(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų D. Č. (dabar B.) ir D. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutarties, kuria netenkintas jų prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2329-436/2018 pagal ieškovų D. Č. ir V. Č. ieškinį atsakovams D. Č. ir D. Č. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu už akių patenkintas ieškovų D. Č. ir V. Č. ieškinys atsakovams D. Č. ir D. Č. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.

2.       2019 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teisme gautas pareiškėjų D. Č. ir D. Č. prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuris grindžiamas tuo, jog paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos, bei tuo, jog pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida.

3.       Pareiškėjai pažymėjo, kad jiems 2019 m. kovo 7 d. paaiškėjo, kad V. Č. Kauno apylinkės teisme užvedė civilinę bylą, patraukdamas atsakove savo motiną D. Č., o šie duomenys turi esminės reikšmės dėl tinkamo ieškovo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Pareiškėjų nuomone, teismas priėmė neteisingą sprendimą už akių, kadangi V. Č. laikė tinkamu ieškovu, turinčiu reikalavimo teisę kaip asmens, kuris priėmė mirusio tėvo palikimą. Be to, pareiškėjai pažymėjo, kad D. Č. neturėjo valios pareikšti ieškinį, o ieškinys buvo paduotas advokatės, kuri atstovavo asmenis, turinčius priešingą interesą. Pareiškėjai taip pat akcentavo, kad spręsdamas ieškinį teismas taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą, tačiau nevertino to, jog mirusysis galėjo sudaryti vienašalį dovanojimo sandorį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi netenkino pareiškėjų D. Č. ir D. Č. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2329-436/2018 bei paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas pabrėžė, kad proceso atnaujinimo institutas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuria siekiama, kad nebūtų palikti galioti galbūt neteisėti teismų sprendimai. Vertindamas pareiškėjų nurodytą naujai paaiškėjusią aplinkybę, kad V. Č. negalėjo būti ieškovu byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismas nustatė, jog pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma, kad mirusiojo B. I. P. Č. anūkams (atsakovams) pervestas lėšas siekia susigrąžinti ne tik mirusiojo sutuoktinė D. Č., bet ir V. Č..

6.       Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų argumentais, kad ieškovė D. Č. nagrinėjant civilinę bylą buvo netinkamai atstovaujama. Advokatė Marina Laurinaitienė veikdama toje pačioje byloje abiejų ieškovų vardu nepažeidė advokatų etikos kodekso ir Advokatūros įstatymo nuostatų.

7.       Įvertinęs pareiškėjų prašymą bei byloje nustatytas aplinkybes, Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai neįrodė, jog jų nurodytos aplinkybės atitinka įstatyminį proceso atnaujinimo pagrindą, todėl procesą atsisakė atnaujinti.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.       Pareiškėjai (atsakovai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2329-436/2018. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.       Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartis yra nepagrįsta, formali, joje neatsižvelgta į pareiškėjų išdėstytas aplinkybes, o neatnaujinus proceso bus pažeisti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai.

8.2.       Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismas rėmėsi tik formaliais ieškovų teiginiais, nepasisakė ir neanalizavo skolos nepagrįstumo, ką būtina ištaisyti atnaujinus procesą.

8.3.       Teismas nevertino to, kad ginčo lėšos nebuvo bendroji jungtinė nuosavybė, o ieškovai turėjo teisę reikalauti tik pusės lėšų, be to, teismas nevertino, ar B. I. P. Č. galėjo ginčo lėšas pervesti savo anūkams (atsakovams) kaip dovaną.

8.4.       Ginčas vyksta tarp artimų giminaičių, o byla inicijuota tikėtinai nesąžiningu ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančiu būdu.

8.5.       Tik turėdami duomenis apie apgaule išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, atsakovai būtų galėję jį ginčyti pateikdami priešieškinį, bet tokius duomenis pareiškėjai gavo tik 2019 m. kovo 7 d.

8.6.       V. Č. paveldėjimo teisė yra ginčijama kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1423-260/2019, o į šią aplinkybę Kauno apygardos teismas apskųstoje nutartyje neatsižvelgė.

8.7.       Teismas nevertino reikšmingos garso įrašo stenogramos, kuri buvo pateikta į bylą kartu su prašymu atnaujinti procesą.

9.       Ieškovai D. Č. ir V. Č. atsiliepimu į pareiškėjų (atsakovų) atskirąjį skundą su skundu nesutiko, prašė Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Teismas teisingai konstatavo, kad į bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra pateikti paveldėjimo teisės liudijimai, patvirtinantys ieškovų reikalavimo teises, ir jie yra ligi šiol nenuginčyti bei galiojantys.

9.2.       Pareiškėjai praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

9.3.       Civilinėje byloje, kurią pareiškėjai prašo atnaujinti, nebuvo sprendžiami jokie reikalavimai dėl paveldėjimo teisinių santykių, todėl teismas negalėjo kvestionuoti ieškovo V. Č. paveldėjimo teisių.

9.4.       Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė D. Č. byloje buvo tinkamai atstovaujama.

9.5.       Pareiškėjų argumentas, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia jų teisėtus interesus, yra aiškiai nepagrįstas.

10.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. lapkričio 20 d. gautas pareiškėjų (atsakovų) atstovės prašymas dėl papildomo dokumento pridėjimo prie bylos medžiagos.  Pareiškėjų atstovė prašo prie bylos pridėti ir vertinti ieškovo V. Č. 2017 m. spalio 10 d. pareiškimą notarui dėl atsisakymo privalomosios palikimo dalies mirus jo tėvui B. I. P. Č..

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl įrodymo priėmimo

12.       2019 m. lapkričio 20 d. pareiškėjų atstovė pateikė V. Č. 2017 m. spalio 10 d. pareiškimo notarui kopiją, nurodydama, jog šis dokumentas buvo išreikalautas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1423-260/2019 kartu su paveldėjimo byla, todėl pareiškėjai neturėjo galimybės šį įrodymą pateikti anksčiau.

13.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Šiuo atveju pareiškėjai nurodė negalėję anksčiau pateikti prašomo pridėti prie bylos dokumento, kadangi šio dokumento pareiškėjai neturėjo ir nežinojo jo turinio. Susipažinus su prašomo prie bylos pridėti dokumento turiniu matyti, kad V. Č. 2017 m. spalio 11 d. pareiškimas siejasi su pareiškėjų reiškiama pozicija šioje byloje. Esant nurodytoms aplinkybėms, 2017 m. spalio 11 d. V. Č. pareiškimo notarui kopija pridedama prie bylos.

Dėl bylos esmės

14.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, yra pagrįsta ir teisėta.

15.       Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16.       Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17.       Toks teisinis reguliavimas ir jo aiškinimas teismų praktikoje lemia išvadą, jog ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės, t. y. kad V. Č. neteisėtai įgijo paveldėjimo teises ir dėl to buvo netinkamu ieškovu byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes neatitinka pirmiau nurodytų požymių. Kitaip tariant, apeliantai reikšti teiginius dėl aplinkybės, kad V. Č. yra netinkamas ieškovas, nes esą neteisėtai įgijo paveldėjimo teises, kurių pagrindu pateikė ieškinio reikalavimus, galėjo jau bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu. Be to, iki šiol neatsirado įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų teiginį, jog V. Č. nebuvo tinkamas ieškovas – nėra duomenų, kad V. Č. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas yra nuginčytas ir negaliojantis. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas V. Č. buvo išduotas 2018 m. balandžio 20 d., todėl pareiškėjų naujai pateiktas įrodymas – V. Č. 2017 m. spalio 11 d. pareiškimu notarui išreikštas pageidavimas negauti privalomosios palikimo dalies niekaip nepaneigia paveldėjimo teisės liudijimo V. Č. vėlesnio išdavimo fakto.   

19.       Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

20.       Pareiškėjai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime už akių neatsižvelgė į tai, jog ginčo lėšos buvo bendroji jungtinė nuosavybė, taip pat nevertino to, jog ginčo teisiniai santykiai galėjo atsirasti iš lėšų dovanojimo sandorio. Iš civilinės bylos Nr. e2-2329-436/2018 duomenų nustatyta, kad pareiškėjams patikslintas ieškinys kartu su priedais buvo įteiktas registruotąja pašto siunta asmeniškai (el. b. pop. priedo l. 10-11). Šios bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai savo gynybinės pozicijos nepareiškė, neginčijo ieškovų nurodytų aplinkybių bei neįrodinėjo, kad buvo sudarytas dovanojimo sandoris. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, neturėjo teisinio pagrindo taikyti dovanojimo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas.

21.       Be kita ko, pareiškėjai laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovų D. Č. ir V. Č. ieškinį, pažeidė teisės normas, kadangi ieškovė D. Č. neturėjo valios reikšti ieškinį (buvo netinkamai atstovaujama), taip pat teismas nenagrinėjo, ar ginčo lėšos nebuvo bendroji jungtinė nuosavybė. Fizinių asmenų atstovais civiliniame procese gali būti advokatai (CPK 56 str. 1 d. 1 p.). CPK nėra draudimo advokatui civilinėje byloje atstovauti kelis asmenis. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 25 straipsnio 2 dalį bei Advokatų etikos kodekso nuostatas advokatas negali būti proceso dalyvio atstovu, jeigu jis buvo kitos, priešingą interesą turinčios proceso šalies atstovu. Nagrinėjamu atveju, į bylą pateiktos D. Č. ir V. Č. su advokate Marina Laurinaitiene sudarytos atstovavimo sutartys. Tiek D. Č., tiek V. Č. civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo ieškovais, t. y. jie neturėjo priešingo intereso šios civilinės bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė buvo netinkamai atstovaujama.

22.       Pareiškėjai taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nevertino į bylą pateiktos garso įrašo stenogramos, kuri, jų nuomone, patvirtina D. Č. valios nebuvimą. Su tokia pareiškėjų pozicija nesutiktina. Visų pirma, pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą procesinį sprendimą neturėtų būti suvokiama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalies argumentą. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje atskirai neaptarė byloje esančios pokalbių įrašų stenogramos, nesudaro pagrindo teigti, kad ji nebuvo vertinta, ypač atsižvelgiant į tai, kad šios stenogramos ištraukos yra perkeltos į procesinius dokumentus – prašymą dėl proceso atnaujinimo bei atskirąjį skundą. Kita vertus, šioje byloje esanti D. Č. pokalbio stenograma tikėtinai patvirtina, jog D. Č. buvo žinoma apie tai, kad teisme yra iškeltos civilinės bylos, kad ji norėtų ginčą spręsti taikiai – ne teismine tvarka, tačiau niekaip nepaneigia jos valios nebuvimo sudarant atstovavimo sutartį su advokate ar pareiškiant ieškinį.

23.       Apeliacinis teismas, įvertindamas tai, kad ieškovė D. Č. – buvusi mirusiojo B. I. P. Č. sutuoktinė, reikšdama ieškinį nekėlė klausimo dėl to, ar atsakovams pervestos lėšos nebuvo asmeninė mirusiojo nuosavybė, t. y. jog dalis tų lėšų ieškovei priklausė ne kaip įpėdinei, bet kaip savininkei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, konstatuoja, kad nagrinėdamas D. Č. ir V. Č. ieškinį pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti teisės normų, reglamentuojančių bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Kita vertus, pažymėtina, jog atsakovų atžvilgiu jokios reikšmės neturi, ar iš jų lėšos ieškovei priteistos kaip įpėdinei ar kaip lėšų bendrasavininkei, todėl netgi jei teismas ir būtų suklydęs, tokia klaida negalėtų būti pripažinta aiškia ir esmine.

24.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas daro išvadą, jog apeliantai neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo: neįrodė, kad paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą, taip pat neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė aiškią esminę teisės normų taikymo klaidą.

25.       Remdamasis nutarties 24 punkte išdėstyta išvada Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl šis skundas netenkinamas, o apskųstoji nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese

26.       Šioje byloje ieškovai D. Č. ir V. Č. pateikė duomenis apie patirtas 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokatės pagalbą surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

27.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p.; 98 str. 1 d.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ pavirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16. punkte nustatyta, kad už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojamas priteistinas užmokesčio dydis yra 0,4 Lietuvos statistikos departamento užpradėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

28.       Iš teismui pateiktos mokėjimo nurodymo kopijos matyti, kad ieškovas V. Č. už advokato paslaugas sumokėjo 2019 m. liepos 2 d. Pagal Lietuvos statistikos departamento viešai skelbiamus duomenis 2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1262,70 Eur. Taigi, ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių dydžių už advokato teisinę pagalbą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovų prašymas yra tenkintinas, priteisiant ieškovės D. Č. naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą lygiomis dalimis iš pareiškėjų (po 200 Eur) ir ieškovo V. Č. naudai 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjų lygiomis dalimis (po 50 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

        Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Priteisti iš pareiškėjo D. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą V. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai ir 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą D. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

        Priteisti iš pareiškėjos D. B. (Č.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą V. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai ir 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą D. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjas        Gintaras Pečiulis