Baudžiamoji byla Nr. 2K-520/2014

                                                                                                   Teisminio proceso Nr. 1-91-2-00001-2010-7

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

                                                                                                  1.1.4.4.1;

1.1.4.4.5

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                2014 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Rimo Bradūno kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. išteisinamojo nuosprendžio dėl O. R. .

Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu O. R. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos baudos subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir O. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 MGL (6500) Lt dydžio bauda.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistos: G. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, L. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bylos dalis dėl R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nutraukta dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties. Tačiau šios nuosprendžio dalys kasacine tvarka neskundžiamos.

Be to, Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu civiliniams ieškovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrai pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą ir civilinis ieškinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.              

Skundžiamu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžiu, panaikinus Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį dėl O. R. pripažinimo kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, O. R. išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, pripažinus, kad nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; atmestas prokuroro, ginant viešąjį interesą, pareikštas civilinis ieškinys O. R. . Taip pat pakeista Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškovo teisės į civilinio ieškinio patenkinimą pripažinimo, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir iš G. K. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui 41 716,89 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti; kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Piesliako pranešimą, prokuroro, prašiusio prokuroro kasacinį skundą tenkinti, išteisintosios gynėjos, prašiusios prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžiu O. R. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį dėl kaltimo tuo, kad 2009 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „E.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), parašė prašymą priimti ją į darbą darželyje buhalterės pareigoms 0,75 etato nuo 2009 m. birželio 30 d., taip pat tą pačią dieną pasirašė darbo sutartį su asmeniu, kurio baudžiamoji byla yra išskirta, iš anksto žinodama bei suprasdama, jog šio darbo realiai ji nedirbs, taip padėdama asmenims, kurių baudžiamosios bylos išskirtos, sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės biudžetui priklausančius 16 041,76 Lt, kuriuos jai už tariamai atliekamą buhalterės darbą darželyje nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d., kaip atlyginimą, pervesdavo į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB DnB NORD banke, o ji iš savo asmeninės sąskaitos visus šiuos gautus pinigus iš darželio už tariamai atliekamą darbą pervesdavo į asmens, kurio baudžiamoji byla išskirta, asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB DnB NORD banke.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. išteisinamąjį nuosprendį dėl O. R. ir palikti galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria O. R. pripažinta kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Kasatorius detaliai aptaria pirmosios instancijos teismo išvadas dėl O. R. veiksmuose nustatytų būtinųjų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių požymių ir apeliacinės instancijos argumentus, kuriais tokios pirmosios instancijos teismo išvados buvo paneigiamos, ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, kuriais buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis O. R. , taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Kasaciniame skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, jog sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas, t. y. kaltininkas privalo suvokti, kad turtas įgyjamas neteisėtai, panaudojant apgaulę, ir turto savininkas dėl to patirs turtinės žalos, numato tokius padarinius ir jų nori. Kaltininko susiformavusią tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga. Kaltinant asmenį fiktyviu darbu bei padėjimu asmenims sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą, būtina nustatyti jo darbo santykių fiktyvumo faktą, t. y. tokiais atvejais bylose tikrinama ir vertinama tai, ar asmuo realiai dirbo nurodytą darbą ir gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį. Anot kasatoriaus, vertindamas šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas buvo padaręs teisingą išvadą, jog O. R. pasirašydama darbo sutartį, pagal kurią nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. turėjo atlikti buhalterės darbą, žinojo, jog realiai šio darbo nedirbs. Taip pateikdama duomenis apie tariamai atliekamą darbą, O. R. įgijo teisę gauti atlyginimą už neatliekamą darbą, kuris ir buvo jai pervedamas per nurodytą laikotarpį, suklaidindama vaikų darželio „E.“ steigėjus. Apeliacinės instancijos teismas, vien remdamasis darbo sutartimi, kurioje nebuvo nurodytas konkretus darbo laikas, padarė nepagrįstą ir klaidinga išvadą, jog O. R. su vaikų darželiu „E.“ siejo darbiniai santykiai, nes nuteistoji dirbo šeštadienį, sekmadienį, po darbo, savo darbo metu. O. R. darbo sutartyje buvo numatytas 30 val. per savaitę darbo laikas, niekas iš liudytojų nematė O. R. darželyje – nei darbo valandomis, nei po darbo, nei savaitgaliais. Liudytojai nurodė, kad realiai buhalterė A. B. ir toliau dirbo savo darbą, nors buvo išėjusi nėštumo ir gimdymo atostogų. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, niekaip nevertino liudytojų J. M. ir A. K. , dirbusių darželyje sargais ir kūrikais, kurių darbo laikas iš esmės būdavo vakarais ir naktimis, parodymų, kad jie taip pat nėra matę O. R. darželyje. Taip pat turėjo būti įvertinti liudytojų B. A. K. ir D. E. teisme duoti parodymai, kad jos anksčiau taip pat buvo fiktyviai įdarbintos darželyje buhalterėmis, kai A. B.buvo išėjusi nėštumo ir gimdymo atostogų dėl anksčiau gimusių savo vaikų; kad jos pačios jokių darbų neatliko, o viską ir toliau tvarkė A. B. , kuri tik duodavo joms pasirašyti dokumentuose, o atlyginimas už šį darbą likdavo A. B. . Faktas, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose atsispindi, jog O. R. 2009 m. birželio 30–lapkričio 30 d. dirbo vaikų darželyje „E.“ po 30 val. per savaitę, negali paneigti fiktyvaus darbo buvimo, nes ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog O. R. šio darbo nedirbo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas O. R. , nepagrįstai vertino tą aplinkybę, kad nebuvo nustatyta, jog darželyje laikotarpiu, kai O. R. pavadavo A. B. , nebuvo atliktas buhalterio darbas. Pažymėtina, jog O. R. buvo nuteista tik už tai, kad pasirašė fiktyviais sutartis dėl darbo ir taip padėjo užvaldyti svetimą turtą sukčiavimo būdu kitiems asmenims, dėl kurių tyrimas išskirtas į atskirą. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. B., kuri oficialiai buvo išėjusi nėštumo ir gimdymo atostogų, jai buvo išmokėtos ir mokamos pašalpos, ir toliau gaudavo atlyginimą, kurį jai sugrąžindavo O. R. . Įstatymai nedraudžia asmeniui grįžti į darbą iškart po gimdymo, tačiau tokiu atveju pašalpų mokėjimas būna sustabdomas ir mokamas tik darbo užmokestis. A. B., kuri, kaip matyti iš bylos duomenų, ir toliau dirbo darželyje, tačiau tuo pat metu gaudavo ir pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, taip sukčiaudama įgijo teisę į neteisėtą darbo užmokestį. Pasirašydama fiktyvią darbo sutartį O. R. neabejotinai suprato, kad padeda asmenims sukčiauti, kad šio darbo nedirbs, o visą savo tariamai uždirbtą atlyginimą ji iš karto pervesdavo į A. B. sąskaitą.

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančią audito išvadą, kurios įžanginėje dalyje nurodoma, kad pagal O. R. raštišką paaiškinimą dėl audito, t. y. darbo užmokesčio asignavimų panaudojimo, ji suteikti reikiamų duomenų ir paaiškinimų negalėjo, nes to darbo 2009 m. nedirbo, todėl tuo metu buvo bendrauta su A. B. kaip su dirbančia buhaltere, nors audito metu ji buvo nėštumo ir gimdymo atostogose. Audito išvadoje esantys teiginiai tik patvirtina visas bylos aplinkybes, kad ne O. R. , o A. B. 2009 m. tvarkė darželyje visą buhalterinę apskaitą. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad O. R. negalėjo auditui paaiškinti tam tikrų klausimų, yra nepagrįstas, nes audito išvadoje užfiksuota, jog O. R. šio darbo nedirbo. Taip pat nepagrįsta išvada dėl O. R. pateiktos paskolos sutarties. Pažymėtina, kad ši sutartis buvo pateikta ne pradinėje tyrimo stadijoje, o tik vėliau ir teismas, vertindamas šį dokumentą, turėjo jį vertinti kartu su visais teisme ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas buvo padaręs pagrįstą išvadą, jog ši sutartis buvo pateikta siekiant pateisinti O. R. sumokamų pinigų už tariamai atliekamą darbą pervedimą A. B..

Taigi, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teisme buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 320 straipsnis), sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje įrodymai vertinti kiekvienas atskirai, neanalizuojant jų visumos, nebuvo pateikti motyvai, kodėl teisinantys įrodymai priimti, o kaltinantys atmesti, kai kurie iš viso netirti ir neanalizuoti, ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

O. R. buvo kaltinama tuo, kad ji 2009 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „E.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), parašė prašymą priimti ją į darbą darželyje buhalterės pareigoms 0,75 etato nuo 2009 m. birželio 30 d., taip pat tą pačią dieną pasirašė darbo sutartį su asmeniu, kurio baudžiamoji byla yra išskirta, iš anksto žinodama bei suprasdama, jog šio darbo realiai ji nedirbs, taip padėdama asmenims, kurių baudžiamosios bylos išskirtos, sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės biudžetui priklausančius 16 041,76 Lt, kuriuos jai už tariamai atliekamą buhalterės darbą darželyje nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d., kaip atlyginimą, pervesdavo į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB DnB NORD banke, o ji iš savo asmeninės sąskaitos visus šiuos gautus pinigus iš darželio, už tariamai atliekamą darbą, pervesdavo į asmens, kurio baudžiamoji byla išskirta, asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB DnB NORD banke.

Iš kaltinimo išplaukia, kad O. R. buvo kaltinama padarius nusikaltimą bendrininkaujant.  Pagal  BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. O. R. buvo kaltinama tuo, kad padėjo asmenims, kurių baudžiamosios bylos išskirtos, užvaldyti svetimą turtą. Taigi ji buvo padėjėja. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką, duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

BK 24 straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodyta, kad bendrininkavimas gali būti tik tarp kelių asmenų. Bendrininkavimas yra kelių asmenų ryšis, kurį jungia objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai, kuriuos teismas turi nustatyti. Tam svarbi kiekvieno kaltinamo  bendrininkavimu asmens apklausa. Šioje byloje neįvardyti asmenys, su kuriais O. R. tariamai bendrininkavo, taip pat neįvardyta, kam ji padėjo padaryti nusikaltimą. Apsiribota teiginiu, kad neva nusikalstamus veiksmus O. R. atliko su asmeniu, kurio baudžiamoji byla išskirta, jo neįvardijant. Jokie O. R. bendrininkai šioje byloje nebuvo apklausti, dėl to negalima daryti jokios patikimos išvados apie padėjimą neįvardytam asmeniui. Kaip aiškėja, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu asmenys ar asmuo, su kuriuo O. R. tariamai bendrininkavo, kuriam ar kuriems ji padėjo daryti nusikaltimą, t. y. nusikaltimo vykdytojai, dar nebuvo nuteisti.  Jie nebuvo nuteisti ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad  jie nėra pripažinti kaltais padarius sukčiavimą ir nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme. Dėl jų byla dar nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Esant tokiai situacijai teisėjų kolegija neturi galimybės įvertinti prokuroro kasacinio skundo jo pagrįstumo prasme. Kol byloje nepriimtas sprendimas dėl kaltinamo kitoje byloje tariamo nusikaltimo vykdytojo ar vykdytojų, nėra galimybės vertinti tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų jų teisėtumo požiūriu. 

Esant tokiam kaltinimui, teismų sprendimai gali būti vertinami iš teisėtumo ir pagrįstumo pozicijų tik išsprendus klausimą dėl nusikaltimo vykdytojo veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo.  Nesant teismo sprendimo dėl asmens, kuriam padėjimu buvo kaltinama O. R. , veiksmų teisinio vertinimo, neįmanoma ne tik nagrinėti kasacinį skundą, bet ir nagrinėti šią bylą žemesnių instancijų teismuose, nes bendrininkų veiksmai yra susiję ir kiekvieno bendrininko veiksmų vertinimas priklauso nuo kitų bendrininkų veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo. Pažymėtina, kad baudžiamoji byla dėl O. R. buvo nepagrįstai išskirta iš kitos bylos, kurioje kaltinami kiti jos bendrininkai, tai užkirto kelią spręsti klausimą dėl O. R. kaip tariamos bendrininkės veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad, esant tokiam kaltinimui ir nesant nuteistų nusikaltimo vykdytojų, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl O. R. toks, koks jis buvo priimtas, apskritai nebuvo galimas. Dėl to kolegija prokuroro kasacinio skundo motyvų nevertina.     

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi atkreipti dėmesį į šias aplinkybes, apklausti byloje kitus tariamus bendrininkus. Be to, nagrinėjamu atveju, kai ji išskirta iš bylos,  kurioje  bendrininkavimu su O. R. yra kaltinami kiti asmenys, kurie yra nusikaltimo vykdytojai, byla gali būti nagrinėjama tik išsprendus nusikaltimo vykdytojo ar vykdytojų atsakomybės klausimą. Padėjėjo veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo klausimas neatskiriamai susijęs su kitų bendrininkų veiksmų baudžiamuoju teisiniu vertinimu ir negali būti nagrinėjamas atskirai nuo kitos bylos nagrinėjimo rezultatų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

         Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalį dėl O. R. ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                                                                                                    Aurelijus Gutauskas

                                                                                                                 Vytautas Masiokas

                                                                                                                 Vytautas Piesliakas