Civilinė byla Nr. e2S-2055-340/2018

  Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00502-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1; 3.1.18.1.2;

3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. birželio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Invetrus“ dėl skolos priteisimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kreditorius S. Š. kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus tvarka su pareiškimu dėl 22712,30 Eur skolos pagal 2012-05-01 paskolos sutartį, 5503,22 Eur palūkanų, 5,00 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, 197,00 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš skolininkės UAB „Invetrus“.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-02-15 įsakymu kreditoriaus reikalavimus patenkino ir nustatė skolininkei terminą prieštaravimams pateikti. Taip pat teismas kreditoriaus prašymu 2018-02-15 nutartimi byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Invetrus“ priklausančio turto ir piniginių lėšų areštą 28215,52 Eur sumai.
3. Skolininkė pateikė prieštaravimus, o kreditorius CPK 439 straipsnyje nustatyta tvarka pateikė teismui ieškinio pareiškimą. Teisėjo 2018-04-25 rezoliucija ieškinys buvo priimtas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-02-15 įsakymas 2018-04-26 nutartimi panaikintas (CPK 439 str. 5 d.). Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareikštu ieškiniu prašoma priteisti iš viso 16649,94 Eur, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydį sumažino iki šios ieškinio reikalavimų sumos.
4. Teisme buvo gautas atsakovės UAB „Invetrus“ prašymas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti teismo 2018-02-15 nutartimi atsakovės atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo pakeistos 2018-04-26 nutartimi; 2) leisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai; 3) skirti ieškovui S. Š. 5000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iki 50 proc. šios baudos skiriant atsakovei.
5. Prašyme atsakovė nurodė, kad neegzistuoja pirmoji ieškinio prima facie pagrįstumo sąlyga, todėl laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos, o ieškovui už nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis skiriama bauda. Ieškovas nuslėpė 2015-02-25 reikalavimo perleidimo sutartį, kuri buvo pateikta tik su ieškiniu. Dėl šių nesąžiningų ieškovo veiksmų teismas ieškovo prašymu pritaikė didesnės apimties laikinąsias apsaugos priemones nei ieškovo reikalavimas (28215,52 Eur vietoj 16649,94 Eur). Pažymėjo, jog ieškovas nuslėpė 2013-01-01 tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą galiojantį Paskolos sutarties pakeitimą, kuriuo šalys pakeitė Paskolos sutartį. Šalys susitarė „7.7. Šia sutartimi Paskolos davėjas ir Paskolos gavėjas keičia PASKOLOS SUTARTIES pasirašytos 2012 m. 05 mėn. 1 d., 2.1. punktą: Galutinį paskolos grąžinimo terminą iki 2018 m, 12 mėn. 1 d.“. Todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškovo buvo suklaidintas, jog yra suėjęs paskolos pagal paskolos sutartį grąžinimo terminas, nors paskolos sutarties terminas pratęstas iki 2018-12-01. Ieškovas ieškinyje nenurodė šio jam akivaizdžiai žinomo juridinio fakto, siekdamas daryti spaudimą atsakovei (juridiniam asmeniui) laikinosiomis apsaugos priemonėmis taip suvaržydamas atsakovės vykdomą komercinę veiklą. Nesuėjus pagrindinės prievolės įvykdymo terminui, ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo iš atsakovės reikalauti palūkanų priteisimo. Nors ieškovas trečiajam asmeniui perleido 11300 Eur dydžio reikalavimą, kylantį iš Paskolos sutarties, tačiau palūkanas nesąžiningai prašo priteisti ir nuo perleistos reikalavimo sumos. Ginčo situacijoje ieškovas elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai, negerbdamas ne tik atsakovės, bet ir teismo, todėl jam turi būti paskirta 5000 Eur dydžio bauda.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-05-04 nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-02-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-3235-723/2018 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo pakeistos 2018‑04‑26 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6183-723/2018; atsakovės prašymą dėl baudos ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo atidėjo iki galutinio teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo.
7. Teismas iš ieškovo ir atsakovės 2013-01-01 pasirašyto priedo prie 2012-05-01 paskolos sutarties Nr. 1, nustatė, kad sutarties šalys pakeitė paskolos grąžinimo terminą, numatytą sutarties 2.1. punkte, ir numatė galutinį paskolos grąžinimo terminą iki 2018-12-01. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju prievolės įvykdymo terminas (2018-12-01) dar nėra suėjęs (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.33 str., 6.34 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad kreditorius neturi teisės reikalauti skolininko įvykdyti prievolę tol, kol nesuėjo prievolės įvykdymo terminas, todėl konstatavo, kad teisėtai taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms nėra būtinos sąlygos – ieškovo reikalavimo tikėtino pagrįstumo (prima facie). 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovas S. Š. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-05-04 nutartį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-04-26 nutartimi skolininkei (atsakovei) UAB „Invetrus“ pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, vertindamas tikėtiną ieškinio pagrįstumą, preliminariai tik nustato tikimybę, kad visų įrodymų kontekste gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, tačiau netikrina ieškinio pagrįstumo iš esmės. Šiuo atveju teismas, panaikindamas skolininkei (atsakovei) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pasisakydamas apie naujai byloje pateikto paskolos grąžinimo termino pratesimą patvirtinantį dokumentą ir padarymas išankstinę išvadą apie tai, jog kreditorius (ieškovas) apie minėtą dokumentą ir paskolos grąžinimo termino pratesimą žinojo, patikrino ieškinio pagrįstumą bei atliko ieškinio faktinių aplinkybių tyrimą ir vertinimą, todėl panaikindamas skolininkei (atsakovei) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės priėmė neteisėtą nutartį.
2. Teismas, panaikindamas skolininkei (atsakovei) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į tai, jog skolininkės (atsakovės) įmonėje dirba vos vienas darbuotojas, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai šiai dienai sudaro 277,01 Eur, kas laikoma nedidele suma, kurios skolininkė (atsakovė) neturi finansinių galimybių padengti, kas leidžia daryti išvadą, kad palankaus kreditoriui (ieškovui) sprendimo priėmimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomu.

9. Atsakovė UAB „Invetrus“ atsiliepimu prašo ieškovo S. Š. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
1. Kadangi ieškovo ieškinio pagrindas yra siejamas su vieninteliu juridiniu faktu – 2013-01-01 suėjusiu paskolos grąžinimo terminu, o ieškovas nėra pareiškęs jokio kito reikalavimo, naujai paaiškėjusios aplinkybės, leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo, t. y. nesuėjusio prievolės įvykdymo termino (CK 6.33 str., 6.34 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėjo bylos iš esmės, o tik įvertino preliminarų ieškinio pagrįstumą paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, patvirtinančioms tikruosius ieškovo ketinimus. Būtent paties ieškovo nesąžiningi veiksmai reiškiant nepagrįstą ieškinį su tikslu suvaržyti atsakovės turtą procesinėmis priemonėmis lėmė, kad laikinosios apsaugos priemonės apskritai buvo pritaikytos.
2. Ieškovas neįrodė atsakovės nesąžiningumo, būtino laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagal aktualią teismų praktiką.

Atskirasis skundas atmetamas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovei UAB „Invetrus“ dėl skolos priteisimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-02-15 nutartimi atsakovės UAB „Invetrus“ atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – UAB ,,Invetrus“ priklausančio nekilnojamo turto, kilnojamų daiktų, piniginių lėšų, turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštas 28 215,52 Eur sumai, kurios 2018‑04‑26 nutartimi buvo pakeistos. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-05-04 nutartimi atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos. Ieškovas, nesutikdamas su minėta 2018-05-04 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, kuria panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-242-178/2016). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas panaikino atsakovės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodamas tuo, kad taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms nėra būtinos sąlygos – ieškovo reikalavimo tikėtino pagrįstumo (prima facie), nes prievolės įvykdymo terminas (2018-12-01) dar nėra suėjęs, dėl ko ieškovas neturi teisės reikalauti atsakovės prievolės įvykdymo.
15. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad teismas, panaikindamas skolininkei (atsakovei) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pasisakydamas apie naujai byloje pateikto paskolos grąžinimo termino pratęsimą patvirtinantį dokumentą ir padarymas išankstinę išvadą apie tai, jog kreditorius (ieškovas) apie minėtą dokumentą ir paskolos grąžinimo termino pratęsimą žinojo, patikrino ieškinio pagrįstumą bei atliko ieškinio faktinių aplinkybių tyrimą ir vertinimą, todėl panaikindamas skolininkei (atsakovei) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones priėmė neteisėtą nutartį. Šie atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
16. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo  2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Invetrus“ ieškovo S. Š. naudai 11412,30 Eur pagrindinės skolos, 6 proc. metinių palūkanų (CK 6.210 str. 2 d.), kurios sudaro 5237,64 Eur nuo 2013-01-01 iki ieškinio padavimo dienos, penkių procentų (5 %) dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas S. Š. ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Invetrus“ grindžia jų sudaryta 2012-05-01 paskolos sutartimi, kuria, kaip nurodė ieškinyje, atsakovei iki 2013-01-01 paskolino 30000 Eur, už tai nustatant 6 proc. metinių palūkanų. Pažymėtina, jog kreditorius įgyja teisę reikalauti skolininko grąžinti paskolą tik suėjus paskolos grąžinimo terminui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs atsakovės pateiktą 2013-01-01 šalių pasirašytą priedą prie paskolos sutarties, iš kurio akivaizdžiai matyti, jog galutinis paskolos grąžinimo terminas nustatytas iki 2018-12-01, t. y. terminas dar nėra suėjęs, dėl ko kreditorius (ieškovas) galimai vis dar neturi teisės reikalauti iš skolininkės (atsakovės) prievolės įvykdymo, turėjo pagrindą preliminariai spręsti, jog ieškovo reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tai tik preliminarus vertinimas. Ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas bus pasisakyta tik civilinę bylą išnagrinėjus iš esmės.
18. Ieškovas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog skolininkės (atsakovės) įmonėje dirba vos vienas darbuotojas, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai šiai dienai sudaro 277,01 Eur, tačiau skolininkė (atsakovė) neturi finansinių galimybių šios nedidelės skolos padengti, kas leidžia daryti išvadą, kad palankaus kreditoriui (ieškovui) sprendimo priėmimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip teisiškai nereikšmingus.
19. Pažymėtina, jog naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017). Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų, kurie bent tikėtinai teiktų pagrindą spręsti apie atsakovės galimą nesąžiningumą, jos galimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą ar imtis kitokių veiksmų, siekiant išvengti prievolių kreditoriams vykdymo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Ieškovui neįrodžius atsakovės nesąžiningumo, nėra prasmės pasisakyti dėl jo atskirajame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su atsakovės turtine padėtimi, nes subjekto nesąžiningumas yra būtina sąlyga taikyti jos atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje civilinio proceso stadijoje nenustatyta galimos grėsmės teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
22. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Dėl to asmeniui, kuris teikia teismui prašymą imtis laikinųjų apsaugos priemonių, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso tik nuo pačios reikalavimus pareiškiančios šalies valios (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1046/2012; kt.).
23. Apeliantui nepaneigus pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog nagrinėjamu atveju nėra laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimo pagrįstumas, taip pat nustačius, kad nebuvo įrodyta reali grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nėra pagrindo apskųstą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-05-04 nutartį panaikinti, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-05-04 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                               Tatjana Žukauskienė