Baudžiamoji byla Nr. 1-42-350/2018

Proceso Nr. 1-06-1-04043-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.2.17.10; 2.3.6.4.4; 2.1.8; 2.1.15.3.3

 (S)

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, Editai Marcinkevičienei, Daivai Liandzbergienei,

dalyvaujant prokurorei Sigitai Šabliauskienei,

gynėjai V. S.,

civilinio ieškovo atstovui advokatui O. Š.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nedirbantis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo: 1) 2010-02-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1000) Lt dydžio bauda; 2) 2012-06-21 nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2012-11-21 nuosprendžiu, pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 50 parų areštu ir 10 MGL (1000) Lt dydžio bauda; 3) 2012-11-16 nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2013-02-14 nuosprendžiu, pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams, kurio vykdymas atididėtas 3 metams; 4) Panevėžio apygardos teismo 2013-05-16 pagal BK 184 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams, kurio vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 3 metams; 5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-19 pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883) Eur dydžio bauda, kuri subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2013-05-16 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams ir 50 MGL (1883) Eur dydžio bauda, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-06-26 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir E. S. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-09-10 nutartimi 50 MGL (1883) Eur dydžio bauda pakeista į 25 parų arešto bausmę; 6) Panevėžio apylinkės teismo 2018-10-08 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 60 (šešiasdešimties) parų areštu, kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

E. S. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „E.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, direktoriumi ir vieninteliu akcininku, laikotarpyje nuo 2007-04-20 iki 2008-08-06, AB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio filialo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, patalpose, žinodamas, kad 2005 m. jo paruoštam UAB „E.“ investiciniam projektui higieninio popieriaus gamybai, kurio sąmata apie 4 000 000 Lt ( 1 158 480 Eur) ir, kuriam AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2005-09-07 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-03-09 papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) prie kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „E.“ buvo suteikęs 2 146 351,19 Lt (621 626,27 Eur) paskolą, tačiau paskolos projekto įgyvendinti UAB „E.“ neužteko, siekdamas įgyvendinti šį UAB „E.“ projektą, susitarė su N. K., S. J., V. S., kad jie iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vardu paims paskolas, o su V. S. ir, kad jis paims paskolą ir jo vadovaujamos bendrovės – UAB „A.“ vardu, po ko jis organizavo dalies N. K., S. J., V. S. gautų paskolų pagal sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimą UAB „E.“ veikloje bei kredito gauto UAB „A.“ pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimą ankstesnei S. J. paskolai, pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalis lėšų buvo panaudota UAB „E.“ veikloje, padengti ir tokiu būdu organizavo šių kreditų ar jų dalies, iš viso 1 594 470 Lt ( 461 790,43 Eur) panaudojimą ne pagal paskirtį pažeidžiant kredito sutarčių sąlygas:

I. N. K., kurio atžvilgiu 2016-08-19 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindais, savo vardu su AB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-04-20 sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 40 000 Lt (11584,80 Eur) kredito automobilio pirkimui ir tą pačią dieną pagal memorialinį orderį Nr. (duomenys neskelbtini) į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavus didesnę nei 150 MGL dydžio – 40 000 Lt (11584,80 Eur) paskolą, jis, žinodamas, kad N. K. kreditą gavo automobilio įsigijimui, 2007-04-20 AB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, organizavo paskolos dalies - 26000 Lt (7530,12 Eur) panaudojimą ne pagal paskirtį, numatytą Kredito sutartyje: įtikino N. K. išgryninti dalį gauto kredito ir dalį iš išgrynintos paskolos 39655 Lt (11484,88 Eur) - 26000 Lt (7530,12 Eur) perduoti jam, kad jis galėtų šiuos pinigus panaudoti UAB „E.“ veikloje ir N. K. jam su tikslu panaudoti UAB „E.“ veikloje perdavus 26000 Lt (7530,12Eur), jis šiuos pinigus 2007-04-20 pagal mokėjimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė į UAB „E.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) bendrovės veiklai vykdyti, nurodydamas, kad tai sąskaitos papildymas.

II. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. J., kurio atžvilgiu 2016-08-19 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindais, savo vardu su AB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-02-21 sudarius kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 350 000 Lt (101367 Eur) kredito patalpų remontui ir tą pačią dieną į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavus didesnę nei 150 MGL dydžio – 350 000 Lt (101 367 Eur) paskolą, jis, žinodamas, kad S. J. kreditą gavo patalpų remontui, 2008-02-21 AB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, organizavo paskolos dalies - 314148 Lt (90 983,55 Eur) panaudojimą ne pagal paskirtį, numatytą Kredito sutartyje: įtikino S. J. išgryninti dalį gauto kredito ir dalį iš išgrynintos paskolos 346 348 Lt (100 309,31 Eur) - 314148 Lt (90 983,55 Eur) perduoti jam, kad jis galėtų šiuos pinigus panaudoti UAB „E.“ veikloje ir S. J. jam su tikslu panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje perdavus 314 148 Lt (90 983,55 Eur), jis šiuos pinigus 2008-02-21 pagal mokėjimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė į UAB „E.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) bendrovės veiklai vykdyti, nurodydamas, kad tai sąskaitos papildymas, tęsdamas nusikalstamą veiką S. J. savo vardu su AB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-03-05 (originaliame dokumente nurodyta „2008-02-21“) sudarius papildomą sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) susitarimą dėl kredito sumos patalpų remontui padidinimo iki 550 000 Lt (159 291,01 Eur) ir tą pačią dieną į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavus didesnę nei 150 MGL dydžio – 200 000 Lt (57 924 Eur) paskolą, jis, žinodamas, kad S. J. papildomą kredito sumą gavo patalpų remontui, 2008-03-05 AB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, organizavo paskolos dalies – 189 350 Lt (54 839,55 Eur) panaudojimą ne pagal paskirtį, numatytą Kredito sutartyje: įtikino S. J. išgryninti dalį gauto kredito ir dalį iš išgrynintos paskolos 194 350 Lt (56287,65 Eur) – 189 350 Lt (54 839,55 Eur) perduoti jam, kad jis galėtų šiuos pinigus panaudoti UAB „E.“ veikloje ir S. J. jam su tikslu panaudoti UAB „E.“ veikloje perdavus 189 350 Lt (54 839,55 Eur), jis šiuos pinigus 2008-03-05 pagal mokėjimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė į UAB „E.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) bendrovės veiklai vykdyti, nurodydamas, kad tai sąskaitos papildymas, po ko V. S., kurio atžvilgiu 2016-08-19 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 550 000 Lt (159 291,01 Eur) kredito bendrovės apyvartinėms lėšoms ir tą pačią dieną į bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavus didesnę nei 150 MGL dydžio – 550 000 Lt (159291,01 Eur) paskolą, jis, žinodamas, kad UAB „A.“ kreditą gavo apyvartinėms lėšoms, 2008-04-19 AB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio filialo klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, organizavo visos paskolos – 550 000 Lt (159 291,01 Eur) panaudojimą ne pagal paskirtį, numatytą Kredito sutartyje: įtikino V. S. pasirašyti 2008-04-19 Mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir visą gauto kredito sumą – 550 000 Lt (159 291,01 Eur) pervesti į S. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) S. J. pagal 2008-02-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-03-05 (originaliame dokumente nurodyta „2008-02-21“) jos papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) gauto 550 000 Lt (159 291,01 Eur) kredito padengimui.

III. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. J., kurio atžvilgiu 2016-08-19 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindais, savo vardu su AB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-05-08 sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 500 000 Lt (144810 Eur) kredito patalpų remontui ir tą pačią dieną į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavus didesnę nei 150 MGL dydžio – 500 000 Lt (144810 Eur) paskolą, jis, žinodamas, kad S. J. kreditą gavo patalpų remontui, 2008-05-08 AB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, organizavo dalies paskolos - 460 242 Lt (133 295 Eur) panaudojimą ne pagal paskirtį, numatytą Kredito sutartyje: įtikino S. J. išgryninti dalį gauto kredito ir dalį iš išgrynintos paskolos 477 742 Lt (138363,65 Eur) – 460 242 Lt (133 295 Eur) perduoti jam, kad jis galėtų šiuos pinigus panaudoti UAB „E.“ veikloje ir S. J. jam su tikslu panaudoti UAB „E.“ veikloje perdavus 460 242 Lt (133295 Eur), jis šiuos pinigus 2008-05-10 pagal mokėjimo dokumentą Nr. 64866 įnešė į UAB „E.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovės veiklai vykdyti, nurodydamas, kad tai sąskaitos papildymas.

IV. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. S., kurio atžvilgiu 2016-08-19 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindais, savo vardu su AB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-08-04 sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 60 000 Lt (17377,20 Eur) kredito būsto remontui ir tą pačią dieną pagal mokėjimo dokumentą Nr. 06110142 į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavus didesnę nei 150 MGL dydžio – 60000 Lt (17377,20 Eur) paskolą, jis, žinodamas, kad V. S. kreditą gavo būsto remontui, 2008-08-04 AB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, organizavo paskolos dalies – 54730 Lt (15850,90 Eur) panaudojimą ne pagal paskirtį, numatytą Kredito sutartyje: įtikino V. S. išgryninti dalį gauto kredito ir dalį iš išgrynintos paskolos 59130 Lt (17 125,23 Eur) – 54730 Lt (15 850,90 Eur) perduoti jam, kad jis galėtų šiuos pinigus panaudoti UAB „E.“ veikloje ir V. S. jam su tikslu panaudoti UAB „E.“ veikloje perdavus 54730 Lt (15850,90 Eur), jis šiuos pinigus 2008-08-06 pagal mokėjimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)  įnešė į UAB „E.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) bendrovės veiklai vykdyti, nurodydamas, kad tai sąskaitos papildymas, ir laikotarpiu nuo 2007-04-20 iki 2008-08-06 jis, suorganizavęs N. K., S. J., V. S. ir UAB „A.“ didesnių nei 150 MGL paskolų, gautų pagal sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimą ne pagal paskirtį pažeidžiant kredito sutarčių sąlygas iš viso 1 594 470 Lt (461 790,43 Eur) panaudojimą ne pagal paskirtį: panaudojimą UAB „E.“ veikloje ir panaudojimą ankstesnei paskolai, kurios dalis lėšų buvo panaudota UAB „E.“ veikloje, padengti, padarė didelę turtinę žalą - 319165,94 Eur AB (duomenys neskelbtini).

E. S. kaltu neprisipažino, parodė, kad jis pagal BK 206 straipsnį kaltinamas nepagrįstai, nes paskolas ne pagal paskirtį panaudojo ne jis, o tie, kas jas gavo. 2005 metais ruošė investicinį projektą, kurio finansavimui pasirinko (duomenys neskelbtini). Tuomet susipažino su K. A. ir Ž. B.. Jo paties verslo modelis prasidėjo nuo tada, kai prisijungė prie V. S. ir N. K. veiklos, su jais įkūrė UAB „E.“, visi pasiskirstė vaidmenimis, už pinigų judėjimą įmonėje buvo atsakingas V. S.. Į įmonę pats investavo 500 000 litų, N. K. 300 000 litų, o V. S. 200 000 litų. Pelno nesidalino, nes pradžioje jo ir nebuvo, viską investavo į įmonę, dividendų taip pat negavo. Keliant pelningumą reikėjo investuoti į technologijas, tam reikėjo apie 500 000 litų. Tarėsi, kaip kiekvienas galėtų investuoti. N. K. ir V. S. sutarčių pagrindu pinigus jam paskolino kaip fiziniai asmenys, gautus pinigus jis kaip vienintelis akcininkas grynais įnešė į E. sąskaitą. Jie visi žinojo, kad projektui reikės lėšų ir žmonių reikalas buvo, iš kur jie gaus pinigų. Nežinojo, kokio dydžio paskolas kiekvienas gavo, kokią dalį paskolų perdavė įmonei, kur panaudojo likusią paskolų dalį. Jie buvo susitarę, kad padengus įsipareigojimus bankui, visi taps akcininkais, taip pat ir S. J., kuris prie jų prisijungė vėliau, išreiškęs norą tapti akcininku. Kiek kuris turėjo investuoti, nesitarė, buvo sutarę tik tiek, kad kiekvienas gaus akcijų, proporcingai pagal įneštų lėšų kiekį. Dėl to visi turėjo raštišką susitarimą, kurio jis šiuo metu neranda.

2007 metais UAB „E.“ turėjo apie 3 mln. konsoliduotų įsipareigojimų, projektui reikėjo dar apie 2 mln. Neturėjo tiek pelno, kad gražintų bankui įsiskolinimus, trise nusprendė įkurti UAB „A.“, nes turėjo projektą biokatilinei. Iš V. S. žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna paskolą apyvartinėms lėšoms, kuria pats V. S. ir rūpinosi, siūlė įkeisti viską, kas sukaupta įmonėje. Paskolos gavimo aplinkybių nežino, tačiau pinigai įplaukė į UAB „E.“ sąskaitą, kadangi  „E.“, „A.“ ir „E.“ biudžetas buvo bendras, pinigus naudojo pagal kiekvienos įmonės poreikį.

N. K. suteiktos paskolos 40000 Lt sumai aplinkybės jam nežinomos, apie šią paskolą sužinojo N. K. įsigijus automobilį. Kaip dalis jo paimtos paskolos – 26000 litų pateko į UAB „E.“ sąskaitą nežino, bet mano, kad N. K. pinigus į įmonės sąskaitą pervedė pats, nes jis įmonėje dirbo marketingo direktoriumi ir vėliau tuos pinigus panaudojo įmonės poreikiams. Kaip buvo apiformintas pinigų įnešimas, nežino, tai tvarkė buhalterė. Palūkanas už paskolą padengė įmonė, buhalterijoje apiforminant kaip užskaitą už įsipareigojimą fiziniam asmeniui.

S. J. buvo suteiktos paskolos 314148 Lt ir 189350 Lt sumai. Kalbėjo su juo apie investiciją įmonei, S. J. sutiko paskolinti. Vežė jį į banką, laukė koridoriuje, tačiau su banko vadovybe klausimų dėl S. J. suteikiamų paskolų nederino. Šių paskolų disponavimo ir panaudojimo klausimus tvarkė S. J. ir V. S., kuris taip pat dirbo „E.“, jie viską atsiskaitydavo buhalterijai. Nežino, kokį pinigų panaudojimo tikslą S. J. nurodė bankui.

Mano, kad S. J., V. S. ir N. K., buvę „E." akcininkai, įkalbėti V. J., duoda melagingus parodymus, tikėdamiesi, kad jiems, bankrutavus „E.“ ir apkalbėjus jį bei bankininkus, nereikės grąžinti paskolų. Taip mano, nes V. J. jam buvo sakęs, kad prokuratūra jam patarė liudyti prieš banko darbuotojus už tai, kad jam nebūtų skirta laisvės atėmimo bausmė. Be to, toks pasiūlymas buvo pateiktas ir jam pačiam. Realiai V. J. yra šios bylos pagrindinis organizatorius, nes jis turėjo tikslą išvengti atsakomybės už paskolą, jis taip pat koordinuodavo S. J., V. S., N. K. ir jo veiksmus.

Ž. B. ir K. A., tirdami „E.“ padėtį, nežinojo gaunamų paskolų sąsajų su kitų įmonių gaunamomis paskolomis, tik žinojo, kad yra trys veikiančios įmonės ir jos gauna paskolas ir, kad „E.“ dalyvaus bendrose investicijose. Jie nesiūlė, kad reikia imti paskolą vienos įmonės vardu ir pinigus perduoti „E.“. Po „E.“ bankroto bankas sužinojo ir susiejo „E.“ paskolas su kitų įmonių paskolomis. Pats jokios įtakos banko darbuotojams dėl suteiktų paskolų, kurių neteisėto panaudojimo organizavimu jis kaltinamas, nedarė.

Nurodo, kad teisme jo parodymai yra teisingi, o ikiteisminio tyrimo metu buvo duodami menami klausimai, be to, kai kurių jo apklausos protokoluose nurodytų teiginių nėra sakęs.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2014-08-26 E. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas Ž. B. pasiūlymu, siekiant padengti atsiradusį lėšų trūkumą UAB „E.“, AB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė trumpalaikes paskolas UAB „E.“ dirbusių marketingo direktoriaus N. K., komercijos direktoriaus V. S., gamybos direktoriaus S. J., o taip pat V. J., UAB „E.“, UAB „A.“, UAB „A.“ vardu, kurių viena dalis buvo pervedama UAB „E.“, o kita dalis buvo skiriama ankstesnių kreditų padengimams.

Ž. B. žinojo UAB „E.“ valdymo struktūrą, valdymo dalyvius ir situaciją bendrovėje bei visų dalyvių suinteresuotumą gauti lėšų pilnam „E.“ projekto finansavimui, todėl siūlė konkrečius asmenis, paaiškindamas, kad bankas galės suteikti trumpalaikes paskolas būtent N. K. ir V. S., kaip fiziniams asmenims, o jų vardu gautų paskolų lėšos bus pervedamos į UAB „E.“. Vėliau tos paskolos bus padengtos iš tolesnio UAB „E.“ projekto finansavimo, kas turėjo sudaryti apie 2 300 000 Lt. Šį Ž. B. pasiūlymą girdėjo N. K. ir V. S., kurie kiekvienas individualiai apsvarstę pasiūlymą, sutiko imti paskolas savo vardu. Jis pats asmeniškai N. K., V. S. neįtakojo, kiekvienas jų apsisprendė asmeniškai.

V. S. ir N. K. dokumentus paskoloms gauti tvarkėsi patys, o jis tik pateikdavo banko reikalaujamą informaciją, kaip apie UAB „E.“ darbuotojus. Kiek paskolų savo vardu buvo paėmę V. S. ir N. K. jis nežino, tačiau žinojo, kad banko suteiktos paskolos buvo trumpalaikės ir didelėmis sumomis. Bendrovei „E.“, vykdant veiklą pagal investicinį projektą ir susidūrus su būtinumu papildomam finansavimui (vandens valymo įrenginių įrengimui, bio katilinės įkūrimui ir t.t.), dar kartą visi trys, t.y. jis, N. K., V. S., kreipėsi į Ž. B., kuris pasikartodamas paaiškino, kad banke nevyko svarstymai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansavimo, todėl tam, kad bendrovė kokiu nors būdu gautų pajamų reikia ieškoti įmonių, kurios savo vardu galėtų gauti kreditus ir juos pervestų „E.“, o vėliau „E.“ gavusi pinigų uždengtų bendrovių paimtus kreditus. Prieš kreipdamiesi į banką su prašymais gauti kreditus jis, N. K., V. S. tarpusavyje apsitardavo, kokios sumos pinigų reikia prašyti iš banko, kokią sumą būtų tikslinga pervesti UAB „E.“, prašomo kredito tikslus ir paskirtį, kredito grąžinimo užtikrinimo priemones, t.y. laidavimus, įkeitimus, taip pat aptardavo ir kredito grąžinimo būdus, iš kokių lėšų bus grąžinami kreditai. Prašymą gauti kreditą pildydavo asmuo, kurio vardu buvo ketinama išduoti kreditą. Jei kreditas buvo išduodamas fiziniam asmeniui, tai dažniausiai prašymas buvo pildomas banke ir tą pačią dieną kreditas buvo išduodamas. Jei kreditas buvo išduodamas bendrovei, tai prašymas kreditui gauti buvo pildomas arba banke, arba UAB „E.“ ofise, arba persiunčiamas Ž. B. el. paštu. Užpildytus prašymus dažnai reikėdavo koreguoti pagal Ž. B. nurodymus - prašomą sumą, kreditų paskirtis. Prašydami kreditų jis, N. K. ir V. S. žinojo, kad lėšos bus nukreiptos į UAB „E.“, tačiau Ž. B. nurodymu prašymuose, ties grafa apie paskirtį, įrašė, kad kredito lėšos bus naudojamos įmonės, kuri prašo kredito, apyvartinių lėšų padidinimui. Jis pats galėjo surašyti prašymą už UAB „A.“ ar kitą bendrovę, tačiau prašymus pasirašė oficialūs kreditų prašytojai. Kai gaudavo informaciją, atsiųstą el. paštu į bendrą UAB „E.“ paštą, kad kreditas bus suteiktas, jis į banką vykdavo kartu su tuo asmeniu, kuriam ir bus skirtas kreditas. Banko patalpose buvo pasirašomi dokumentai: kredito sutartys, laidavimo sutartys bei paprastieji neprotestuotini vekseliai.

Bendrovei ar fiziniam asmeniui iš banko gavus kreditą, jis vykdavo į banką kartu su tuo asmeniu, kuriam ketinama buvo išmokėti kreditą ir iš anksto žinojo, kad iš tos gaunamo kredito sumos kažkokia dalis bus pervesta „E.“. Banke piniginius srautus valdė ir skirstė Ž. B.. Jis, turėdamas visą informaciją, prieš jam ateinant pasiimti iš banko skirto kredito, suskirstydavo ir iš anksto numatė, ką reikia iš gaunamos kredito sumos padengti, kiek, kokią sumą galima pervesti „E.“ ir iš anksto sutvarkydavo popierius, todėl, atėję prie banko filialo kasos, tik pasirašydavo kasininkių iš anksto paruoštus dokumentus - asmuo, kuris grynindavo gauto kredito pinigus, pasirašydavo mokėjimo nurodymus, o jis tuo pačiu metu pasirašydavo pinigų pervedimo į savo bendrovę - UAB “E.”, dokumentą. Prie kasos vyko dokumentinis pinigų pervedimas, kai pinigai iš kasos neišmokami, o taip pat ir neįnešami. Po to, kai jis padarydavo banke pinigų pervedimus, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė R. K. į bendrovės sąskaitą gautus pinigus įformindavo kaip akcininko ar atskaitingo asmens įnašus. Kitų bendrovių vardu gautų paskolų pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo panaudojami jos pačios apyvartinėms lėšoms padidinti. N. K. ir V. S. savo vardais buvo paėmę ir vartojamąsias paskolas, kurių paskirčių neprisimena, tačiau tų kreditų pinigai taip pat buvo skirti „(duomenys neskelbtini)“. N. K. jis davė apie 10-15 tūkst. litų, kad pastarasis įsigytų automobilį. N. K. nupirko amerikietišką automobilį, kurį pagal panaudos sutartį naudojo UAB „(duomenys neskelbtini) “ veikloje. Taip pat ir kitų bendrovių ar asmenų imamų kreditų lėšos ne visos buvo pervedamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“, arba lėšų dalis buvo skiriama ankstesnių kreditų padengimams. Pirmasis „(duomenys neskelbtini)“ kreditas buvo tiesiogiai pervestas S. J. kreditams padengti. S. J. buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ gamybos direktorius. Ž. B. paskolą formino pačiam S. J. kaip fiziniam asmeniui, o gautas lėšas pervedė į „(duomenys neskelbtini)“, kad pastaroji galėtų įsigyti įrangą. Jis nedalyvavo S. J. forminant dokumentus paskolai iš banko gauti, todėl nežinojo ir kokia buvo dokumentuose nurodyta gaunamų paskolų paskirtis. Apie S. J. paskolas jis žinojo tiek, kiek pasakė pats S. J.. Jam S. J. aiškino, kad dokumentuose nurodė, kad kreditų lėšos bus naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ remontui. Jis neįtikinėjo jokių asmenų imti kreditus. Tiek N. K., tiek V. S. ar S. J. patys buvo suinteresuoti tinkamu UAB „E.“ investicinio projekto įgyvendinimu ir kiekvienas jų turėjo savo interesus UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl tie asmenys sutiko imti kreditus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai (N. K., E. S. ir V. S.) dar prieš investicinio projekto įgyvendinimą buvo investavę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl nenorėjo patirti nuostolių ir, kad įmonė baigtų veiklą. Visi direktoriai gaudavo vienodai didelius atlyginimus, o jei bendrovė „E,“ būtų išgyvenusi ir pelningai veikusi, tai N. K., V. S., S. J. būtų tapę akcininkais bei išlaikę didelius atlyginimus. Įmonės nevykdydavo veiklos, neturėjo turto, kuriuo galėtų padengti kreditus, neturėjo jokių kredito grąžinimą užtikrinančių priemonių ir daug kitų trūkumų, tačiau kreditus gaudavo. S. J. paskolas padengti UAB „A“ kreditu pasiūlė bankininkai, nes tuo metu baigėsi S. J. kreditų grąžinimo terminai, todėl tuo pačiu metu naujai įkurtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu suteikto kredito lėšos buvo pervestos S. J. kreditams dengti. S. J. vardu gautų kreditų pinigų pervedimas UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo atliekamas tokiu pat principu kaip N. K., V. S.. Kredito gavėjas tariamai banko kasoje išgrynindavo pinigus, o jis tuos pinigus pervesdavo į UAB „E.“ sąskaitą ( 24 t., b.l. 75-85). 

Liudytojas S. J. parodė, kad, vykdant popieriaus gamybos technologinį projektą, susipažino su E. S. ir V. S., kurie paprašė jo pagalbos popieriaus gamybos technologijoje. E. S. buvo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas, valdė 100 proc. akcijų, o V. S. buvo komercijos direktorius. Sutiko jiems padėti. Buvo nuspręsta pirkti kinų gamybos mašiną popieriaus gamybai, kurią rado ir nupirko su V. S.. Mašina atitiko reikalavimus, gamyba buvo pradėta ir vyko apie du metus. Pradžioje popierių perdirbo iš makulatūros, vėliau pirko specialią įrangą popieriaus perdirbimui iš celiuliozės. Mokė darbininkus technologės pagalba. Jokios kalbos apie akcijų dalies perleidimą jam nebuvo, jis buvo tik samdomas darbuotojas, tikslo tapti akcininku neturėjo. E. S. prašė jo savo vardu paimti paskolą, nes įmonė to daryti nebegalėjo. Prieš imant paskolas E. S. jam sakė, kad su banku viską sutarė. Paskolas ėmė du kartus, nes E. S. ruošė investicinį projektą dėl katilinės statymo. E. S. su V. S. surašė sutartį, kad V. S. viską padengs, vėliau „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atsiskaityti su „A.“. Pirmą jo paimtą paskolą iš tiesų padengė V. S., pats paėmęs paskolą. Jaučiasi apgautas, nes jam pinigai už antrą paskolą grąžinti nebuvo. Prieš paskolos paėmimą E. S. sakė, kad bankas greitai duos pinigų pagal investicinį projektą, rodė, kaip dabar žino, fiktyvius duomenis apie įmonės finansinę padėtį. Jis tikėjo įmonės ateitimi, todėl sutiko padėti. Imdamas paskolą žinojo, kad pinigai bus skirti įmonės investicijoms, pats tų pinigų nematė. Gavus pinigus jie buvo perskirti į dalis – palūkanoms ir „E.“. Apie tai žino, nes girdėjo, kaip, jam pasirašius paskolos sutartį, banko valdytojo pavaduotojas Ž. B. davė tokį nurodymą darbuotojai. E. S. gaunant paskolą taip pat dalyvavo, jie abu kartu buvo prie banko kasos langelio.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu S. J. parodė, kad jis dirbo gamybos direktoriumi UAB „E., kai bendrovėje buvo nutarta plėsti veiklą, t.y., patiems gaminti žaliavą higieninio popieriaus gamybai, todėl tam reikėjo apie 4 000 000 Lt investicijų. Kredituoti sutiko AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tik 1 800 000 Lt kreditą. E. S. UAB „E.“ vardu sudarė sutartį tik dėl tokios sumos ir tai padarė įkalbėtas banko Panevėžio filialo vadovo K. A. ir jo pavaduotojo Ž. B., kad likusią trūkstamą kredito dalį bankas suteiks per fizinius asmenis ir naujai, specialiai tam įsteigtus juridinius asmenis. Vienas iš fizinių asmenų, per kurį buvo finansuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, buvo jis. Banko darbuotojai K. A. ir Ž. B. kartu su UAB „E.“ direktoriumi E. S. jį įkalbinėjo paimti paskolą savo vardu, motyvuodami tuo, kad viskas yra tik formalumas, kad tokiu būdu, be jokios rizikos, galės padėti UAB „E.“, o vėliau bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu gautu kreditu bus padengtas ir jo kreditas. Visus reikalus, susijusius su kredito gavimu, tvarkė E. S., o jis tik formaliai pasirašydavo visus prašomus pasirašyti reikalingus banko darbuotojų bei E. S. jam pateiktus dokumentus. Banke pildydamas prašymą kreditui gauti, jis, diktuojant E. S., įrašė, kad prašo 350 000 Lt, o kaip kredito paskirtį sugalvojo įrašyti, kad kredito lėšų reikės vaistinės, kurioje dirbo jo žmona D. J., patalpų remontui. 2008-02-21 tvarkė dokumentus ir pasirašė jau paruoštą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 350 000 Lt kredito suteikimo patalpų remontui. Pagal jo surašytą prašymą gautas kreditas buvo pervestas į jo asmeninę sąskaitą, po ko per du kartus, atitinkamai 32 200 Lt ir 314 148 Lt sumomis, banko kasoje buvo tariamai išgrynintos. Realiai tų pinigų jis negavo, nors, įtikintas bankininkų, formaliai pasirašė grynų pinigų išėmimo dokumentus, kurie iš anksto buvo surašyti banke ir pateikti jam pasirašyti. Tie patys pinigai, kurie tariamai būdavo išgryninti, netrukus būdavo E. S. įnešami į UAB „E.“ sąskaitą. Vis trūkstant pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008-03-05 tų pačių bankininkų ir E. S. iniciatyva jis pasirašė kredito sutarties papildymą, pagal kurį papildomai buvo suteikta 200 000 Lt suma, kuri buvo pervesta į sąskaitas, o vėliau išgryninta dviem sumomis (5000 Lt ir 189 350 Lt) analogiškai, kaip ir gavus 350 000 Lt kreditą, nors realiai, kaip ir pirmą kartą, jis pinigų negavo. Formaliai subendrinus kredito sumas, jam buvo suteiktas 550 000 Lt kreditas. Kadangi jam buvo žadama, kad kreditą padengs UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai jis nesirūpino kredito grąžinimu. Suėjus kredito grąžinimo terminui, jis iš V. S. sužinojo, kad jo vardu paimtas kreditas 550 000 Lt sumai buvo grąžintas bankui per bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, bankui pastarajai bendrovei išdavus kreditą. Tokiu būdu banko darbuotojų ir UAB „E“ vadovo pažadas jam, kad kreditas už jį bus grąžintas be problemų, buvo įvykdytas. 2008-05-10 vėl paprašytas bankininkų bei E. S. padėti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tikėdamas šių asmenų teikiama informacija, kad kreditą grąžins UAB „E.“, kai pati savo vardu gaus kreditą, jis pasirašė kitą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pusės metų laikotarpiui vaistinės patalpų remontui buvo suteiktas 500 000 litų kreditas. Analogiškai, kaip ir pirmais kartais, naujas kreditas realiai buvo skirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jo lėšos buvo pradžioje pervestos į sąskaitą, o vėliau tariamai išgrynintos, t.y., 477 742 Lt, pasirašant išmokėjimo dokumentus. Po sutarties pasirašymo, praėjus dviejų savaičių laikotarpiui, jis pasijuto suklydęs, kredito lėšos buvo pervestos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, todėl jis surašė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo nurodyta, kad jis, kaip fizinis asmuo, pervedė 500 000 litų avansą statybos darbų atlikimui, atitinkamai gaudamas kasos pajamų orderį, patvirtinantį, kad tie pinigai pateko į įmonės kasą (5 t.,b.l. 45-47). Apie tokį jo ir E. S. susitarimą bankininkai nežinojo. Tik tada, kai jam baigėsi kredito grąžinimo terminas ir iš banko pradėjo eiti įspėjamieji raštai apie išieškojimą, jis kreipėsi į Ž. B. ir jam pateikė statybos rangos sutartį. Pasirašant kredito sutartis, jokio turto įkeitimo bankas jo neprašė, nes žinojo, kad jokio turto savo vardu jis neturėjo. Taip pat bankas neprašė ir kredito paskirtį patvirtinančių dokumentų, jokių vaistinės dokumentų. Jokių remontų UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis neorganizavo ir nedarė, nes gauti pinigai pagal kreditus buvo iš anksto numatyti pervesti UAB „E.“ (5 t., b.l. 23-38; 8 t., b.l. 1-7; 11-12).

Liudytojas V. S. parodė, kad S. J. projektavo popieriaus liniją. Dėl jos paleidimo įmonė turėjo nuostolių, nes reikėjo papildomų investicijų. 2004 metais įkūrus „(duomenys neskelbtini)“ skolinosi pinigų, buvo mokamos palūkanos. Po to E. S. jo vardu įsteigė „A.“ ir derino su banku dėl paskolos gavimo. Tik įsteigus įmonę E. S. liepė jam vykti į banką ir savo vardu apiforminti paskolą, kurios visus formalumus tvarkė Ž. B.. Pats tam iniciatyvos nerodė, prašymo paskolai nepildė, tik pasirašė. Ta paskola jo atsakomybėn perduota E. S. iniciatyva. Po to „(duomenys neskelbtini)“ skirstė lėšas tiekėjams, planavo išlaidas. Ši įmonė buvo įkurta tam, kad tiektų energiją „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimui prieštaravo, bet buvo įkalbėtas. Pats jokių verslo planų nerašė, tai galėjo daryti E. S. ir duoti jam pasirašyti. Yra šiai įmonei skolinęs savus pinigus, taip pat pasiskolintus iš draugų. Buhalterinėje apskaitoje tai nebuvo fiksuota. „(duomenys neskelbtini)“ buvo fiksuota paskola 550000 sumai. Išlaidoms pateisinti buvo sukurta kažkokia sutartis.

„(duomenys neskelbtini)“ turėjo projektą ir biokatilinės įrengimui. Dėl šio projekto E. S. bendravo su banku. Žino, kad prieš „E.“ bankroto paskelbimą į įmonę buvo atvažiavusi banko administracija, siūlė įmonę reorganizuoti. Įrangą buvo nuspręsta perduoti Kazlausko įmonei, kuri buvo lojali (duomenys neskelbtini). Negražintos paskolos buvo tiesiogiai susiję su „(duomenys neskelbtini)“ bankrotu.

Jo vardu buvo paimta daug paskolų, kurios buvo dengiamos paimant kitas paskolas. Tuo metu apie vekselius nieko nežinojo, manė, kad tai tik formalumai. Pats jokios naudos iš paimtų paskolų neturėjo. Kreditas buvo imtas būsto remontui, bet realiai jokio remonto nebuvo, jokių pinigų iš tos paskolos negavo, pinigai nukeliavo į E. ir iš ten jų nėra paėmęs.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ sutikus UAB „E.“ suteikti kreditą tik apie 1 800 000 Lt sumai, kuri buvo akivaizdžiai per maža galutinai įgyvendinti UAB „E.“ higieninio popieriaus gamybos projektą, E. S., pasitaręs su visais direktoriais, iš pradžių atsisakė siūlomo kredito, tačiau bankininkų K. A. ir Ž. B. įkalbėtas, kad likusią trūkstamą kredito dalį bankas suteiks per fizinius asmenis ir naujai, specialiai (ir ne tik tam) įsteigtus juridinius asmenis, sutiko su banko filialo darbuotojų siūlomomis sąlygomis. Jis, N. K., S. J. buvo tie fiziniai asmenys, o UAB „E.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tie juridiniai asmenys, per kuriuos buvo suteikti kreditai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bankininkams K. A. ir Ž. B. pasiūlius imti kreditą, jis, manydamas, kad už siūlomo kredito lėšas bus perkami reikalingi įrengimai, skirti UAB „E.“ katilinės biokuro gamybai, sutiko su pasiūlymu, dėl ko jis pasirašė Ž. B. pateiktą ir K. A. pasirašytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jo vadovaujamai ir 2008-02-06 įregistruotai UAB „A.“ buvo suteiktas 550 000 Lt kreditas apyvartinėms lėšoms padidinti. Jis dar prieštaravo Ž. B. dėl to, kad sutartyje buvo numatyta ne tokia kredito suteikimo paskirtis. Be to, Ž. B. jam paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauto kredito lėšomis bus dengiamas asmeninis S. J. kreditas, paimtas tame pačiame banko filiale ir kuris, kaip buvo planuota iš anksto, buvo skirtas naudoti bendrovės „E.“ veikloje. Jis, nieko nežinodamas apie S. J. ankstesnius kreditus, taip pat prieštaravo Ž. B., tačiau įtikintas Ž. B., kad čia viskas gerai, sutartį sudarė. Prašymų kreditui gauti V. S. pats nepildė, tai darė E. S., pasitaręs su bankininkais kokią informaciją pildyti dėl prašomų kreditų sumų, kredito paskirčių, o jis tik pasirašydavo E. S. pateiktus prašymus ar kitus dokumentus, reikalingus prie prašymų kreditams gauti (verslo planai, akcininkų sprendimai ir kt.). Bendrovei tariamai gavus kreditą, banko Panevėžio filialo valdytojas K. A. ir jo pavaduotojas Ž. B. jam nurodė apdrausti UAB „A.“ žaliavas už visus pirmuoju kreditu tariamai gautus pinigus, tai yra už 550 000 Lt, padiktavo draudimo kompanijos telefono numerį, kuriuo jis turėjo susitarti dėl draudimo, tačiau draudikai neapdraudė, bendrovė „A.“ žaliavos už 550 000 Lt neturėjo. Tuo pačiu tikslu - gauti lėšų bendrovei „E.“, bankininkams Ž. B., K. A. bei UAB „E.“ direktoriui E. S. įtikinus, kad jo vardu imami kreditai bus greitai perrašyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)” vardu ir tai nesudarys jokių sunkumų, jis pasirašė vartojamo kredito sutartį, pagal kurią jam buvo suteiktas 60 000 Lt kreditas būsto remontui, nors jokio remonto jis neplanavo atlikinėti ir asmeniškai tų pinigų jam nereikėjo. Didžioji pinigų suma - 54730 Lt buvo panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms (4 t., b.l. 1-26; 7t., b.l. 118-123; 128-129;).

Liudytojas N. K. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo samdomu direktoriumi, akcijų neturėjo, jas turėjo E. S., kuris įmonėje priiminėjo visus sprendimus, kartais atsižvelgdamas ir į kitų nuomonę dėl finansinių klausimų. Į „(duomenys neskelbtini)“ atėjęs dirbti S. J. vadovavo popieriaus perdirbimo įrangos paleidimo projektui, kurio metu buvo patirta nuostolių. Vėliau teko investuoti į projektą dėl celiuliozės gamybos. Visuose bendruose pasitarimuose dalyvaudavo ir V. S.. Kadangi jis ir V. S. buvo investavę savo pinigų, norėjo tapti „(duomenys neskelbtini) “ akcininkais, tačiau E. S. sakė, kad dar ne laikas. Buvo paėmęs paskolų „(duomenys neskelbtini)“ finansuoti. Buvo priverstas tą daryti, nes paėmęs vieną paskolą turėjo imti kitą, kad padengtų prieš tai imtą, be to, reikėjo dengti ir projektus. Kai ėmė paskolą automobilio pirkimui, dalį pinigų išleido automobiliui, dalį paskolos procentams mokėti ir nedidelę dalį davė V. S.. Jo asmeniniai pinigai, įnešti į „E,“, nebuvo apiforminti. Mano, kad „E.“ bankroto priežastys buvo lėšų trūkumas. Prieš iškeliant bankroto bylą buvo atvažiavę banko atstovai, siūlė dirbti toliau. „E.“ turtas buvo perleistas „E.“, po to ir „E.“ bankrutavo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu N. K. parodė, kad „E.“ projektui įgyvendinti vis trūko pinigų, todėl E. S., tardamasis su bankininkais, vis ieškojo būdų, kaip gauti pinigų. 2007-04-20 jis pasirašė vartojimo paskolą 40 000 Lt sumai automobiliui įsigyti. Pagal dokumentus jis 39 655 Lt išsigrynino „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio filialo kasoje, iš kurių jis automobilį pirko tik už 5000 litų, tuo tarpu visi kiti vartojimo paskolos pinigai buvo pervesti UAB „E.“ kažkokiems įsipareigojimams dengti. Jis banko kasoje pasirašė dokumentus, kad paskolos pinigus pasiima grynais, o E. S., pasilikęs banke šiuos pinigus pervedė ten, kur jam reikėjo. Praėjus kelioms dienoms po tariamo vartojimo kredito gavimo, jam E. S. atidavė grynais pinigais apie 5000 litų automobiliui įsigyti. Perkamo automobilio kaina buvo su E. S. aptarta iš anksto, taip pat buvo sutarta, kad likusius paskolos pinigus jis sutiks pervesti UAB „E.“. Vartojimo paskolai gauti buvo išrašytas vekselis jo vardu, kurį laidavo E. S.. (7 t., b.l. 166-169 ).

K. A., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, parodė, kad E. S. pažįsta kaip buvusį (duomenys neskelbtini) klientą ir kuriam buvo suteikta kreditų didelių apimčių projektams vykdyti. Pradžioje jam buvo suteikta paskola patalpų įsigijimui, po to įrengimams, viso apie 6 mln. Lt. Didesnių nei milijonas paskolų klausimai buvo sprendžiami banko paskolų komitete ir valdyboje. Dėl jo imamų paskolų svarstymai vyko su atvykimu į vietą su delegacija ir atliekant kitas būtinas procedūras. Tuo tarpu su V. S., N. K., S. J., dėl paskolų suteikimo nebendravo, dėl iki milijono dydžio paskolų asmenys bendrauja su vadybininkais, kuriems pateikiami reikiami dokumentai, o vadybininkai surinktą medžiagą svarstymui ir sprendimo priėmimui pateikia filialo paskolų komitetui. Su jų paskolų klausimais susijęs tik kaip paskolų komiteto narys, kurio veikloje dalyvavo ir Ž. B.. Žino, kad šie asmenys kreipėsi į teismus teigdami, kad su paskolų klausimais susijęs E. S., bet teismas paskolų sumas sumokėti priteisė jiems. V. S., N. K. ir S. J. parodymus girdėjo, mano, kad jie tokius parodymus duoda tikėdamiesi išvengti paskolų mokėjimo. Negalėjo taip būti, kad E. S. atėjęs į banką galėtų nurodyti, kad paskola būtų išduota nedalyvaujant ją gaunančiam asmeniui. Paskolos būdavo suteikiamos taip nusprendus visiems komiteto nariams, kurių buvo trys, klientui įrodžius, kad jis sugebės grąžinti paskolą. Išduodant vartojimo paskolas fiziniams asmenims iki 60 000, jokio paskolos panaudojimo tikslo nebuvo reikalaujama. Iki šios sumos paskolos būdavo pervedamos į kliento sąskaitą. Pagal fizinių asmenų vartojamųjų paskolų teikimo tvarkas nebuvo reglamentuota tikrinti paskolos panaudojimą.

Žino, kad N. K. buvo išduota 40000 Lt paskola automobilio pirkimui. Tai buvo vartojimo kreditas. Bankas galėjo, bet neprivalėjo tikrinti, ar N. K. už gautus pinigus pirko automobilį. Net nustačius, kad už paskolą pirktas ne tik automobilis, nereiškia, kad buvo pažeista nustatyta tvarka, nes tai paskolos panaudojimo nekeičia. Nežino, ar buvo patikrintas S. J. suteikto kredito 350 000 litų sumai, skirto patalpų remontui, panaudojimas. Bet žinant, kad jis pateikė dokumentus papildomam kreditui, reiškia, kad jis įtikino, jog pirma paskola buvo naudojama pagal paskirtį. Negali pasakyti, kaip „A.“ atsiskaitė už S. J., nes pagal įstatymą kitas žmogus negali uždengti paskolos be paskolos gavėjo žinios, kas reiškia, jog šiuo atveju tarp asmenų buvo susitarimas. S. J. buvo suteikta ir pusės milijono dydžio paskola, tačiau mano, kad tai buvo tikslinė paskola, investicinis kreditas su verslo planu, su numatytomis užtikrinimo priemonėmis ir galimai nurodytas netikslus pavadinimas. „A.“ buvo skirta paskolų investiciniam projektui. Jei paskola skirta apyvartinėms lėšoms, pinigai turėjo būti naudojami išskirtinai tik įsigyjant medžiagas, susijusias su gamyba, šiuo atveju medieną. Gautų lėšų panaudojimo dengiant kitą paskolą pakomentuoti negali. 2008-08-04 V. S. galėjo gauti 60 000 vartojamą kreditą, N. K. galėjo suteikti 60 000 kreditą, bet jis pasiėmė 40 000. 2007-2008 metais maksimali vartojamos paskolos suma buvo 60 000.

Jo iniciatyva pinigų sumos, kurios buvo negrąžintos, iš paskolas paėmusių asmenų buvo priteistos. Suteikiant paskolas neturėjo duomenų, kad S. J., V. S. ir N. K. ima paskolas tam, kad lėšas panaudotų „E.“ veikloje, tą sužinojo tik pradėjus aiškintis paskolų negrąžinimo priežastis. Jiems imant paskolas banko darbuotojų pažeidimų nematė, dėl paskolų kitiems asmenimis suteikimo su E. S. nebendravo.

Ž. B., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, parodė, kad nuo 2005 m. dirbo (duomenys neskelbtini) valdytojo pavaduotoju. Bendraudavo su klientais ir vykdė vadybininkų priežiūrą. Su E. S. bendravo kaip su išskirtiniu klienu, nes jis turėjo didelės apimties finansuojamų projektų. Tvarkė pirmą „E.“ paskolą, buvo įmonės patalpose, tikrino veiklą. Prieš suteikiant paskolas, vadybininkai apie klientą rinkdavo informaciją, kuri būdavo analizuojama. Būdavo programos, į kurias įvedus asmenį išmesdavo rizikos grupę, tikrinama asmens finansinė padėtis. 2005 metais E. S. prašė 2 mln. 600 litų paskolos, bet tiek negavo, trūko apie 200 000 Lt, todėl likusią sumą žadėjo duoti per oberdraftą, faktoringą. 2008 metais „E.“ ruošė kitą verslo planą, kuris svarstymui buvo pateiktas tų pačių metų rudenį. Paraleliai 2008 metų pavasarį dėl paskolos suteikimo „A.“ kreipėsi V. S., nurodydamas, kad įmonė užsiims čipsų gamyba, pateikė visus dokumentus, sutartis ir su Invegos garantija gavo dvi paskolas - 350000 įrangai pirkti ir apyvartinėms lėšoms, įsipareigodami įkeisti atsargas. Apžiūrint „E.“ patalpas, šalia dirbančioje „A.“ matė, kad ir šioje įmonėje vyksta numatyta finansuojam veikla, matė atsargas, klausė V. S., kodėl jų neįkeitė. Be to, atsargų nebuvo už tiek, už kiek jų reikėjo įkeisti. Klausiant V. S. buvo atsakyta, kad atsargos miške. Kitą dieną bendravo su draudimo atstovais ir jam buvo pasakyta, kad V. S. neturi reikiamo kiekio atsargų, nori apdrausti „orą“. Tuomet bendravo su V. S., kuris teigė, kad gautą paskolą perskolino „E.“, o E. S. tą patvirtino. Aiškinantis aplinkybes sužinojo, kad „E.“ turi 2 mln. skolų – buvo suklastotų sąskaitų, taip pat išaiškėjo sandoriai su S. J., dar viena įmone. Visus duomenis perdavė į Kauną ir kredito departamentui. Dalyvavo tik paskolų „E.“ ir „A.“ suteikime, fizinių asmenų paskolų išdavime nedalyvavo, su jais dirbo vadybininkai.

Girdėjo liudytojų parodymus, neįmanoma, kad E. S. už kitus asmenis galėtų susitarti dėl paskolų kitiems asmenims išdavimo. Jie galėjo tartis tarpusavyje, bet jam apie tai nėra žinoma. Pagal paskolos sutartį, už jos panaudojimą atsako paskolos gavėjas nuo pinigų į sąskaitą pervedimo ir bankui pareikalavus, turėjo atnešti paskolos panaudojimą pateisinančius dokumentus. Pinigus iki atitinkamų sumų klientai galėjo gauti ir grynais, tam reikėdavo parašyti pareiškimą.          

Liudytojas V. J. parodė, kad turėjo individualią įmonę, užsiimančią nosinaičių gamyba, o E. S. vadovaujama „E.“ jų produkciją realizavo. Abiejų įmonės buvo įsikūrę šalia, P. g. Dėl atsiskaitymų problemų nebuvo, kas mėnesį „E.“ išrašydavo sąskaitas, kurios visada buvo apmokamos. 2003 metais staklių, skirtų nosinaičių gamybai, pirkimui iš (duomenys neskelbtini) buvo paėmęs 60 000 litų paskolą, kurią baigė išsimokėti 2008. Prieš tai, 2007 metais, bankas jam atidarė kreditinę sąskaitą 4 00 000 Lt sumai, todėl iš sąskaitos bet kada galėjo pasiimti reikiamą sumą pinigų, atitinkamai mokėdamas palūkanas.

2007 metais nusprendė individualią įmonę pakeisti į UAB-ą, todėl užsakė įmonės išsamų patikrinimą, po kurio sužinojo, kad turi paimtų paskolų, kas jį nustebino, nes buvo paėmęs vienintelę paskolą staklių pirkimui. Išsiaiškino, kad iš kreditinės sąskaitos 240000 litų gavo „E.“, ši pinigų suma jo vardu ir naudojantis čekių knygele buvo paimta iš banko grynais ir atiduota E. S., nors tokio fakto nepamena, jokių rašytinių įrodymų apie tai neturi. Dėl to tapo banko skolininku, turi mokėti paskolą, nors tų pinigų ir neturi. Pamena, kad banke Ž. B. davė kažką pasirašyti nurodant, kad tai formalumas, galimai jam duodamas pasirašyti vekselį, kuriuo jis laidavo už skolą. Pasirašė pasitikėdamas banke dirbančiais asmenimis. Vėliau kreipėsi į bankus, FNTT dėl to, kad nukentėjo, buvo pradėtas tyrimas.

Iš N. K. kredito prašymo ir AB „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto 2008-04-20 posėdžio protokolo matyti, kad komitetas, kurio pirmininku buvo Ž. B., N. K. nutarta suteikti 40 000 litų kreditą automobiliui pirkti (t. 38 b.l. 60-62)

Iš 2007-04-20 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas Panevėžio filialo valdytojo pavaduotojo Ž. B., išdavė N. K. 40 000 litų vartojimo kreditą iki 2012-04-20 būsto remontui (t. 18 b.l. 98-101, t. 38 b.l.63-66).

Iš 2008-02-21 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas Panevėžio filialo valdytojo K. A., išdavė S. J. 350 000 litų kreditą, kurio mastas papildomu susitarimu, pagal 2008-03-05 S. J. prašymą padidintas iki 550 000 litų, iki 2008-04-20 patalpų remontui, o iš AB „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto posėdžio, kuriam pirmininkavo K. A., protokolo, kuriuo nutarta S. J. pakeisti  kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas ir padidinti kredito sumą iki 550 000 litų, matyti, kad šis posėdis įvyko 2008-03-05 (t. 18 b.l. 1-13, t. 35, b.l. 92)

Iš 2008-04-18 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas Panevėžio filialo valdytojo K. A., išdavė UAB „A.“, atstovaujamai V. S., 550 000 litų kreditą iki 2013-04-17 apyvartinių lėšų papildymui (t. 17 b.l. 156-168)

Iš 2008-05-10 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas Panevėžio filialo valdytojo K. A., išdavė S. J. 500 000 litų kreditą iki 2008-05-31 patalpų remontui (t. 18 b.l. 15-24)

Iš 2008-08-06 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamas Panevėžio filialo valdytojo K. A., išdavė V. S. 60 000 litų vartojimo kreditą iki 2013-08-05 būsto remontui (t. 18 b.l. 189-192).

2013-02-08 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ( 17 t., b.l. 92-115) nurodyta, kad:

2007-04-20 N. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, AB „(duomenys neskelbtini)“, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė 40000,00 Lt paskolą automobilio įsigijimui. Užstatas - išrašytas paprastasis vekselis 46791,00 Lt sumai, laiduoti E. S..

Iš N. K. asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad 2007-04-20 400000,00 Lt buvo pervesta N. K., iš kurių 39655,00 Lt, tą pačią dieną, buvo išmokėti N. K. grynais pinigais iš banko sąskaitos, 200 Lt nuskaityta už banko paslaugas (b.l. 18 t., 102).

Patikrinus UAB „E.“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, kad 2007-04-20 (Mokėjimo dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) ) E. S. 26000,00 Lt įnešė į UAB „E.“ sąskaitą (b.l. 18 t., 103).

Pagal N. K. atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad 2007-2008 m. AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo sąskaitos nurašė 16345,82 Lt paskolos su palūkanomis grąžinimui (b.l. 18 t., 104).

2008-04-18 AB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriaus V. S. prašymu, UAB „A.“ (kodas (duomenys neskelbtini)), reg. P. raj. sav. R. m. (duomenys neskelbtini)) vardu, pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė 550 000,00 Lt paskolą apyvartinių lėšų papildymui, įkeičiant esamas lėšas ir būsimas įplaukas, už kredito lėšas perkamas žaliavas ir medžiagas. Kredito sutartį pasirašė AB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio filialo valdytojas K. A. ir UAB „A.“ direktorius V. S.. Užstatas-išrašytas paprastasis vekselis visai kredito sumai su 9,10 proc. metinių palūkanų, laiduoti bendrovės direktoriaus V. S.. UAB „A.“ veikla: smulkintos medienos paruošų organizavimas ir gamyba. Bendrovės vienintelis akcininkas ir direktorius - V. S..

Pagal 2008-04-18 UAB „A.“ direktoriaus V. S. prašymą (atsiskaitymui su tiekėjais) AB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio filialas paskolą sumoje 550000,00 Lt pervedė į UAB „A.“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) ( 17 t.,b.l. 184-185).

Pagal UAB „A.“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad 2008-04-19 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) visa gauta paskola sumoje 550 000,00 Lt buvo pervesta S. J. į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tame pačiame AB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant pinigų paskirtį „pagal sutartį“ (17 t.,b.l. 186), o 2008-04-20, kada baigėsi S. J. 2008-02-21 išduotos paskolos grąžinimo terminas, AB „(duomenys neskelbtini)“ šią sumą užskaitė šios paskolos padengimui.

 Pagal gautą 2012-03-14 AB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją raštu Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“ skola AB „(duomenys neskelbtini)“, negrąžinus kredito pagal 2008-04-18 Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį sudaro 528596,69 Lt.

2008-08-04 V. S., (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, AB „(duomenys neskelbtini)“, V. S. prašymu, pagal vartojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė 60000,00 Lt paskolą būsto remontui. Užstatas - išrašytas paprastasis vekselis visai kredito sumai su 8,8 proc. metinių palūkanų, laiduotas S. J. vardu.

 Pagal V. S. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad 2008-08-06 suteikta 60 000,00 Lt paskola buvo pervesta V. S., iš kurios 59130 Lt buvo išgryninta ( 17 t., b.l. 194-197), o 836,52 Lt papildomai nurašyta komisiniams mokesčiams už sutarties parengimą, bei už grynų pinigų išmokėjimą.

Atliktu priešpriešiniu patikrinimu ir iš UAB „E.“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašo buvo nustatyta, kad 2008-08-06 54730,00 Lt sumą E. S. įnešė į UAB „E.“ sąskaitą lėšų papildymui (17 t.,b.l. 198-199).

 Pagal gautą 2012-03-14 AB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją raštu Nr. (duomenys neskelbtini), V. S. skola AB „(duomenys neskelbtini)“, negrąžinus vartojimo kredito pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 56995,22 Lt: negrąžinta paskolos dalis- 56978,09 Lt; priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos-17,13 Lt.

   2008 m. AB „(duomenys neskelbtini)“ S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), V., suteikė kreditų sumoje 1 050 000,00 Lt: 

1. 2008-02-21 pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė 350000,00 Lt paskolą dviejų mėnesių laikotarpiui vaistinės patalpų remontui. Kredito sutartį pasirašė AB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio filialo valdytojas K. A.. Užstatas-išrašytas paprastasis vekselis visai kredito sumai su 9,10 proc. metinių palūkanų. Užstatas-išrašytas paprastasis vekselis visai kredito sumai su 9, 81 proc. metinių palūkanų, laiduoti S. J..

Pagal 2008-03-05 S. J. prašymą bei papildomu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), prie 2008-02-21 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) paskola buvo padidinta iki 550000,00 Lt.

2. Pagal 2008-05-10 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta 500 000,00 Lt paskolą, nurodant kredito paskirtį: patalpų remontui. Kredito sutartį pasirašė AB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio filialo valdytojas K. A.. Kredito grąžinimo terminas 2008-05-31. Užstatas - 2008-05-10 išrašytas paprastasis vekselis visai kredito sumai su 9,2 proc. metinių palūkanų S. J.. Pagal 2008-08-08 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laiduotojas –UAB „E.“, atstovaujama direktoriaus E. S..

Iš S. J. atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad 2008-02-21 pagal kredito sutartį 350 000,00 Lt suma buvo pervesta: 1400,00 Lt – komisiniam mokesčiui už sandorio Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų parengimą, 1385,39 Lt už banko paslaugą išmokėti už grynuosius pinigus, 346348,00 Lt išmokėta iš banko sąskaitos grynais pinigais: 2008-02-21 - 32200,00 Lt ir 2008-02-21 - 314148,00 Lt ( 18 t., b.l.27-28).

Patikrinus UAB „E.“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašą, buvo nustatyta, kad 2008-02-21 E. S. 314148,00 Lt įnešė į banką UAB „E.“ sąskaitos papildymui ( 18 t., b.l.29).

2008-03-05 pagal kredito sutarties papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini)  200 000,00 Lt suma buvo pervesta: 200,00 Lt – komisiniam mokesčiui už sandorio Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų parengimą, 200 Lt įnešta į M. kortelę, 780,60 Lt už banko paslaugą išmokėti už grynuosius pinigus, 194 350,00 Lt išmokėta iš banko sąskaitos grynais pinigais: 2008-03-05 - 5000,00 Lt ir  2008-03-05 -189 350,00 Lt ( 18 t., b.l. 30-32).

Patikrinus UAB „E.“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašą, buvo nustatyta, kad 2008-03-05 E. S. 189 350,00 Lt įnešė į banką UAB „E.“ sąskaitos papildymui (18 t.,b.l. 33).

Taip pat nustatyta, kad 2008-04-19 UAB „A.“ mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini)  pervedė 550 000,00 Lt S. J., nurodant pinigų paskirtį „pagal sutartį“ (18 t., b.l. 34).

2008-04-20 (kada baigėsi kredito grąžinimo terminas) AB „(duomenys neskelbtini)“ gautą iš UAB „A.“ 550 000,00 Lt sumą užskaitė į S. J. paskolinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) pagal ankstesnę 2008-02-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) S. J. paskolos padengimui.

Iš S. J. atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad 2008-05-10 pagal kredito sutartį 500 000,00 Lt paskola buvo pervesta į S. J. sąskaitą, po ko 2008-05-10 S. J. 477 742,00 Lt iš banko sąskaitos išėmė grynais pinigais ( 18 t., b.l. 35-36).

  Patikrinus UAB „E.“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nustatyta, kad 2008-05-10 E. S. 460 242,00 Lt įnešė į banką UAB „E.“ sąskaitos papildymui (18 t., b.l. 37).

  P. S. J. atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad pagal kredito sutartį Nr.KR03-104/08 iš minėtos sąskaitos nurašyta 8055,85 Lt, pagal kredito sutartį Nr. KR03-288/08 nurašyta 23164,79 Lt įsiskolinimams dengti į paskolų aptarnavimo sąskaitas.

 Dėl negrąžintos S. J. 500000,00 Lt paskolos laiduotojas UAB „E.“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 500000,00 Lt nuostolį.

Iš 2013-06-16 poėmio metu pateiktų dokumentų:

1) 2008-08-06 V. S. kasos išlaidų orderių Nr. (duomenys neskelbtini)  (4.400 Lt sumai) ir Nr. (duomenys neskelbtini)  (54.730 Lt sumai išgryninti) – 2008-08-06 UAB „E.“ pareiškimo gryniesiems pinigams įmokėti Nr. (duomenys neskelbtini) (54.730 Lt sumai);

2) 2008-03-05 S. J. kasos išlaidų orderių Nr. (duomenys neskelbtini)  (5000 Lt sumai) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (189 350 Lt sumai išgryninti) – 2008-03-05 UAB „E.“ mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) (189 350 Lt sumai įnešti);

3) 2008-05-10 S. J. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini)  (477 742 Lt sumai išgryninti) – 2008-05-10 UAB „E.“ mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini)  (460 242 Lt sumai įnešti)

kopijų, matyti gautų paskolų lėšų judėjimo schema (20 t., b.l. 22-36).

Iš 2016-08-19 prokurorės nutarimo matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 206 straipsnio 1 dalį N. K., V. S. ir S. J. atžvilgiu, kadangi N. K. veikoje dėl kredito, gauto pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimo ne pagal paskirtį nėra nusikaltimo sudėties, nes pagal šią sutartį negrąžintos paskolos likutis 7 856,65 eurai, t. y. nesiekia 150 MGL,S. J. veikoje dėl kredito, gauto pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomą susitarimą taip pat nėra nusikaltimo sudėties, nes paskola buvo grąžinta, o V. S. atžvilgiu dėl paskolų pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir S. J. atžvilgiu dėl paskolos pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo ne pagal paskirtį ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, kadangi suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai (t. 28, b.l. 76-82).

Iš 2016-08-19 prokurorės nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas E. S. atžvilgiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl jo veiksmų, susijusių su kreditų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (ir jos papildomą susitarimą), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išdavimu nutraukta nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių (t. 28 b.l. 36-74).

Aukščiau nurodytų įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, kad E. S., būdamas UAB „E.“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, laikotarpyje nuo 2007-04-20 iki 2008-08-06, dalį kaltinime E. S. nurodytų AB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų paskolų: asmeniškai N. K., S. J. ir V. S., taip pat V. S. vadovaujamai UAB „A.“, panaudojo UAB „E.“ veikloje, tame tarpe ir anksčiau S. J. paimtos paskolos, kurios dalis E. S. buvo panaudota UAB ,,E.‘‘ veikloje, dengimui.

Duodamas parodymus teisme E. S. savo kaltės nepripažino ir teigė, kad pats kaltinime nurodytų paskolų negavo, N. K., S. J. ir V. S. dirbo UAB ,,E.‘‘ ir buvo suintersuoti jos sėkminga veikla, todėl, šiai trūkstant lėšų, patys savo iniciatyva jam perdavė pinigus UAB „E.“ veiklai vystyti. Šių pinigų kilmė jo nedomino, jis pats N. K., S. J. ir V. S. imti paskolas neįkalbinėjo, perduoti paskolų pinigus neprašė ir su bankininkais paskolų išdavimo klausimų nederino.

Tačiau ikiteisminio tyrimo metu  E. S. davė kitokius parodymus ir teisme pripažino, kad jo apklausos protokoluose užfiksuoti parodymai surašyti iš jo žodžių, tačiau šių parodymų nebetvirtina.

Kaip nurodyta aukščiau, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. S. nurodė, kad ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ darbuotojo Ž. B. pasiūlymu, siekiant padengti atsiradusį lėšų trūkumą bendrovėje UAB ,,E.‘‘, AB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ išdavė trumpalaikes paskolas UAB „E.“ dirbusių N. K., S. J., V. S., ir UAB „A.“ , kuriai vadovavo V. S., vardu. Dalis gautų paskolų buvo pervedama UAB ,,E.‘‘, o kita dalis buvo skiriama ankstesnių kreditų padengimui. Banke piniginius srautus valdė ir skirstė Ž. B.. Jis turėdavo visą informaciją prieš ateinant pasiimti iš banko skirto kredito, suskirstydavo ir iš anksto numatė, ką reikia iš gaunamos kredito sumos padengti, kokią sumą galima pervesti UAB „E.“ ir iš anksto sutvarkydavo popierius. E. S. teigimu N. K., S. J., V. S. ir jis pats šitaip skolintis iš banko buvo priversti, nes ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ darbuotojų sudarytas investicinių lėšų trūkumas bendrovėje UAB „E.“ atėmė iš jų galimybę priiminėti savarankiškus sprendimus. Tai buvo daroma bankininkų nurodymu ir jo (E. S.) susitarimų su bankininkais.

Šiuos E. S. parodymus teisme iš esmės patvirtino liudytojai S. J., N. K. ir V. S., kurių parodymai apie esmines paskolų gavimo aplinkybes yra tapatūs, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Tai leidžia daryti išvadą, kad E. S., kartu su banko Panevėžio filialo valdytoju K. A. ir jo pavaduotoju Ž. B. pagal šią banko darbuotojų pasiūlytą schemą – paskolų sutartyse nurodyti kitus paskolų gavėjus ir suteikiamų paskolų paskirtį, faktiškai gavo lėšų UAB ,,E.‘‘ dispozicijon.

Tai reiškia, kad juridinio asmens AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu veikę įgalioti asmenys K. A. ir Ž. B., turintys teisę spręsti dėl banko paskolų išdavimo, tik formaliai įformino kaltinime E. S. nurodytas paskolas kitų asmenų vardu ir kredito sutartyse nurodė kitą paskolų panaudojimo paskirtį, tačiau jau jų išdavimo metu žinojo, kad pagal šias sutartis suteikiamomis paskolomis faktiškai finansuojama E. S. UAB ,,E.‘‘, pagal šias sutartis skolinant lėšas šiai įmonei.

Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad E. S. pagal kaltinime jam nurodytas AB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo jo įgaliotų asmenų, turėjusių teisę spręsti dėl paskolų išdavimo sąlygų, kitų asmenų vardu įformintas paskolas pats organizavo šių paskolų panaudojimą ne pagal paskirtį, kadangi oficialiems banko atstovams, pasirašiusiems šių paskolų išdavimo sutartis, akivaizdžiai buvo žinoma, kad pagal šias sutartis kitiems asmenims skolinamos lėšos bus naudojamos UAB „E.“ veikloje ir būtent šiam tikslui jos ir buvo suteiktos bei panaudotos, t. y. šis paskolas pats E. S., kuriam faktiškai jos ir buvo suteiktos, panaudojo būtent pagal tikrąją jas išdavusių asmenų valią.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, taip pat į tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl E. S. veiksmų, susijusių su kaltinime jam nurodytų paskolų išdavimu buvo nutrauktas, šių paskolų išdavimo aplinkybės ir jų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Esant šioms aplinkybėms E. S. pagal BK 206 straipsnio 2 dalį išteisintinas, kadangi jis tokio jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visetą, sprendžiant E. S. baudžiamosios atsakomybės pagal jam inkriminuotą BK 206 straipsnio 2 dalį klausimą, neturi reikšmės aplinkybė, jog kredito sutartyse, pagal kurias išduotus pinigus E. S. panaudojo savo vadovaujamos įmonės veikloje, formaliai buvo nurodyti kiti paskolų gavėjai ir kita paskolų panaudojimo paskirtis, kadangi, kaip minėta, šios paskolos banko, t. y. jam atstovavusių oficialiai įgaliotų asmenų, faktiškai buvo išduotos būtent E. S. vadovaujamai UAB „E.“.

Kadangi E. S. pagal jam pareikštą kaltinimą išteisinamas jam nepadarius inkriminuotos veikos, BAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Daiktiniai įrodymai – dokumentai ir skaitmeninės laikmenos paliktinos prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

E. S. pagal BK 24 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnio 2 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę suėmimą E. S. panaikinti.

BAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Voką su daiktiniais įrodymais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas          Algirdas Gaputis