Administracinė byla Nr. A-843-438/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01378-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 20.2.3.2; 22.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovams Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. KP-55 pareiškėjo 2016 metų tarnybinę veiklą įvertinti gerai (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją įvertinti pareiškėjo 2016 metų tarnybinę veiklą labai gerai; 3) priteisti pareiškėjui iš Departamento 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
1.1. Pareiškėjas 2016 metais įgyvendino jam keliamus tarnybinės veiklos uždavinius, vertinimo rodikliai buvo geri, tarnybinių nusižengimų neturėjo, o tiesioginio vadovo buvo įvertintas labai gerai. Nepaisant to, 2017 m. kovo 29 d. atliekant pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2016 metų laikotarpį, Komisija posėdžio metu neatsižvelgė nei į pareiškėjo puikius rezultatus, nei į tiesioginio vadovo vertinimą, o priėmė Sprendimą pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti gerai. Toks Komisijos Sprendimas yra neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas, nes pokalbio su Komisijos nariais metu pareiškėjui buvo užduodami klausimai, susiję ne su jo tarnybine veikla, o su 2015 metais pareiškėjui paskirta nuobauda, kurią pareiškėjas yra apskundęs teismui.
1.2. Komisija tarnybinį vertinimą atliko neobjektyviai. Pareiškėjo atveju vertinimo procedūros buvo laikomasi tik iš dalies, nes pareiškėjas pakartotinai (kaip ir 2016 metų neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu) buvo klausiamas dėl apskųstos tarnybinės nuobaudos, teismo proceso dėl minėtos nuobaudos, posėdžio metu taip pat buvo apeliuojama į pareiškėjo nelojalumą įstaigai. Nėra pagrindo pareiškėją bausti už 2015 metais galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, dėl kurio vis dar vyksta ginčas teisme.
1.3. Pareiškėjo tarnybinę veiklą antrą kartą įvertinus tik gerai, nepakeičiant pareiškėjo teisinės padėties lyginant su kitais pareigūnais, kuriems tiek po 2016 metais vykusių neeilinių tarnybinės veiklos vertinimų, tiek po 2017 metais vykusių eilinių tarnybinės veiklos vertinimų buvo padidintas darbo užmokestis, pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas.
1.4. Pareiškėjas vienintelis yra išskiriamas iš kitų pareigūnų, antrą kartą iš eilės patiria nesaugumo, nepasitikėjimo ir pažeminimo kitų kolegų atžvilgiu jausmą. Tokia nepakantumo atmosfera pareiškėjo atžvilgiu jau yra antrus metus. Departamento administracijos atstovų priešiškumas pareiškėjui kelia įtampą, lemiančią neigiamą poveikį – pareiškėjas patiria didelių nepatogumų darbe, išgyvena dėl to. Dėl šių priežasčių pareiškėjas yra patyręs neturtinę žalą, kurią vertina 500 Eur.
2. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas Departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Komisija su pareiškėju aptarė pareiškėjo tiesioginio vadovo surašytą 2017 m. vasario 28 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. AKV-276, 2017 metų tarnybinės veiklos užduotis. Komisija taip pat pareiškėjui uždavinėjo klausimus, siekdama įvertinti pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją pagal tokius vertinimo kriterijus kaip bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, atsakingumas, lojalumas tarnybai ir kt. Nagrinėjamu atveju Komisijai nepakako pagrindo vertinti pareiškėjo veiklą labai gerai.
2.2. Komisija, vertindama pareiškėjo tarnybinę veiklą, laikėsi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Statutas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintose Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklėse (įsakymas neteko galio nuo 2019 m. liepos 24 d.) (toliau – ir Taisyklės) nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, nepiktnaudžiavo jai suteikta diskrecijos teise, nepažeidė nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir kitų principų bei tinkamai atliko minėtos išvados, kurią surašė pareiškėjo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją.
2.3. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju ginčija jam tiesioginių teisinių pasekmių nesukeliantį Sprendimą (Komisijos posėdžio protokolą), kuris yra tik tarpinis aktas tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje ir juo nėra įformintas baigiamasis (galutinis) Komisijos sprendimas.
2.4. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad Komisija, įgyvendindama jai suteiktą teisę vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą ir įvertinusi jį gerai, piktnaudžiavo, pažeidė nustatytus vertinimo kriterijus ar lygiateisiškumo principą. Komisija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir neturtinės žalos jam nepadarė.
II.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino Komisijos 2017 m. kovo 29 d. išvadą Nr. AKV-599 (toliau – ir Išvada) ir įpareigojo Komisiją įvertinti pareiškėjo 2016 metų tarnybinę veiklą iš naujo; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
4. Teismas pažymėjo, kad nustatant nagrinėjamo reikalavimo ribas yra aktuali Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalis, kuris numato, jog administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Pareiškėjas vienu iš skundo reikalavimų prašo panaikinti Komisijos Sprendimą pareiškėjo 2016 metų tarnybinę veiklą įvertinti gerai. Iš skundo turinio ir pareiškėjo teismo posėdžio metu išdėstytos pozicijos matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Komisijos 2017 m. kovo 29 d. posėdyje priimtu Sprendimu pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti gerai, kuris yra užfiksuotas Išvadoje. Taigi nors pareiškėjas nagrinėjamos bylos atveju neformuluoja konkretaus reikalavimo panaikinti Komisijos Išvadą, teismo nuomone, šiuo atveju yra pagrindas peržengti pareikšto skundo reikalavimo ribas, įvertinant Komisijos Išvados, kuriame užfiksuotas pareiškėjo ginčijamas Komisijos 2017 m. kovo 29 d. posėdyje priimtas Sprendimas pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti gerai, teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Teismas nurodė, kad ginčijamas Komisijos Sprendimas pareiškėjui teisinių padarinių nesukuria ir jo teisių ar pareigų apimties nekeičia. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia (nebesukelia) asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą. Taigi pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Komisijos Sprendimą netenkintinas.
6. Teismas pabrėžė, kad nei iš 2017 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. KP-55, nei Komisijos Išvados turinio nėra matyti, kokiais kriterijais remiantis Komisija nustatė pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumus ir nesutiko su pareiškėjo tiesioginio vadovo pozicija pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti labai gerai. Teismo posėdžio metu nei vienas iš liudytojų taip pat nenurodė konkrečių kriterijų, kuriais remiantis darytina išvada, kad pareiškėjo tiesioginio vadovo įvertinimas yra netinkamas, ar priežasčių, jog toks įvertinimas priimtas pažeidžiant Taisyklių nuostatas. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas įvykdė visas jam 2016 metais keltas užduotis, Komisijos nariai patvirtino, kad su šia aplinkybe sutinka.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jų nepateikė nei atsakovas, nei teismo posėdyje dalyvavę liudytojai, kokius konkrečius rodiklius pareiškėjas turėjo viršyti, kad jo tarnybinė veikla būtų įvertinta labai gerai. Reikalavimo viršyti nustatytus užduočių rodiklius, siekiant būti įvertintam aukščiausiu įvertinimu, nenustato ir Taisyklių 5 priede (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. vasario 15 d.) išdėstyti pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai. Todėl ši aplinkybė (nustatytų užduočių rodiklių neviršijimas) nėra pagrindas nesutikti su pareiškėjo tiesioginio vadovo įvertinimu. Teismas atkreipė dėmesį, kad Komisija 2017 m. kovo 29 d. posėdžio metu 2016 metais pareiškėjui iškeltų užduočių rodiklių apskritai neaptarė, pastabų dėl šių rodiklių netinkamo ar nepakankamo įvykdymo pareiškėjui neturėjo. Nors atsakovas teigė, kad Komisijos sprendimas pareiškėjo veiklą įvertinti gerai įformintas užpildžius atitinkamą formą, kurioje nenumatyta nurodyti sprendimo priėmimo motyvų, tačiau ši aplinkybė nepaneigia Komisijos pareigos atlikti objektyvų, nešališką ir visapusišką tarnybines pareigas einančio asmens vertinimą ir tokio vertinimo pagrindu priimti galutinį sprendimą. Nagrinėjamos bylos atveju, įvertinus rašytinę bylos medžiagą ir pateiktus garso įrašus, matyti, kad Komisija neatliko visapusiško pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, neanalizavo pareiškėjo 2016 metais įvykdytų užduočių.
8. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju Komisijos Išvada yra nepagrįsta, nes vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą Komisija nesilaikė Taisyklių 133 punkte (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. vasario 15 d.) nustatytų reikalavimų. Iš byloje esančios medžiagos ir Komisijos posėdžio garso įrašo duomenų matyti, kad Komisija, vertindama pareiškėjo tarnybinę veiklą, neanalizavo pareiškėjo pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų vykdant nustatytas užduotis, tačiau, kaip Komisijos nariai nurodė teismo posėdžio metu, šiuo pagrindu priėmė sprendimą pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti gerai. Komisijos Išvada priimta netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikintina kaip nemotyvuota ir nepagrįsta.
9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo patirtą neturtinę žalą ir šios žalos dydį, o tik abstrakčiai nurodė patirtus nepatogumus. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad pareiškėjas patirtos neturtinės žalos neįrodė. Todėl teismas pareiškėjo reikalavimo dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkino.
III.
10. Atsakovas Departamentas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
10.1. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neišsiaiškino bei neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, taip pažeisdamas ABTĮ nuostatas.
10.2. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad vertindama pareiškėją Komisija nesilaikė Taisyklių 133 punkte nustatytų reikalavimų, nes tokia teismo išvada padaryta akivaizdžiai neanalizuojant byloje surinktų įrodymų, atsakovo ir Komisijos narių pateiktų argumentų.
10.3. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad Komisijos 2017 m. balandžio 3 d. protokolas Nr. KP-55 ir Komisijos Išvada surašyti užpildžius atitinkamas nustatytas formas, kuriose nėra nuorodų dėl būtinumo pateikti išsamius argumentus dėl vienokio ar kitokio pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo. Išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, sprendimo priėmimo motyvai.
10.4. Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo metu išsamūs argumentai dėl vienokio ar kitokio pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo (pareigūno tinkamumas einamoms pareigoms, kvalifikacija, pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų vykdant nustatytas užduotis įvertinimas balais) nurodomi pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo etape Komisijos nariams įvertinus visumą aplinkybių. Nei Statute, nei Taisyklėse nėra numatyta Komisijos pareiga pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo etapo fiksuoti Komisijos posėdžio protokole ir išvadoje (išvadoje fiksuojamas tik bendras Komisijos įvertinimas). Minėti teisės aktai nenumato pareigos pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo fiksuoti skaitmeniniame garso įraše, nes Taisyklių 156 punktas (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. vasario 15 d.) numato, kad pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, t. y. skaitmeniniame garso įraše fiksuojamas tik pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas, kuris susideda iš pokalbio su pareigūnu ir tiesioginio vadovo vertinimo išvados nagrinėjimo.
10.5. Nepagrįstas teismo argumentas, kad byloje nėra duomenų, jų nepateikė nei atsakovas, nei teismo posėdyje dalyvavę liudytojai, kokius konkrečius rodiklius pareiškėjas turėjo viršyti. Tam, kad pareigūno pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis būtų įvertinti 4 balais, būtina sąlyga – pareigūnas įvykdė užduotis ir viršijo kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius.
10.6. Komisija nesutiko su pareiškėjo tiesioginio vadovo pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų vykdant nustatytas užduotis įvertinimu 4 balais, nes pareiškėjas neviršijo nustatytų užduočių vertinimo rodiklių (pareiškėjas tik įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, tačiau jų neviršijo).
10.7. Vilniaus apygardos administracinis teismas rezoliucine sprendimo dalimi panaikino Komisijos 2017 m. kovo 29 d. išvadą Nr. AKV-559. Komisijos 2017 m. kovo 29 d. išvada Nr. AKV-559 buvo įvertinta kito Departamento pareigūno tarnybinė veikla. Pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta Komisijos 2017 m. kovo 29 d. išvada Nr. AKV-599.
11. Pareiškėjas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:
11.1. Nagrinėjamu atveju yra neaišku, kokie pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai nebuvo viršyti, su kokiais rezultatais lyginant ir kokiu būdu Komisija priėjo tokios išvados.
11.2. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas negali būti grindžiamas gandų, nuomonių pagrindu, nes pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo procedūra yra reglamentuota teisės aktais, turi būti objektyvi, skaidri ir nešališka. Komisijos nariai nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri patvirtintų, kad pareiškėjo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai bei lojalumas tarnybai neatitiktų aukščiausio įvertinimo. Jokių kitų Taisyklių Nr. 5 priede nurodytų pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų, pagal kuriuos pareiškėjo tarnybinė veikla būtų įvertinta prasčiau nei buvo įvertinta pareiškėjo tiesioginio vadovo, nei atsakovas, nei Komisijos nariai nenurodė ir nepateikė teismui.
11.3. Nors tiek atsakovo apeliaciniame skunde, tiek teismo posėdžio metu buvo ne kartą akcentuojama, kad Komisija įvertina visumą aplinkybių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu, tačiau toks argumentas negali būti įvertintas kaip pagrįstas, nes kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėjant tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus visuma aplinkybių privalo būti išskaidyta į konkrečius vertinimo rezultatus pagal Taisyklių Nr. 5 priedo nuostatas, motyvuotai pagrįsta ir patvirtinta ar paneigta, nes priešingu atveju vertinamas pareigūnas apskritai netektų objektyvių galimybių ginčyti jo tarnybinės veiklos įvertinimą ir gauti konkrečius atsakymus, dėl kokių priežasčių jo tarnybinė veikla yra įvertinama vienaip ar kitaip ir kokių konkrečių rezultatų jis turėtų pasiekti ateinančiais metais, siekiant, kad jo tarnybinė veikla būtų įvertinta geriau.
11.4. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo Komisijoje metu nustatytos procedūros buvo laikomasi tik iš dalies, nes pareiškėjas pakartotinai (kaip ir 2016 metų neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu) buvo klausiamas dėl jam paskirtos ir jo apskųstos tarnybinės nuobaudos, buvo apeliuojama į pareiškėjo nelojalumą Departamentui nepateikiant jokių tai pagrindžiančių faktų, o tik nepagrįstas prielaidas.
11.5. Teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimo pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti gerai, o ne labai gerai, teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – panaikino Komisijos 2017 m. kovo 29 d. išvadą Nr. AKV-599 (teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida, t. y. nurodytas neteisingas Komisijos Išvados numeris) įvertinti pareiškėjo 2016 metų tarnybinę veiklą gerai.
14. Atsakovas Departamentas, nesutikdamas su minėtu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde ir prašo panaikinti visą skundžiamą teismo sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio yra akivaizdu, kad Departamentas ginčija tik tą teismo sprendimo dalį, kurią pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies.
15. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
16. Atsižvelgiant, kad atsakovas teismo sprendimo dalies, kuria dalis pareiškėjo skundo netenkinta (pvz., dėl neturtinės žalos atlyginimo nepriteisimo), nekvestionuoja, o pareiškėjas apeliacinio skundo šioje byloje nepateikė, konstatuotina, kad šios bylos apeliacinio proceso stadijoje ginčas kyla tik dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies. Taigi ginčas šios bylos apeliacinio proceso stadijoje kyla tik dėl to, ar pirmosios instancijos turėjo pagrindą panaikinti Komisijos Išvadą, kuria pareiškėjo 2016 metų tarnybinė veikla, priešingai nei jo tiesioginio vadovo, buvo įvertinta gerai, o ne labai gerai, ir įpareigoti Komisiją įvertinti pareiškėjo 2016 metų tarnybinę veiklą iš naujo.
17. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų (Statuto 25 str. 9 d.). Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (Statuto 25 str. 14 d.).
18. Minėtą Statuto 25 straipsnyje nustatyta tarnybinės veiklos vertinimo procedūra išsamiau detalizuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės (įsakymo redakcija galiojusi iki 2019 m. vasario 15 d.). Taisyklių 133 punkte nustatyta, kad, pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą (Taisyklių 136 p.). Pagal Taisyklių 156 punktą vertinimo komisijos posėdis protokoluojamas. Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris perkeliamas į kompiuterinę laikmeną. Skaitmeninis garso įrašas pridedamas prie vertinimo komisijos posėdžio protokolo (9 priedas) ir saugomas įstaigoje, kurios vertinimo komisija įvertino pareigūno tarnybinę veiklą.
19. Tiek Statuto 25 straipsnyje, tiek Taisyklėse įtvirtintos procedūros ABTĮ taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo, kuriuo įvertinama vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinė veiklą, pagrįstumą. Šių procedūrų nesilaikymas gali būti pagrindu pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
20. Nors pritartina atsakovo Departamento pozicijai, kad Komisijos Išvadoje neprivalo būti nurodyti išsamūs argumentai, kodėl pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta gerai, o ne labai gerai, tačiau tai nepaneigia atsakovo pareigos atskleisti Komisijos Išvados priėmimo motyvus, t. y., kitaip tariant, pagrįsti Išvados, o kartu ir visos pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros teisėtumą (pagrįstumą).
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad Komisijos Išvada neprivalo būti detaliai motyvuota, vienas iš pagrindinių įrodymų, turinčių atskleisti Išvados motyvaciją, yra skaitmeninis Komisijos posėdžio garso įrašas (Taisyklių 156 p.), kuriame, priešingai nei teigia atsakovas, turi būti įrašytas visas Komisijos posėdžio garso įrašas, t. y. ne tik pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas, kuris susideda iš pokalbio su pareigūnu ir tiesioginio vadovo išvados nagrinėjimo, bet ir Komisijos posėdžio stadija, kurios metu Komisijos nariai aptaria pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą ir nutaria pareigūno tarnybinę veiklą įvertinti vienu iš įstatyme numatytų būdų.
22. Byloje pateiktame Komisijos posėdžio garso įraše įrašyta tik dalis Komisijos posėdžio, iš šio įrašo negalima nustatyti, kokie buvo konkretūs Komisijos narių motyvai pareiškėjo 2016 metų tarnybinę veiklą įvertinti gerai, o ne labai gerai. Komisijos narių, apklaustų kaip liudytojų, parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, taip pat yra gana abstraktūs, ne itin nuoseklūs, dėl to nepakankami pagrįsti išvadai, kad Komisija atliko visapusišką ir objektyvų pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą ir tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą Išvadą.
23. Dėl Komisijos narių duotų parodymų pirmosios instancijos teisme, be kita ko, pažymėtina, kad pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos ankstesniais nei 2016 metais vertinimas negalėjo būti Komisijos vertinimo dalyku vertinant pareiškėjo 2016 metų tarnybinę veiklą. Tai, kad pareiškėjas minėtą skirtą tarnybinę nuobaudą buvo apskundęs teismui, manydamas, kad jokio pažeidimo nepadarė, ir tai pripažindamas Komisijos posėdyje, nenustačius, kad pareiškėjas toliau būtų daręs tarnybinius pažeidimus, negali būti pagrindu pareiškėją vertinti kaip neatsakingą ar nelojalų tarnybai 2016 metais. Liudytojai teisme taip pat nepateikė jokių pagrįstu argumentų, kad pareiškėjo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, būtų netinkami. Dėl atsakovo ir liudytojų (Komisijos narių) nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas neviršijo nustatytų užduočių rodiklių, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad reikalavimo viršyti nustatytus užduočių rodiklius, siekiant būti įvertintam aukščiausiu įvertinimu, Taisyklės nenustatė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Taisyklių 117 punkte nustatyta, jog bendras pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas vertinimo išvadoje pagal bendrą pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų vykdant nustatytas užduotis, tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimų vidurkį.
24. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus bylos duomenis (Komisijos Išvadą, Komisijos 2017 m. kovo 29 d. posėdžio garso įrašą, liudytojų parodymus) ir kitus bylos duomenis (2017 m. vasario 15 d. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo anketą, pareiškėjo tiesioginio vadovo priimtą 2017 m. vasario 15 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. AKV-276, Komisijos 2017 m. balandžio 3 d. posėdžio protokolą Nr. KP-55), konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog Komisija atliko objektyvų ir visapusišką pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą. Aplinkybės, kad Komisija atliko objektyvų ir visapusišką pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Todėl konstatuotinas Statuto 25 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nėra pagrindo nustatyti, kad Komisija, vertindama pareiškėjo tarnybinę veiklą, analizavo pareiškėjo pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Todėl pažeistas ir Taisyklių 133 punktas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas byloje nepateikė Komisijos 2017 m. kovo 29 d. posėdžio garso įrašo, iš kurio būtų galima nustatyti Komisijos motyvus pareiškėjo 2016 metų tarnybinę veiklą įvertinti gerai, nors Departamentas tokį garso įrašą privalėjo turėti, taip pat konstatuotini Taisyklių 136 ir 156 punktų pažeidimai.
25. Nustatytų minėtų teisės aktų nuostatų pažeidimų visuma yra pagrindas pripažinti, kad Komisija padarė esminius pareiškėjo 2016 metų tarnybinės veiklos vertinimo procedūros pažeidimus, dėl kurių buvo priimta neteisėta ir nepagrįsta Komisijos Išvada. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė Komisijos Išvadą panaikinti ir įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 metų tarnybinę veiklą (ABTĮ 88 str. 2 ir 4 p., ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
26. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kaip pagrįstų atsakovo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neišsiaiškino bei neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, taip pažeisdamas ABTĮ nuostatas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes. Šioje byloje nustatytų duomenų pakako teismui pagrįstai konstatuoti, kad Komisijos Išvada (atlikta pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra) yra neteisėta ir nepagrįsta.
27. Aplinkybė, kad skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo nurodytas klaidingas Komisijos Išvados numeris, nėra esminis teismo sprendimo trūkumas, dėl kurio toks sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu. Kaip minėta, tai yra tik rašymo apsirikimo klaida, kuri ištaisytina šia teismo nutartimi (žr. šios nutarties 3 p.).
28. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas