Civilinė byla Nr. e3K-3-12-278/2018

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22510-2015-7

                                                        Procesinio sprendimo kategorija 2.5.6

                                                        (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 25 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovams L. V., V. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų įpėdiniams pareiškimo terminą bei šio termino praleidimo padarinius, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo pratęsti praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti, priteisti iš atsakovų 6762,92 Eur skolos, 2411,31 Eur palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų.
3. Ieškovas nurodė, kad P. V. pagal 2009 m. balandžio 6 d. paprastąjį vekselį buvo įsipareigojęs grąžinti ieškovui 23 200 Lt (6719,18 Eur). Skolininkui nesumokėjus pinigų pagal vekselį, ieškovas per notarą pareikalavo sumokėti skolą. Skolininkas pinigų negrąžino, todėl 2010 m. sausio 12 d. buvo išduotas Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarės D. J. vykdomasis įrašas. Vykdomajame įraše nurodyta, kad iš skolininko reikalaujama išieškoti 23 351 Lt (6762,92 Eur) bei 6 proc. metinių palūkanų nuo 2009 m. liepos 21 d. iki visiško vekselio apmokėjimo ieškovo naudai. Skolininkas, sužinojęs apie vykdomąjį įrašą, kreipėsi į ieškovą, prašydamas, kad šis neteiktų jo vykdyti antstoliui, žadėdamas atsiskaityti, prašė suteikti daugiau laiko įsipareigojimams įvykdyti. Taigi ieškovas su skolininku sutarė, kad šis privalės skolą su visomis palūkanomis grąžinti iki 2014 m. liepos 1 d. Skolininkui neatsiskaičius iki 2014 m. liepos 1 d., ieškovas 2014 m. rugpjūčio 18 d. vykdomąjį įrašą pateikė antstolių kontorai. Tik pradėjus vykdomąją bylą ieškovui tapo žinoma, kad 2012 m. balandžio 10 d. skolininkas mirė, todėl ieškovas kreipėsi į antstolį, kad vykdymo procese būtų pakeistas skolininkas. Pagal antstolio V. M. pareiškimą 2014 m. rugpjūčio 28 d. buvo priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria pradinis skolininkas P. V. pakeistas nauju skolininku – atsakovu L. V.. Antstolis V. M. 2014 m. rugsėjo 23 d., 2014 m. spalio 3 d. siuntė raginimus skolininko turto paveldėtojui L. V., tačiau pastarasis raginimų neatsiėmė. Tik 2014 m. spalio 29 d. atsakovas L. V. atvyko į antstolių kontorą, jam buvo įteikti raginimai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarties Nr. 2-36552-294/2014, vykdomojo įrašo Nr. 225/10 ir 2009 m. balandžio 6 d. paprastojo vekselio kopijos, jis buvo supažindintas su vykdomąja byla Nr. 0013/14/01154. Atsakovas L. V. atsisakė pasirašyti, kad gavo dokumentus, todėl buvo surašytas antstolio padėjėjo 2014 m. spalio 29 d. aktas. Taigi, ne vėliau nei 2014 m. spalio 29 d. atsakovas L. V., kaip skolininko įpėdinis ir turto paveldėtojas, buvo informuotas apie skolininko įsipareigojimus ieškovui.
4. Sužinojęs apie priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, atsakovas L. V. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas šią nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – antstolio V. M. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo atmesti. Iš atsakovo L. V. atskirojo skundo tapo žinoma, kad skolininko įpėdinė ir turto paveldėtoja yra ir atsakovė V. B.. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 23 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė klausimą spręsti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Iš naujo nagrinėjant bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme apie skolą buvo informuota ir atsakovė V. B., ji 2015 m. kovo 19 d. atsiliepime nurodė, kad apie ieškovo reikalavimą skolininko įpėdiniams ir antstolio V. M. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje sužinojo ne vėliau nei 2015 m. vasario 18 d., kai gavo teismo pranešimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi antstolio V. M. pareiškimo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese netenkino.
5. Taigi atsakovai, kaip turto paveldėtojai, buvo informuoti apie ieškovo reikalavimus grąžinti skolą, nors ir praleidus trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, tačiau nepraleidus naikinamojo termino, kuris baigėsi 2015 m. balandžio 10 d. Taigi, vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų – reikalavimų įpėdiniams (šioje byloje – atsakovams) pareiškimas – buvo įvykdytas nepraleidus trejų metų senaties termino.
6. Terminas nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. spalio 29 d. informuoti atsakovą L. V. o nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. vasario 18 d. – atsakovę V. B. buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovas, kaip fizinis asmuo, neturi galimybių sužinoti iš karto apie fizinio asmens mirtį, ypač tais atvejais, kai su mirusiu fiziniu asmeniu nėra palaikomi nuolatiniai ryšiai. Skolininko mirties faktas nebuvo viešinamas visuomenės informavimo priemonėse. Be to, vėlyvą pranešimą apie ieškinio reikalavimą lėmė ir atsakovo L. V. veiksmai vengiant priimti siunčiamus dokumentus. Apie atsakovę V. B. ieškovas sužinojo tik gavęs atsakovo L. V. atskirąjį skundą. Taigi, net antstolis neturėjo informacijos apie įpėdinę V. B..

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu prašymo atnaujinti terminą netenkino, ieškinį atmetė.
8. Teismas nurodė, kad pagal 2009 m. balandžio 6 d. paprastąjį vekselį P. V. buvo įsipareigojęs grąžinti ieškovui 23 200 Lt (6719,18 Eur). Ieškovas per notarą 2009 m. liepos 20 d. ir 2009 m. liepos 23 d. pareiškimais reikalavo sumokėti skolą. 2010 m. sausio 12 d. išduotas Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarės D. J. vykdomasis įrašas dėl 23 351 Lt (6762,92 Eur) bei 6 proc. metinių palūkanų nuo 2009 m. liepos 21 d. iki visiško vekselio apmokėjimo išieškojimo ieškovo naudai. Skolininkas mirė 2012 m. balandžio 10 dieną. 2014 m. rugpjūčio 18 d. ieškovas pateikė antstolių kontorai vykdomąjį įrašą dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko.
9. Civilinėje byloje Nr. 2-9419-937/2015 ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog apie skolininko mirtį sužinojo tik antstoliui pradėjus išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą. Sužinojęs šį faktą ieškovas kreipėsi į antstolį dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. 2014 m. rugpjūčio 27 d. antstolis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 23 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė klausimą spręsti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi netenkino antstolio prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, be kita ko, pažymėdamas, kad nepateikti duomenys, jog buvo kreiptasi į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pratęsimo. Antstolio padėjėjas 2014 m. spalio 29 d. surašė aktą, kuriame nurodė, jog L. V. 2014 m. spalio 29 d. atvyko į antstolių kontorą, jam buvo įteikti raginimai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, vykdomojo įrašo Nr. 225/10 ir 2009 m. balandžio 6 d. paprastojo vekselio kopijos, jis buvo supažindintas su vykdomąja byla Nr. 0013/14/01154. V. B. 2015 m. vasario 27 d. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog civilinėje byloje Nr. 2-9419-937/2015 2015 m. vasario 18 d. jai buvo įteiktas teismo pranešimas dėl atsiliepimo į antstolio prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.
10. Skolininkas mirė 2012 m. balandžio 10 d., todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2012 m. liepos 10 d. Ieškinys teismui pateiktas 2015 m. birželio 30 d., o 2015 m. spalio 5 d. pareiškimu ieškovas papildomai suformulavo prašymą dėl termino reikalavimams pareikšti pratęsimo. Taigi, pagal ieškinio pateikimo datą matyti, jog yra praleistas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas naikinamasis trejų metų terminas (suėjo 2015 m. balandžio 10 d.). Atsakovas L. V. apie ieškovo reikalavimus buvo informuotas 2014 m. spalio 29 d., o atsakovė V. B. – 2015 m. vasario 18 d. Taigi ieškinys dėl skolos priteisimo bei prašymas dėl termino atnaujinimo pateiktas praleidus trejų metų naikinamąjį terminą, tačiau apie ieškovo reikalavimus dėl skolos priteisimo atsakovai buvo informuoti dar nesuėjus trejų metų naikinamajam terminui, bet pasibaigus trijų mėnesių terminui reikalavimams pareikšti.
11. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį tik tuo atveju, jeigu ieškovas būtų pateikęs teismui prašymą dėl termino atnaujinimo iki sueinant trejų metų naikinamajam terminui – 2015 m. balandžio 10 d., ieškovo nurodyta aplinkybė – įpėdinių informavimo faktas – būtų buvusi reikšminga sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Tačiau toks prašymas iki nurodytos datos teismui nebuvo pateiktas. Tik teismas turi teisę atnaujinti terminą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, o toks prašymas teismui turi būti pateiktas per maksimalų trejų metų terminą. Praleidęs trejų metų terminą, kreditorius praranda teisę reikšti reikalavimus skolininko įpėdiniams. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas paneigti tikslus, kurių įstatymų leidėjas siekė nustatydamas reikalavimų pareiškimo terminus.
12. Konstatavus, kad suėjo naikinamasis terminas kreditoriaus reikalavimams pareikšti, spręstina, kad palikėjų turtinė prievolė įpėdiniams neperėjo paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepateko į palikimo masę. Todėl ieškovo reikalavimas dėl skolos bei palūkanų priteisimo atmestinas.
13. Net ir tuo atveju, jeigu nebūtų suėjęs naikinamasis terminas kreditorių reikalavimams pareikšti, remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, nebūtų pagrindo termino atnaujinti. 2014 m. rugpjūčio 18 d. ieškovas pateikė antstolių kontorai vykdomąjį įrašą dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko. Iš ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-9419-937/2015 matyti, kad apie skolininko mirtį bei L. V. ieškovas sužinojo tik antstoliui pradėjus išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą. Sužinojęs šį faktą ieškovas kreipėsi į antstolį dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, o antstolis 2014 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Apie V. B. ieškovas sužinojo 2014 m. lapkričio 20 d. gavęs informaciją iš antstolio. Taigi, ieškovas apie skolininko mirtį ir jo įpėdinį L. V. sužinojo laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d., o apie V. B. – 2014 m. lapkričio 20 d., tačiau prašymą dėl termino atnaujinimo teismui pateikė tik 2015 m. spalio 5 d., nors jau Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-9419-937/2015 buvo pažymėta, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas, netenkindamas antstolio prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, 2015 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-9419-937/2015 nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, jog teismas būtų atnaujinęs terminą kreditorių reikalavimams pareikšti.
14. Taigi ieškovas, žinodamas, kad turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, šia teise per maksimalų trejų metų naikinamąjį terminą nepasinaudojo. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovas, sužinojęs apie skolininko mirtį bei įpėdinius, negalėjo kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, ieškovas nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Toks ieškovo elgesys nesuderinamas su rūpestingumo, atidumo reikalavimais. Be to, ieškovas dėl vykdomojo įrašo kreipėsi 2010 m. sausio mėnesį, tačiau įrodymų, jog nuo 2010 m. būtų aktyviai domėjęsis skolos grąžinimu, nepateikė. Priešingai, pats ieškovas, duodamas paaiškinimus, nurodė, jog skolininko iš esmės nepažinojo, matė tik vieną kartą, tačiau nesiėmė jokių papildomų priemonių nuo 2010 m. susisiekti su skolininku, nesidomėjo dėl mokėtinos skolos, telefono numerio neišsaugojo, nesikreipė į direktorių, rekomendavusį suteikti paskolą skolininkui, nors iš vekselio matyti, kad pinigai turėjo būti grąžinti iki 2009 m. liepos 20 d. Taigi dėl paties ieškovo nepateisinamo pasyvumo laiku nebuvo sužinota apie skolininko mirtį. Aplinkybė, kad sutarties šalys buvo sutarusios atidėti paskolos grąžinimo terminą penkeriems metams, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, o tik paties ieškovo, suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimais.
15. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą.
16. Kolegija nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismas dėl praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimo sprendžia tik tuo atveju, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nėra nurodyta, kad teismas galėtų atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą jau praėjus naikinamajam trejų metų terminui tuo pagrindu, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytus skolininko įpėdinių informavimo veiksmus atliko nesuėjus trejų metų terminui. Tokia naikinamojo trejų metų termino taikymo apribojimo sąlyga, sprendžiant praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimo klausimą, įstatyme nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).
17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą atnaujinti terminą dėl to, kad prašymas pateiktas jau suėjus naikinamajam trejų metų terminui. Dėl šių priežasčių kolegija sprendė nepasisakyti dėl argumentų, susijusių su trijų mėnesių termino praleidimo priežastimis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

18. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti šią bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo, priteisti iš atsakovų kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. CK 5.63 straipsnio 1 dalis nustato, kad priėmę palikimą įpėdiniai gali būti informuojami apie kreditoriaus reikalavimus atliekant šiuos veiksmus: pareiškiant reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui (šis veiksmas atliekamas ne teismo keliu, kuriuo įpėdiniams pareiškiamos pretenzijos į paveldėtą turtą); pareiškiant teisme ieškinį. Kiekvienas iš šių veiksmų yra laikomas tinkamu įpėdinio informavimu. Būtent nurodyti veiksmai turi būti atlikti per trejų metų terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Šioje teisės normoje nėra nurodyta, kad teismas gali atnaujinti terminą tik tokiu atveju, jei pareiškimas teismui dėl tokio termino atnaujinimo paduotas nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjus daugiau kaip trejiems metams.
2. Toks CK 5.63 straipsnio aiškinimas (nutarties 18.1 punktas) atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009 buvo nukrypta nuo šios praktikos, tačiau vėliau laikytasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006 išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011). Pastarojo laikotarpio kasacinio teismo praktikoje toliau plėtojama nuosekli pozicija, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015). Bet kurio iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų atlikimas laikytinas teisinę reikšmę turinčiu veiksmu, nutraukiančiu CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyto naikinamojo termino eigą ir šis terminas nebegali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
3. Tinkamu pranešimu apie kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų – ir antstolio, kreditoriaus pavedimu vykdančio išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apie ieškovo reikalavimus atsakovai buvo informuoti dar nesuėjus trejų metų naikinamajam terminui. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas, nepraleidęs trejų metų naikinamojo termino (CK 5.63 straipsnio 4 dalis), tinkamai atliko CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą veiksmą – pareiškė reikalavimus atsakovams (tinkamai informavo juos apie pretenzijas į paveldėtą turtą), todėl buvo atlikti veiksmai, nutraukiantys naikinamojo termino eigą, ir šis terminas negalėjo būti taikomas.
19. Atsakovas L. V. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. P. V. mirė 2012 m. balandžio 10 d., taigi naikinamasis trejų metų terminas suėjo 2015 m. balandžio 10 d. Ieškinį teismui ieškovas pateikė tik 2015 m. birželio 29 d. Ieškovas ieškinio atsakovams iki šio termino suėjimo dienos nepateikė, nors turėjo galimybę ir dėl to ginčo byloje nebuvo (CK 5.3 straipsnis). Nuo palikimo atsiradimo dienos jau praėjo daugiau nei treji metai, o nuo tos dienos, kurią prievolė turėjo būti įvykdyta, – daugiau nei šešeri metai. Pats kreditorius šiuos šešerius metus nebuvo aktyvus, neatliko jokių vykdymo veiksmų, į antstolį kreipėsi tik po penkerių metų. Be to, ieškovas, net ir sužinojęs apie tai, kad skolininkas yra miręs, jau nuo 2014 m. lapkričio mėn. neatliko jokių veiksmų, nesikreipė į paveldėtojus, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi antstolio prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese buvo atmestas, buvo pasyvus ir nepasinaudojo savo teise pareikšti ieškinį nepraleisdamas trejų metų termino, t. y. iki 2015 m. balandžio 10 d. Dėl to prarado galimybę įgyvendinti reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2012). Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas, netenkindamas antstolio prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-9419-937/2015 nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog teismas būtų atnaujinęs terminą kreditorių reikalavimams pareikšti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad prievolės terminas buvo pratęstas nuo 2009 m. iki 2014 m.
2. Paveldėjimo teisiniai santykiai reglamentuojami nustatant specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali pratęsti šį terminą, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
3. Ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 pateiktu aiškinimu, nes nurodytos bylos aplinkybės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Palikimą atsakovas jau buvo priėmęs, o jokių svarbių priežasčių, kurios per trejų metų laikotarpį būtų ribojusios ieškovo teisę pareikšti ieškinį, nenustatyta. Ieškovas trejų metų naikinamąjį terminą praleido, palikėjo skola įpėdiniams neperėjo ir nebuvo įtraukta į paveldimo turto masę.
4. Kadangi suėjo naikinamasis terminas, tai termino atnaujinimo klausimas byloje negali būti sprendžiamas. Šis klausimas sprendžiamas tuomet, kai tenkinamos tokios sąlygos: 1) terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; 2) nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau nei treji metai. Bylos atveju nėra tenkinama ir nė viena iš sąlygų atnaujinti terminą. Įstatymas nenustato galimybės tam tikrais veiksmais nutraukti naikinamojo termino eigą.
5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės neįrodo, jog trijų mėnesių termino praleidimo priežastys yra objektyviai pateisinamos, todėl, remiantis vien ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, nebūtų pagrindo jį atnaujinti.
20. Atsakovė V. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį tik tuo atveju, jeigu ieškovas būtų pateikęs teismui prašymą dėl termino atnaujinimo iki sueinant trejų metų naikinamajam terminui, ieškovo nurodyta aplinkybė – įpėdinių informavimo faktas – būtų buvusi reikšminga sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Aplinkybė, kad kreditorius, praleidęs trijų mėnesių terminą, tačiau nepraleidęs trejų metų termino, informavo įpėdinius apie palikėjo skolas, neeliminuoja naikinamojo termino paskirties, nes vien informavimo nepakanka tam, kad toks reikalavimas būtų tenkinamas.
2. P. V. mirė 2012 m. balandžio 10 d., taigi naikinamasis trejų metų terminas suėjo 2015 m. balandžio 10 d. Ieškinį teismui ieškovas pateikė tik 2015 m. birželio 29 d. Taigi, ieškinio atsakovams iki trejų metų naikinamojo termino suėjimo dienos ieškovas nepareiškė. Todėl kasaciniame skunde nurodoma teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006; 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013) neaktuali šiai bylai, be to, nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006 nurodomas tik vienas informavimo būdas – ieškinio pareiškimas teisme, apie kitus informavimo būdus ir ar jie sukelia tapačias teisines pasekmes, kasacinis teismas nepasisakė.
4. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo tikslas – suteikti įpėdiniui informaciją apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kreditoriaus kitais būdais pareikšti reikalavimai įpėdiniams negali sukelti tų pačių pasekmių, nes kitu būdu pareikštas reikalavimas nėra ieškinys. Tai tiesiog yra informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą, tačiau ne pats reikalavimas į paveldimą turtą, kuris gali būti pareiškiamas tik per trijų mėnesių terminą arba per laikotarpį, kai teismas atnaujina šį terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl palikėjo kreditorių reikalavimų įpėdiniams pareiškimo termino bei šio termino praleidimo padarinių

21. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas, o tai reiškia, kad įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles.
22. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka.
23. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, be kita ko, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai,  t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
24. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).
25. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai neįtvirtinti trijų mėnesių termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padariniai. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto termino atnaujinimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
26. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga.
28. Aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio.
29. Nagrinėjamoje byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) palikėjas mirė 2012 m. balandžio 10 d., todėl ieškovas reikalavimus palikėjo įpėdiniams turėjo pareikšti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties, t. y. iki 2012 m. liepos 10 d.; 2) ieškovui apie palikėjo mirtį tapo žinoma tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį, kai buvo pradėta vykdomoji byla pagal vykdomąjį įrašą; 3) atsakovui L. V. apie ieškovo reikalavimus tapo žinoma ne vėliau kaip 2014 m. spalio 29 d.; 4) atsakovei V. B. apie ieškovo reikalavimus tapo žinoma ne vėliau kaip 2015 m. vasario 18 d.; 5) ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams dėl skolos priteisimo 2015 m. birželio 30 d., reikalavimą dėl praleisto termino atnaujinimo pareiškė 2015 m. spalio 5 d. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad: 1) ieškovas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti; 2) reikalavimus atsakovams pareiškė nepraėjus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinam naikinamajam terminui; 3) į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino atnaujinimo ieškovas kreipėsi praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos. Bylą nagrinėję teismai ieškovo reikalavimą dėl praleisto termino atnaujinimo atmetė konstatavę, kad ieškinio padavimo dieną buvo praleistas naikinamasis trejų metų terminas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Taigi, nagrinėjamoje byloje kyla CK 5.63 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo klausimas.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-93-684/2016, 9 punktas). Taikant CK 5.63 straipsnio 4 dalį yra galimos skirtingos faktinės situacijos, pvz.: 1) kreditorius atlieka bet kurį iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų (pareiškia reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui, pareiškia ieškinį teisme ir pan.) praleidęs trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, tačiau nepraleidęs trejų metų naikinamojo termino ir tuo pačiu metu kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo; 2) kreditorius atlieka bet kurį iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų (pareiškia reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui, pareiškia ieškinį teisme ir pan.) praleidęs trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, bet nepraleidęs trejų metų naikinamojo termino, tačiau į teismą dėl termino atnaujinimo kreipiasi šį terminą praleidęs; 3) neatlieka jokių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų, bet nepraleidęs trejų metų termino kreipiasi į teismą dėl nurodytoje teisės normoje nustatyto termino atnaujinimo ir kt.
31. Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi situacija, kai kreditorius atliko vieną iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų (pareiškė reikalavimą įpėdiniams) praleidęs trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, bet nepraleidęs trejų metų naikinamojo termino, tačiau į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi jau šį terminą praleidęs. Taigi, CK 5.63 straipsnio 4 dalies nuostata, reglamentuojanti, kad teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, aiškintina ir taikytina šių konkrečios bylos aplinkybių kontekste.
32. Kasacinis teismas, aiškindamas įpėdinių informavimo apie kreditorių reikalavimus svarbą ir CK 5.63 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo įpėdiniams tvarkos tikslus, yra pažymėjęs, kad jeigu nagrinėjant bylą dėl procedūrinio termino, nustatyto CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, atnaujinimo nustatoma, kad ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos buvo pareikštas ieškinys teisme dėl paveldimo turto, tai teismas negali taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyto naikinamojo termino, nes teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintys veiksmai – informavimas apie reikalavimus – jau yra atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011). Pažymėtina tai, kad nurodyta praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 nėra pakeista.
33. Kaip nurodyta šios nutarties 31 punkte, ieškovas, nepraėjus trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau praleidęs trijų mėnesių terminą, vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš palikėjo pateikė antstolių kontorai, ten buvo užvesta vykdomoji byla, apie ieškovo reikalavimus atsakovą L. V. informavo antstolis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys, tarp jų – ir asmenys pagal pavedimą, vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011; 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012). Atsakovei V. B. apie šiuos reikalavimus tapo žinoma ieškovui pareiškus ieškinį teisme. Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovams apie ieškovo reikalavimus dėl skolos išieškojimo tapo žinoma nepraėjus trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos (nutarties 29 punktas). Teismų nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pagrindinis CK 5.63 straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo tikslas – įpėdinių informavimas apie palikėjo skolas ir kreditoriaus siekį gauti jo reikalavimų patenkinimą iš įpėdinių – buvo pasiektas nepraėjus trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos. Kadangi minėti veiksmai atlikti praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ieškovas, siekdamas savo reikalavimų patenkinimo, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl šio termino atnaujinimo, o teismas, nagrinėdamas tokį prašymą, turėjo nustatyti, ar egzistavo svarbios priežastys, dėl kurių kreditoriaus reikalavimai įstatyme nustatytu terminu nebuvo pareikšti. Tokioje faktinėje situacijoje, kai kreditorius, praleidęs nustatytą terminą, pareiškia reikalavimus įpėdiniams, o tik po to kreipiasi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas sprendžia dėl termino jau pareikštam reikalavimui atnaujinimo, o teismui šį terminą atnaujinus, kreditorius nebeprivalo reikalavimų įpėdiniams reikšti iš naujo. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl atnaujinimo termino jau pareikštiems reikalavimams, kurie pareikšti nepraėjus trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus naikinamojo termino padarinius. Naikinamojo termino pabaigos padariniai taikytini tais atvejais, kai iki šio termino pabaigos kreditorius nėra atlikęs jokių šios nutarties 22 punkte nurodytų veiksmų ir į teismą dėl termino atnaujinimo kreipiasi šiam terminui suėjus.
34. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad CK 5.63 straipsnio 4 dalies nuostata, jog teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, reiškia, kad tais atvejais, kai įpėdinis per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos neatlieka jokių veiksmų, atitinkančių reikalavimų pareiškimą įpėdiniams, praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nebegali būti atnaujintas ir įpėdinio teisė reikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams laikoma išnykusia (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Tačiau tais atvejais, kai ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorius atlieka veiksmus, atitinkančius reikalavimų įpėdiniams pareiškimą (pvz., pareiškia ieškinį teisme dėl paveldėto turto; paduoda pareiškimą apie savo reikalavimus palikimo atsiradimo vietos notarui; apie savo reikalavimus įpėdinius informuoja per antstolį ir kt.), bet į teismą dėl termino reikalavimams pareikšti atnaujinimo kreipiasi praėjus trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos, naikinamojo termino pabaigos padariniai nebegali būti taikomi ir teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.
35. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino CK 5.63 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl atskirai nesvarstė ieškovo argumentų, susijusių su priežastimis, kodėl ieškovas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, nes konstatavo naikinamojo termino, kuriam suėjus praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimas nebegalimas, pabaigą, dėl to nepagrįstai sprendė, kad šie argumentai teisiškai neaktualūs. Apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Kasacinis teismas patyrė 5,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. pažyma). Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šių išlaidų, taip pat šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Gražina Davidonienė

                                                                      Egidijus Laužikas

                                                                      Gediminas Sagatys