Administracinė byla Nr. eA-1337-624/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09072-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Arimta“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugo ir darbo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 23S183362 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bei įpareigoti atsakovą tenkinti tokį pareiškėjo prašymą.
2. Pareiškėjas, kuris yra Ukrainos pilietis, skunde nurodė, kad:
2.1. 2021 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760056222, galiojęs iki 2023 m. rugsėjo 12 d. Baigiantis šiam terminui, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, bet atsakovas Sprendimu atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes Belgijos Karalystė į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS II) yra įtraukusi perspėjimą dėl pareiškėjo grąžinimo ir draudimą atvykti į Šengeno erdvę;
2.2. Sprendimas yra nepagrįstas, prie jo nepridėti jokie dokumentai, pavyzdžiui, išrašai iš SIS II. Tai leidžia daryti išvadą, kad Sprendimas nepagrįstai motyvuojamas 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, (toliau – ir Reglamentas (ES) 2018/1861) ir 2018 m. lapkričio
28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1860 dėl Šengeno informacinės sistemos naudojimo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui (toliau – ir Reglamentas (ES) 2018/1860) nuostatomis;
2.3. iš Sprendimo turinio akivaizdu, kad atsakovas nesikonsultavo su Belgijos Karalyste dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėju, nustatymo ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 26 straipsnio 6 dalies nuostatas. Be to, įstatymų leidėjas nesuteikia teisės Departamentui konsultuotis su užsienio valstybe per tarpininką (šiuo atveju – policiją). Bet kokiu atveju, atsakovas prie Sprendimo nepridėjo dokumentų, patvirtinančių jo kreipimąsi į užsienio valstybę per policiją;
2.4. pareiškėjas 2022 m. kovo 4 d. pradėjo dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Arimta“ šaltkalviu-suvirintoju. Pareiškėjas kartu su kitais UAB „Arimta“ darbuotojais
2023 m. pradžioje buvo komandiruotas į Belgiją metalo ir vamzdžių montavimo darbams atlikti. Darbdavys UAB „Arimta“ buvo atsakingas už darbui užsienyje reikalingų dokumentų tikrumą ir pagrįstumą, jis mokėjo darbo užmokestį pareiškėjui ir kitiems darbuotojams;
2.5. Belgijos Karalystės Federalinės viešosios vidaus reikalų tarnybos Užsieniečių reikalų skyrius 2023 m. birželio 22 d. rašte Nr. 9718553 nurodė pareiškėjui nedelsiant išvykti iš Belgijos teritorijos, taip pat iš kitų šalių, kuriose Šengeno teisynas galioja visa apimtimi, teritorijų, nebent jis turėtų dokumentus, reikalingus vykti į minėtas šalis; pareiškėjui uždrausta 3 metus atvykti į Šengeno teritoriją, su išlyga, kad, kai jis turi kitos valstybės narės išduotą leidimą gyventi šalyje, draudimas atvykti į šalį galioja tik Belgijos teritorijoje. Toks sprendimas priimtas padarius išvadą, kad pareiškėjas sulaikymo metu neturėjo galiojančio paso ir galiojančios vizos / leidimo gyventi šalyje, pateikė suklastotus dokumentus ir neturėjo profesinės kortelės / darbo kortelės ar kito leidimo;
2.6. įvertinus pareiškėjui įteiktų dokumentų turinį, laikytina, jog Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad Belgijos Karalystės nustatytas draudimo atvykti terminas buvo iki 2028 m. liepos
17 d. Be to, kaip matyti, draudimas atvykti ir gyventi galioja tik Belgijos teritorijoje. Pastarąją aplinkybę papildomai patvirtina tai, kad vėliau UAB „Arimta“ darbuotojai (tarp jų – pareiškėjas) ne grįžo į Lietuvą, o buvo nusiųsti atlikti darbus Danijos Karalystės (t. y. kitos Šengeno valstybės) teritorijoje. Taigi, nėra pagrindo vertinti, kad Belgijos Karalystė prieštarauja dėl leidimo laikinai gyventi turėjimo, išdavimo ar pakeitimo pareiškėjui kitoje Šengeno valstybėje;
2.7. Sprendime neatsižvelgta į tai, kad dėl Rusijos Federacijos agresijos po 2022 m. vasario 22 d. Ukrainos teritorijoje paskelbta karo padėtis. Atsakovas neįvertino, ar pareiškėjui galima išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinių priežasčių;
2.8. pareiškėjas minėtos komandiruotės laikotarpiu turėjo galiojantį Ukrainos piliečio pasą ir leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau šie dokumentai buvo pas darbdavį
UAB „Arimta“. Tai, kad pareiškėjas sulaikymo Belgijoje metu neturėjo šių dokumentų su savimi, laikytina mažareikšmiu pažeidimu, nesudarančiu pagrindo atsisakyti pakeisti (pratęsti) leidimą laikinai gyventi. Be to, A1 pažymėjimus išduoda Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) pagal draudėjų (darbdavių) prašymus, todėl būtent darbdavys, o ne darbuotojas (šiuo atveju – pareiškėjas) turėjo pateikti tokius pažymėjimus atitinkamoms Belgijos institucijoms. Pareiškėjas negalėjo pats pateikti šių dokumentų, ir jis neklastojo jokių dokumentų.
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, nesikonsultavo su Belgijos Karalyste dėl su juo susijusių aplinkybių nustatymo ir tokiu būdu pažeidė Įstatymo 26 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsakovas, nustatęs, kad kita Šengeno valstybė paskelbė perspėjimą dėl pareiškėjo grąžinimo ir draudimo jam atvykti, bandė per policiją 2023 m. liepos 28 d. pasikonsultuoti dėl duomenų patikrinimo, bet negavo atsakymo ir informacijos apie tai, ar Belgijos Karalystė neprieštarautų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui;
4.2. pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas tik dėl humanitarinių priežasčių arba dėl tarptautinių įsipareigojimų, tačiau šiuo atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, o ne laikinosios apsaugos pagrindu, o Sprendime nebuvo nagrinėjamas pareiškėjo grąžinimo į kilmės valstybę klausimas, todėl nebuvo priežasties vertinti susiklosčiusią geopolitinę situaciją;
4.3. tai, kad pareiškėjas turi darbą UAB „Arimta“, nereiškia, jog jis turi teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus pakeistas leidimas laikinai gyventi. Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti ar pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, jeigu jis neatitinka Įstatyme numatytų reikalavimų. Šiuo atveju Sprendimas buvo priimtas remiantis kompetentingos Belgijos institucijos sprendimu, juo (ginčijamu Sprendimu) įgyvendinamos reglamentų nuostatos. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas iš Belgijos išvyko tiesiogiai į Daniją, savaime nėra pagrindas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes minėtas perspėjimas (draudimas) SIS II nėra panaikintas. Jeigu pareiškėjas mano, kad yra pagrindas panaikinti šį SIS II paskelbtą perspėjimą (draudimą), jis gali kreiptis į kompetentingas Belgijos Karalystės institucijas;
4.4. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, jame faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, jis priimtas nešališkai ir objektyviai, o motyvų išdėstymas jame yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą prašė pašalinti jį iš suinteresuotų asmenų, nes jis nepagrįstai įtrauktas į bylos nagrinėjimą, jis neturi jokios su kilusiu ginču susijusios informacijos, o sprendimas, kuris bus priimtas šioje byloje, neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Arimta“ nepateikė atsiliepimo į skundą, pateikė tik su ginču susijusius dokumentus.
II.
7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 30 d. sprendime tenkino pareiškėjo A. N. skundą, t. y. panaikino atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 23S183362 ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 545,33 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
8. Teismas nustatė, kad:
8.1. pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį iki 2023 m. rugsėjo 12 d.;
8.2. pareiškėjas pateikė Departamentui 2023 m. birželio 20 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;
8.3. Departamentas 2023 m. spalio 13 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi, kadangi kita Šengeno valstybė į SIS II yra įtraukusi perspėjimą dėl pareiškėjo grąžinimo ir draudimo jam atvykti į Šengeno erdvę;
8.4. pareiškėjas ir UAB „Arimta“ 2023 m. kovo 2 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią pareiškėjas nuo 2023 m. kovo 4 d. pradėjo dirbti bendrovėje šaltkalvio-suvirintojo pareigose;
8.5. Belgijos Karalystės Federalinė viešoji vidaus reikalų tarnyba 2023 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą, kuriame pareiškėjui įsakyta nedelsiant išvykti iš Belgijos teritorijos, taip pat kitų šalių, kuriose Šengeno teisynas galioja visa apimtimi, teritorijų, nebent jis turėtų dokumentus, reikalingus vykti į minėtas šalis, arba nebent vienoje iš šių šalių būtų nagrinėjamas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo;
8.6. Belgijos Karalystės Federalinė viešoji vidaus reikalų tarnyba 2023 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą, kuriame uždraudė pareiškėjui 3 metus atvykti į Šengeno teritoriją (jeigu pirmiau nurodytas asmuo turi kitos valstybės narės išduotą leidimą gyventi šalyje, draudimas atvykti į šalį galioja tik Belgijos teritorijoje).
9. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias Įstatymo ir Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas, pažymėjo, kad galutinį sprendimą, ar išduoti leidimą gyventi arba ilgalaikę vizą trečiosios šalies piliečiui, priima išduodančioji valstybė narė. Nagrinėjamu atveju Sprendimą priėmė tam Įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, veikdamas jam suteiktos diskrecijos ribose.
10. Teismas pabrėžė, kad tiek iš Įstatymo 26 straipsnio 6 dalies, tiek iš Reglamento (ES) 2018/1861 27 straipsnio nuostatų kyla Departamento pareiga vykdyti konsultacijas su kita Šengeno valstybe (nagrinėjamu atveju – Belgijos Karalyste), kuri į SIS II yra įtraukusi perspėjimą dėl asmens grąžinimo kartu su draudimu atvykti, prieš priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo. Sprendime nurodyta, kad nustačius, jog kita Šengeno valstybė yra paskelbusi perspėjimą dėl pareiškėjo grąžinimo kartu su draudimu atvykti, 2023 m. liepos 28 d. per policiją buvo konsultuojamasi dėl duomenų apie pareiškėją, dėl kurio paskelbtas šis perspėjimas, patikrinimo, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. rugsėjo 18 d. buvo pakartotinai konsultuojamasi, siekiant nustatyti įvesto perspėjimo priežastis, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Atsakovas Sprendime nurodė, kad neturi informacijos apie Belgijos Karalystės neprieštaravimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui. Teismo vertinimu, Sprendime nebuvo atsižvelgta į Reglamento (ES) 2018/1861 27 straipsnio c punkte aiškiai nustatytą reglamentavimą, kad jei iki to paties straipsnio b punkte nurodyto termino pabaigos (t. y. per 10 kalendorinių dienų) atsakymas nepateikiamas, tai reiškia, kad perspėjimą pateikusi valstybė narė neprieštarauja leidimo gyventi ar ilgalaikės vizos išdavimui arba to leidimo ar vizos galiojimo pratęsimui.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo pateiktuose Belgijos Karalystės Federalinės viešosios vidaus reikalų tarnybos Užsieniečių reikalų skyriaus sprendimuose nurodyta, kad pareiškėjui uždraudžiama 3 metus atvykti į Šengeno teritoriją, tačiau, jeigu jis turi kitos valstybės narės išduotą leidimą gyventi šalyje, draudimas atvykti į šalį galioja tik Belgijos teritorijoje. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nevertino šios aplinkybės ir apskritai nenustatinėjo, dėl kokių priežasčių perspėjimas įvestas į SIS II. Nors atsakovas nurodė, kad laiku nebuvo gautas Belgijos Karalystės kompetentingos institucijos atsakymas, tačiau, teismo vertinimu, atsakovas galėjo gauti šią informaciją ir iš pareiškėjo, jei būtų jo paprašęs pateikti paaiškinimus, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas tai padarė. Departamento atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad, priimant Sprendimą, buvo formaliai vadovautasi tik informacija, nurodyta SIS II.
12. Teismas pastebėjo, kad Sprendime nustatytas draudimo atvykti terminas ir Belgijos Karalystės Federalinės viešosios vidaus reikalų tarnybos Užsieniečių reikalų skyriaus sprendimuose nustatytas terminas nesutampa: Sprendime jis nustatytas 2 metais ilgesnis.
13. Teismas nurodė, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos įpareigoja Departamentą, priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, įvertinti, ar nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju Sprendime formaliai nurodyta, kad nėra pagrindo išduoti leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų, tačiau nepateikta jokios informacijos, kuo remiantis padaryta tokia išvada, koks vertinimas šiuo aspektu buvo atliktas.
14. Teismas konstatavo, kad atsakovas šiuo atveju neatliko išsamaus individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimų gyventi išdavimo, keitimo, panaikinimo arba uždraudimo atvykti, o Sprendime buvo pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, tinkamai neįvertinus duomenų visumos. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti. Teismo vertinimu, Sprendime motyvų išdėstymas nėra pakankamas. Sprendimas yra naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).
15. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą tenkinti jo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, nes teismas neturi įgaliojimų spręsti leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo klausimą (šie klausimai susiję su išimtine Departamento kompetencija), teismas tik vertina Departamento priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.
16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas yra tenkintinas, tenkino ir jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: 22,50 Eur – žyminis mokestis; 1 300 Eur – išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba; 222,83 Eur – dokumentų vertimo išlaidos; iš viso –
1 545,33 Eur. Pareiškėjas pateikė šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, o jo prašomos sumos neviršijo maksimalių sumų.
III.
17. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.
18. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo, kad:
18.1. šiuo atveju nekvestionuojamos Reglamento (ES) 2018/1861 27 straipsnio c punkto nuostatos, tačiau pažymėtina, kad, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, net ir nesant kitos valstybės narės prieštaravimo dėl leidimo gyventi išdavimo, toks leidimas gali būti išduodamas tik jeigu yra pagrindas išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų. Pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, o ne humanitarinių priežasčių pagrindu, ir jis nenurodė nė vienos iš aplinkybių, išvardytų baigtiniame humanitarinių priežasčių sąraše (Įstatymo 2 str. 71 d.). Tokiu aplinkybių nenustatė ir teismas, kuris tik deklaratyviai konstatavo, jog atsakovas šiuo aspektu neatliko individualaus tyrimo. Teismas taip pat nenurodė jokių konkrečių tarptautinių įsipareigojimų, dėl kurių pareiškėjui turėjo būti išduotas leidimas laikinai gyventi ir kurių atsakovas neįvertino;
18.2. laikinoji apsauga suteikiama ne jau Lietuvoje tam tikrą laiką gyvenantiems užsieniečiams, bet užsieniečiams, kurie ne anksčiau kaip 2022 m. sausio 24 d. laikinai išvyko iš Ukrainos ir teisėtai buvo Europos Sąjungos teritorijoje ar kitoje trečiojoje šalyje, o į Lietuvos Respubliką atvyko iki 2022 m. gegužės 1 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmąjį prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė 2021 metais ir turėjo leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2023 m. rugsėjo 13 d., todėl pareiškėjas neatitinka laikinosios apsaugos sąlygų. Pareiškėjas neatitinka nė vienos iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardytų išimčių;
18.3. Departamentas, tikrindamas, ar Šengeno informacinėje sistemoje yra paskelbtas perspėjimas, naudojasi centrine, visose Šengeno zonose naudojama SIS II. Departamentas neturi pagrindo abejoti šioje sistemoje esančiais duomenimis, o teismas nepagrįstai kvestionuoja šiuos duomenis. Perspėjimai į šią informacinę sistemą yra įvedami siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir / ar užtikrinti bendrą saugumą. Nagrinėjamu atveju Belgijos Karalystė įvedė perspėjimą į SIS II, nes pareiškėjas pateikė suklastotus dokumentus ir neteisėtai buvo šios valstybės teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nesilaikė teisės aktų reikalavimų, Departamentas, siekdamas užkirsti kelią nelegaliai migracijai, pagrįstai priėmė Sprendimą;
18.4. Sprendimas atitinka VAĮ ir teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus, motyvų išdėstymas jame yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas vadovavosi ne tik kitų institucijų pateiktomis išvadomis, bet atliko ir savarankišką pareiškėjo atvejo tyrimą.
19. Pareiškėjas A. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, taip pat priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
20. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir papildomai nurodo, kad:
20.1. pareiškėjas 2023 m. birželio 20 d. pateiktame prašyme prašė pakeisti leidimą laikinai gyventi skubos tvarka, tačiau atsakovas, nagrinėdamas šį prašymą, nesilaikė Įstatymo 33 straipsnio
1 dalies 5 punkto ir 341 straipsnyje įtvirtinto termino. Atsakovas Sprendimą priėmė tik 2023 m. spalio 13 d., neatlikęs jokio tyrimo ir jau pasibaigus pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi terminui;
20.2. atsakovas netinkamai aiškina humanitarines priežastis ir, be kita ko, neatsižvelgia į tai, kad Ukrainoje iki šiol tęsiasi Rusijos Federacijos inicijuoto karo veiksmai. Jeigu Europos Sąjungos (jos valstybių narių) institucijos oficialiai deklaruoja, kad dėl Ukrainos piliečių nėra priimami sprendimai dėl jų išsiuntimo, tai nelogiška nekeisti ar neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra ir pakartoja savo poziciją, jog jis buvo nepagrįstai įtrauktas į bylos nagrinėjimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
22. Byloje nagrinėjimas ginčas kilo dėl Departamento 2023 m. spalio 13 d. sprendimo
Nr. 23S183362, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bei įpareigojimo atsakovui tenkinti tokį pareiškėjo prašymą.
23. Bylos duomenimis, pareiškėjas (Ukrainos pilietis, turėjęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį iki 2023 m. rugsėjo 12 d.) 2023 m. birželio 20 d. pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo
40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu dėl darbo
UAB „Arimta“.
24. Tyrimo metu nustačius, kad kita Šengeno valstybė – Belgijos Karalystė – 2023 m. liepos 19 d. paskelbė perspėjimą dėl pareiškėjo grąžinimo (išsiuntimo) (Reglamento (ES) 2018/1860 3 str.) kartu su draudimu atvykti (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. b dalis), Departamentas 2023 m.
liepos 28 d. ir 2023 m. rugsėjo 18 d. per Lietuvos SIRENE nacionalinį skyrių, įkurtą Lietuvos kriminalinės policijos biure, kreipėsi į perspėjimą įvedusios šalies kompetentingą įstaigą dėl duomenų apie pareiškėją, dėl kurio paskelbtas šis perspėjimas, patikrinimo, siekiant nustatyti įvesto
perspėjimo priežastis, tačiau atsakymai nebuvo gauti. Sprendime taip pat nurodyta, kad Departamentas neturi informacijos apie tai, kad Belgijos Karalystė neprieštarautų leidimo laikinai gyventi išdavimui.
25. Departamentas 2023 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 23S183362, motyvuodamas tuo, kad Belgijos Karalystės įvestas perspėjimas dėl pareiškėjo grąžinimo kartu su draudimu atvykti nėra panaikintas, nėra pagrindo išduoti leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų, atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino Sprendimą, motyvuodamas tuo, kad:
26.1 Reglamento (ES) 2018/1861 27 straipsnio c punkte aiškiai nustatyta, kad jei iki to paties straipsnio b punkte nurodyto termino pabaigos (t. y. per 10 kalendorinių dienų) atsakymas nepateikiamas, tai reiškia, kad perspėjimą pateikusi valstybė narė neprieštarauja leidimo gyventi ar ilgalaikės vizos išdavimui arba to leidimo ar vizos galiojimo pratęsimui. Sprendime neatsižvelgta į šį reglamentavimą, Departamentas nevertino aptartų Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatų;
26.2 pareiškėjo į bylą pateiktuose Belgijos Karalystės Federalinės viešosios vidaus reikalų tarnybos Užsieniečių reikalų skyriaus sprendimuose nustatyta, kad pareiškėjui uždraudžiama 3 metus atvykti į Šengeno teritoriją, tačiau, jeigu pirmiau nurodytas asmuo turi kitos valstybės narės išduotą leidimą gyventi šalyje, draudimas atvykti į šalį galioja tik Belgijos teritorijoje. Departamentas, priimdamas Sprendimą, nenustatė ir nevertino šios aplinkybės, apskritai nebuvo nustatyta, dėl kokių priežasčių perspėjimas įvestas į SIS II. Nors Departamentas nurodė, kad laiku nebuvo gautas Belgijos Karalystės kompetentingos institucijos atsakymas, tačiau Departamentas galėjo gauti šią informaciją ir iš paties pareiškėjo, jei būtų jo paprašęs pateikti paaiškinimus, tačiau byloje nėra duomenų, kad Departamentas tai padarė. Priimant Sprendimą, formaliai vadovautasi tik informacija, nurodyta
SIS II, tą teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje patvirtino ir atsakovo atstovas. Sprendime nustatytas draudimo atvykti terminas ir Belgijos Karalystės Federalinės viešosios vidaus reikalų tarnybos Užsieniečių reikalų skyriaus sprendimuose nustatytas terminas nesutampa: Sprendime jis nustatytas 2 metais ilgesnis;
26.3 Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata įpareigoja Departamentą, priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, įvertinti, ar nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių arba tarptautinių įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju Sprendime formaliai nurodyta, kad nėra pagrindo išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų, tačiau nepateikta jokios informacija, kuo remiantis padaryta tokia išvada, koks vertinimas šiuo aspektu buvo atliktas;
26.4 Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti. Teismo vertinimu, Sprendimo motyvų išdėstymas nėra pakankamas, dėl ko Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
27. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismas sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: nagrinėjamo ginčo kontekste, visų pirma, primintina, kad pagal Įstatymo 26 straipsnio, nustatančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui išdavimo ir keitimo sąlygas, 7 dalį, jeigu išduodant ar keičiant leidimą gyventi nustatoma, kad kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti, Migracijos departamentas turi konsultuotis su šia Šengeno valstybe ir atsižvelgti į jos interesus. Leidimas gyventi
gali būti išduodamas ar keičiamas tik dėl humanitarinių priežasčių arba dėl tarptautinių įsipareigojimų.
29. Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nurodyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.
30. Aptartas nacionalinis teisinis reguliavimas (žr. šios nutarties 28 ir 29 p.) įtvirtina tik bendras nuostatas dėl Departamento veiksmų ir galimų sprendimų, priimamų, kai, išduodant ar keičiant leidimą gyventi užsieniečiui, yra nustatoma, kad kita Šengeno valstybė į SIS II yra įtraukusi įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti, o tyrimo apimtį ar net jo būtinybę ir konkrečius sprendimus apsprendžia faktinių aplinkybių visuma (yra pasikreipta dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų; yra pasikreipta dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir Šengeno valstybė į SIS II įspėjimą dėl neįsileidimo / draudimo atvykti ir apsigyventi / grąžinimo su draudimu atvykti yra įtraukusi esant išduotam leidimui gyventi; ir t. t.), pavyzdžiui, kai kreipiamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų, konsultacijos su įspėjimą įvedusia Šengeno valstybe neturi prasmės, kadangi, esant tokiam įspėjimui, pagal imperatyvią Įstatymo
35 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje negalėtų būti išduotas (leidimas tokiu atveju gali būti išduodamas tik dėl humanitarinių priežasčių arba dėl tarptautinių įsipareigojimų).
31. Faktinių aplinkybių visumai esant kitokiai, kaip, pažymėtina, yra nagrinėjamo ginčo atveju, tyrimo apimtis ir galimi sprendimai yra kitokie: Belgijos Karalystės perspėjimas į SIS II dėl pareiškėjo grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti 2023 m. liepos 19 d. buvo įtrauktas galiojant jam (pareiškėjui) išduotam leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (leidimas galiojo iki 2023 m. rugsėjo 12 d.), todėl atsakovas, nagrinėjęs 2023 m. birželio 20 d. pateiktą pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu dėl darbo
UAB „Arimta“, turėjo vykdyti konsultacijas pagal Reglamento (ES) 2018/1860 11 straipsnio
(„A posteriori konsultacijos įvedus perspėjimą dėl grąžinimo“) nuostatas, kurio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad paaiškėjus, kad valstybė narė įvedė perspėjimą dėl grąžinimo dėl trečiosios šalies piliečio, turinčio kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą, perspėjimą pateikusi valstybė narė gali nuspręsti panaikinti sprendimą grąžinti.
32. Įvertinus tai, jog Reglamentas (ES) 2018/1860 nenumato, kad sprendimai aptariamoje situacijoje gali būti priimami ne tokių konsultacijų metu gautos informacijos pagrindu, taip pat pirmosios instancijos teismo akcentuotą duomenų prieštaringumą (žr. šios nutarties 26.2 p.) ir Sprendimo dalies, pagrindžiančios teiginį dėl pagrindo išduoti leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų nebuvimo, formalumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame sprendime padaryta išvada dėl Sprendimo neteisėtumo dėl pažeistų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
34. Kadangi priimamas teismo galutinis procesinis sprendimas yra palankus pareiškėjui, jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog jis dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą ir prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paruošimo ir pateikimo patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei prie šio procesinio dokumento pridėjo pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, jog pareiškėjas advokatui sumokėjo
700 Eur. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, todėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su tokio prašymo parengimu ir pateikimu teismui, atlyginimas nepriteistinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečios sumos, kurią sumokėjo už advokato pagalbą rengiant ir teikiant teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą įvertinusi pagal Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo
19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) įtvirtintas rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio apskaičiavimo taisykles (8.11 p.) ir kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį (2 p.), vadovaudamasi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nusprendžia priteisti pareiškėjui 450 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjo A. N. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ernestas Spruogis
Milda Vainienė