Baudžiamoji byla Nr. 1A-146-531/2024

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00029-2024-2

        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2;

 (S)

        1.1.8.6.3; 1.1.8.7.1; 1.1.10.1.1; 14.1.2.4;

        14.9.3; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Jolantos Raščiuvienės, 

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,

nuteistajam S. J.,

gynėjui advokatui Irmantui Ruželei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. gynėjo advokato Irmanto Ruželės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu:

-        pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį, jam paskiriant 35 parų arešto bausmę;

-        pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, jam paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę. 

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir S. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, S. J. paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams.

Iš S. J. V. B. priteistas 3 250 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Bylos esmė

1.       S. J. nuteistas už tai, kad 2024 m. sausio 1 d. apie 2.45 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas su kitu asmeniu, su betoninės plytos dalimi išdauždamas namo prieangio lango stiklą – 180 Eur vertės, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, bei įsibrovė į V. B. namą, kur iš miegamojo kambario spintos pagrobė svetimą V. B. priklausantį turtą – 3 000 Eur grynais pinigais, 10 butelių degtinės, 5 butelius vyno, 2 butelius šampano, 5 suvenyrinius alkoholio butelius – bendros 300 Eur vertės, tokiais veiksmais įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą V. B. priklausantį turtą – 3 300 Eur vertės, taip sugadindamas ir pagrobdamas V. B. priklausantį turtą padarė nukentėjusiajam V. B. 3 480 Eur turtinę žalą.

II.       Apeliacinio skundo argumentai

2.       S. J. gynėjas advokatas I. Ruželė pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. liepos 5 d. nuosprendį ir S. J. paskirtos 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

2.1.                      Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, klaidingai konstatavo, kad S. J. atžvilgiu nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Viena jų buvo prašoma pripažinti, kad S. J. pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Nepripažindamas šios lengvinančios aplinkybės teismas pats sau prieštaravo, t. y. vienok taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes laikė, kad visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kita vertus, nepripažindamas esant lengvinančiai aplinkybei, nurodė, kad S. J. nebuvo dėl visų aplinkybių atviras ir nenurodė kartu nusikalstamoje veikoje dalyvavusio asmens. Teismas prielaidomis grindė manymą, kad S. J. gali žinoti daugiau duomenų apie kitą nusikalstamoje veikoje dalyvavusį asmenį, nei atskleidė ikiteisminiame tyrime ar teisme. Gi prielaidomis grįsti nuosprendžio negalima. Taip pat teismas klaidingai nurodė faktines aplinkybes, kad S. J. nusikalsti pasiūlė visiškai nepažįstamas asmuo. Duodamas parodymus nuteistasis nurodė, kad jis nors ir nepažino asmens, kuris pasiūlė vogti (galimai dėl turėtos psichinės ligos ar vartotų psichiką veikiančių vaistų), tačiau pastarasis asmuo su juo kalbėjosi kaip su pažįstamu, todėl S. J. nekilo dvejonių, kad jie nėra visiškai svetimi vienas kitam. Mano, kad teismo išvada, kad S. J. nurodytos pasišalinimo iš įvykio vietos aplinkybės skiriasi nuo nukentėjusiojo parodymų, nėra nusikalstamos veikos atskleidimo esminės aplinkybės. Be to, aplinkybė, kad iššokę pro langą kaltininkai ėmė bėgti į skirtingas puses nepaneigia fakto, kad jie netrukus saugioje sau vietoje galėjo susitikti.

2.2.                      Taip pat teismas nepripažino ir kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas atlygino ar pašalino padarytą turtinę žalą. Teismo nuomone, nedidelės žalos dalies atlyginimas nelaikytinas vertu taikyti lengvinančią aplinkybę S. J.. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo kontaktai nuteistajam nebuvo atskleisti, todėl žalos dalinį atlyginimą jis buvo nusprendęs atlikti ir tuo pačiu atsiprašyti prieš pirmąjį teismo posėdį, tačiau į teismą nukentėjusysis neatvyko. Tik gavęs iš teismo nukentėjusiojo duomenis, nuteistasis dalį žalos atlygino padarydamas pašto perlaidą, o susisiekęs telefonu, jo atsiprašė. Taip pat svarbu tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo, savo iniciatyva nuteistasis ėmė gydytis stacionare, todėl dėl šių objektyvių priežasčių negalėjo dirbti ir užsidirbti, atlyginti didesnės žalos dalies. Baigęs gydymą nuteistasis įsidarbino, dėl ko atsirado realus pagrindas manyti, kad dirbdamas ir gaudamas reguliarias pajamas nuteistasis žalą nukentėjusiajam atlygins.

2.3.                      Teigia, kad teismas neišklausė nukentėjusiojo nuomonės dėl bausmės skyrimo. Nukentėjusiojo interesai, pažeistų vertybių atkūrimas būtų labiau realus ir greitesnis, jei nuteistasis ne realiai atliktų ilgalaikį laisvės atėmimą, o būdamas laisvas ir dirbdamas atlygintų padarytą turtinę žalą.

2.4.                      Teismas nevertino, kad nusikalstamą veiką S. J. padarė dėl sunkios materialinės padėties. Veikos metu nuteistasis niekur nedirbo, neturėjo pajamų šaltinio, neturėjo artimųjų, kurie galėjo suteikti paramą. Mano, kad ši aplinkybė taip pat turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia.

2.5.                      Teismas nepagrįstai nustatė, kad S. J. atžvilgiu yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje su kitu asmeniu. Atkreipia dėmesį, kad S. J. suformuluotame kaltinime nėra inkriminuota bendrininkavimo aplinkybė, taip pat teismų praktikoje nėra pripažįstama, kad asmuo padarė veiką veikdamas bendrininkų grupėje, jei apie kitą asmenį nėra gauta jokių duomenų.

2.6.                      Skundžiamame nuosprendyje akcentuojama, kad nuteistasis yra teistas praeityje ir už analogiškų nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs. Iš tiesų, šie duomenys neigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau pažymėtina, kad tai tik dalis aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad S. J. padarė apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, nusikaltimu padaryta tik turtinio pobūdžio žala, kuri nebuvo labai didelė bei kurią įmanoma atstatyti kompensuojant nukentėjusiajam pinigais, nuteistasis pradėjo atlyginti žalą ir yra reali tikimybė, kad savo įsipareigojimus vykdys ir tai darys spartesniais tempais, nes nuo 2024 m. liepos 8 d. yra oficialiai įsidarbinęs, gauna (gaus) reguliarias pajamas. Nusikaltimo darymo metu S. J. vaidmuo nebuvo pagrindinis, jis buvo sukurstytas nusikalsti kito asmens. Įtakos nusikalsti turėjo sunki materialinė padėtis ir psichikos sveikatos sutrikimai, dėl kurių jis buvo labiau pažeidžiamas lengvai įtakojant pašaliniams jo elgesį (teisminio bylos nagrinėjimo metu teismas įsitikino, kad S. J. vartoja receptinius vaistus, kurie veikia psichiką). Pabrėžia, jog svarbu, kaip nuteistasis elgiasi po veikos padarymo - matyti, kad jis savanoriškai ėmė gydytis, nuo 2024 m. birželio 5 d. iki 2024 m. birželio 19 d. gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje, o nuo 2024 m. birželio 19 d. iki 2024 m. liepos 3 d. gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje. Toliau laikosi rekomendacijų ir lanko AA susirinkimus, kas leidžia pagrįstai manyti, kad žalingų įpročių yra stengiamasi atsikratyti. Be to, nuo veikos padarymo momento daugiau jokių teisės pažeidimų jis nėra padaręs, kas leidžia pagrįstai teigti, kad ir toliau S. J. nori gyventi dorai. Taigi, nuteistasis kardinaliai pakeitė savo elgesį, ko nebuvo stebima po ankstesnių teistumų, kas rodo, kad S. J. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. Be kita ko, valstybinis kaltintojas, įvertinęs byloje nustatytas reikšmingas nuteistąjį charakterizuojančias individualias aplinkybes, matė galimybę pasiekti bausmės tikslus be realaus laisvės atėmimo taikymo ir siūlė teismui S. J. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

3.       Teismo posėdyje S. J. ir jo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, o prokurorė – atmesti.

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi nuosprendis skundžiamas tik dėl S. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo, lengvinančių ir sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių buvimo ar nebuvimo, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiais klausimais.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

6.       Pateiktame apeliaciniame skunde ginčijamas teismo sprendimas nepripažinti, jog S. J. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

7.       Pažymėtina, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininkui pripažįstama tik tuo atveju, jei teismas nustato dvi faktines aplinkybes – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir jo nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenims. Taigi, norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, privalu nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, bet ir bent vieną iš minėtų alternatyvių pagrindų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013; 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-976/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019).

8.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad S. J. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, padarymo savo kaltę būtų nuoširdžiai prisipažinęs ir dėl to gailėjosi. Šią savo išvadą apylinkės teismas grindė tuo, kad S. J., nors ir prisipažino dėl įvykdytų veikų, tačiau nenurodė kartu su juo buvusio asmens detalesnių duomenų, dėl ko būtų galimybė jį identifikuoti, kritiškai vertindamas jo nurodytas aplinkybes, kad jam įvykdyti vagystę pasiūlė visiškai nepažįstamas asmuo. Be to, S. J. nurodytos pasišalinimo iš įvykio vietos aplinkybės nesutapo su nukentėjusiojo nurodytomis. Jo paties dalyvavimas nusikaltimo padaryme buvo nustatytas tik kriminalistinių tyrimų duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nurodytų aplinkybių kontekste, pagrįstai konstatavo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos lengvinančios aplinkybės nebuvimą.

9.       Atkreiptinas dėmesys, kad S. J., apklausiamas teisme, nenurodė visiškai jokių asmens, kuris neva pasiūlė jam padaryti vagystę, išvaizdos detalių, bruožų, galinčių padėti jį nustatyti. Tai akivaizdžiai rodo S. J. sąmoningą nenorą atskleisti kartu su juo dalyvavusį asmenį, o tuo pačiu ir tai, jog jo prisipažinimas ir galėjimasis nebuvo nuoširdūs.

10.       Byloje apklaustas S. J. teigė, kad iššoko pro langą. Kartu su juo buvęs vyriškis išbėgo pirmas, o jis iš paskos. Vyriškis už kampo palaukė ir jam (S. J.) padavė 650 Eur, o tada išsiskyrė. Alkoholio nesidalino. To asmens jam daugiau neteko sutikti. Gi nukentėjusysis V. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad pamatė pro virtuvės langą iššokusius du vyriškius. Pirmas jų iššokęs nubėgo (duomenys neskelbtini) link, jo beveik nematė. Kitas šokdamas, lauke parvirto, rankose jis laikė kuprinę, joje sužvangėjo buteliai. Vyriškis nubėgo į priešingą pusę, (duomenys neskelbtini) gatve link centro. Įvertinus šiuos nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymus, kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, matyti jų akivaizdūs neatitikimai. Kas vėlgi patvirtina, kad S. J. nebuvo nuoširdus, pasakodamas buvusio įvykio aplinkybes. Sutiktina, kad sprendžiant dėl padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių, minėti veiksmai nėra esminiai, tačiau jie svarbūs vertinant S. J. prisipažinimo ir gailėjimosi nuoširdumą. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad aplinkybė, jog iššokę pro langą kaltininkai ėmė bėgti į skirtingas puses nepaneigia fakto, kad jie netrukus saugioje jiems vietoje galėjo susitikti. Šie teiginiai vertintini kritiškai, tėra tik prielaidos, be to, prieštarauja paties S. J. parodymams, jog jie bėgo vienas paskui kitą, tada pasidalijo pinigus ir išsiskirstė. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad šiuo atveju tėra stengiamasi bet kokiais įmanomais būdais sušvelninti S. J. teisinę padėtį, akcentuojant jam palankius paaiškinimus apie savo elgesį darant vagystę. O tai neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuotos lengvinančios atsakomybę aplinkybės sampratos.

11.       Apeliantui turėtų būti išaiškinta, kad vien tai, jog byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nereiškia, jog asmeniui privalu taikyti ir minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Norint taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą nėra reikalaujama nuoširdaus prisipažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką. Pakanka to, kad asmuo, kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo, tiesiog pripažintų esąs kaltas, sutiktų duoti parodymus ir neatlikti tolimesnio įrodymų tyrimo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekeltų abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiktų gynėjas bei prokuroras. Teisėjų kolegija pažymi, kad abejonių turi nekelti jo paties dalyvavimo nusikaltimo padaryme fakto pripažinimas ir esminės to asmens nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Nagrinėjamu atveju buvo nustatytos visos sąlygos, leidžiančios atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, kas ir buvo padaryta. Todėl priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismo veiksmai, kai buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tačiau netaikant S. J. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės, jokių prieštaravimų nėra. Kaip jau minėta, S. J. duotų parodymų prieštaravimai nukentėjusiojo parodymams buvo dėl neesminių aplinkybių, svarbūs tik vertinant jo nuoširdumą ir galimybę išsiaiškinti kito asmens, dalyvavusio vagystėje tapatybę.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

12.       Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti S. J. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

13.       Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama kaltininko padarytos žalos savanoriškas atlyginimas ar pašalinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas savo noru pats ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina visą žalą (t.y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-345/2013).

14.       Iš bylos medžiagos matyti, kad S. J. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo V. B. atlygino tik labai nedidelę padarytos žalos dalį – 50 Eur (2 t., 129 b.l.). Todėl apylinkės teismas pagrįstai to nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo pateikti pinigų perlaidų kvitai iš kurių nustatyta, kad 2024 m. liepos 31 d. S. J. nukentėjusiajam pervedė 45 Eur žalos atlyginimą (2 t., 167-168 b.l.), o 2024 m. rugsėjo 2 d. – dar 50 Eur (2 t., 169-170 b.l.). Taip pat iki priimant šį procesinį sprendimą, apygardos teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad S. J. 2024 m. rugsėjo 17 d. pervedė į nukentėjusiojo sąskaitą dar 50 Eur sumą. Taigi, visa žala nukentėjusiajam vis dar yra neatlyginta, todėl nėra ir pagrindo taikyti S. J. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tai pat, teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, pripažinti lengvinančia aplinkybe dalinį savanorišką žalos atlyginimą, nėra teisinio pagrindo, nes nuteistojo nukentėjusiajam atlyginta žalos dalis yra santykinai nedidelė. Kaip matyti, S. J. iki šiol V. B. atlygino viso tik 195 Eur turtinės žalos, kai skundžiamu nuosprendžiu iš jo yra priteista 3 250 Eur, kas sudaro 6 procentus arba 1/16 dalį priteistos sumos. Minėtų teismo išvadų nekeičia ir tai, jog nuteistasis gydėsi stacionare, todėl negalėjo dirbti ir atlyginti didesnės žalos dalies. Pažymėtina, kad pirminis pranešimas apie įtarimą S. J. buvo įteiktas 2024 m. kovo 20 d. (2 t., 82 b.l.), jis nuo pat įtarimų pareiškimo savo kaltės neneigė ir akivaizdžiai suprato, kad turės atlyginti padarytą žalą, tačiau jokių pastangų, siekdamas teisėtais būdais gauti ir sutaupyti lėšų, kurias galėtų tam panaudoti, nesiėmė. Juk gydytis, bylos duomenimis, jis pradėjo tik nuo 2024 m. birželio 5 d. (2 t., 127 b.l.).

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės

15.       Pateiktame apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo sprendimu pripažinti S. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aiškinama, kad S. J. suformuluotame kaltinime nėra inkriminuota bendrininkavimo aplinkybė, taip pat teismų praktikoje nėra pripažįstama, kad asmuo padarė veiką, veikdamas bendrininkų grupėje, jei apie kitą asmenį nėra gauta jokių duomenų. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais apelianto teiginiais.

16.       Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

17.       Nagrinėjamu atveju, iš S. J. pareikšto kaltinimo matyti, jog jam bendrininkų grupė, kaip kvalifikuojantis požymis, inkriminuota nebuvo. Be to, asmuo, su kuriuo jis veikė kartu, nebuvo identifikuotas. Nėra esminių duomenų dėl jo psichinės būklės, pakaltinamumo ir amžiaus. Taigi, neturint jokios informacijos apie kartu su S. J. veikusį asmenį, bendrininkavimas šiuo atveju apskritai negalimas, o kartu su tuo yra negalimas ir sunkinančios, BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės taikymas sprendžiant S. J. atsakomybės klausimą.

18.       Taip pat pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, nuspręsdamas pripažinti aptariamą aplinkybę kaip S. J. atsakomybę sunkinančią, šio savo sprendimo visiškai nemotyvavo. Be kitą ko, perduodant bylą teismui, kaltinamajame akte ji S. J. inkriminuota nebuvo. Taip pat jos pripažinti prokuroras neprašė ir savo baigiamojoje kalboje. Tad šiuo atveju, skundžiamame nuosprendyje šios aplinkybės pripažinimas, kaip sunkinančios, kaltinamajam buvo siurprizinis. Nei S. J., nei jo gynėjui bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, nebuvo sudaryta galimybė dėl jos pasisakyti ir ją ginčyti ir tuo buvo pasunkinta kaltinamojo teisinė padėtis.

19.       Taigi, nustačius, jog aplinkybė, kad S. J. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, negali būti pripažinta kaip jo atsakomybę sunkinanti, todėl ji šalintina, keičiant nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl bausmės ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

20.       Pirmosios instancijos teismas, S. J. už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skyrė 35 parų arešto bausmę, o už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą – 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, S. J. paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinta 1/3 dalimi ir S. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams.

21.       Pašalinus S. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, yra pagrindas švelninti jam už minėtas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, todėl šioje dalyje nuosprendis turi būti keičiamas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

22.       Nagrinėjamu atveju S. J. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. Pagrobto turto vertė nebuvo itin didelė. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Vertinant S. J. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kas jis praeityje teistas net 10 kartų, tame tarpe ir už turtinio pobūdžio nusikaltimus, o naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Nusikalstamų veikų padarymo metu jis niekur nedirbo, tačiau šiuo metu, nuo 2024 m. liepos 9 d. yra įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., 149-153 b. l.), kurioje yra charakterizuojamas teigiamai, kaip kruopštus, pareigingas darbininkas, mandagus ir draugiškas (2 t., 165 b. l.). Nuteistasis gauna apgyvendinimo paslaugas (duomenys neskelbtini) laikinuosiuose namuose. Jų pateiktoje S. J. charakteristikoje nurodoma, kad jis visada ateina į socialinės darbuotojos paskirtas konsultacijas, vykdo visus susitarimus ir išsikeltus tikslus. Nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, jis nėra konfliktiškas, pagarbiai bendrauja su laikinųjų namų darbuotojais, gyventojais ir savanoriais (2 t., 166 b. l.). S. J. lanko AA (anoniminių alkoholikų) grupės susirinkimus (2 t., 171 b. l.). Taip pat įvertintina ir jo sveikatos būklė, jam konstatuotas (duomenys neskelbtini) (2 t., 69-70 b. l.).

23.       Pateiktame apeliaciniame skunde nurodoma, kad, kaip lengvinanti S. J. atsakomybę aplinkybė turėtų būti pripažinta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios materialinės padėties. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta. Pažymėtina, kad pajamų šaltinio neturėjimas nėra pateisinama priežastis daryti nusikalstamas veikas, juolab sukeliant žalą kitiems asmenims, todėl tai negali būti vertinama, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kiekvienas asmuo privalo stengtis gyventi nepažeisdamas įstatymų ir gauti pajamų tik teisėtais būdais.

24.       Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatytus tikslus už padarytą BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą įmanoma pasiekti S. J. paskyrus 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą – 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrinamos apėmimu būdu, nuteistajam paskiriant 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, mažintina 1/3, ir S. J. skirtina galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams.

25.       BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

26.       Teisėjų kolegija, įvertinusi S. J. gynėjo pateiktus apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas netaikyti S. J. BK 75 straipsnio nuostatų bei neatidėdamas bausmės vykdymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

27.       Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, matyti, kad S. J. yra linkęs nepaisyti įstatymų ir nusikalsti, jam prieš tai skirtos laisvės atėmimo bausmės jokios teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau vykdė nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad atidėjus jam paskirtos 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis laikysis nustatytų įpareigojimų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai S. J. atžvilgiu gali būti pasiekti tik jam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę. Pastebėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, S. J. turimą priklausomybę alkoholiui ėmė gydytis tik nuo 2024 m. birželio 5 d. (2 t., 127 b. l.), tai yra tada, kuomet jam jau buvo įteiktas kaltinamasis aktas (įteiktas 2024 m. gegužės 30 d. (2 t., 117 b. l.)), taip pat ir ieškotis darbo (dirbti pradėjo 2024 m. liepos 9 d.), o iki tol jokių veiksmų jis nesiėmė, nors nusikalstamos veikos buvo padarytos dar 2024 m. pradžioje (sausio 1 d.) Šios aplinkybės neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad viso to S. J. ėmėsi savanoriškai, norėdamas keisti savo gyvenimo būdą, elgesį, o ne tiesiog siekdamas sušvelninti jam gresiančią atsakomybę. Todėl manyti, kad atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą jis ir toliau elgsis tinkamai, laikysis įstatymų, nenusikals, stengsis atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, negalima. Šių teismo išvadų nekeičia ir tai, kad po aptariamų nusikalstamų veikų padarymo, S. J. daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarė, nes tai nėra pakankamas pagrindas atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

28.       Papildomai pažymėtina, kad proceso dalyvių nuomonė dėl galimybės S. J. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, teismui nebuvo privaloma. Būtent pats teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, sprendžia dėl šių nuostatų taikymo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. liepos 5 d. nuosprendį:

Pašalinti pripažintą S. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

S. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį paskirtą 35 parų arešto bausmę mažinti iki 30 parų.

S. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę mažinti iki 1 metų ir 9 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, S. J. paskiriant 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi S. J. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, jam paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 2 mėnesiams.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                         Valdas Ciesiūnas

                                        Algirdas Gaputis

                                        Jolanta Raščiuvienė