(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjui V. G. ir jo atstovui advokatui R. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. KT-38 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė pradėti tyrimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1R-54 patvirtinto Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento 24.4. papunktis, 28 punktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 1 dalį.

Nurodo, kad 2015 m. kovo 3 d. gavo advokatės D. S. el. laišką, kuriame buvo teiraujamasi dėl preliminaraus sutikimo atlikti teismo ekspertizę, kainos ir trukmės. Tą pačią dieną pareiškėjas advokatę informavo, kad sutinka atlikti ekspertizę, nurodydamas, kad atsakyti dėl kainos ir trukmės sudėtinga, preliminariai ekspertizė gali trukti apie 4 mėnesius. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje, nagrinėjamoje pagal ieškovės UAB „L.“ ieškinį atsakovei UAB „D.“ paskyrė statybos objekto (duomenys neskelbtini) statinių statybos techninę ekspertizę ir pavedė ją atlikti pareiškėjui. Nutartyje ekspertizės trukmė nenustatyta. Pareiškėjui buvo pateikti atsakyti atitinkami klausimai. Tyrimui pateiktos civilinės bylos medžiaga sudarė 6 tomus. Teismo pateiktoje ir papildomai gautoje medžiagoje nebuvo didelės dalies tyrimui būtinų statinio projekto dokumentų. Sąmatos buvo nepilnos, klaidingos, nepatikimos, sąmatose nurodyti darbų kiekiai neatitiko nei projekte numatytų, nei faktinių resursų. Vienašališkai sudaryti aktai buvo sudaryti nesilaikant jokių taisyklių. Atliekant natūrinius tyrimus buvo nustatyta, kad statinių konstrukcijos neatitinka pateiktų projekto dokumentų, o pakeitimų dokumentai nepateikti. Tokiu būdu buvo apsunkintas ekspertizės atlikimas. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas vilkino ekspertinio tyrimo procesą ir pareiškėjo veiksmai neatitinka Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso nuostatų, todėl nutarė informuoti Tarybą. Taryba 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu pareiškė viešą įspėjimą teismo ekspertų sąraše skelbiamą vienus metus.

Prieštaraudamas Sprendimo teisėtumui nurodė, kad advokatei sutikime dėl ekspertizės atlikimo buvo nurodytas preliminarus ekspertinio tyrimo laikas. Kauno apygardos teismo sąskaitoje buvo nurodyta, kad tyrimas užtruko 850 val., nors faktiškai laikas buvo ilgesnis. Tyrimui pateiktos medžiagos trūkumai paaiškėjo ne iš karto susipažinus su civiline byla. Teismo ekspertizės įstatymas įpareigoja saugoti komercines ir profesines paslaptis, todėl teismui detaliai nurodydamas priežastis, dėl ko užtruko ekspertinis tyrimas, pareiškėjas būtų pateikęs išankstinę nuomonę ir šalims atskleistų nebaigtos ekspertizės duomenis. Pareiškėjas tikėjosi būti pakviestas į Tarybos posėdį ir detaliai paaiškinti dėl ko užtruko ekspertizės atlikimas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą patenkinti. Nurodė, kad Taryba nebūtinai turėjo skirti viešą įspėjimą, o pareiškėjo veiksmus vertinti kaip nepagarbą teismui. Pažymėjo, kad ekspertizės laikas užtruko dėl labai didelės tiriamų dokumentų apimties, sudėtingumo. Pareiškėjas nėra teisininkas, todėl negalėjo žinoti, kad privalėjo informuoti teismą apie atliekamus veiksmus. Pareiškėjo veiksmuose vilkinimo nebuvo. Pareiškėjas paaiškino, kad ekspertizės atlikimo metu medžiaga buvo sunkiai gaunama. Ginčo šalys dalį medžiagos davė, dalies nedavė. Dėl 15 proc. klausimų buvo atsisakyta duoti medžiagą. Iš 85 proc. klausimų pareiškėjas į pusę atsakė kategoriškai atsakymais, į kitą pusę kaip tikėtinus. Pažymėjo, kad nežinojo, jog reikia informuoti teismą, jei būtų žinojęs būtų pranešęs. Atliekant ekspertizę vis paaiškėdavo naujos aplinkybės, todėl užsitęsė ekspertizės atlikimo laikas. Nebuvo įmanoma iš anksto nuspėti tokio masto ekspertizės atlikimo termino.

Atsakovė Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjui buvo pavesta atlikti ekspertizę Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iki 2017 m. spalio 6 d. atskirosios nutarties priėmimo dienos ekspertizė nebuvo atlikta. Ekspertizė nebuvo atlikta daugiau nei 2 metus. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į teismo ekspertą, prašydamas informuoti apie ekspertizės eigą ir jos pabaigą. Pareiškėjas informavo, kad ekspertizę planuoja baigti 2016 m. spalio-lapkričio mėn. Teismas su analogišku prašymu kreipėsi 2017 m. sausio 18 d., į kurį pareiškėjas atsakė nurodydamas, kad ekspertizę planuoja baigti 2017 m. kovo mėn. Teismas pakartotinai kreipėsi 2017 m. rugsėjo 20 d., ragindamas nurodyti užsitęsusios ekspertizės priežastis ir ragindamas grąžinti civilinę bylą. Pareiškėjas nurodė, kad trūksta dokumentų, prašė įpareigoti šalis pateikti trūkstamus dokumentus ir nurodė, kad ekspertizę planuoja baigti po 2-3 mėnesių. Taigi ekspertas ne tik neatliko ekspertizės jo nurodytais terminais bet tik po 2 metų nurodė, jog trūksta tam tikrų dokumentų. Taryba pabrėžė, kad ekspertas turi pareigą bendradarbiauti su teismu, atlikti ekspertizę laiku ir informuoti teismą apie iškilusius trukdžius, darančius įtaką ekspertizės terminui. Neginčija, kad ekspertas turi teisę prašyti teismo pateikti papildomą medžiagą, tačiau jis tą turi daryti tinkamu laiku ir neklaidinant teismo. Pareiškėjo veiksmus Taryba įvertino kaip vilkinimą ir pažeidžiančius Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso principus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        1. Byloje ginčas kilo dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. KT-38 teisėtumo.

        2. Sprendimu Taryba, vadovaudamasi Teismo ekspertizės įstatymo 41 straipsnio 4 dalies 2 punktu, pareiškė pareiškėjui viešą įspėjimą, apie kurį paskelbė Lietuvos Respublikos ekspertų sąraše.

        3. Nuobauda – viešas įspėjimas pareiškėjui paskirtas už tai, kad ekspertas neatliko ekspertizės per savo nustatytą terminą, taip pat daugiau nei metus po ekspertizės paskyrimo nesikreipė į teismą, taip sudarydamas sąlygas manyti, kad ekspertizė bus atlikta per elektroniniame laiške, rašytame advokatei, nurodytą 4 mėnesių terminą. Ekspertas neatliko ekspertizės ir per vėliau jo paties nurodytus terminus. Apie tai, kad ekspertui trūko medžiagos, ekspertas teismui pranešė tik po 3 teismo kreipimusi, t. y. praėjus daugiau nei 2 metams nuo ekspertizės paskyrimo. Pareiškėjas ilgai nerodė iniciatyvos dėl ilgai atliekamos ekspertizės, Tarybai sudarė pagrindą abejoti eksperto gebėjimais atlikti ekspertizę. Taryba pripažino, kad tokiais veiksmais ekspertas parodė nepagarbą teismui bei proceso šalims, o tai nesuderinama su teismo eksperto statusu ir vertintina kaip prasilenkiantys su profesine etika.

4. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių. Pareiškėjas Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas atlikti ekspertizę civilinėje byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) argumentus, kuria teismas kreipėsi į Taryba dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo – vilkinimo, kuris pasireiškė tuo, kad ekspertizė nebuvo atlikta per du mėnesius nuo ekspertizės paskyrimo, taip pat ekspertas tik po trečio pakartotinio teismo raginimo nurodė, kad ekspertizei atlikti nepakako medžiagos.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, Tarybai pavesta nagrinėti fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų, nustatant, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų. Tai reiškia, kad Tarybai yra suteikti įgaliojimai vertinti, ar teismo ekspertai, atlikdami ekspertinį tyrimą, nepažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse įtvirtintų teismo ekspertų profesinės veiklos principų. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir nuo 2017 m. spalio 31 d. galiojančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1R-34 patvirtintų Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų 5.3 punkte. Ši nuostata detalizuojama taip pat ir Tarybos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1R-54, 2 kuriame nustatyta, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai.Taigi Taryba yra kompetentinga vertinti, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse įtvirtintų principų, nevertinant ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Pagal teismo Ekspertizės įstatymo 41 straipsnio 4 dalį, Taryba, nustačiusi Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimus, turi teisę priimti šiuos sprendimus: 1) pareikšti įspėjimą; 2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše; šis viešas įspėjimas Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše skelbiamas vienus metus; 3) siūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo. Pareiškėjui už padarytus pažeidimus buvo paskirtas viešas įspėjimas, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše.

6. Paskirtos nuobaudos pagrindą įvertinus ir pareiškėjo į bylą pateiktų paaiškinimų bei paaiškinimų, išsakytų teismo posėdžio metu, kontekste, pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas atliko ekspertizę, kuri pagal savo pobūdį, specifiškumą (statybos darbai) ir turinį gali būti vertinama kaip iš esmės sudėtinga. Šiuo aspektu paminėtinos ir kitos objektyvios aplinkybės, kaip: didelė civilinės bylos apimtis (6 tomai); buvo tiriami statybos darbai, kurie atlikti prieš 8 metus; išlikusios statybų dokumentacijos medžiaga yra labai maža (tik fragmentai). Kaip teismo posėdžio metu papildė pareiškėjas, ekspertizės laikas būtent ir užtruko dėl labai didelės tiriamų dokumentų apimties, sudėtingumo, jų ribotumo. Ekspertizės atlikimo metu medžiaga buvo sunkiai gaunama. Ginčo šalys dalies medžiagos neteikė, ją teikė selektyviai. Atliekant ekspertizę vis paaiškėdavo naujos aplinkybės, todėl natūraliai užsitęsė ekspertizės atlikimo laikas. Nebuvo įmanoma iš anksto nuspėti ir prognozuoti tokio masto ekspertizės atlikimo termino.

        Pareiškėjos V. G. skundą tenkinti iš dalies.

        Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. KT-38 pareiškėjui V. G. paskirtą viešą įspėjimą pakeisti į įspėjimą.

        Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                           Tomas Blinstrubis

                                                                                       Bronius Januška

                                                                                       Gediminas Užubalis