Civilinė byla Nr. e2-18199-863/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12909-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;

 (S)

3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2; 3.7.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  U Ž A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Žigiana“  ieškinį atsakovui R. Š. ir trečiajam asmeniui BUAB „Demintera“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo, kaip subsidiaraus BUAB „Demintera“ skolininko, priteisti 18 102,65 Eur žalos atlyginimą. Ieškinys buvo priimtas 2020 m. gegužės 6 d. rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo siunčiami ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), bei teismui žinomais adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba. Atsižvelgiant į tai, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2020 m. birželio 3 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta kad, 2017 m. gruodžio 13 d. ieškovės UAB „Žigiana“ ir UAB „Demintera“ buvo sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė kaip rangovas įsipareigojo savo jėgomis ir rizika objekte, pavadinimu Palangos vaikų reabilitacijos centras „Gintaras”, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti statybos darbus t. y. glaistymo, dažymo, GKP montavimo, sienų lyginimo, plytelių klijavimo, bei sutarties priede Nr. 1 nurodytus statybos darbus ir perduoti darbų rezultatą užsakovui sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka, tuo tarpu UAB „Demintera“, kaip darbų užsakovė įsipareigojo organizuoti Palangos vaikų reabilitacijos centras „Gintaras“, adresu (duomenys neskelbtini), statybą ir sumokėti rangovui už tinkamai atliktus bei nustatyta tvarka priimtus darbus sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Pagal aukščiau nurodytą sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus iki 2018 m. sausio 30 d., tačiau darbus užbaigė anksčiau t. y. 2018 m. sausio 25 d. ir tą pačią dieną UAB „Demintera“ elektroniniu paštu išsiuntė 2018 m. sausio 25 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą prie PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini)ir 2018 m. sausio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 29 d. ieškovė UAB „Demintera“ pakartotinai elektroniniu paštu išsiuntė 2018 m. sausio 25 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė nurodė, jog išsiuntė pretenzijas dėl skolos apmokėjimo, tačiau apmokėjimo už atliktus darbus negavo, todėl 2018 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti jos naudai iš UAB „Demintera“ 15 015 Eur dydžio skolą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2018 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-13732-820/2018 ieškovės ieškinį  tenkino ir priteisė iš UAB „Demintera“ 15 015 Eur skolos už atliktus darbus, 8 procentų. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 15 015 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 838,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.  Pagal minėtą sprendimą buvo išduotas vykdomasis raštas, pateikus vykdomąjį dokumentą vykdymui 2019 m. vasario 1 d. antstolis G. P. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-19-173-895 ir vadovaudamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-19-173-896 vykdomąjį dokumentą grąžino ieškovei. 2019 m. kovo 13 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2664-232/2019 pagal ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Demintera“ iškėlė UAB „Demintera“ bankroto bylą 2019 m. liepos 18 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2664-232/2019 patvirtino ieškovės 18 102,65 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Demintera“ bankroto byloje, taip pat nutarė taikyti BUAB „Demintera“ supaprastintą bankroto procesą, nes įmonė neturi jokio turto atsiskaityti su kreditoriais bei teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas R. Š. buvo BUAB „Demintera“ direktoriumi nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. sausio 8 d., t. y. tuo metu, kai ieškovė su UAB „Demintera“ sudarė 2017 m. gruodžio 13 d. Statybos subrangos sutartį Nr. 17/12/14. Tuo tarpu S. S. buvo BUAB „Demintera“ direktorius nuo 2018 m. sausio 8 d. iki pat bankroto bylos BUAB „Demintera“ iškėlimo. Ieškovė nurodė, jog mano, kad  atsakovas atliko neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu t. y.: 2017 m. gruodžio 13 d. UAB „Demintera“, galimai jau būdama nemoki, su ieškove sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. 17/12/14, todėl atsakovui, kaip UAB „Demintera“ direktoriui, prieš sudarant minėtą sutartį iš anksto turėjo būti žinoma, kad UAB „Demintera“ šios sutarties nevykdys ir neatsiskaitys su ieškove už atliktus statybos rangos darbus dėl savo nemokumo. Aplinkybė apie UAB „Demintera“ galima nemokumą sutarties sudarymo metu patvirtina VĮ Registrų centrui teikto 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys: 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Demintera“ turto vertė iš viso sudarė 78 316 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 14 020 Eur, trumpalaikis turtas – 64 296 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 58 092 Eur, iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 5 870 Eur, per vienerius merus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 52 222 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ, įstatymas galiojęs iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 8 dalyje buvo įtvirtinta, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Demintera“ turto vertė iš viso sudarė 78 316 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė net 58 092 Eur, iš kurių po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 5 870 Eur, galima daryti išvadą, jog 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Demintera“ galimai jau buvo nemoki.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo ir valdybos narių pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-790-370/2015).

Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-563-186/2015). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Tačiau teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Taigi bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-481/2014).

Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: pirma, tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius; Antra, kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-612-178/2017).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-916/2017 išaiškinta: „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad akcininko ar vadovo atsakomybė yra deliktinė ir ji gali būti dviejų rūšių. Pirmuoju atveju, jei akcininko ar vadovo veiksmai pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovės atžvilgiu ir tokiais veiksmais padaroma žala bendrovei, kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį akcininkui (-ams) bankrutuojančios įmonės vardu (...). Antruoju atveju akcininko ar vadovo neteisėti veiksmai gali būti nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – akcininko ar vadovo veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai akcininkui ar vadovui ir joreikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-916/2017).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama priteisti 18 102,65 Eur žalos atlyginimą iš atsakovo R. Š. subsidiariai, BUAB „Demintera“ neįvykdžius savo prievolės ieškovei UAB „Žigiana“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-13732-820/2018.

Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3215-794/2020, konstatavo , kad 2017 metų pradžioje įmonė – UAB „Demintera“ atitiko ir teisinį (formalųjį) nemokumo statusą, t. y. įmonės pradelstų įvykdyti įsipareigojimų suma sudarė apie pusę viso įmonės turto vertės. Įmonė atsidūrė teisinėje nemokumo būsenoje, t. y. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuojamoje situacijoje, kuomet pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę faktinės įmonės turto vertės. Taigi, atsižvelgiant į aptartus įrodymus ir taikant galiojusio ĮBĮ nuostatas, teismas sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad 2017 metų pradžioje UAB „Demintera“ buvo nemoki. Tuo tarpu ginčo Statybos subrangos sutartis Nr. 17/12/14, buvo sudaryta 2017 m. gruodžio 13 d. t. y. įmonei esant nemokiai ir neturint finansinių išteklių atsiskaityti su rangovu (ieškove). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad 2018 m. sausio mėnesį ieškovė reaguodama į atsakovės reiškiamas pretenzijas dėl darbų trūkumų atliko defektų šalinimą, perrašė atliktų drabų aktus, tačiau atlikti rangos darbai taip ir nebuvo apmokėti.

Tokiu būdu iš nustatytų aplinkybių visumos darytina tikėtina išvada, jog atsakovas žinodamas apie įmonės finansinę būklę, sudarydamas subrangos sutartį įmonės vardu prisiėmė įsipareigojimų, kurių įmonė negalėjo įvykdyti ir tokiu būdu suklaidino ieškovę. Tokie atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjimu atveju buvo konkrečiai nukreipti į ieškovės interesų pažeidimą.

Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovei iš UAB „Demintera“ įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista žala nebuvo atlyginta, ieškovės nepatenkintų finansinių reikalavimų BUAB „Demintera“ bankroto byloje dydžio žala: 18 102,65 Eur. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalis civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Šiuo atveju dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą, todėl atsakovo kaltė preziumuojama. Taigi šiuo atveju egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 18 102,65 Eur žalos atlyginimą iš atsakovo subsidiariai, BUAB „Demintera“ neįvykdžius savo prievolės ieškovei pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2664-232/2019, yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje 2 dalyje nurodyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (18 102,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 445 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). 

Kadangi šioje byloje procesinių Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7,05 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – 7,05 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) subsidiariai BUAB „Demintera“, juridinio asmens kodas 304113913, ieškovės UAB „Žigiana“, juridinio asmens kodas 302538890, naudai 18 102,65  Eur (aštuoniolikos tūkstančių vieno šimto dviejų eurų ir 65 euro centų) žalos atlyginimą,  5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (18 102,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 445 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,05 Eur (septynių eurų ir 5 euro centų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                        Kristina Lysionok