. vasario 8 d. Kauno klinikose metu, nebuvo indikacijų chirurginiam gydymui (2023 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 5 min. 15 sek. iki 5 min. 20 sek.). Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) chirurginis gydymas turi aiškias indikacijas (pvz., duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad apeliantės atveju aptartų indikacijų chirurginiam gydymui nebuvo, radiologiniai vaizdai to neparodė (2023 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 12 min. 50 sek. iki 13 min. 11 sek.). Pažymėjo, kad remiantis objektyviais duomenimis, t. y. medicininiais įrašais apie apeliantės sveikatos būklę, nusiskundimus, atliktus tyrimus, jų įvertinimą, apeliantės būklė buvo tinkamai įvertinta (2023 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 14 min. 10 sek. iki 14 min. 36 sek.).
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai (specialistų išvados, parengtos įvertinus apeliantės ligos istorijos duomenis, bei teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai) (žr. šios nutarties 30–32 punktus), paneigia apeliantės argumentus, kad gydytojas D. S. atliko neteisėtus veiksmus. Tiek Ekspertizės akte, tiek ir gydytojo neurochirurgo dr. A. P. atsakymuose į Komisijos užduotus klausimus pateiktos išvados sutampa, viena kitai neprieštarauja, yra paremtos apeliantės medicininiais duomenimis ir patvirtina, kad Kauno klinikose sveikatos priežiūros paslaugos apeliantei buvo suteiktos tinkamai. Apeliantė nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad aptariami dokumentai turi trūkumų, juose nurodyti duomenys nesutampa su apeliantės ligos istorijoje nurodomais duomenimis ar juose pateiktos išvados prieštarauja kitiems byloje pateiktiems duomenims. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Vien tai, kad apeliantės subjektyviu vertinimu chirurginis gydymas turėjo būti taikomas anksčiau, nepaneigia nei Ekspertizės akte, nei neurochirurgo dr. A. P. atsakyme pateiktų išvadų, jog 2019 m. vasario 8 d. apsilankymo pas gydytoją D. S. Kauno klinikose metu, indikacijų taikyti chirurginį gydymą, remiantis medicininiais ar radiologiniais vaizdais, nebuvo. Taigi, byloje nesant objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantei 2019 m. vasario 8 d. Kauno klinikose sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos netinkamai, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad gydytojas D. S. atliko neteisėtus veiksmus – sveikatos priežiūros paslaugas suteikė nekvalifikuotai, nerūpestingai, nepagrįstai netaikė savalaikio chirurginio gydymo, todėl šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl priežastinio ryšio, patirtos žalos ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygų
34. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad tarp gydytojo D. S. neteisėtų veiksmų, t. y. atsisakymo taikyti neurochirurginį gydymą ir dėl to kilusios žalos (apeliantės (duomenys neskelbtini), galimybės pasirūpinti savimi bei savo vaikais, taip pat atlikti kasdienės ruošos darbus sumažėjimas) egzistuoja priežastinis ryšys. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais nesutinka.
35. Priežastinis ryšys yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis).
36. Lietuvos teismų praktikoje priežastinio ryšio nustatymas skirstomas į du būtinuosius etapus: faktinio ir teisinio priežastinio ryšio nustatymą. Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys – ar atsakovo veiksmai yra būtina žalos atsiradimo sąlyga ir ar be jo veiksmų žala nebūtų atsiradusi. Nustačius, kad žalingos pasekmės nebūtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, faktinis priežastinis ryšys laikomas nustatytu. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015).
37. Teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi, net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio ryšio taipogi nurodyta, kad priežastinis ryšys yra teisinė, o ne biologinė ar fizikinė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010).
38. Minėta (žr. šios nutarties 30–31 punktus), kad tiek Ekspertizės akte, tiek ir neurochirurgo dr. A. P. atsakyme pateiktos išvados, jog indikacijų taikyti chirurginį gydymą, remiantis medicininiais duomenimis, 2019 m. vasario 8 d. nebuvo. Be kita ko, neurochirurgas dr. A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tais atvejais, kai iš radiologinių duomenų matomas tik (duomenys neskelbtini), kaip buvo ir apeliantės atveju, operacijos nėra atliekamos. Tai yra pradinė (duomenys neskelbtini) stadija, tačiau ji nebūtinai gali pereiti į kitą stadiją. Tokiais atvejais chirurginis gydymas netaikomas, o taikoma reabilitologo konsultacija, jis paskiria procedūras. Taip pat šeimos gydytojas skiria analgetikus (2023 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 5 min. 21 sek. iki 5 min. 26 sek. bei nuo 10 min. 44 sek. iki 12 min. 8 sek.). Ekspertizės akte bei neurochirurgo dr. A. P. atsakyme taip pat pažymėta, kad operacijos poreikį 2020 m. birželio 10 d. lėmė diagnozuotas (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) atsiradimą ir ligos progresavimą galėjo nulemti tokie rizikos faktoriai, kaip (duomenys neskelbtini). Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, operacijos poreikį ir po jos likusius neigiamus padarinius sukėlė ne gydytojo D. S. veiksmai, o individuali (duomenys neskelbtini) eiga, nes konsultacijos metu numatyti (duomenys neskelbtini) išsivystymą nebuvo galimybės.
39. Apeliantė teigia, kad jos būklė blogėjo nuo negalavimų pradžios, gydytojas D. S. į tai neatsižvelgė, tačiau apeliaciniame skunde nepagrindė, dėl kokių priežasčių pastebimai blogėjant sveikatai nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2020 m. gegužės 24 d. (1 metus ir 4 mėnesius) nesikreipė į gydymo įstaigas. Kaip matyti iš apeliantės sveikatos istorijoje esančios Kauno klinikų stacionaro epikrizės (apeliantės sveikatos istorijos 83 lapas), 3.1 papunktyje ,,Anamnezė“, nurodyta, kad nors (duomenys neskelbtini) skausmas vargino jau seniai, tačiau 2020 m. gegužės 24 d. paūmėjo, tuomet apeliantė niekur nesikreipė, gydėsi ambulatoriškai, simptomai gerėjo, bet 2020 m. gegužės 28 d. skausmas vėl paūmėjo, atsirado (duomenys neskelbtini). Epikrizės 3.3 papunktyje ,,Diagnozės“ nurodyta, kad apeliantei buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), o 3.6 papunktyje ,,Taikytas gydymas“, nurodyta, kad 2020 m. birželio 10 d. apeliantei atlikta operacija ir 2020 m. birželio 15 d. neurochirurginis gydymas baigtas. Neurochirurgas dr. A. P. teismo posėdyje paaiškino, kad remiantis naujausia moksline literatūra, jeigu (duomenys neskelbtini) išoperuojama iki 24 val., paciento atsistatymas gali siekti net 90 proc., o jei per 48 val. – apytiksliai 80 proc., tačiau jei vėliau, paciento galimybės atsistatyti ženkliai sumažėja. Be kita ko, paminėjo, kad net ir atlikus operaciją skubiai tai ne visuomet gali lemti visišką atsistatymą (2023 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 6 min. 15 sek. iki 6 min. 34 sek. ir nuo 16 min. 5 sek. iki 16 min. 24 sek.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantės ligos istorijoje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantė dėl operacijos kreipėsi praėjus 2 savaitėms po išsivysčiusių (duomenys neskelbtini) simptomų, įvertinusi aplinkybę, jog delsimas kreiptis į gydymo įstaigą gali lemti sunkesnį atsistatymą, sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad apeliantės delsimas kreiptis į gydymo įstaigą taip pat apsunkino apeliantės sveikatos būklės atsistatymą po operacijos.
40. Apibendrindama aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog apeliantė neįrodė, kad jau konsultacijos Kauno klinikose metu buvo galima numatyti (duomenys neskelbtini) išsivystymą ir taikyti neurochirurginį gydymą, nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp gydytojo D. S. konsultacijos metu atliktų veiksmų ir po 2020 m. birželio 10 d. apeliantei atliktos operacijos atsiradusių padarinių (sveikatos sutrikimų, kurie iš esmės apriboja apeliantės galimybes (duomenys neskelbtini), pasirūpinti savimi ir savo vaikais bei atlikti kasdienius namų ruošos darbus), egzistuoja faktinis ar teisinis priežastinis ryšys. Apeliaciniame skunde pateiktas nagrinėjamos situacijos suvokimas yra paremtas iš esmės pačios apeliantės subjektyviu vertinimu, bet ne medicininiais duomenimis ir objektyviais įrodymais, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą ar pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, taip pat tai, kad sveikatos priežiūros paslaugos apeliantei buvo suteiktos netinkamai. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių neteisėtus atsakovės gydytojų veiksmus (neveikimą), susijusius su apeliantės ligos diagnostika ir (ar) gydymu, kurie būtų priežastiniu ryšiu susiję su jos nurodoma žala. Nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovė paneigė kaltės prezumpciją (CPK 185 straipsnis).
41. Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad ieškovė neįrodė aptartų (žr. šios nutarties 33–40 punktus) civilinės atsakomybės sąlygų, plačiau nepasisako dėl prašomo priteisti žalos dydžio pagrįstumo.
Dėl eksperto apklausos teismo posėdyje
42. Apeliantė, siekdama pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, apeliaciniame skunde, be kita ko, remiasi ir argumentu, jog pirmosios instancijos teismas užkirto jai kelią teikti įrodymus, nes netenkino prašymo į apklausą iškviesti bent vieną iš Ekspertizės aktą surašiusių asmenų.
43. Eksperto apklausos tvarka reglamentuojama CPK 217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eksperto išvada balsu perskaitoma teismo posėdyje. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę pasiūlyti ekspertui, kad jis savo išvadą išaiškintų žodžiu. Žodinis išaiškinimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Eksperto išvadai išaiškinti ir papildyti ekspertui gali būti pateikiami klausimai (CPK 217 straipsnio 3–4 dalys).
44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta kad teismo ekspertizę atlikusio teismo eksperto apklausa teisme negali būti laikoma absoliučia šalių teise ar teismo pareiga. Ar byloje, kurioje atlikta teismo ekspertizė, yra būtina eksperto apklausa, priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Šalis, prašanti apklausti ekspertą teismo posėdyje, turi tokį procesinį prašymą tinkamai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-381/2024).
45. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad 2024 m. birželio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu apeliantė pateikė prašymą iškviesti apklausai bent vieną Ekspertizės aktą surašiusį asmenį. Nurodė, kad jos nuomone Ekspertizės akto duomenys yra prieštaringi. Teigė, kad nesupranta Ekspertizės akto, jai kyla klausimų, todėl tikisi gauti paaiškinimus (2024 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 min. 47 sek. iki 4 min. 20 sek.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės nurodytas aplinkybes, nutarė šio prašymo netenkinti. Pažymėjo, kad Ekspertizės akto neatitikimų nenustatė, o apeliantė nenurodė kokias aplinkybes atvykęs į teismo posėdį vienas iš ekspertų galėtų paaiškinti kitaip nei jos nurodytos Ekspertizės akte (2024 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 7 min. 51 sek. iki 8 min. 13 sek.).
46. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, ar konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas teismui apklausti ekspertą teismo posėdyje, pagrįstai nusprendė, jog tam teisinio pagrindo nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, prieš darydamas tokio pobūdžio išvadą nagrinėjamoje byloje, paprašė apeliantės patikslinti, kokie konkrečiai Ekspertizės akte nurodyti duomenys yra prieštaringi, ir, kokie būtent klausimai, susipažinus su Ekspertizės aktu, iškilo apeliantei, tačiau ji negalėjo tiksliai paaiškinti, akcentavo, kad duomenys yra neaiškūs. Taip pat, kad apeliantės nuomone, gydytojas D. S., vertindamas apeliantės sveikatos būklę, neatsižvelgė į jau tuomet egzistavusius rizikos faktorius (2024 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 4 min. 30 sek. iki 6 min. 58 sek.). Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, apie tai, kad teismas užkirto kelią teikti įrodymus, tačiau nepaaiškino, kokie Ekspertizės akto duomenys yra prieštaringi, nedetalizavo, kokias aplinkybes apklausiamas ekspertas galėtų paaiškinti, kaip galėtų pasikeisti specialistų byloje pateiktų išvadų vertinimas ekspertui atsakius į atitinkamus klausimus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užkirto jai kelią teikti įrodymus, be to, poreikio apklausti šioje byloje teismo ekspertą nenustatė ir teisėjų kolegija.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
47. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias civilinės atsakomybės teisinius santykius, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas civiliniame procese, todėl pagrįstai ieškinį atmetė, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
49. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 ir 302 straipsniai).
50. Atsakovė byloje nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ar įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Žilvinas Terebeiza
Alma Urbanavičienė