Administracinė byla Nr. eA-429-968/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00201-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Beatos Martišienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacija skundą atsakovui viešajai įstaigai Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys byloje – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Atsakovas viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (toliau – ir VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, Agentūra, atsakovas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 21R-977 (AG-877/06-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos (toliau – ir VšĮ Baltijos maisto organizacija, Organizacija, pareiškėjas) skundas tenkintas iš dalies – panaikintas atsakovo 2020 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. 3A-(4.32E)-069 „Dėl garantijos negrąžinimo VšĮ Baltijos maisto organizacijai“ ir atsakovas įpareigotas iš naujo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; bei nutraukta bylos dalis dėl skundžiamo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2020 m. spalio 16 d. rašto Nr. BR6-7096 panaikinimo.
2. Atsakovas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Agentūra ir VšĮ Baltijos maisto organizacija 2017 m. vasario 17 d. pasirašė dotacijos susitarimą Nr. 734286-IPEUOSCK/20SUT-(6.24)-006 (toliau – ir Susitarimas), kuriuo pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Susitarimo 1 priede nurodytą Informavimo apie ES ekologinės gamybos metodus Kinijoje ir Pietų Korėjoje programą (toliau – ir Programa). Pareiškėjui, pateikus 2017 m. kovo 20 d. išankstinį mokėjimo prašymą ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 2017 m. kovo 24 d. išduotą Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimą Nr. SĮLD117384 200 000 Eur sumai (toliau – ir Užstatas), NMA 2017 m. balandžio 19 d. išmokėjo pareiškėjui 200 000 Eur. Atsakovas 2020 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 3A-(4.32E)-069 dėl užstato nusavinimo (toliau – ir Sprendimas) ir 2020 m. spalio 14 d. raštu Nr. 2A-(4.3E)-142 pateikė jį vykdyti NMA, kuri 2020 m. spalio 16 d. raštu Nr. BR6-7096 „Dėl užstato nusavinimo“ (toliau – ir Raštas) kreipėsi į pareiškėją, paprašydama iki 2020 m. spalio 23 d. pervesti 200 000 Eur nusavinamą užstato sumą. Taip pat NMA paaiškino pareiškėjui, jog per nustatytą terminą nesumokėjus reikalaujamos sumos, užstatas bus nusavintas per instituciją, išdavusią garantinį raštą, t. y. AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Kadangi per nustatytą terminą pareiškėjas nesumokėjo nusavinto užstato sumos, NMA 2020 m. spalio 26 d. raštu Nr. BR6-7230 „Dėl užstato nusavinimo“ kreipėsi į AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir paprašė sumokėti nusavinamą 200 000 Eur užstato sumą. NMA 2020 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. BR6-7813 „Dėl nusavinto užstato grąžinimo“ pakartotinai ragino AAS „BTA Baltic Insurance Company“ sumokėti nusavinamą užstato sumą. Pareiškėjas pateikė Komisijai 2020 m. lapkričio 16 d. skundą dėl Agentūros 2020 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 3A-(4.32 E)-069 ir NMA 2020 spalio 16 d. rašto Nr. BR6-7096. Komisija 2020 m. gruodžio 21 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 21R-977 (AG-877/06-2020), kuriuo pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino atsakovo Sprendimą ir įpareigojo jį iš naujo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą bei nutraukė bylos dalį dėl skundžiamo NMA Rašto panaikinimo.
2.2. Komisija sprendimą priėmė formaliai, paviršutiniškai, nesprendė ginčo iš esmės. Komisija, panaikindama Agentūros Sprendimą, šį savo sprendimą grindė tuo, kad Agentūros veiksmai nesiderina su teisingumo ir gero viešojo administravimo principais, Agentūros Sprendime nepakankamai motyvuota dėl 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir dėl euro naudojimo (toliau – ir Reglamentas 907/2014) 27 straipsnio 2 dalies taikymo, bei byloje pateikti duomenys prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Komisija, įvertinusi bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, priėjo prie išvados, kad Agentūra, vadovaudamasi Reglamento 907/2014 27 straipsnio 2 dalimi, nedelsiant taikydama numatytą užstato nusavinimo procedūrą, privalėjo vadovautis, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 3D-541 patvirtintų Informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimo skatinimo vidaus rinkoje ir trečiosiose valstybėse paprastosios programos administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 45 punkte numatytu terminu, t. y. priimti sprendimą per 39 kalendorines dienas nuo paskutinės 2020 m. liepos 30 d. pareiškėjo pateiktos patikslintos ataskaitos su paaiškinimais ir dokumentais dienos. Komisijos nuomone, Agentūra, priimdama Sprendimą tik 2020 m. spalio 13 d., pažeidė Taisyklėse nustatytą terminą ir jį priėmė praėjus net 74 dienoms nuo gautos ataskaitos. Komisija nusprendė, kad Agentūra Sprendime nenurodė, dėl kokių pareiškėjo neįvykdytų ar netinkamai įvykdytų įsipareigojimų taikė užstato negražinimo procedūrą, todėl, anot Komisijos, Agentūros priimtas Sprendimas nėra pakankamai motyvuotas Reglamento 907/2014 27 straipsnio 2 dalies nuostatų atžvilgiu. Komisijos teigimu, Agentūrai, siekiant pagrįsti Sprendime nurodytas sumas ir nurodyti, dėl kokių pareiškėjo neįvykdytų ar netinkamai įvykdytų įsipareigojimų buvo taikyta užstato negražinimo procedūrą, prie ginčijamo Sprendimo turėjo būti pridėta visa su Programos įgyvendinimu susijusi dokumentacija, kurią pareiškėjas pats siuntė Agentūrai bei yra gavęs iš Agentūros.
2.3. Agentūros nuomone, Sprendimas priimtas laikantis Europos Sąjungos reglamentų ir Susitarimo sąlygų, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas turėjo priimti sprendimą ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 8 d., o Sprendimą priimdamas 2020 m. spalio 13 d., praėjus 74 dienoms nuo pareiškėjo pateiktos galutinės patikslintos ataskaitos, pažeidė nustatytus terminus ir teisingumo bei gero viešojo administravimo principus. Susitarimo 31.1 papunktyje Agentūrai numatyta teisė bet kuriuo metu sustabdyti mokėjimo terminą. Agentūra, vertindama pirmąjį kartą pareiškėjo pateiktą galutinę ataskaitą ir prašymą dėl likučio mokėjimo (pareiškėjo 2020 m. gegužės 29 d. raštas Nr. 20/05/29-01), informavo pareiškėją apie mokėjimo termino sustabdymą (Agentūros 2020 m. liepos 3 d. raštas Nr. 2A-(8.13)-020). Vėliau Agentūra pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, prašydama patikslinti, paaiškinti ir pateikti trūkstamus dokumentus, taip pat inicijavo privalomus patikrinimus (pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1831 16 str. 2 d., 19 ir 20 str.). Taigi nuo 2020 m. liepos 3 d. mokėjimo terminas, vadovaujantis Susitarimu, buvo sustabdytas. Pareiškėjui pateikus galutinę ataskaitą ir Agentūrai atlikus visus privalomus patikrinimus bei apskaičiavus, kad iš viso Programos įgyvendinimo metu, tiek išankstiniu ir tarpiniais mokėjimais, pareiškėjui buvo išmokėta didesnė suma (428 192,88 Eur) nei galutinė dotacijos suma pagal Susitarimą, Agentūrai kilo pareiga nedelsiant priimti sprendimą taikyti užstato nusavinimą. Ginčijamame Sprendime Agentūra pateikė nuorodą ir citavo Susitarimo 16.4 papunktį, kuris tiesiogiai susijęs su Reglamento 907/2014 27 straipsnio 2 dalies taikymu. Susitarimo 16.4 papunktyje numatyta mokėtinos likučio sumos apskaičiavimo tvarka, kuria vadovaudamasi Agentūra ir apskaičiavo viršijančią galutinę dotacijos sumą. Priežastys ir aplinkybės, dėl kokių pareiškėjo neįvykdytų ar netinkamai įvykdytų įsipareigojimų Agentūra taikė užstato negražinimo procedūrą, yra visuose su Programos įgyvendinimu susijusiuose dokumentuose, kurių tikslūs galutiniai duomenys – sumos – yra pateikiami Sprendimo priede – Suvestinėje.
2.4. Komisija, nustačiusi, jog Agentūros Sprendime ir jo priede pateikiami duomenys prieštarauja NMA sąskaitos išrašo duomenims, padarė išvadą, kad Agentūra Sprendime nurodė faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstus bei joms prieštaraujančius duomenis ir šiuo pagrindu panaikino Agentūros Sprendimą. Tačiau NMA pateikė Komisijai dokumentus, susijusius su kita dotacija, todėl Komisijos skaičiavimai ir padarytos išvados yra neteisingos: pareiškėjas nurodė, kad faktiškai į jo sąskaitą nebuvo pervesta 183 672,45 Eur suma. Agentūra, įvertinusi pareiškėjo antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio (2018 m. kovo 1 d. – 2019 m. vasario 28 d.) ataskaitą, priėmė sprendimą kompensuoti pareiškėjui 183 672,45 Eur sumą ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 2A-(4.3)-397 informavo NMA apie pareiškėjui mokėtiną sumą. Taip pat Agentūra, vadovaudamasi Susitarimo 16.5 papunkčiu, informavo pareiškėją apie mokėtiną sumą (2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-071). Taigi pastaroji suma, t. y. 183 672, 45 Eur, įgyvendinant Susitarimą (Programos priemones), buvo pripažinta atitinkančia reikalavimus ir tinkama kompensuoti, todėl ji laikytina gauta suma pagal Programą, kaip ir kitos pareiškėjui pagal šią Programą pripažintos atitinkančiomis reikalavimus ir išmokėtos sumos. Tačiau pareiškėjas buvo skolingas pagal kitą dotacijos susitarimą (kitą pareiškėjo įgyvendinamą Programą), todėl NMA skolą susigrąžino įskaitos būdu, nelaukdama pareiškėjui nustatyto termino grąžinti skolą. Nepaisant to, kad faktiškai į pareiškėjo sąskaitą banke nebuvo pervesta 183 672, 45 Eur suma, ji Agentūros pripažinta tinkama kompensuoti ir laikoma gauta pagal Susitarimą (kaip tinkamai įgyvendinus Programos priemones), bei NMA teisėtai nusavinta, nes pareiškėjas buvo NMA skolininkų sąraše (neįvykdė įsipareigojimų pagal kitą dotacijos susitarimą).
2.5. Agentūra, priimdama Sprendimą nusavinti užstatą (200 000 Eur), privalo vertinti visas pagal Susitarimą (įgyvendinus Programos priemones) gautas sumas, kurios buvo pripažintos atitinkančiomis reikalavimus ir kompensuotinomis, net ir tas, kurios nusavinamos kompetentingos institucijos esant kitiems pagrindams, nesusijusiems su šiuo atveju minimos Programos įgyvendinimu. Pareiškėjui pagal Susitarimą (tiek tinkamai įgyvendinus Programos priemones, tiek išmokėjus išankstinius mokėjimus) buvo išmokėta 428 192,88 Eur suma. Komisija skundžiamo sprendimo Suvestinėje atkreipė dėmesį į langeliuose 2d, 2e, 2f nurodytas sumas ir skirtumus tarp sumų, kad galima kompensuoti suma (179 047,57 Eur) skiriasi nuo tarpinio mokėjimo sumos (183 672,45 Eur), kaip į galimai prieštaringą informaciją. Galima kompensuoti suma skiriasi nuo tarpinio mokėjimo sumos, nes sprendimas dėl tarpinio mokėjimo sumos priimtas įvertinus antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio periodinę ataskaitą, tačiau Agentūrai įvertinus trečiojo Programos ataskaitinio laikotarpio periodinę ataskaitą ir galutinę ataskaitą nustatyta, kad dalis anksčiau tinkamomis pripažintų pareiškėjo išlaidų (4 462,10 Eur) yra netinkamos, todėl faktiškai galima kompensuoti išlaidų suma (lentelės langelis 2e) yra mažesnė nei faktiškai kompensuota suma (lentelės langelis 2e).
3. Pareiškėjas VšĮ Baltijos maisto organizacija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Pareiškėjas atsiliepime nurodė:
3.1. Atsakovas nepagrįstai prilygina mokėjimo termino sustabdymą su jo Sprendimo priėmimo terminu, numatytu teisės aktuose. Komisija tinkamai ir teisingai skundžiamame sprendime taikė Taisyklių 45 punkte nustatytą terminą, pagal kurį atsakovas turėjo priimti sprendimą dėl mokėjimo per 39 kalendorines dienas nuo paraiškos gavimo dienos. Atsakovas remiasi Susitarimo 31.1 papunkčiu, kuris numato jo teisę bet kuriuo metu sustabdyti mokėjimo terminą. Pareiškėjo nuomone, Taisyklių 45 punkte ir Susitarimo 31.1 papunktyje nurodyti visiškai skirtingi terminai: Taisyklių 45 punktas reglamentuoja atsakovo sprendimų priėmimo terminus, o Susitarimo 31.1 papunktis numato galimybę stabdyti mokėjimo terminus. Komisija teisingai sprendė, kad atsakovas per 39 dienas nuo šio termino, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 8 d., turėjo priimti sprendimą dėl mokėjimo, patvirtinti galutinę dotacijos sumą. Taigi Komisija pagrįstai terminą skaičiavo ne nuo 2020 m. gegužės 29 d., o nuo 2020 m. liepos 30 d.
3.2. Atsakovas taip pat nesutiko su Komisijos sprendimo išvada, kad atsakovo 2020 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. 3A-(4.32E)-069 nėra pakankamai motyvuotas dėl Reglamento 907/2014 27 straipsnio 2 dalies taikymo. Atsakovas bando įteigti poziciją, kad jis savo sprendime dėl 200 000 Eur dydžio garantijos sumos negrąžinimo net neprivalėjo nurodyti jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimas, neturėjo nurodyti jokių argumentų dėl tų aplinkybių vertinimo. Pareiškėjo nuomone, tokia atsakovo pozicija neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. Atsakovo Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas. Atsakovas nurodė tik Susitarimo tam tikrus punktus, tačiau vien šių punktų nurodymas nepagrindžia, kad egzistavo prielaidos juos taikyti.
3.3. Pareiškėjas neigiamai vertino atsakovo skundo teiginį, kad jo Sprendimo priėmimo priežastys ir aplinkybės yra nurodytos visuose su Programos įgyvendinimu susijusiuose dokumentuose. Šiuo atveju nėra aišku, kokius dokumentus atsakovas vertino, kaip susijusius su Programos įgyvendinimu, nes jie nėra niekur išvardinti. Komisija sprendime pagrįstai pažymėjo, kad atsakovo atsiliepime į skundą, kuris buvo pateiktas Komisijai, nurodyti argumentai negali būti laikomi atsakovo priimto Sprendimo motyvuojamąja dalimi ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo akto teisėtumui. Nauji atsakovo motyvai, kuriuos jis nurodė Komisijai ir teismui, negali būti vertinami ir nedaro įtakos atsakovo Sprendimo teisėtumui.
3.4. Atsakovas 2020 m. spalio 12 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-030 informavo pareiškėją, kad jis priima sprendimą netvirtinti periodinės trečiojo ataskaitinio laikotarpio techninės ataskaitos ir galutinės ataskaitos bei periodinėje finansinėje ataskaitoje ir mokėjimo prašyme nurodytas išlaidas pripažįsta neatitinkančiomis reikalavimų ir netinkamomis kompensuoti. Tačiau Susitarime dėl dotacijos yra numatyta tam tikra tokių sprendimų priėmimo, įforminimo, pastabų pateikimo procedūra. Vadovaudamasis Susitarimo 26.2 ir 28.1.1 papunkčiai, pareiškėjas turi teisę pateikti pastabas per 30 dienų nuo atsakovo rašto gavimo. Šią pareiškėjo teisę nurodė ir pats atsakovas savo 2020 m. spalio 12 d. rašte Nr. 2A-(8.13)-030. Pareiškėjas šia teise pasinaudojo 2020 m. lapkričio 10 d. pateikdamas raštišką atsakymą Nr. 20/11/10-1 į atsakovo 2020 m. spalio 12 d. raštą. Šiame rašte pareiškėjas išdėstė argumentus, dėl ko jis nesutinka su atsakovo nurodomais trūkumais dėl išlaidų pripažinimo neatitinkančiais reikalavimų, su atsakovo atliktu susigrąžintinos sumos skaičiavimu. Pareiškėjas jokio sprendimo ar atsakymo į 2020 m. lapkričio 10 d. raštą iki šiol nėra gavęs.
3.5. Atsakovo prie skundo teismui pateikta galutinės dotacijos sumos, netinkamų išlaidų ir susigrąžintinos sumos skaičiavimo lentelė nesutampa su skaičiavimų suvestine lentele, pateikta prie atsakovo Sprendimo. Atsakovas skunde nurodė, kad neva dėl techninės klaidos langelyje 2a buvo įrašyta neteisinga suma, teisinga suma turi būti 230 909,56 Eur, ir atsižvelgiant į tai, keičiasi ir langelyje 10a nurodomas išmokėtos sumos ir galutinės dotacijos skirtumas, teisingas skirtumas turi būti 213 066,86 Eur. Tačiau palyginus šias lenteles, matyti, kad jose yra pakoreguoti ne vien šie laukeliai, o yra atsiradę net ir naujų eilučių, pakeisti skyrių pavadinimai.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo NMA atsiliepime į skundą prašė teismo sprendimą priimti pagal byloje esančius duomenis. Trečiasis suinteresuotas asmuo, pakartodamas faktines aplinkybes, papildomai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra gauta papildomos informacijos, kuri papildytų ar keistų galiojantį Agentūros Sprendimą. NMA 2021 m. vasario 5 d. raštu Nr. BR6-810 papildomai kreipėsi į pareiškėjo draudimo bendrovę bei paprašė pervesti 200 000 Eur nusavintą užstato sumą. Minėta suma NMA nėra grąžinta.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu atsakovo VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-071 „Dėl mokėtinos sumos“ informavo pareiškėją, jog apskaičiuota mokėtina suma yra 183 672,45 Eur. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 20/05/29-01 „Dėl galutinės ataskaitos pateikimo ir likučio išmokėjimo“ kreipėsi į atsakovą ir nurodė, jog, vykdydamas 2017 m. vasario 17 d. dotacijos susitarimą, pateikė galutinę ataskaitą kartu su prašymu dėl likučio išmokėjimo. Rašte nurodyta, kad mokėtina likučio suma – 18 091,15 Eur. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2020 m. gegužės 29 d. raštą Nr. 20/05/29-01, 2020 m. liepos 3 d. rašte Nr. 2A-(8.13)-020 „Dėl galutinės ataskaitos pagal 2017-02-17 dotacijos susitarimą Nr. 734286-IPEUOSCK/20SUT-(6.24)-006“ nurodė, kad Agentūrai, siekiant įsitikinti, jog pareiškėjo pateikta informacija apie įplaukas, kurios nurodytos Finansinės ataskaitos dalyje „Įplaukos“ yra teisinga, reikalinga pateikti papildomus dokumentus; mokėjimo terminas yra sustabdomas; patikslintą mokėjimo prašymą, galutinę ataskaitą, paaiškinimus ir papildomus dokumentus prašo pateikti iki 2020 m. rugpjūčio 2 d. Atsakovas 2020 m. spalio 12 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-030 „Dėl periodinės ir galutinės ataskaitų pagal 2017-02-17 dotacijos susitarimą Nr. 734286-IPEUOSCK/20SUT-(6.24)-006“ nurodė, kad nustatė Programos vykdymo, periodinės ir galutinės atskaitų trūkumus; vadovaudamasis Susitarimo 28 punktu, dėl rašte nurodytų priežasčių, priima sprendimą susigrąžinti 214 385,86 Eur sumą, kurią sudaro visa išankstinio mokėjimo suma – 200 000 Eur, dalis kompensuotos sumos, kuri pripažinta nepagrįsta ir netinkama – 14 385,86 Eur. Pareiškėjas, atsakydamas į atsakovo 2020 m. spalio 12 d. raštą Nr. 2A-(8.13)-030, 2020 m. lapkričio 10 d. rašte Nr. 20/11/10-1 „Dėl galutinės ataskaitos“ pateikė paaiškinimus ir nurodė, kad jis nesutinka su Agentūros vertinimu pripažinti pateiktoje ataskaitoje ir mokėjimo prašyme nurodytas išlaidas neatitinkančiomis reikalavimų ir sprendimu jų nekompensuoti. Agentūra 2020 m. spalio 13 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 3A-(4.32E)-069 „Dėl garantijos negrąžinimo VšĮ „Baltijos maisto organizacijai“, kuriame nurodė, kad vadovaudamasi Susitarimo 16.2 papunkčiu <...> Agentūra apskaičiavo, jog išankstiniu ir tarpiniais mokėjimais pareiškėjui išmokėta suma (428 192,88 Eur) viršija galutinę dotacijos sumą (213 807,02 Eur). Agentūra, vadovaudamasi 2015 m. spalio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/1831, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, taikymo taisyklės, 13 straipsnio 5 dalimi, 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir dėl euro naudojimo, 27 straipsnio 2 dalimi, taip pat atsižvelgdama į tai, kad minėtų sumų skirtumas (214 385,86 Eur) (žr. priede pateiktus skaičiavimus) yra didesnis už išankstinio mokėjimo sumą (200 000 Eur), priėmė sprendimą negrąžinti visos išankstinio mokėjimo garantijos (2017 m. kovo 20 d. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ avansinio apmokėjimo panaudojimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštas SĮLG Nr. 117384) sumos (200 000 Eur). Prie rašto pridedama lentelė su išmokėtos sumos ir galutinės dotacijos skirtumo skaičiavimais. NMA 2020 m. spalio 16 d. raštu Nr. BR6-7096 „Dėl užstato nusavinimo“ informavo pareiškėją, kad jis (pareiškėjas) neįvykdė įsipareigojimų pagal 2017 m. kovo 20 d. garantinį raštą Nr. SĮLD117384, todėl Agentūra 2020 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 3A-(4.32E)-069, kuriuo vadovaujantis buvo nusavintas ir užstatas – 200 000 Eur. NMA prašė iki 2020 m. spalio 23 d. pervesti 200 000 Eur nusavintą užstatą į NMA sąskaitą. Pareiškėjas dėl Agentūros 2020 m. spalio 13 d. priimto sprendimo Nr. 3A-(4.32E)-069 ir NMA 2020 m. spalio 16 d. rašto Nr. BR6-7096 pateikė skundą Komisijai, kuri 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 21R-977 (AG-877/06-2020) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino atsakovo Sprendimą ir įpareigojo jį iš naujo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą bei nutraukė bylos dalį dėl skundžiamo NMA 2020 m. spalio 16 d. rašto Nr. BR6-7096 panaikinimo.
7. Teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reglamentavimą (2015 m. spalio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1831, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, taikymo taisyklės (toliau – ir Reglamento Nr. 2015/1831), Reglamento Nr. 907/2014, Taisyklių, VAĮ nuostatas), priėjo prie išvados, kad atsakovas, gavęs duomenis iš pareiškėjo apie tai, kad bendra ankstesnių mokėjimų suma yra didesnė už galutinę dotacijos sumą, turėjo nedelsiant priimti atitinkamus sprendimus, t. y. taikyti Reglamento Nr. 907/2014 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą užstato negrąžinimo procedūrą. Tokių veiksmų atsakovas ėmėsi tik 2020 m. spalio 13 d., nors pareiškėjas patikslintos programos įgyvendinimo periodinę atskaitą pateikė 2020 m. liepos 30 d. Teismas sutiko su pareiškėjo nuomone, kad atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 45 punktu, turėjo priimti sprendimą dėl mokėjimo per 39 kalendorines dienas nuo paraiškos gavimo dienos, nes Susitarimo 31.1 papunktyje nurodyta tik apie galimybę sustabdyti mokėjimo terminus, tačiau jame nieko nenurodoma apie sprendimo priėmimo terminus.
8. Teismas pažymėjo, kad Agentūra, priimdama Sprendimą, kuris buvo pagrindas pareiškėjui teikti skundą Komisijai, vadovavosi Reglamento Nr. 907/2014 27 straipsnio 2 dalimi. Pagal byloje pateiktus duomenis, pareiškėjui buvo išmokėta 200 000 Eur suma, kaip užstatas, kad ja (suma) pasinaudojus bus įgyvendinti Susitarimu prisiimti įsipareigojimai. Jeigu pasibaigus galutiniam terminui prisiimti įsipareigojimai nebus įvykdyti arba bus įvykdyti netinkamai, pareiškėjas netenka teisės į jam išmokėtą sumą, o atsakovas turi teisę nurodytą sumą susigrąžinti, taikydamas Reglamento Nr. 907/2014 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą užstato negrąžinimo procedūrą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Agentūros Sprendime nurodoma, jog vadovaujamasi Reglamento Nr. 907/2014 27 straipsnio 2 dalimi, tačiau plačiau nepasisakyta, kokios yra tokio sprendimo priežastys, kokių įsipareigojimų pareiškėjas neįvykdė ar įvykdė netinkamai. Atsakovas pateikė nuorodą į prie Sprendimo pridėtą skaičiavimų lentelę, tačiau ir šioje lentelėje nurodomi tik skaičiavimai, nenurodant Sprendimo priėmimo priežasčių, t. y. neatskleidžiant pareiškėjui esminių Sprendimo priėmimo priežasčių. Taip pat Agentūros Sprendime išvardinti tik teisės aktai, nesusiejant jų su konkrečios situacijos vertinimu.
9. Teismas akcentavo, kad Agentūra savo Sprendime vadovavosi atsakovo ir pareiškėjo Susitarimo 16.2 ir 16.4 papunkčiais, tačiau nurodė tik tai, jog išankstiniu ir tarpiniais mokėjimais pareiškėjui išmokėtina suma – 428 192,88 Eur, viršija galutinę dotacijos sumą – 213 807,02 Eur. Teismas pabrėžė, kad Agentūros Sprendimas yra nemotyvuotas, tinkamai nenurodžius konkrečios išmokėtų lėšų sumos, jų pervedimo datų, arba, jei tai buvo atitinkami užskaitymai, jų atlikimo terminų ir sąlygų.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas prie Sprendimo pridėjo išmokėtinos sumos ir galutinės dotacijos skirtumo skaičiavimo lentelę, tokių skaičiavimų lentelė buvo pateikta ir teikiant skundą teismui dėl Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tačiau minėtose lentelėse nurodyti skirtingi skaičiavimai, taip pat lentelėje, kuri buvo pateikta su skundu teismui, nurodytos papildomos eilutės „Negrąžinama garantijos dalis“ ir „Susigrąžintina kompensuojamų išlaidų dalis“. Teismas vertino, kad atsakovas nebuvo tinkamai parengęs svarbių skaičiavimų, kurių pagrindu iš pareiškėjo, atsakovo manymu, turėtų būti išskaičiuotos grąžintinos sumos. Taip pat byloje pateikiami duomenys apie pareiškėjui NMA pervestas pinigų sumas, t. y. 200 000 Eur, 44 520,43 Eur ir 117 064,24 Eur. Prie atsakovo Sprendimo pateiktoje lentelėje nurodoma, kad atliktas tarpinis mokėjimas už pirmąjį programos ataskaitinį laikotarpį yra 44 520,43 Eur, atlikto išankstinio mokėjimo suma – 200 000 Eur, tačiau lentelėje nėra duomenų apie NMA atliktą 117 064,24 Eur mokėjimą. Nurodoma, kad už antrąjį programos ataskaitinį laikotarpį buvo sumokėta 183 672,45 Eur. Taigi iš atsakovo pateiktų duomenų, kurie buvo pateikti kaip individualaus administracinio akto, priimto pareiškėjo atžvilgiu, priedas, teismui nebuvo aišku ir suprantama, kokios tiksliai sumos buvo pervestos pareiškėjui, ar buvo galimi užskaitymai, ir yra akivaizdūs neatitikimai su NMA pateiktais duomenimis. Taip pat teismas kritiškai vertino aplinkybę, kad atsakovas skaičiavimų neatitikimus, galimus prieštaravimus, aiškino teismui pateiktame skunde ir jame nurodė, kuo vadovaudamasis ir kodėl, atliko atitinkamus skaičiavimus, įskaitymus ir mokėjimus.
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog 2021 m. sausio mėnesį priėmė naują sprendimą pareiškėjo atžvilgiu su visais tiksliais paskaičiavimais. Teismas vertino, kad tai dar kartą patvirtina išvadas, jog atsakovo priimtas Sprendimas, kurį pareiškėjas skundė Komisijai, yra nemotyvuotas bei suponuoja išvadą, jog atsakovo Sprendimas prieštarauja VAĮ reikalavimams.
12. Teismas sprendė, kad nustatyti individualaus administracinio akto trūkumai yra esminiai, sukliudę adresatui suprasti jo teisių ir pareigų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Atsakovo priimtas Sprendimas yra nemotyvuotas, nesudarantis pareiškėjui galimybės tinkamai suprasti jo teisių ir pareigų pasikeitimą. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, kokia apimtimi pareiškėjas pažeidė Susitarimo nuostatas, kokius veiksmus atliko netinkamai ir kokių veiksmų apskritai neatliko, o vien teisės aktų nuorodos individualiame administraciniame akte negali būti traktuojamos kaip tinkamas priimto sprendimo motyvavimas. Teismas vertino, kad Komisija pagrįstai panaikino Agentūros Sprendimą. Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, yra aiškus, suprantamas ir motyvuotas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
13. Teismas taip pat sutiko su Komisijos išvada, kad NMA 2020 m. spalio 16 d. raštas Nr. BR6-7096 „Dėl užstato nusavinimo“ yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad jo atžvilgiu yra priimtas atsakovo Sprendimas, ir kuriuo prašoma pervesti 200 000 Eur sumą į NMA sąskaitą. Šis NMA Raštas pareiškėjui iš esmės jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku ir ši bylos dalis pagrįstai ir teisėtai nutraukta.
III.
14. Atsakovas VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas, kaip naujus įrodymus, prie apeliacinio skundo pridėjo Europos Komisijos atstovų atsakymą į Agentūros paklausimą dėl Susitarimo 31.1 papunkčio taikymo.
15. Atsakovas apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ginčo iš esmės, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatliko įrodymų vertinimo. Teismo sprendimas nenuoseklus, paviršutiniškas, išvardytos aplinkybės nėra esminės ginčui, išvados padarytos klaidingai aiškinant teisės aktus. Teismas, vertindamas Agentūros priimtų sprendimų terminus, vadovavosi Taisyklėmis, o ne aukštesnę galią turinčiais, tiesioginio taikymo Bendrijos teisės aktais bei Agentūros ir pareiškėjo sudarytu Susitarimu.
15.2. Teismas, konstatuodamas, kad Agentūra privalėjo priimti sprendimą per ne ilgiau kaip 39 kalendorines dienas (nuo tarpinio mokėjimo ir likučio išmokėjimo paraiškos gavimo Agentūroje dienos), kaip nurodyta Taisyklių 45 punkte, neįvertino Reglamento Nr. 2015/1831 16 straipsnio 2–3 dalyse nustatytų sąlygų. Reglamento Nr. 2015/1831 16 straipsnio 2 dalyje valstybei narei pareiga atlikti mokėjimus siejama su sąlyga, kad valstybė narė atliks visus būtinus mokėjimo prašymų administracinius patikrinimus ir patikras vietoje. Reglamento Nr. 2015/1831 16 straipsnio 3 dalies nuostata suteikia teisę Agentūrai pratęsti nustatytą mokėjimo terminą tam, kad Agentūra galėtų suteikti pareiškėjui terminą papildomų paaiškinimų ir dokumentų, pagrindžiančių patirtas išlaidas ar tam tikras faktines aplinkybes, pateikimui bei galėtų atlikti visus reikalingus patikrinimus ir įsitikinti mokėjimo prašymuose prašomų kompensuoti išlaidų pagrįstumu, taip siekdama apsaugoti finansinius Sąjungos interesus. Tokia pati Agentūros teisė sustabdyti mokėjimo terminą nustatyta ir Susitarimo 31.1 papunktyje.
15.3. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai sutiko su pareiškėju, jog Susitarimo 31.1 papunktyje nurodyta tik apie galimybę sustabdyti mokėjimo terminus, tačiau jame nieko nėra nurodyta apie sprendimo priėmimo terminus. Vertinant tiek Reglamento Nr. 2015/1831 16 straipsnio 3 dalies nuostatą, tiek Susitarimo 31.1 papunktį, matyti, kad bendrasis 60 dienų terminas mokėjimui atlikti gali būti sustabdomas / pratęsiamas, esant tam tikroms aplinkybėms, tiesiogiai susijusioms su Agentūros veiksmais priimant sprendimą, t. y. vertinant, ar pareiškėjo prašomos kompensuoti išlaidos (mokėjimo prašyme ir papildomuose privalomose ataskaitose) atitinka reikalavimus. Tuo tarpu apie Agentūros akcentuotą Reglamento Nr. 2015/1831 16 straipsnio 3 dalies nuostatą teismas savo sprendime apskritai nepasisakė.
15.4. Mokėjimo termino sustabdymas reglamentuotas ir kituose Susitarimo punktuose (15.8 p., 16.4 p.), kuriuose nurodytos sąlygos siejamos su priimamu sprendimu mokėti ar nemokėti pareiškėjui jo prašomas kompensuoti išlaidas. Nepaisant to, kad Agentūra savo teisę pratęsti terminą mokėjimams atlikti išaiškino tiek raštu, tiek akcentavo žodžiu teismo posėdžio metu, teismas šiuos argumentus ignoravo ir sprendime padarė klaidingą ir niekuo nepagrįstą išvadą, kad Agentūra Sprendimą privalėjo priimti per ne ilgiau kaip 39 kalendorines dienas, kaip nurodyta Taisyklių 45 punkte, ir nesivadovavo Reglamento Nr. 2015/1831 16 straipsnio bei Susitarimo nuostatomis.
15.5. Agentūra, administruodama informavimo apie žemės ūkio ir maisto produktus bei jų pardavimo skatinimo priemones, bet kuriuo momentu pasibaigus Programos įgyvendinimo laikotarpiui, nustačiusi ir įsitikinusi, kad pareiškėjas, gavęs avansą, jo nepanaudojo Programos priemonėms įgyvendinti, privalėjo nedelsiant, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 27 straipsnio 2 dalimi, priimti sprendimą negrąžinti Garantijos. Šiuo atveju pasibaigus Programos įgyvendinimo terminui – 2020 m. vasario 29 d. – ir pareiškėjui 2020 m. gegužės 29 d. pateikus Programos paskutinio ataskaitinio laikotarpio mokėjimo prašymą, vis dar vyko susirašinėjimas, todėl Agentūra tik 2020 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 3A-(4.32E)-069 „Dėl garantijos negrąžinimo VšĮ „Baltijos maisto organizacijai“ ir 2020 m. spalio 14 d. raštu Nr. 2A-(4.3E)-142 jį pateikė vykdyti NMA.
15.6. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad sprendimas turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, t. y. turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas. Tačiau atsakovas nesutinka, kad Agentūros Sprendime nėra nustatytos visos faktinės aplinkybės. Šiuo atveju vertinant, ar pareiškėjui buvo žinomos aplinkybės, lėmusios priimtą sprendimą, ar pareiškėjas iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto Agentūros Sprendimo motyvus, atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, pasirašęs Susitarimą su Agentūra, įsipareigojo vykdyti Programą taip, kaip nurodyta Susitarime, Reglamentuose ir nacionalinės teisės aktuose. Pareiškėjas ne tik, kad turėjo žinoti ir suprasti Susitarimo nuostatas, bet jis įsipareigojo jų laikytis. Pareiškėjas privalėjo suvokti (suprasti), kokiam tikslui jam buvo atlikti išankstiniai mokėjimai – pareiškėjas įsipareigojo jam išmokėtą avansą panaudoti Programos priemonėms įgyvendinti, o neįgyvendinus – bus nusavinta pareiškėjo pateikta Garantija. Pareiškėjas dalyvavo susirašinėjime dėl Programos priemonių įgyvendinimo, išlaidų pagrįstumo, taigi jis nuo pat pradžių žinojo bei turėjo suvokti, kad Programos įgyvendinimo pabaigoje privalės pateikti įrodymus, kaip panaudojo jam išmokėtą avansą. Pareiškėjas aiškiai suprato, kokiais motyvais priimtas Agentūros Sprendimas, kuris nesuvaržė jo galimybės tinkamai ginti galbūt pažeistas teises, t. y. kreiptis į Komisiją su skundu.
15.7. Prie Agentūros Sprendimo buvo pridėta visų per Programos įgyvendinimą pareiškėjui išmokėtų sumų lentelė, kurioje apskaičiuotas skirtumas, viršijęs dotacijos sumą. Teismo išvardyti Agentūros Sprendimo trūkumai nedaro įtakos jo (Sprendimo) pagrįstumui. Agentūros priimto Sprendimo, kaip individualaus teisės akto, turinys yra neatsiejamas nuo pareiškėjo Agentūrai pateiktų visų dokumentų, raštų, nuo Programos įgyvendinimo pradžios, t. y. nuo 2017 metų. Prie Agentūros Sprendimo pridedama lentelė, kurioje apibendrinamas visas Programos įgyvendinimas, pateikiant skaičiavimus, atliktus naudojant pareiškėjo teiktą informaciją ir vadovaujantis Susitarimo nuostatomis, nurodomos pareiškėjui išmokėtos sumos, kurios jam negali būti nežinomos ar nesuprantamos. Aplinkybė, kad Agentūra teismui pateikė detalesnę, papildytą naujomis eilutėmis išmokėtos sumos ir galutinės dotacijos skirtumo apskaičiavimo lentelę, reiškia, jog Agentūra, skųsdama Komisijos sprendimą, siekė teismui paaiškinti, detalizuoti pareiškėjui išmokėtas sumas ir būtent pastarosios papildomos eilutės (jose įrašyti duomenys) yra ne kas kita, kaip nauji faktai, įvykę jau po Komisijos sprendimo. Teismui pateikta detalizuota, papildyta lentelė niekaip nekeičia ankstesnių skaičiavimų ir skaičiavimų rezultato bei Agentūros Sprendimo. Teismui buvo teikta lentelė su aktualiais paskaičiavimais pagal tuo metu esamą situaciją, tačiau teismas nevertino Agentūros pateiktų įrodymų, konkrečių paskaičiavimų, nurodytų lentelėje, kurie šiame ginče yra esminiai ir patvirtinantys faktinę aplinkybę, kuria vadovaudamasi Agentūra privalėjo priimti sprendimą negrąžinti Garantijos.
16. Pareiškėjas VšĮ Baltijos maisto organizacija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime nurodo:
16.1. Agentūra 2020 m. spalio 12 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-030 informavo pareiškėją apie ketinamą priimti sprendimą netvirtinti periodinės ir galutinės ataskaitų bei nepripažinti pareiškėjo prašomų kompensuoti išlaidų atitinkančiomis reikalavimus, taip pat informavo pareiškėją apie galimybę pateikti prieštaravimus, pastabas per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos. Agentūra, nesulaukusi pareiškėjo prieštaravimų, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nepratęsė Garantijos galiojimo ir tai, kad Programos įgyvendinimo faktinių aplinkybių pakeisti nėra galimybių (t. y. Programos įgyvendinimas baigtas ir pareiškėjas neturi galimybių patirti papildomų išlaidų, kurios būtų pripažintos tinkamomis pagal Programą), 2020 m. spalio 13 d. priėmė ginčijamą Sprendimą. Vadovaujantis Susitarimo 26.2 ir 28.1.1 papunkčiais, pareiškėjas turėjo teisę per 30 dienų nuo atsakovo rašto gavimo dienos pateikti pastabas. Šią pareiškėjo teisę nurodė ir pats atsakovas savo 2020 m. spalio 12 d. rašte Nr. 2A-(8.13)-030. Pareiškėjas šia teise pasinaudojo, nepraleisdamas nustatyto termino 2020 m. lapkričio 10 d. pateikė atsakovui raštišką atsakymą Nr. 20/11/10-1 į minėtą raštą. Todėl vertintina, kad nepagrįstai išmokėtų sumų pripažinimo ir grąžintinos sumos apskaičiavimo procedūra skundžiamo Sprendimo priėmimo metu nebuvo baigta, todėl atsakovas priimti tokį sprendimą neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
16.2. Atsakovas nesutiko su teismo sprendimo argumentais, kad pagal teisės aktus jis turėjo priimti sprendimą per ne ilgiau kaip 39 kalendorines dienas nuo tarpinio mokėjimo ir likučio išmokėjimo paraiškos gavimo dienos. Tačiau atsakovas nepagrįstai prilygina mokėjimo terminą su jo Sprendimo priėmimo terminu, numatytu teisės aktuose. Teismas tinkamai ir teisingai sprendime taikė Taisyklių 45 punkte numatytą terminą, pagal kurį atsakovas turėjo priimti sprendimą dėl mokėjimo per 39 kalendorines dienas nuo paraiškos gavimo dienos. Be to, atsakovas nepagrįstai remiasi Susitarimo 31.1 papunkčiu ir Reglamento Nr.2015/1831 16 straipsnio 2, 3 dalimis, nes šiose teisės normose nustatyti skirtingi terminai.
16.3. Net jeigu pripažinus, kad atsakovas turėjo teisę pagal Susitarimo 31.1 papunktį ir Reglamento Nr. 2015/1831 16 straipsnį sustabdyti mokėjimo terminą, prilyginant jį Taisyklių 45 punkte numatytam sprendimo priėmimo terminui, tai pagal atsakovo skundo argumentaciją lieka neaišku, ar šis sustabdytas terminas atsinaujino ir kada jis atsinaujino. Atsakovas nutyli aplinkybę, kad po jo 2020 m. liepos 3 d. rašto 2A-(8.13)-020 gavimo pareiškėjas 2020 m. liepos 30 d. pateikė patikslintą ataskaitą su paaiškinimais ir dokumentais, todėl nuo šios datos sustabdytas terminas turėjo atsinaujinti. Komisijos sprendime ir teismo sprendime ši aplinkybė yra tinkamai užfiksuota ir įvertinta.
16.4. Atsakovas prie savo skundo pridėjo naują dokumentą – Agentūros el. paštu rašytą paklausimą dėl Susitarimo 31.1 papunkčio taikymo ir Europos Komisijos atstovų atsakymą. Tačiau atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė prašymo pridėti šį įrodymą prie bylos ir nenurodė jokių priežasčių, dėl ko toks dokumentas nebuvo pateiktas anksčiau. Atsižvelgiant į tai, šis dokumentas negali būti pridėtas prie bylos ir vertinamas kaip įrodymas.
16.5. Galutinis atsakovo sprendimas dėl pareiškėjo pateikto 2020 m. gegužės 29 d. mokėjimo prašymo buvo priimtas tik 2021 m. sausio 19 d. (jį pareiškėjas yra apskundęs teismui), todėl kyla klausimas, kaip atsakovas 2020 m. spalio 13 d. jau galėjo būti įsitikinęs, jog galutinė dotacijos suma sudaro 213 807,02 Eur, ir kad turi būti taikomas visos 200 000 Eur užstato sumos negrąžinimas.
16.6. Pareiškėjas sutiko su teismo sprendime išdėstyta pozicija, kad atsakovo Sprendime neatskleistos esminės jo priėmimo priežastys, sprendimas nemotyvuotas, prie sprendimo pridėtoje lentelėje ir vėliau teismui pateiktoje lentelėje nurodomi skirtingi skaičiavimai, įtrauktos papildomos eilutės. Pareiškėjo nuomone, teismas pagrįstai ir teisingai kritiškai įvertino tą aplinkybę, kad atsakovas skaičiavimų neatitikimus, galimus prieštaravimus aiškina tik teismui pateiktame skunde, kuriame nurodo, kuo vadovaudamasis ir kodėl, atliko atitinkamus skaičiavimus, įskaitymus ir mokėjimus.
16.7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. birželio 30 d. priimtu sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2176-624/2021 pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino atsakovo sprendimą „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ Nr. 1, 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ Nr. 2 ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ Nr. 3. Šių sprendimu panaikinimas lemia, kad išnyko pagrindas NMA atliktam 183 672,45 Eur sumos (kuri buvo mokėtina pagal šioje byloje nagrinėjamą Programą) įskaitymui, ir todėl ši suma turi būti išmokėta pareiškėjui pinigais. Pareiškėjo nuomone, ši naujai atsiradusi aplinkybė papildomai patvirtina būtinybę atsakovui iš naujo įvertinti visą su Programa susijusią medžiagą ir priimti naują sprendimą.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą priimti pagal byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2176-624/2021 konstatuotas aplinkybes. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime išdėstė faktines bylos aplinkybes, į kurias prašė atsižvelgti priimant teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
18. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 21R-977 (AG-877/06-2020), kuriuo buvo panaikintas Agentūros 2020 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. 3A-(4.32E)-069 „Dėl garantijos negrąžinimo VšĮ „Baltijos maisto organizacijai“ ir Agentūra įpareigota iš naujo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą bei nutraukta bylos dalis dėl skundžiamo NMA 2020 m. spalio 16 d. rašto Nr. BR6-7096 panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė atsakovo skundą, konstatavęs, kad Komisijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
20. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu, be kitų įrodymų, kurie jau yra pateikti į bylą, pateikė Europos Komisijos atstovų atsakymą į Agentūros paklausimą dėl Susitarimo 31.1 papunkčio taikymo. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
21. Atsakovas, kartu su apeliaciniu skundu pateikdamas Europos Komisijos atstovų atsakymą į Agentūros paklausimą dėl Susitarimo 31.1 papunkčio taikymo, nepateikė prašymo pridėti minėtus įrodymus prie bylos medžiagos, taip pat nenurodė, dėl kokių priežasčių nauji įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris bylą pagal atsakovo skundą nagrinėjo iš esmės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina atsakovo pateiktų naujų įrodymų.
22. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.
23. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo išvadomis, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, taip pat, kad jis (atsakovas) pagal teisės aktus (Taisyklių 45 p.) turėjo priimti sprendimą per ne ilgiau kaip 39 kalendorines dienas nuo tarpinio mokėjimo ir likučio išmokėjimo paraiškos gavimo dienos. Tokį nesutikimą atsakovas motyvuoja Reglamento Nr. 2015/1831 16 straipsnio 2–3 dalimis, Susitarimo 31.1, 15.8, 16.4 papunkčių nuostatomis.
24. Taisyklių 45 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl mokėjimo Agentūra priima per 5 darbo dienas nuo išankstinio mokėjimo paraiškos gavimo Agentūroje dienos, o nuo tarpinio mokėjimo ir likučio išmokėjimo paraiškos gavimo Agentūroje dienos – per ne ilgiau kaip 39 kalendorines dienas. <...>. Reglamento 2015/1831 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 14 (Tarpinių mokėjimų paraiška) ir 15 (Likučio išmokėjimo paraiška) straipsniuose nurodytus mokėjimus valstybės narės atlieka per 60 dienų nuo mokėjimo paraiškos gavimo dienos su sąlyga, kad pagal šį reglamentą buvo atlikti visi patikrinimai. Susitarimo 15.8 papunkčiu šalys susitarė, kad, jei pateikta ataskaita neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, valstybė narė gali sustabdyti mokėjimo terminą (Susitarimo 31 p.) ir taikyti bet kurią iš kitų 6 skyriuje aprašytų priemonių; Susitarimo 16.4 papunktyje įtvirtinta, kad išmokant likutį kompensuojama likusi gavėjo patirtų reikalavimus atitinkančių veiklos įgyvendinimo išlaidų dalis; Susitarimo 31.1 papunktyje nustatyta valstybės narės teisė bet kuriuo metu sustabdyti mokėjimo terminą, jei mokėjimo prašymo negalima patvirtinti dėl minėtame punkte išvardintų priežasčių.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktą teisės aiškinimą dėl termino, per kurį jis turėjo priimti sprendimą (žr. Nutarties 15.2–15.5 p.), ir nustatytą teisinį reglamentavimą, sutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 45 punktu, turėjo per 39 kalendorines dienas nuo pareiškėjo 2020 m. liepos 30 d. pateiktos patikslintos ataskaitos su paaiškinimais ir dokumentais priimti sprendimą dėl mokėjimo, patvirtinti galutinę dotacijos sumą, t. y. turėjo priimti sprendimą iki 2020 m. rugsėjo 8 d. Kartu teisėjų kolegija sutinka ir su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas nepagrįstai prilygina mokėjimo terminą su sprendimo priėmimo terminu, nustatytu teisės aktuose. Taisyklių 45 punkte ir Susitarimo 31.1 papunktyje bei Reglamento Nr. 2015/1831 16 straipsnio 2–3 dalyse nurodyti skirtingi terminai: Taisyklių 45 punktas reglamentuoja atsakovo sprendimų priėmimo terminus, o Susitarimo 31.1 papunktis ir Reglamento Nr. 2015/1831 16 straipsnio 2–3 dalys numato galimybę stabdyti mokėjimo terminus, tačiau juose nėra nieko nurodyta apie sprendimo priėmimo terminus. Be to, net ir vertinant, kad atsakovas pagal Susitarimo 31.1 papunktį ir Reglamento Nr. 2015/1831 16 straipsnio 2–3 dalis turėjo teisę sustabdyti mokėjimo terminą, prilyginant jį Taisyklių 45 punkte nustatytam sprendimo priėmimo terminui, pagal byloje pateiktus duomenis nėra aišku, ar sustabdytas terminas buvo atnaujintas ir kada. Pareiškėjas po atsakovo 2020 m. liepos 3 d. rašto 2A-(8.13)-020 „Dėl galutinės ataskaitos pagal 2017-02-17 dotacijos susitarimą Nr. 734286-IPEUOSCK/20SUT-(6.24)-006“ gavimo 2020 m. liepos 30 d. pateikė patikslintą ataskaitą su paaiškinimais ir dokumentais, todėl nuo šios datos, atsižvelgiant į atsakovo argumentus, sustabdytas terminas turėjo būti atnaujintas ir nuo šios datos (2020 m. liepos 30 d.) atsakovas per 39 dienas, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 8 d., turėjo priimti sprendimą dėl mokėjimo, patvirtinti galutinę dotacijos sumą.
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2020 m. liepos 30 d. pateiktą patikslintą ataskaitą su paaiškinimais ir dokumentais, 2020 m. spalio 12 d. rašte Nr. 2A-(8.13)-030 „Dėl periodinės ir galutinės ataskaitų pagal 2017-02-17 dotacijos susitarimą Nr. 734286-IPEUOSCK/20SUT-(6.24)-006“ nurodė, kad nustatė Programos vykdymo, periodinės ir galutinės atskaitų trūkumus; vadovaudamasis Susitarimo 28 punktu, dėl rašte nurodytų priežasčių, priima sprendimą susigrąžinti 214 385,86 Eur sumą, kurią sudaro visa išankstinio mokėjimo suma – 200 000 Eur, dalis kompensuotos sumos, kuri pripažinta nepagrįsta ir netinkama – 14 385,86 Eur; taip pat informavo pareiškėją apie galimybę pateikti prieštaravimus, pastabas per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos. Tačiau Agentūra, nesulaukusi pareiškėjo pastabų (pareiškėjas pastabas pateikė 2020 m. lapkričio 10 d.), atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nepratęsė Garantijos galiojimo, taip pat į tai, kad Programos įgyvendinimo faktinių aplinkybių pakeisti nėra galimybių (t. y. Programos įgyvendinimas baigtas ir pareiškėjas neturi galimybių patirti dar papildomų išlaidų, kurios būtų pripažintos tinkamomis pagal Programą), priėmė ginčijamą 2020 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 3A-(4.32E)-069 dėl Garantijos negrąžinimo. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu išmokėtų sumų pripažinimo ir grąžintinos sumos apskaičiavimo procedūra dar nebuvo baigta. Atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę pateikti pastabas, kuri buvo numatyta Susitarimo 26.2 ir 28.1.1 papunkčiuose.
27. Teisėjų kolegija, vertindama Agentūros 2020 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 3A-(4.32E)-069 „Dėl garantijos negrąžinimo VšĮ „Baltijos maisto organizacijai“ pagrįstumą ir teisėtumą, visų pirma pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ginčijamas Sprendimas yra individualus administracinis aktas. Priimdama skundžiamą Sprendimą Agentūra veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.)), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-13171 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) buvo numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentuota LVAT praktikoje, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012). Tuo tarpu pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais.
28. Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz. LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ginčijamo Sprendimo turinį, sutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Agentūros 2020 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. 3A-(4.32E)-069 „Dėl garantijos negrąžinimo VšĮ „Baltijos maisto organizacijai“ neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Šiuo atveju ginčijamas Sprendimas nurodytos teisės normos požiūriu surašytas ydingai, nes jame nėra nurodyti Sprendimo teisinis ir faktinis pagrindai bei motyvai. Agentūros priimtame Sprendime nurodoma, kad vadovaudamasi Susitarimo 16.2 ir 16.4 papunkčiais, Reglamento Nr. 2015/1831 13 straipsnio 5 dalimi, Reglamento Nr. 907/2014 27 straipsnio 2 dalimi, taip pat atsižvelgdama į tai, kad minėtų sumų skirtumas (214 385,86 Eur) (žr. priede pateiktus skaičiavimus) yra didesnis už išankstinio mokėjimo sumą (200 000 Eur), Agentūra priima sprendimą negrąžinti visos išankstinio mokėjimo garantijos (2017 m. kovo 20 d. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ avansinio apmokėjimo panaudojimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštas SĮLD Nr. 117384) sumos (200 000 Eur). Iš atsakovo priimto Sprendimo turinio nėra aiškus tokio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas (dėl kokių priežasčių priimtas pareiškėjo atžvilgiu neigiamas sprendimas, jeigu dėl pažeistų Susitarimo nuostatų – nenurodyta, kokia apimtimi pareiškėjas pažeidė Susitarimą, kokius veiksmus atliko netinkamai ar kokių veiksmų apskritai neatliko, nenurodytos konkrečios išmokėtų lėšų sumos, jų pervedimo datos, užskaitymai, jų atlikimo terminai ir sąlygos), taip pat nėra tinkamai pagrįstas Sprendimo teisinis pagrindas, nurodytos teisės normos nėra susietos su faktinėmis aplinkybėmis (teisės aktai nesusieti su konkrečios situacijos vertinimu), o vien teisės aktų nurodymas individualiame administraciniame akte negali būti vertinamas kaip tinkamas priimto sprendimo motyvavimas. Atsakovas prie Sprendimo pridėjo išmokėtos sumos ir galutinės dotacijos skirtumo skaičiavimo lentelę, tačiau šioje lentelėje pateikti tik skaičiavimai, nenurodant Sprendimo priėmimo priežasčių.
30. Atsakovas teigia, kad Sprendimo priėmimo priežastys ir aplinkybės yra nurodytos visuose, su Programos įgyvendinimu susijusiuose dokumentuose, kurie pareiškėjui yra žinomi. Jis teigia, kad paminėtos aplinkybės esą patvirtina, jog Sprendimo motyvai išdėstyti kituose dokumentuose. Pastarąją savo poziciją atsakovas nepagrįstai grindžia LVAT praktika, pagal kurią VAĮ nereikalauja, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente; jo pagrindimas gali būti išdėstytas kituose dokumentuose, kurie yra sudėtinė sprendimo dalis. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tai tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes, tokio sprendimo įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-520/2017; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015). Nagrinėjamu atveju ginčijamo Sprendimo įžanginėje dalyje nėra nurodyta, kokių procedūrinių dokumentų pagrindu jis (Sprendimas) buvo priimamas, taip pat minėti procedūriniai dokumentai nebuvo pridėti prie Sprendimo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, jog ginčijamo Sprendimo motyvuojamoji dalis buvo išdėstyta kituose dokumentuose.
31. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, esą pareiškėjas žinojo ir suprato, kokiais motyvais priimtas Agentūros Sprendimas, nes yra pasirašęs Susitarimą su Agentūra, įsipareigojo vykdyti Programą taip, kaip nurodyta Susitarime, Reglamentuose ir nacionalinės teisės aktuose. Taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, esą Sprendimas nesuvaržė pareiškėjo galimybės tinkamai ginti savo galbūt pažeistas teises. Dėl šių atsakovo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad vien aplinkybės, jog pareiškėjas su Agentūra buvo pasirašęs Susitarimą ar, kad kreipėsi į Komisiją su skundu, gindamas savo pažeistas teises, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjui buvo žinomi Sprendimo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai bei motyvai. Atsižvelgdama į šios Nutarties 29 punkte nustatytus Sprendimo, kaip individualaus administracinio akto, trūkumus, teisėjų kolegija sprendžia, kad jie (trūkumai) yra esminiai, sukliudę adresatui (pareiškėjui) suprasti jo teisių ir pareigų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį.
32. Atsakovas, teikdamas teismui skundą dėl Komisijos sprendimo, pateikė patikslintą skaičiavimo lentelę su nurodytais skirtingais skaičiavimais, taip pat teismui pateiktoje lentelėje nurodytos papildomos eilutės „Negrąžinama garantijos dalis“ ir „Susigrąžintina kompensuojamų išlaidų dalis“. Teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT yra nurodęs, jog ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant, būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, nes kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nebuvo tinkamai parengęs svarbių skaičiavimų, kurių pagrindu iš pareiškėjo, atsakovo manymu, turėtų būti išskaičiuotos grąžintinos sumos. Dėl nurodytos priežasties atsakovas skaičiavimų neatitikimus, galimus prieštaravimus aiškino teismui pateiktame skunde ir jame nurodė, kuo vadovaudamasis ir kodėl, atliko atitinkamus skaičiavimus, įskaitymus ir mokėjimus.
33. Komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 21R-977 atsakovas buvo įpareigotas iš naujo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, t. y. atsakovui buvo suteikta galimybė pačiam priimti naują sprendimą tuo pačiu klausimu. Atsakovo atstovė teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad 2021 m. sausio mėnesį buvo priimtas naujas sprendimas pareiškėjo atžvilgiu su visais tiksliais paskaičiavimais. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčijo teisme atsakovo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 3A-(4.32E)-002 „Dėl lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“, kuris buvo priimtas, vadovaujantis šioje byloje skundžiamu atsakovo 2020 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 3A-(4.32E)-069 „Dėl garantijos negrąžinimo VšĮ „Baltijos maisto organizacijai“. Byla pirmosios instancijos teisme (Nr. eI3-721-811/2022) yra sustabdyta iki bus priimtas teismo sprendimas šioje nagrinėjamoje byloje. Taip pat LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2176-624/2021 patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino atsakovo sprendimą „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ Nr. 1, 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ Nr. 2 ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ Nr. 3. Todėl atsakovas, priimdamas pareiškėjo atžvilgiu naują, teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, turi įvertinti pasikeitusią, su Programos įgyvendinimu susijusią, faktinę situaciją.
34. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo priimtas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Tiek Komisijos, tiek teismo nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai yra esminiai ir ribojantys ne tik pareiškėjo teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Komisija ir pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, dėl to priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
36. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas, pagal išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kurie bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinėje instancijoje pabaigos nepateikė, todėl šis prašymas nesprendžiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Rytis Krasauskas
Beata Martišienė