Civilinė byla Nr. e2A-168-921/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01489-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.1.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.3.1.14
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Cerera foods“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5363-528/2023 pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Cerera foods“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Plungės lagūna“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės aplinkai padarytos žalos atlyginimą – 73 336,2 Eur, priteistą sumą sumokant į Aplinkos apsaugos departamento surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – žalos žuvų ištekliams atlyginimas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas .
2. Nurodė, kad iš atsakovei priklausančių nuotekų išleistuvo 1 į gamtinę aplinką (Krūnos upelį) nuo 2019 m. liepos 1 d. 15.00 val. iki 2019 m. liepos 11 d. 13.11 val. buvo išleista 68,116 m3 nuotekų su 299,36 kg V teršalų grupės BDS7 teršalų, o iš atsakovei priklausančio nuotekų išleistuvo 2 į gamtinę aplinką (Krūnos upelį) nuo 2019 m. liepos 1 d. 14.45 val. iki 2019 m. liepos 22 d. 14.39 val. buvo išleista 217,684 m3 nuotekų su 1 785 kg V teršalų grupės BDS7 teršalų. 2019 m. spalio 17 d. atsakovei skirta 1 300 Eur ekonominė sankcija. Atsakovės skundai dėl sankcijos 2021 m. lapkričio 11 d. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu ir 2022 m. vasario 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo atmesti. Atsakovės atsakomybei už padarytą žalą aplinkai kilti yra visos būtinosios sąlygos – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos. Nelegaliai išleistos organinės ir biogeninės medžiagos sąlygojo ilgalaikį (lėtinį) vandens ekosistemos būklės blogėjimą, nes suaktyvina eutrofikacijos procesą vandenyje. Atsakovės padaryta žala aplinkai (paviršiniams vandenims) apskaičiuota vadovaujantis kompetentingos institucijos parengta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika) pagal administracinio nusižengimo tyrime surinktus įrodymus ir ji sudaro 73 336,21 Eur. Ieškovė nurodė, kad ieškinio senaties termino nėra praleidusi. Pažymėjo, kad atsakovei, kuri pažeisdama teisės normas neteisėtai leido nuotekas į Krūnos upelį, taikoma griežtoji atsakomybė. Žala atsakovei buvo skaičiuojama nuo pažeidimo užfiksavimo iki privalomųjų nurodymų įvykdymo momento, visi tyrimų rezultatai gauti kompetentingoje, sertifikuotoje laboratorijoje.
3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė reikalavimui pareikšti yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad reikalavimui dėl padarytos žalos taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Apie padarytą žalą ieškovas sužinojo 2019 m. liepos 9 d., todėl ieškinio senaties terminas suėjo 2022 m. liepos 9 d. Be to, civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį. Žalos dydis ir žalos faktas nepreziumuojami ir turi būti įrodyti. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovės nelegaliai išleistos organinės ir biogeninės medžiagos sąlygojo ilgalaikį (lėtinį) vandens ekosistemos būklės pablogėjimą, eutrifikacijos proceso vandenyje suaktyvinimą. Fakto nustatymas, jog į aplinką pateko nuotekos, automatiškai neįrodo, jog jos sąlygojo ilgalaikį (lėtinį) vandens ekosistemos būklės pablogėjimą. Tokie tyrimai nebuvo atlikti. Nepateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti pirminę Krūnos upelio vandens būklę, neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką. Neįvertintas realus gamtos elemento pokytis iki incidento ir po jo. Nepateikus tokių duomenų, nėra galimybės teisingai nustatyti žalos dydžio. Ieškovas apskaičiavo menamą žalą pagal Metodiką, kuria vadovautis nėra pagrindo, nes tai prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvų 2000/60/EB bei 2004/35/EB nuostatoms, 2013 metais Europos Komisijos paskelbtoms gairėms. Įrodymai dėl žalos fakto ir dydžio nepateikti, žalos dydis neindividualizuotas pagal atsakovės realiai atliktus veiksmus ar pagal tokių veiksmų faktinius, realius padarinius.
4. Trečiasis asmuo palaikė atsakovės poziciją ir prašė ieškinio netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad administracinėje byloje yra konstatuotas pažeidimo faktas – taršos patekimas į aplinką. Žalos dydis pagal Metodiką gali būti nustatytas, nustačius žalos faktą. Žalos faktas yra aplinkos ar jos elementų pokytis ar jų funkcijų pablogėjimas. Šiuo atveju nebuvo nustatytas žalos faktas, nors jį buvo galima nustatyti, paimant vandens mėginius iš tekančio upelio iki taršos taško prieš srovę ir po taršos taško. Nėra įrodymų, kad gamtai ar jos gamtos aplinkos elementams buvo padarytas poveikis. Ieškovas remiasi prielaidomis dėl žalos fakto gamtai. Žalos faktas ir dydis nepreziumuojami. Neįrodyta, kad bet koks teršalų kiekis yra poveikis aplinkai – gal atsakovės išleisti teršalai neutralizavo upelyje buvusius teršalus. Ieškovas neįrodė žalos fakto gamtai. Nesant nustatytam žalos faktui, nėra pagrindo skaičiuoti žalos dydį pagal Metodiką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovui iš atsakovės 73 336,21 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė trečiajam asmeniui iš atsakovės 1 815 Eur už advokato paslaugas, priteisė valstybei iš atsakovės 1 636 Eur žyminį mokestį ir 6,64 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.
6. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. ieškovo Aplinkai padarytos žalos skaičiavimo akte (2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. (12.4)-AD5-17728 ištaisyta rašytinė klaida) buvo apskaičiuotas aplinkai padarytos žalos bendras dydis – 73 336,21 Eur dėl draudžiamoje vietoje draudžiamu būdu išleistų į gamtinę aplinką (Krūnos upelį) 68,116 m3 ir 217,684 m3 nuotekų iš atsakovei priklausančių nuotekų išleistuvų (koordinatės 506951, 6087591 (LKS) ir 506964, 6087577 (LKS)). 2019 m. rugpjūčio 30 d. ieškovas raštu Nr. (12.4)-AD5-15511 informavo atsakovę, kad jos veiksmai padarė žalą aplinkai už 73 336,21 Eur bei siūlė šią sumą sumokėti. 2019 m. spalio 17 d. ieškovo Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu atsakovei skirta 1 300 Eur ekonominė sankcija už 2 084,36 kg nuotekų su V grupės teršalais BDS7 išleidimą iš atsakovei priklausančių nuotekų išleistuvų į gamtinę aplinką (Krūnos upelį) draudžiamoje vietoje draudžiamu būdu laikotarpiu 2019 m. liepos 1–22 d. Iš Regionų apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI3-7904-422/2021 medžiagos teismas nustatė, kad 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu atsakovės skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2019 m. spalio 17 d. nutarimą, buvo atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-968-492/2022 paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą. 2022 m. vasario 24 d. ieškovas raštu pasiūlė atsakovei per 40 dienų nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos gera valia atlyginti 73 336,21 Eur aplinkai padarytą žalą, tačiau atsakovė to nepadarė.
7. Teismas nustatė, kad esminis ginčas šioje byloje kilo dėl žalos fakto ir jos dydžio, taip pat atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį.
8. Teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų, padarė išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Nurodė, kad atsakovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų tinkamai sutvarkyti nuotekas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina nevalytų atsakovės nuotekų su teršalais patekimą į aplinką (Krūnos upelį). Atsakovė pažeidė aplinkosauginius norminius teisės aktus – Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 9 straipsnį, Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – Reglamentas), patvirtinto 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236, 6 punktą. Teismas pažymėjo, kad atsakovės neteisėtus veiksmus, be kita ko, patvirtina: byloje esantis 2019 m. liepos 22 d. Administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-1921-2019/123, kuriuo atsakovės direktorius nubaustas bauda už privalomojo nurodymo (dėl neleistinai išleistų nevalytų nuotekų) nevykdymą; 2019 m. spalio 17 d. ieškovo Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimas dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-29 už Reglamento 6 punkto pažeidimą, ir nuotekų su 2 084,36 kg V grupės teršalais BDS7 išleidimą iš atsakovei priklausančių nuotekų išleistuvų į gamtinę aplinką (Krūnos upelį) draudžiamoje vietoje draudžiamu būdu laikotarpiu 2019 m. liepos 1 – 22 d.; Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-7904-422/2021 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-968-492/2022.
9. Spręsdamas dėl žalos, teismas konstatavo, kad tyrimų rezultatais objektyviai nustatytas atsakovės išleistose į Krūnos upelį nuotekose buvusių teršalų kiekis ir kuriai grupei jie priskiriami. Tiksliai nustatyta, kad be teisinio pagrindo į paviršinius vandenis išleista 2 084,36 kg teršalų. Teršalai buvo išleisti į aplinką ir pakeitė vandens sudėtį, kokybę. Teismas pažymėjo, kad poveikis aplinkai teršalų išleidimo į aplinką metu gali būti akivaizdžiai nepastebimas, tačiau jis turi neigiamas pasekmes vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei būklei. Eutrofikacijos požymiai gali pasireikšti vėliau. Be to, neaišku kurioje vietoje, nes upelis turi tėkmę ir teršalai gali būti nunešti į didesnes upes. Vien tai, kad upelyje vizualiai nesimatė išgaišusių žuvų ar vandens „žydėjimo“, nereiškia, kad poveikio gamtai nebuvo. Patikrinimai Krūnos upelyje ir jo prieigose buvo atlikti gavus gyventojų skundus dėl jaučiamo blogo kvapo. Nėra aišku ar minėtas kvapas buvo dėl teršalų nuotekose ar dėl tų teršalų poveikio upelio florai (faunai). Tačiau tai rodo, kad dėl nevalytų nuotekų išleidimo gamtinei aplinkai buvo padarytas neigiamas poveikis. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jos išleisti su nevalytomis nuotekomis teršalai nepavojingi ir niekaip nekenkia aplinkos elementams arba jie kokiu nors būdu buvo pašalinti iš vandens ekosistemos ar patys pasišalino. Teršalų kiekio apskaičiavimą patvirtina 2019 m. rugpjūčio 28 d. Aplinkai padarytos žalos skaičiavimo akte nurodyti duomenys. Atsakovė neginčijo minėto žalos dydžio apskaičiavimo ir jo nepaneigė leistinais įrodymais. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog žalos aplinkai padarymo faktas ir dydis yra įrodytas.
10. Nustačius, kad atsakovė pažeidė Reglamento reikalavimus ir nevalytas nuotekas su teršalais išleido į gamtinę aplinką draudžiamu būdu (neturint leidimo), o dėl šių veiksmų buvo padaryta žala aplinkai, teismas konstatavo ir atsakovės neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos priežastinį ryšį.
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl Tarybos Direktyvų 2000/60/EB bei 2004/35/EB nuostatų, 2013 metais Europos Komisijos paskelbtų gairių (Europos Komisija, Eftec“ ir Stratus Consulting), nurodė, kad AAĮ yra skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede (jų tarpe ir atsakovės nurodytų), įgyvendinimą. Todėl direktyvų nuostatos yra perkeltos į nacionalinius teisės aktus ir atskirai jas taikyti nėra būtinumo.
12. Nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas, teismas nusprendė, jog yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti 73 336,21 Eur žalą.
13. Spręsdamas dėl ieškinio senaties termino taikymo, teismas nurodė, kad AAĮ reglamentuoja, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kurią buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas ar kitas asmuo arba buvo baigtos taikyti žalos aplinkai prevencijos priemonės, veiksmai, užtikrinantys teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, arba aplinkos atkūrimo priemonės, atsižvelgus į tai, kuri iš šių aplinkybių atsirado vėliau (AAĮ 33 straipsnio 2 dalis). Įvykis, kurio metu su nuotekomis, kuriose buvo teršalai, įvyko 2019 m. liepos mėnesį, o ieškinys teismui pateiktas 2023 m. vasario 8 d. Teismas, atsižvelgdamas į tai, nusprendė, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti ieškinio senatį.
14. Tenkinus ieškinį, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 73 336,21 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas (procesinės palūkanos) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. vasario 10 d iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
15. Ieškinį tenkinus visiškai, teismas iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas: 1) valstybei – 1 636 Eur žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovas pagal įstatymą atleistas; 2) trečiajam asmeniui – 1 815 Eur už advokato paslaugas; 3) valstybei – 6,64 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą; priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
16.1. Teismas nepagrįstai vertino, jog nors poveikis aplinkai teršalų išleidimo į aplinką metu gali būti akivaizdžiai nepastebimas, tačiau jis turi neigiamas pasekmes vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei būklei, o vien tai, kad upelyje vizualiai nesimatė išgaišusių žuvų ar vandens „žydėjimo“, nereiškia, kad poveikio gamtai nebuvo. Teismas nepagrindė šių teiginių. Proceso teisės normos įpareigoja teismą priimamą procesinį sprendimą tinkamai motyvuoti, sprendimo išvadas pagrindžiant įrodymais bei įstatymais ir kitais teisės aktais bei teisiniais argumentais.
16.2. Teismas pažeidė bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovas privalėjo įrodyti faktą, jog atsakovė padarė žalą aplinkai, tačiau teismas perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei ir konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jos išleisti su nevalytomis nuotekomis teršalai (2084,36 kg V teršalų grupės BDS7) nepavojingi ir niekaip nekenkia aplinkos elementams arba jie kokiu nors būdu buvo pašalinti iš vandens ekosistemos ar patys pasišalino.
16.3. Teismas nepagrįstai, vadovaudamasis vien ieškovės pateiktais argumentais, konstatavo, kad atsakovo nelegaliai išleistos organinės ir biogeninės medžiagos sąlygojo ilgalaikį (lėtinį) vandens ekosistemos būklės pablogėjimą. Šios medžiagos suaktyvino eutrifikacijos procesą vandenyje. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų tokius teiginius. Vien fakto nustatymas, jog į aplinką pateko nuotekos, automatiškai neįrodo, jog jos sąlygojo ilgalaikį (lėtinį) vandens ekosistemos būklės pablogėjimą. Nėra jokio įrodymo, jog vandens ekosistemos būklė pablogėjo, tokie tyrimai nebuvo atlikti.
16.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog žalos faktas yra įrodytas, nes visuotinai yra žinoma, jog teršalai yra kenksmingos medžiagos. Apeliantės nuomone, nėra pagrindo teigti, jog teršalai visada yra kenksmingi aplinkai. Jie tam tikrais atvejais gali būti kenksmingi, tačiau šioje byloje tokių neginčijamų įrodymų nėra. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) jurisprudencijoje taršos išleidimo į gamtinę aplinką faktas nėra ipso (savaime) tapatinamas su žalos gamtai faktu. Sprendime Bosphorus Queen Shipping Ltd Corp. prieš Rajavartiolaitos ESTT yra nurodęs, kad nereikėtų pamiršti, jog „tarša“ ir „žala“ yra dvi skirtingos sąvokos. Atsižvelgiant į aplinkybes, didelis užteršimas gali (arba ne) padaryti didelę žalą (kelti grėsmę dėl padarytos tokios žalos) konkretiems interesams ir objektams. Kitaip tariant, ryšys tarp šių aspektų nėra savaiminis, jis turi būti nustatytas ir įrodytas. Šiuo atveju tai padaryta nebuvo.
16.5. Skundžiamas sprendimas, kuriuo taršos faktas yra prilyginamas žalos faktui, prieštarauja ir nacionalinių teismų praktikai, kurioje pabrėžiama, kad net ir netyčinio incidento atveju, išleidus teršalus į gamtinę aplinką, žalos dydis turi būti nustatinėjamas ir negali būti preziumuojamas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-575-302/2019). Civilinė atsakomybė už žalą aplinkai sietina su neigiamais padariniais aplinkai ir dėl to jos atkūrimo priemonių taikymu bei su tuo susijusiomis išlaidomis, ieškovas privalėjo įrodyti žalos padarymo faktą ir žalos dydį (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-580/2018) ir kt. Tuo tarpu šioje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog atsakovė padarė žalą aplinkai, vadovavosi tik faktine aplinkybe, jog į Krūnos upelį pateko nevalytos nuotekos. Tačiau šie duomenys nors ir patvirtina kenksmingų medžiagų patekimą į aplinką, nėra pakankami žalos aplinkai padarymo faktui konstatuoti.
16.6. Teismas nepagrįstai nustatė žalos dydį, kuris buvo apskaičiuotas pagal standartizuotą matematinę formulę, įtvirtintą Metodikoje. Teismas neteisingai nurodė, jog atsakovas neginčijo minėto žalos dydžio apskaičiavimo. Atsakovas ginčijo žalos apskaičiavimą pagal Metodiką, tačiau teismas į tai nereagavo. Taikant Metodiką žalos dydis įprastai yra nustatomas tik abstrakčiai (in abstracto), o ne konkrečiai (in concreto), kaip tai numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (toliau – Direktyva 2004/35/EB) preambulės 13 punkte); nėra nustatoma pirminė gamtos būklė. Metodikos formulėse nėra aptarta ir kita itin svarbi dedamoji – neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumas, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybės ir laikas, o tai, priklausomai nuo konkrečių faktinių aplinkybių (pvz., teršalų išbuvimo vandenyje laiko, dirvožemio sudėties ir pan.), gali skirtis. Be to, toks žalos gamtai fakto ir dydžio skaičiavimas, pagal turinį yra baudinis nuostolių atlyginimas, kuris nėra numatytas Direktyvoje 2004/35/EB. Metodikoje apibrėžtas žalos gamtai fakto nustatymas, remiantis į gamtinę aplinką išleistų teršalų faktu, neatliekant gamtos išteklių ir jų savybių (funkcijų) įvertinimo prieš žalingą įvykį ir po jo ir nenustatant neigiamo pasikeitimo (pokyčio), prieštarauja ir 2021 m. balandžio 7 d. paskelbto Europos Komisijos pranešimo „Gairės dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) 2 straipsnyje apibrėžto termino „žala aplinkai“ bendro supratimo (2021/C 118/01)“.
16.7. Teismas nepagrįstai nesivadovavo AAĮ 32 straipsnio 4 dalimi, kuri nustato, jog žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą Metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką. Byloje nėra jokių duomenų pagal kokias Metodikos formules buvo apskaičiuota žala, nėra jokių duomenų iš kurių būtų galima nustatyti pirminę Krūnos upelio vandens būklę, neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką. Nesant tokių duomenų, teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo nustatyti žalos dydį, o juo labiau jį priteisti. Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turėjo būti įrodytas, tačiau to padaryta nebuvo. Todėl ieškinys turėjo būti atmestas.
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo teismo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
17.1. Pažymi, kad šios bylos išnagrinėjimui ir ieškinio išsprendimui aktualus yra tik nacionalinis teisinis reguliavimas. Atsakovės civilinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos šioje byloje yra aiškūs. Atsakovės civilinė atsakomybė grindžiama ne pagal Direktyvą 2004/35/EB, o pagal AAĮ 32 ir 34 straipsnius.
17.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad žala nepagrįstai apskaičiuota pagal Metodiką. Šiuo atveju žala padaryta sudėtingam pagal savo pobūdį objektui – vandens telkiniui. Atsakovės tarša nevalytomis gamybinėmis atliekomis buvo latentinė ir į pratakų vandens telkinį su greita vandens apykaita. Todėl atsakovės padarytos žalos ir jos dydžio įvertinimas pagal Metodiką, pagal faktiškai jos į vandens telkinį išleistą teršalų kiekį yra ne tik teisėtas, bet ir tinkamiausias būdas įvertinti atsakovės sukeltas neigiamas pasekmes aplinkai. Žalos aplinkai dydžio pagal Metodiką apskaičiavimas tiesiogiai įtvirtintas AAĮ 32 straipsnio 4 dalyje.
17.3. Teismas teisingai nustatė visas atsakovės civilinei atsakomybei kilti sąlygas. Teismas nustatė, kad atsakovė pažeidė Reglamento reikalavimus ir nevalytas nuotekas, t. y. virš 285 m3 nevalytų gamybinių nuotekų ir kartu su jomis daugiau nei 2 084 kg teršalų, išleido į gamtinę aplinką – Krūnos upelį draudžiamu būdu (neturint leidimo). Dėl šių veiksmų buvo padaryta žala aplinkai, kuri paskaičiuota vadovaujantis Metodikos 28 punktu. Todėl teismas pagrįstai konstatavo priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo teismo tenkinti apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
18.1. Trečiasis asmuo sutinka su apeliante, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl išsiliejusių teršalų būtų pakenkta vandens ekosistemos būklei. Ieškovas nepateikė įrodymų kaip pablogėjo paties Krūnos upelio ar kitų vandens telkinių vandens kokybė, kaip nukentėjo šių telkinių augmenija ir gyvūnija, kokio ekologinio pajėgumo jie neteko. Pažymėtina, jog nuo teršimo momento 2019 m. iki ieškinio pateikimo 2023 m. praėjo pakankamas laiko tarpas tam, kad „ilgalaikis (lėtinis) vandens ekosistemos būklės pablogėjimas“ pasireikštų objektyviai. Tačiau jokių vandens ekosistemos būklės tyrimų ieškovas niekuomet neatliko, kaip ir nesiėmė jokių priemonių pakenktai būklei atitaisyti. Ieškovas nesugebėjo paaiškinti, kokiam konkrečiam vandens telkiniui (ir kokiems jo elementams) buvo pakenkta, o tiesiog spėliojo, kad galbūt tai yra Kauno marios. Todėl darytina išvada, kad ieškovas neįrodė žalos fakto. Vien tai, kad egzistuoja toks reiškinys kaip eutrofikacija, nereiškia, jog jis pasireiškė ar suaktyvėjo šiuo konkrečiu atveju dėl konkrečių atsakovės išleistų teršalų – ši aplinkybė nebuvo įrodyta.
18.2. Teismas žalos faktą iš esmės ėmėsi įrodinėti savo iniciatyva, tokiu būdu pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principus bei peržengė ieškiniu apibrėžtas ribas. Teismas padarė kategoriškas išvadas, kad buvo pakenkta vandens kokybei, nors jokio tai patvirtinančio objektyvaus įrodymo byloje nebuvo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
5. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas konstatavo įvykusio incidento metu padarytą žalą ir jos dydį aplinkai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš atsakovei priklausančių nuotekų išleistuvo 1 į gamtinę aplinką (Krūnos upelį) nuo 2019 m. liepos 1 d. 15.00 val. iki 2019 m. liepos 11 d. 13.11 val. buvo išleista 68,116 m3 nuotekų su 299,36 kg V teršalų grupės BDS7 teršalų, o iš atsakovei priklausančio nuotekų išleistuvo 2 į gamtinę aplinką (Krūnos upelį) nuo 2019 m. liepos 1 d. 14.45 val. iki 2019 m. liepos 22 d. 14.39 val. buvo išleista 217,684 m3 nuotekų su 1 785 kg V teršalų grupės BDS7 teršalų. Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2019 m. spalio 17 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-29 atsakovei skirta 1 300 Eur ekonominė sankcija už 2 084,3 kg nuotekų su V grupės teršalais BDS7 išleidimą iš atsakovei priklausančių nuotekų išleistuvų į gamtinę aplinką (Krūnos upelį) draudžiamoje vietoje, draudžiamu būdu laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 iki 2019 m. liepos 22 d. Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7904-422/2021 atsakovės skundas dėl 2019 m. spalio 17 d. nutarimo panaikinimo atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-968-492/2022 paliko nepakeistą 2021 m. lapkričio 11 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimą. Atsakovės padarytą žalą aplinkai (paviršiniams vandenims) ieškovė apskaičiavo vadovaujantis Metodika pagal administracinio nusižengimo tyrime surinktus įrodymus. Ieškovės paskaičiavimu žalos dydis yra 73 336,21 Eur.
Dėl žalos aplinkai vertinimo
7. Atsakovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, nurodo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas žalos aplinkai faktas. Atsakovės nuomone, į aplinką patekę teršalai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti žalos aplinkai fakto. Be to, atsakovės teigimu, vien fakto nustatymas, jog į aplinką pateko nuotekos, automatiškai neįrodo, jog jos sąlygojo ilgalaikį (lėtinį) vandens ekosistemos būklės pablogėjimą. Byloje nepateikta įrodymų, kad vandens ekosistemos būklė pablogėjo, tokie tyrimai nebuvo atlikti. Teisėjų kolegija su atsakovės argumentais nesutinka.
8. AAĮ 1 straipsnio 21 punktas numato, kad žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas. AAĮ 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme.
9. AAĮ 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, spręsdama klausimą dėl AAĮ 34 straipsnio 2 dalies taikymo, išaiškino, jog, išmetant teršalus, žala aplinkai daroma nepriklausomai nuo to, turi ūkio subjektas TIPK leidimą ar ne, taip pat nepriklausomai nuo to, viršijama dėl to ribinės užterštumo vertės ar ne. Jei teršalai išmetami į aplinką neturint tam leidimo, žala daroma neteisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis), todėl kyla deliktinė civilinė atsakomybė. Jei teršalai išmetami teisėtai, žala, nesant įstatymo, nustatančios pareigą atlyginti teisėtai padarytą žalą, neatlyginama. Taigi, pagal minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, žalos aplinkai fakto konstatavimui iš esmės pakanka nustatyti neteisėtą teršalų išmetimą į aplinką.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodyto įstatymo (AAĮ) nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis. Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2012).
12. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad iš atsakovei priklausančių nuotekų išleistuvų teršalai į Krūnos upelį pateko neteisėtai. Tačiau atsakovės įsitikinimu, byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad į gamtinę aplinką buvo išleistos nuotekos, dėl kurių paviršiniams vandenims buvo padaryta žala. Vis dėlto byloje neginčijamai nustatyta, kad į Krūnos upelį buvo išleista 2 084,3 kg nuotekų su V grupės teršalais BDS7. Teršalų kiekio apskaičiavimą patvirtina Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 28 d. aplinkai padarytos žalos skaičiavimo akte nurodyti duomenys. Anksčiau paminėtos aplinkybės taip pat buvo nustatytos ir Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2019 m. spalio 17 d. nutarime dėl sankcijos skyrimo bei Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-7904-422/2021.
13. Remiantis Reglamento 5.18 punktu, pavojingos medžiagos – toksiškos, patvarios ir linkusios biologiškai kauptis medžiagos ar medžiagų grupės arba kitos gamtinei aplinkai didelį pavojų keliančios medžiagos ar jų grupės. Pavojingoms medžiagoms priskiriamos Reglamento 2 priede nurodytos medžiagos ar jų grupės, taip pat medžiagos ar preparatai, kurių saugos duomenų lapuose nurodomas pavojingumas (kenksmingumas) aplinkai ir žmogui. Biocheminio deguonies suvartojimo (BDS7) išleidimas yra kontroliuojamas pagal Reglamento 2 ir 3 lenteles. Iš Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-633, taip pat nustatyta, kad tiek BDS7, tiek skendinčios (suspenduotos) medžiagos (jų kiekis vandenyje) yra vieni iš kriterijų, pagal kuriuos nustatoma paviršinio vandens telkinio būklė.
14. Pažymėtina, kad teršalų, pagal kurių kiekį apibrėžiama vandens telkinio būklė (gera, vidutinė, bloga ar pan.) ar kurie pagal teisės aktus pripažįstami pavojingais ar kitaip yra kontroliuojami, neteisėtas išmetimas į aplinką dar labiau blogina šio telkinio būklę, jo cheminę sudėtį.
15. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamų teršalų nenatūralus (neteisėtas) išleidimas į Krūnos upelį pablogino šio telkinio būklę, vandens kokybę, padidino jo užterštumą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus kontroliuojamomis medžiagomis (teršalais) ir taip pakenkė vandens cheminei būklei. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žalos aplinkai padarymo faktas šioje byloje buvo įrodytas. Atsakovei nesutinkant su šiuo konstatuotu faktu, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu (CPK 178 straipsnis).
Dėl žalios dydžio ir jos skaičiavimui metodikos taikymo
16. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų – aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, CK ir kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
17. AAĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones.
18. Į Krūnos upelį dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patekę teršalai paminėti ir Metodikoje, jie nurodyti kaip teršalai, kuriuos išleidus į vandenį atsiranda pagrindas skaičiuoti aplinkai padarytą žalą. Šios Metodikos 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad padarytos žalos atlyginimo dydžiai skaičiuojami aplinką užteršus teisės aktais draudžiamais išmesti į aplinką teršalais ir (ar) draudžiamu būdu ar draudžiamoje vietoje, išskyrus taršą, už kurią pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą turi būti mokamas mokestis.
19. Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija žalos dydžio nustatymą vadovaujantis Metodika. Atsakovės teigimu, toks žalos dydžio nustatymas neteisingas, neatlikus gamtos išteklių ir jų savybių (funkcijų) įvertinimo prieš žalingą įvykį ir po jo, ir nenustatant neigiamo pasikeitimo (pokyčio).
20. Kaip minėta, pagal AAĮ 32 straipsnio 1 dalį pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (toliau – VĮ), taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme.
21. Vadovaujantis VĮ 24 straipsniu, paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių būklei ir pokyčiams stebėti visuose upių baseinų rajonuose ar jų dalyse, esančiose Lietuvos Respublikos teritorijoje, vykdoma paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių ir (arba) jų vandens stebėsena. Paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių ir (arba) jų vandens stebėsenos programos ir (arba) planai sudaromi vadovaujantis Aplinkos monitoringo įstatymu, šiuo įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių ir (arba) jų vandens stebėseną. Pagal VĮ 24 straipsnį paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių ir (arba) jų vandens stebėsena atliekama ne žalos aplinkai nustatymo tikslais, bet bendrajai paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių būklei ir pokyčiams stebėti visuose upių baseinų rajonuose ar jų dalyse, esančiose Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat ir AAĮ 32 straipsnyje nėra pateikta nuoroda į VĮ 24 straipsnį apibrėžiant žalą aplinkai.
22. Apeliantės nuomone, Metodikoje apibrėžtas žalos gamtai fakto nustatymas remiantis į gamtinę aplinką išleistų teršalų faktu, neatliekant gamtos išteklių ir jų savybių (funkcijų) įvertinimo prieš žalingą įvykį ir po jo ir nenustatant neigiamo pasikeitimo (pokyčio), prieštarauja 2021 m. balandžio 7 d. paskelbtam Europos Komisijos pranešimui „Gairės dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB (toliau – Direktyva) dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) 2 straipsnyje apibrėžto termino „žala aplinkai“ bendro supratimo (2021/C 118/01)“. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad AAĮ yra skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, įgyvendinimą. Todėl direktyvų nuostatos yra perkeltos į nacionalinius teisės aktus ir atskirai jas taikyti nėra būtinumo. Dėl tos priežasties šiai bylai neturi reikšmės ir atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti ESTT sprendimai dėl Direktyvos 2004/35/EB taikymo (nagrinėjamas atvejis nepatenka į Direktyvos veikimo sritį).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju žala padaryta sudėtingam pagal savo pobūdį objektui – vandens telkiniui, ieškovė turėjo teisę aplinkai padarytą žalos dydį apskaičiuoti taikant Metodiką ir joje nustatytus dydžius. Konkrečiu atveju paskaičiuotą aplinkai padarytos žalos dydį pagal Metodiką patvirtina byloje pateiktas 2019 m. rugpjūčio 28 d. dienos Aplinkai padarytos žalos skaičiavimo aktas. Atsakovė šioje byloje nepateikė įrodymų ar teisiškai reikšmingų argumentų, kad pagal Metodiką apskaičiuotas žalos aplinkai dydis neatitinka AAĮ 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų žalos apskaičiavimo kriterijų (CPK 178 straipsnis).
24. Be to, teisėjų kolegija, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad žalos gamtai fakto ir dydžio skaičiavimas, pagal turinį yra baudinis nuostolių atlyginimas, kuris nėra numatytas Direktyvoje. Be to, teisėjų kolegija nemato pagrindo atsakovei netaikyti civilinės atsakomybės, kai atsakovė jau buvo nubausta administracine tvarka už neteisėtą teršalų išmetimą į aplinką. Administracinės atsakomybės pagal AAĮ ir civilinės atsakomybės pagrindai ir tikslai yra skirtingi. Teisės aktais nėra draudžiama asmeniui taikyti skirtingas teisinės atsakomybės rūšis už tą patį teisės pažeidimą.
25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo visas atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
27. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovas ir trečiasis asmuo nepateikė nei prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nei patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese iš atsakovės nėra priteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Edvardas Paliokas
Jurgita Sujetienė