Civilinė byla Nr. e2A-435-516/2024
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05705-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3; 2.6.4; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3; 2.6.39.2.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. B. ir D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančio veiklą per If P&C Insurance AS filialą, ieškinį atsakovams M. B. ir D. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „Dimstana“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdantis veiklą per If P&C Insurance AS filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų M. B. ir D. V. 101 836,27 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Batita“ 2020 m. kovo 25 d. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis sudaryta naudos gavėjos – N. L. – naudai. Statomame name 2020 m. spalio 24 d. kilo gaisras. Jo metu sudegė namo stogas, apdegė sienų perdangos konstrukcijos, apdegė ir vandeniu sulietas namo vidus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) atliko neatidėliotiną informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad ugnies darbus, pažeisdami Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų PAGD direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223, 2 ir 178 punktų reikalavimus, atliko atsakovai M. B. ir D. V.. Jiems 2020 m. gruodžio 3 d. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, nurodant, kad 2020 m. spalio 23 d. nuo 08.15 val. iki 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), atsakovai sudarė sąlygas gaisrui kilti ir išplisti, nes ant gyvenamojo namo stoginės stogo atliko ugnies darbus, t. y. dujiniu degikliu lydė bituminę dangą, 5 m spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos nepašalinę ar patikimai neapsaugoję degių pastato medžiagų bei konstrukcijų, dėl to šios užsidegė ir kilo gaisras.
3. Ieškovas gaisrą pripažino nedraudžiamuoju įvykiu ir atsisakė mokėti draudimo išmoką. Dėl to draudėjas UAB „Batita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino 2020 m. spalio 24 d. įvykį draudžiamuoju ir priteisė trečiajam asmeniui N. L. iš ieškovo 101 836,27 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškovas priteistas sumas 2022 m. rugsėjo 15 d. išmokėjo N. L..
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalimi, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsižvelgiant į tai, draudikas įgijo išmokėtos draudimo išmokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus.
5. Draudėjas UAB „Batita“ ir atsakovai nebuvo sudarę rangos sutarties, tačiau draudėjas buvo sudaręs rangos sutartį su mažąja bendrija (toliau – MB) „Dimstana“, kuri savo ruožtu buvo sudariusi subrangos sutartis su atsakovais. UAB „Batita“ ir MB „Dimstana“ sudarytoje rangos sutartyje šalys susitarė, kad vykdytojas atsako tik už savo darbuotojų saugų darbų vykdymą; vykdytojas neatsako už subrangovų ar kitų trečiųjų asmenų statybos metu užsakovui padarytą žalą; subrangovai ir tretieji asmenys už statybos metu padarytą žalą atsako tiesiogiai užsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančiam per If P&C Insurance AS filialą, solidariai iš atsakovų M. B. ir D. V. 101 836,27 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad UAB „Batita“ ir atsakovai nebuvo sudarę jokios sutarties. Atsakovai nurodė, kad prilydomos dangos rangos darbus atliko kaip MB „Dimstana“ darbuotojai, o UAB „Dimstana“ teigė, kad ji, UAB „Batita“ prašymu, pasamdė atsakovus šiems darbams atlikti, tačiau nesitarė, kad M. B. ir D. V. bus priimami dirbti į MB „Dimstana“ kaip darbuotojai.
8. Teismas, remdamasis byloje esančia UAB „Batita“ ir MB „Dimstana“ statybos rangos sutartimi, pagal kurią MB „Dimstana“ vykdė statybos darbus UAB „Batita“ naudai, nustatė, kad prilydomos dangos paklojimo darbai sutartyje nebuvo numatyti.
9. Remdamasis liudytojų MB „Dimstana“ vadovo V. G., darbuotojo K. Š. parodymais, taip pat K. Š. susirašinėjimu su atsakovu M. B. SMS žinutėmis, teismas nustatė, kad kalbų apie M. B. ir D. V. įdarbinimą MB „Dimstana“ nebuvo, buvo žodžiu susitarta dėl rangos darbų atlikimo, M. B. ir D. V. dirbo savarankiškai, patys planavo darbo laiką, tarp jų ir MB „Dimstana“ nebuvo pavaldumo santykių, darbams jie naudojo savo įrankius.
10. Teismas konstatavo, kad teisinių santykių kvalifikacijos nekeičia byloje esančios MB „Dimstata“ ir atsakovų 2019 m. spalio 5 d. sutartys, kurias, tiek MB „Dimstana“ vadovo, tiek atsakovų teigimu, jie pasirašė po gaisro, prašant MB „Dimstana“, tokiu būdu siekiant išvengti nemalonumų dėl be sutarties dirbusių asmenų. Teismas nurodė, kad sutartys buvo sudarytos skubos tvarka, neatitinka jų datos bei dalis teksto. Atsižvelgdamas į tai, teismas nevertino tokių sutarčių kaip rašytinių rangos sutarčių ir nusprendė, kad M. B. ir D. V. dirbo pagal žodinę rangos sutartį, sudarytą su MB „Dimstana“.
11. Teismas priėjo prie išvados, kad draudėjas UAB „Batita“ ir atsakovai nebuvo sudarę rangos sutarties, tačiau draudėjas buvo sudaręs rangos sutartį su MB „Dimstana“, kuri savo ruožtu buvo sudariusi žodines subrangos sutartis su atsakovais. Todėl, teismo vertinimu, UAB „Batita“ ir atsakovų santykiai yra kaip užsakovo ir subrangovų.
12. Teismas nurodė, kad įstatymas nenumato galimybės užsakovui reikšti reikalavimus tiesiogiai subrangovui, jei šis sutartį yra sudaręs tik su generaliniu rangovu. Tokią reikalavimo teisę užsakovas turėtų tik tuo atveju, jeigu generalinis rangovas jam ją būtų perleidęs arba šalys iš anksto būtų numačiusios reikalavimo teisės išlygą subrangos sutartyje.
13. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. statybos rangos sutartyje, sudarytoje tarp UAB „Batita“ (užsakovės) ir MB „Dimstana“ (vykdytojos-generalinės rangovės), šalys susitarė, kad vykdytojas atsako tik už savo darbuotojų (dirbančių MB „Dimstana“) saugų darbų vykdymą; vykdytojas neatsako už subrangovų ar kitų trečiųjų asmenų statybos metu užsakovui padarytą žalą; subrangovai ir tretieji asmenys už statybos metu padarytą žalą atsako tiesiogiai užsakovui. Teismas konstatavo, kad tokiu rangos sutarties punktu MB „Dimstana“ perleido savo reikalavimo teisę į subrangovus draudėjui UAB „Batita“, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš subrangovų (šiuo atveju M. B. ir D. V.).
14. Teismas nurodė, kad ieškovas, atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, reikalavimus taikyti civilinę atsakomybę turėjo reikšti generalinei rangovei MB „Dimstana“, bet ne subrangovams M. B. ir D. V., nes jie nebuvo rangos sutarties tarp užsakovo ir generalinio rangovo šalimis, be to, 2020 m. rugsėjo 2 d. rangos sutartis, sudaryta tarp UAB „Batita“ ir MB „Dimstana“, neapėmė prilydomų stogo dangų statybos darbų.
15. Kita vertus, teismas nusprendė, kad teisę ieškovui reikalauti iš atsakovų atlyginti žalą suteikia ieškovo ir MB „Dimstana“ 2023 m. sausio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią MB „Dimstana“ perleido ieškovui teisę reikalauti iš atsakovų žalos atlyginimo dėl gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro.
16. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis prieštarauja įstatymo reikalavimams, nes rangovas perleido tokią reikalavimo teisę, kurios realiai neturėjo ir neturi, siekdamas nepagrįstai ir nesąžiningai išvengti civilinės (sutartinės) atsakomybės. Pažymėjo, kad ieškovas, atlyginęs žalą pagal draudiminį įvykį, įgijo analogiško dydžio reikalavimo teisę į generalinį rangovą MB „Dimstana“. Ieškovas, kreipęsis į MB „Dimstana“ dėl žalos atlyginimo, 2023 m. sausio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi susitarė, kad generalinis rangovas MB „Dimstana“ perleidžia ieškovui (draudikui) teisę reikalauti iš atsakovų (subrangovų) žalos atlyginimo dėl 2020 m. spalio 24 d. įvykusio draudiminio įvykio, pagal kurį ieškovas išmokėjo 101 836,27 Eur.
17. Teismas nurodė, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis).
18. Teismas pažymėjo, kad ieškovui, siekiančiam žalos atlyginimo, nepakanka pateikti tik reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Jis pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje, privalo įrodyti reikalavimo pagrįstumą.
19. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1870-562/2021 pripažino 2020 m. spalio 24 d. įvykį (gaisrą), kurio metu sudegė gyvenamasis namas, draudžiamuoju ir priteisė trečiajam asmeniui N. L. iš ieškovo 101 836,27 Eur draudimo išmoką. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-480-1120/2022 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.
20. Teismas nesutiko su atsakovais, kad gaisras kilo ne dėl jų kaltės. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovai buvo vieninteliai darbininkai, dirbę objekte iki gaisro kilimo. Be to, darbui jie naudojo degiklius ir dujų balionus hidroizoliacinės dangos tiesimui. Faktą, kad gaisrą sukėlė atsakovai, nustatė ir PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius. Patikrinimo metu nustatyta, kad ugnies darbus, pažeisdami Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, atliko M. B. ir D. V., kuriems 2020 m. gruodžio 3 d. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai bei 2020 m. gruodžio 9 d. priimti nutarimai administracinio nusižengimo byloje, atsakovams paskirtos baudos pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 525 straipsnio 1 dalį. Atsakovai jiems surašytų administracinio nusižengimo nutarimų neskundė, jie yra įsiteisėję.
21. Teismo vertinimu, ieškovas pagrindė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų visumą, todėl pripažino, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai dėl 101 836,27 Eur žalos priteisimo yra pagrįsti.
22. Teismo vertinimu, atsakovų argumentai, kad MB „Dimstana“ neperdavė jiems projektinės ir kitos dokumentacijos, neinstruktavo dėl saugaus darbo su ugnimi objekte, nereikalavo iš atsakovų pateikti leidimo dirbti su ugnimi, nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad atsakovai nuolat atlieka prilydomos stogo dangos darbus, todėl jie yra šios srities profesionalai ir kaip savarankiškai dirbantys subrangovai privalėjo išmanyti saugaus darbo reikalavimus. Teismo vertinimu, atsakovai neįrodė ir to, kad gaisras kilo dėl pastate neva parinktos faktiškai labiau degios medžiagos nei numato projektas.
23. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo patenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
24. Atsakovai M. B. ir D. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, išvadas grindė ne objektyviais ir patikimais įrodymais, o ieškovo dėstoma nepagrįsta pozicija, prielaidomis bei neteisingu materialiosios teisės nuostatų aiškinimu ir taikymu.
24.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad rangovę MB „Dimstana“ ir atsakovus siejo ne darbo teisiniai santykiai, o subrangos teisiniai santykiai pagal žodžiu sudarytą subrangos sutartį. Tuo metu niekur nedirbantys atsakovai bendravo su MB „Dimstana“ ir vykdė jos paskirtą darbą, nes jiems bendrovės atstovų buvo pažadėta, kad atsakovai bus oficialiai įdarbinti bendrovėje. MB „Dimstana“ darbo sutarties su atsakovais neįformino, neišmokėjo darbo užmokesčio, bet pareikalavo pasirašyti atgaline data parengtas, tikrovės neatitinkančias 2019 m. spalio 5 d. sutartis. Nepagrįstos teismo išvados, kad atsakovai neva dirbo savarankiškai, patys planavo darbo laiką, naudojo savo įrankius ir kt. Atsakovų darbo laiką iš esmės kontroliavo MB „Dimstana“ darbų vadovas K. Š., kuris nurodydavo kur ir kokius darbus reikia atlikti, o atsakovai, atlikę darbus, apie tai turėdavo informuoti (ir informuodavo) K. Š.. Visi darbai buvo atliekami su MB „Dimstana“ ir K. Š. perduota įranga, MB „Dimstana“ pildė dujų balionus. Tarp atsakovų ir rangovės MB „Dimstana“ realiai buvo susiklostę ne subrangos, o pavaldumo, darbo teisiniai santykiai. Tai patvirtina ir pačios rangovės pripažįstamas faktas, kad atsakovai neteikė rangovei atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, su darbais susijusių apskaitos dokumentų, prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitų, sąskaitų faktūrų ir kt. Dėl to visus reikalavimus dėl patirtos žalos (draudimo išmokos) grąžinimo ieškovė turi teisę reikšti ne atsakovams, o rangovei MB „Dimstana“, kurią siejo tiesioginiai teisiniai santykiai su draudėja UAB „Batita“.
24.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo name gaisras kilo dėl atsakovų kaltės. Atsakovams jau išvykus iš objekto kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys buvo ant namo stoginės ir kažką ten veikė (galimai ardė pastato išorinę apdailą, pylė vandenį). Gaisras pastate galėjo kilti būtent dėl kitų, tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmų. PAGD 2020 m. gruodžio 9 d. tarnybiniame pranešime tik nurodoma, kad tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl neatsargumo atliekant ugnies darbus, o 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimuose administracinio nusižengimo byloje aprašytose įvykio aplinkybėse tenurodoma, jog atsakovai galimai sudarė sąlygas gaisrui kilti ir išplisti. Jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kad gaisras kilo būtent dėl atsakovų neteisėto elgesio ar jų kaltės, byloje nėra pateikta.
24.4. Iš bylos duomenų matyti, kad statinio projekte buvo numatyta, jog pastato išorinės atitvaros ir perdanga turi būti šiltinamos akmens vata, tačiau pastatas buvo apšiltintas ekovata (biria, celiuliozės pluošto medžiaga). Taigi pastatas faktiškai buvo apšiltintas žymiai mažiau atsparia ugniai medžiaga (ekovata), nes akmens vata paprastai yra aukščiausios A atsparumo ugniai klasės. Šios ženkliai mažiau ugniai atsparios apšiltinimo medžiagos parinkimas neabejotinai turėjo įtakos tam, kad ugnis per mažiau atsparią apšiltinimo medžiagą išplito didelėje pastato dalyje ir dėl to buvo patirti žymūs nuostoliai. Visa tai pirmosios instancijos teismas ignoravo, remdamasis deklaratyviais likviduotos UAB „Batita“ direktoriaus aiškinimais, kad neva buvo panaudotos aukštesnės kokybės medžiagos, nei buvo numatyta statybos projekte.
24.5. Pirmosios instancijos teismas ignoravo tai, kad dėl įvykio (gaisro kilimo) jokiame procese iki šiol nebuvo įvertinti rangovės MB „Dimstana“ veiksmai (neveikimas) bei jos atsakomybė, rangovei neįgyvendinus bei pažeidus teisės aktų reikalavimus, kurios teisinės pasekmės negali būti perkeltos atsakovams. Pagal norminį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, net ir pasitelkus subrangovus, rangovui yra privaloma užtikrinti darbų kokybę ir saugumą, jam išlieka atsakomybė prieš užsakovą ir kitus asmenis nepriklausomai nuo subrangos sutartimi subrangovui suteiktų teisių ir pareigų apimties. Rangovė MB „Dimstana“ atsakovams neperdavė projektinės ir kitos dokumentacijos, neinstruktavo dėl saugaus darbo su ugnimi objekte, nereikalavo iš atsakovų pateikti leidimo dirbti su ugnimi.
24.6. UAB „Batita“ ir atsakovų nesiejo jokie tiesioginiai teisiniai santykiai. Užsakovė rangos sutartį sudarė tik su MB „Dimstana“. Atsakovai nedalyvavo šios sutarties rengime, jos nepasirašė, todėl rangos sutartis teises ir pareigas sukuria vien šios sutarties šalims.
24.7. Nesutinka, kad ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovus 2023 m. sausio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi rangovė perleido tokią reikalavimo teisę, kurios realiai neturėjo ir neturi, siekiant nepagrįstai ir nesąžiningai išvengti savo civilinės (sutartinės) atsakomybės. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi neteisėtai yra pakeičiama (apsunkinama) atsakovų teisinė padėtis. Remiantis teismų praktika, pradinis kreditorius (cedentas) gali perleisti tik tokią reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis buvo parengta ir pasirašyta jau po to, kai buvo inicijuota civilinė byla. MB „Dimstana“ neturėjo ir neturi realios ir galiojančios reikalavimo teisės į žalos atlyginimą dėl įvykusio draudiminio įvykio, todėl tokios tariamos teisės negalėjo perleisti ieškovui. Draudžiamojo įvykio metu rangovė MB „Dimstana“ jokių realių nuostolių nepatyrė, gaisro metu sudegė rangovei MB „Dimstana“ nepriklausantis turtas, todėl reali žala jai dėl turto praradimo nebuvo padaryta. Rangovė iki šios dienos nėra atlyginusi jokių nuostolių nei turto savininkui, nei užsakovei, nei draudimo bendrovei. MB „Dimstana“ yra ieškovo skolininkė, o neatlyginusi ieškovo patirtos žalos dėl draudimo išmokos, MB „Dimstana“ neįgijo reikalavimo teisės į atsakovus.
24.8. Nors sutartis įvardijama kaip reikalavimo teisių perleidimo sutartis, tačiau savo esme pripažintina MB „Dimstana“ skolos perkėlimo atsakovams sutartimi. Skolą perkelti atsakovams be jų sutikimo negalima, tai patvirtina, kad tokia sutartis prieštarauja teisiniam reglamentavimui ir nesukelia realių teisinių pasekmių.
24.9. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žalos (draudimo išmokos) dydis nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Ieškovo minimas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1870-562/2021 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-480-1120/2022 šioje byloje neturi prejudicinės galios. Atsakovai jokia procesine padėtimi nebuvo įtraukti į minėtos bylos nagrinėjimą, jie net nebuvo informuoti apie tokios civilinės bylos nagrinėjimą
. 25. Ieškovas If P&C Insurance AS pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Apeliantai skunde nenurodo, kokiu būdu teismas pažeidė įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisykles. Apeliantai viso proceso metu savaip interpretavo faktines aplinkybes ir byloje surinktus rašytinius įrodymus, o nepalankius rašytinius įrodymus ignoravo.
25.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad rangovę MB „Dimstana“ ir apeliantus siejo ne darbo, o subrangos teisiniai santykiai. Tiek MB „Dimstana“ vadovas V. G., tiek ir K. Š., apklausiami teismo posėdžio metu, aiškiai nurodė, kad apeliantai buvo pasamdyti kaip subrangovai, darbus jie atliko savo įrankiais, tarp apeliantų ir MB „Dimstana“ nebuvo susiklostę darbo ar kokie nors kitokie pavaldumo santykiai. Priešingai nei teigia apeliantai, tai patvirtina MB „Dimstana“ vadovo V. G. į bylą pateiktas susirašinėjimas tarp M. B. ir K. Š..
25.3. Nesutinka su apeliantais, kad, vadovaujantis CK 6.264 straipsnio nuostatomis, visus reikalavimus dėl patirtos žalos (draudimo išmokos) grąžinimo ieškovas turėjo teisę reikšti ne jiems, o rangovei MB „Dimstana“, kurią siejo tiesioginiai teisiniai santykiai su draudėja UAB „Batita“. CK 6.264 straipsnio nuostatos taikomos deliktinei, o ne sutartinei atsakomybei. Be to, darbų atlikimo metu (taip pat laikotarpiu, kuomet įvyko gaisras) MB „Dimstana“ ir apeliantų nesiejo darbo ar kitokie pavaldumo teisiniai santykiai.
25.4. Nepagrįstos apeliantų versijos, kad gaisrą galėjo sukelti kiti asmenys. PAGT patikrinimo metu nustatyta, kad ugnies darbus, pažeisdami Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, atliko atsakovai, kuriems 2020 m. gruodžio 3 d. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai bei 2020 m. gruodžio 9 d. priimti nutarimai administracinio nusižengimo byloje.
25.5. Apeliantai pagal su MB „Dimstana“ sudarytas subrangos sutartis įsipareigojo atlikti garažo stoginių sutvarkymo darbus, sumontuojant prilydomas stogo dangas. Subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams. Apeliantai nesiėmė visų įmanomų priemonių jiems patikėto turto saugumui užtikrinti bei nesilaikė įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų darbų saugumo reikalavimų.
25.6. Apeliantai neįrodė, kad gaisras kilo dėl to, kad pastate buvo parinktos faktiškai labiau degios medžiagos nei numato projektas. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad name panaudotos ekovatos degimo klasė yra mažesnė nei turėjo būti pagal projektą. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas UAB „Batita“ buvęs direktorius nurodė, kad name buvo panaudota netgi aukštesnės degimo klasės ekovata nei numatyta projekte.
25.7. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo teisę reikalauti iš apeliantų atlyginti žalą suteikia ieškovo ir MB „Dimstana“ 2023 m. sausio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Ši sutartis yra galiojanti, apeliantai reikalavimo dėl jos nuginčijimo nereiškė. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, atlyginęs žalą pagal draudiminį įvykį, įgijo analogiško dydžio reikalavimo teisę į generalinį rangovą MB „Dimstana“. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi MB „Dimstana“ perleido ieškovui teisę reikalauti žalos iš atsakovų (subrangovų) dėl įvykusio draudiminio įvykio. Sutarties šalys susitarė, kad ieškovas, kuris turi reikalavimo teisę į MB „Dimstana“, atsisako reikalavimo dėl žalos atlyginimo jos atžvilgiu, o MB „Dimstana“ perleidžia savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo į apeliantus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės
27. Byloje nustatyta, kad ieškovas If P&C Insurance AS ir UAB „Batita“ 2020 m. kovo 25 d. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis sudaryta N. L. naudai.
28. UAB „Batita“ (užsakovė) ir MB „Dimstana“ (rangovė) 2020 m. rugsėjo 2 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią MB „Dimstana“ vykdė statybos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), UAB „Batita“ naudai. Byloje nėra ginčo, kad paminėta rangos sutartis nenumatė stoginės prilydomos dangos paklojimo darbų, todėl šiuos darbus, pagal žodinę sutartį, sudarytą su MB „Dimstana“, atliko atsakovai M. B. ir D. V..
29. Statomame name 2020 m. spalio 24 d. kilo gaisras, kurio metu sudegė namo stogas, apdegė sienų perdangos konstrukcijos, apdegė ir vandeniu sulietas namo vidus.
30. PAGD, atlikęs patikrinimą, nustatė, kad ugnies darbus, pažeisdami Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, atliko atsakovai M. B. ir D. V., kuriems 2020 m. gruodžio 3 d. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, nurodant, kad 2020 m. spalio 23 d. nuo 08.15 val. iki 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), atsakovai sudarė sąlygas gaisrui kilti ir išplisti, nes ant gyvenamojo namo stoginės stogo atliko ugnies darbus, t. y. dujiniu degikliu lydė bituminę dangą, 5 m spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos nepašalinę ar patikimai neapsaugoję degių pastato medžiagų bei konstrukcijų. Atsakovams 2020 m. gruodžio 9 d. buvo surašyti nutarimai administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį, skirtos baudos.
31. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu patenkino ieškovės UAB „Batita“ ieškinį, pripažino 2020 m. spalio 24 d. įvykį draudžiamuoju ir priteisė N. L. iš ieškovo If P&C Insurance AS 101 836,27 Eur draudimo išmoką. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.
32. Ieškovas If P&C Insurance AS, kaip draudikas, išmokėjęs N. L. draudimo išmoką už apgadintą apdraustą turtą, subrogacijos teisės pagrindu (CK 6.1015 straipsnis) reikalauja išmokėtą draudimo išmoką priteisti iš atsakingų už žalą asmenų – atsakovų M. B. ir D. V..
33. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl to, ar apeliantai (atsakovai) yra atsakingi ieškovui už padarytą žalą. Apeliantų teigimu, tarp jų ir MB „Dimstana“ buvo susiklostę ne rangos, o darbo teisiniai santykiai, todėl visus reikalavimus dėl patirtos žalos (draudimo išmokos) sumokėjimo ieškovė turėjo reikšti ne jiems, o MB „Dimstana“, kaip samdančiam darbuotojus asmeniui ir kurią siejo tiesioginiai teisiniai santykiai su draudėja UAB „Batita“. Be to, nesutinka, kad ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovus 2023 m. sausio 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, taip pat nesutinka, kad jie yra atsakingi už ginčo objekte kilusį gaisrą.
Dėl MB „Dimstana“ ir apeliantus siejusių teisinių santykių
34. Kaip jau buvo minėta, UAB „Batita“ (užsakovė) ir MB „Dimstana“ (rangovė) 2020 m. rugsėjo 2 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią MB „Dimstana“ UAB „Batita“ užsakymu vykdė statybos darbus. Prilydomos stogo dangos paklojimo darbų paminėta statybos rangos sutartis nenumatė. Šiuos darbus atliko atsakovai M. B. ir D. V.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai su UAB „Batita“ nebuvo sudarę jokių sutarčių, taip pat, kad rašytinių rangos ir (ar) darbo sutarčių tarp atsakovų ir MB „Dimstana“ nebuvo sudaryta, darbus atsakovai atliko pagal žodinį jų ir MB „Dimstana“ susitarimą.
35. Apeliantai įrodinėja, kad prilydomos stogo dangos rangos darbus jie atliko kaip MB „Dimstana“ darbuotojai, nes jiems buvo pažadėta, jog jie bus įdarbinti, todėl atsakovai bendravo ir vykdė MB „Dimstana“ paskirtą darbą, jų darbo laiką kontroliavo MB „Dimstana“ darbų vadovas K. Š.. Dėl to, apeliantų teigimu, reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo ieškovas, remiantis CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, turi reikšti ne tiesiogiai jiems, o MB „Dimstana“, kaip samdančiam darbuotojus asmeniui. Savo ruožtu MB „Dimstana“ įrodinėja, kad dėl atsakovų įdarbinimo įmonėje nebuvo tartasi. Kadangi MB „Dimstana“ nevykdo prilydomos dangos klojimo darbų, šių darbų atlikimui, UAB „Batita“ prašymu, pasamdė atsakovus, todėl tarp šalių (MB „Dimstana“ ir atsakovų) susiklostė rangos teisiniai santykiai.
36. Taigi nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, ar ieškovas reikalavimą dėl padarytos žalos turėjo teisę reikšti tiesiogiai atsakovams M. B. ir D. V., ar MB „Dimstana“, pirmiausia būtina nustatyti šalis (atsakovus ir MB „Dimstana“) siejusius teisinius santykius.
37. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Tai reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atsakovams, teigiantiems, kad juos ir MB „Dimstana“ siejo žodiniai darbo teisiniai santykiai, kilo pareiga tai įrodyti.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovus M. B. ir D. V. bei MB „Dimstana“ vis tik siejo ne darbo, o rangos teisiniai santykiai.
39. Tiek MB „Dimstana“ vadovas V. G., tiek darbuotojas K. Š., apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodė, kad apeliantai buvo pasamdyti kaip subrangovai ir neigė, jog tarp jų ir MB „Dimstana“ buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas MB „Dimstana“ vadovas V. G. paaiškino, kad jokių sutarčių su atsakovais bendrovė nebuvo sudariusi, prilyginamos dangos klojimo darbams atlikti juos pasamdė bendrovės darbuotojas K. Š.. MB „Dimstana“ darbuotojas K. Š., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad pažįsta M. B., jis anksčiau dirbo statybose ir lydė dangas, todėl jam pasiūlė atlikti dangos prilydymo darbus. Byloje esantis M. B. ir K. Š. susirašinėjimas SMS žinutėmis patvirtina, kad K. Š. pasiūlė M. B. atlikti prilydomos dangos klojimo darbus ir M. B. sutiko, tačiau paminėtose žinutėse nėra jokių užuominų ir (ar) kalbų apie M. B. ir D. V. įdarbinimą MB „Dimstana“. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, paminėti bylos duomenys patvirtina, kad tarp atsakovų ir MB „Dimstana“ darbuotojo K. Š. buvo tik žodžiu susitarta dėl prilyginamos dangos paklojimo, t. y. rangos darbų atlikimo, tačiau nebuvo kalbų apie būsimą įdarbinimą bendrovėje.
40. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad PAGD atliekant tyrimą dėl kilusio gaisro, atsakovai M. B. ir D. V. raštu teikė atsakymus į PAGD jiems užduotus klausimus. Abu atsakovai nurodė, kad vykdė darbus (tiesė hidroizoliacinę dangą) objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), darbus užsakė MB „Dimstana“. Nei vienas iš atsakovų, raštu atsakydamas į PAGD klausimus, nebuvo nurodęs, kad darbus atliko kaip MB „Dimstana“ darbuotojai.
41. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019, 24 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 23 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
42. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė, kad apeliantus ir MB „Dimstana“ būtų sieję darbo teisiniai santykiai, susiklostę žodinės darbo sutarties pagrindu. Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Byloje nėra ginčo, kad atsakovams buvo pasiūlyta atlikti stoginės prilyginamos dangos paklojimo darbus, tačiau nėra įrodymų, kad MB „Dimstana“ ir atsakovai būtų vedę derybas dėl darbo sutarčių sudarymo ir kad šalys būtų sutarusios dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t. y. kad būtų aiškiai ir konkrečiai sutarę dėl atsakovų darbo funkcijų bei darbo apmokėjimo tvarkos ir dydžio bei kitų darbo santykiams būdingų elementų. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp atsakovų M. B. ir D. V. bei MB „Dimstana“ susiklostė ne darbo, o žodiniai rangos teisiniai santykiai, savo ruožtu UAB „Batita“ ir atsakovų santykiai yra kaip užsakovės ir subrangovų.
43. Nustačius, kad atsakovus ir MB „Dimstana“ siejo ne darbo, o žodiniai rangos sutartiniai teisiniai santykiai, toliau vertinama, ar ieškovas (draudikas) turėjo teisę reikalavimą dėl nukentėjusiam asmeniui atlygintos žalos (išmokėtos draudimo išmokos) subrogacijos teise reikšti tiesiogiai atsakovams, kaip UAB „Batita“ (draudėjos) subrangovams.
Dėl draudiko teisės reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo (išmokėtos draudimo išmokos) subrogacijos teise tiesiogiai atsakovams, kaip draudėjo subrangovams
44. CK 6.987 straipsnis nustato, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Subrogaciją reglamentuojančio CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai nukentėjusio kreditoriaus vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018, 23 punktas; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-684/2024, 18 punktas).
46. Taigi subrogacinė prievolė nėra nauja prievolė; draudikui perėmus draudėjo reikalavimo teisę žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis; draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teisę į žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011). Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę (ar sutartinę) atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 24 punktas).
47. Remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad ieškovas If P&C Insurance AS, išmokėjęs draudimo išmoką draudimo sutarties pagrindu, žalos atlyginimo teisiniame santykyje veikia subrogacijos pagrindu už pastato statytoją užsakovę UAB „Batita“ (draudėją), todėl, kilus ginčui, būtina nustatyti, ar ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo (išmokėtos draudimo išmokos) turėjo teisę reikšti tiesiogiai atsakovams, kaip UAB „Batita“ subrangovams, ar, kaip teigia apeliantai, rangovei MB „Dimstana“.
48. CK 6.650 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai įvykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 straipsnio 3 dalis). Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu (CK 6.650 straipsnio 4 dalis).
49. Remdamasi aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad įstatymas nenumato galimybės užsakovui (šiuo atveju UAB „Batita“) reikšti reikalavimus subrangovui (atsakovams), jei šis sutartį yra sudaręs tik su generaliniu rangovu (šiuo atveju MB „Dimstana“). Tokią reikalavimo teisę užsakovas turėtų tik tuo atveju, jeigu generalinis rangovas jam ją būtų perleidęs arba šalys iš anksto būtų numačiusios reikalavimo teisės išlygą subrangos sutartyje.
50. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, rangos sutartis buvo sudaryta tik tarp užsakovės UAB „Batita“ ir vykdytojos – generalinės rangovės MB „Dimstana“, o tarp MB „Dimstana“ ir atsakovų susiklostė žodiniai rangos teisiniai santykiai dėl prilyginamos dangos paklojimo darbų atlikimo. Nustatyta, kad užsakovės UAB „Batita“ ir vykdytojos – generalinės rangovės MB „Dimstana“ 2020 m. rugsėjo 2 d. sudarytoje statybos rangos sutartyje sutarties šalys aiškiai nustatė, kad vykdytoja MB „Dimstana“ įsipareigojo atsakyti tik už savo darbuotojų (dirbančių MB „Dimstana“) saugų darbų vykdymą. Vykdytoja neatsako už subrangovų ar kitų trečių asmenų statybos metu užsakovui padarytą žalą. Subrangovai ir tretieji asmenys už statybos metu padarytą žalą atsako tiesiogiai užsakovui.
51. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas, atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, reikalavimus taikyti civilinę atsakomybę tokiu atveju turėtų reikšti generalinei rangovei MB „Dimstana“, nes atsakovai M. B. ir D. V. nebuvo rangos sutarties tarp užsakovės UAB „Batita“ ir generalinės rangovės MB „Dimstana“ šalimis, sutarties sudaryme niekaip nedalyvavo. Tokiu atveju MB „Dimstana“, atlyginusi ieškovui šio patirtą žalą (išmokėtą draudimo išmoką), atitinkamai reikalavimą dėl žalos atlyginimo galėtų reikšti atsakovams. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui kreipusis dėl žalos atlyginimo į MB „Dimstana“, pastaroji ir If P&C Insurance AS 2023 m. sausio 25 d. pasirašė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią generalinė rangovė MB „Dimstana“ perleido ieškovui (draudikui) teisę reikalauti iš atsakovų (subrangovų) žalos atlyginimo dėl 2020 m. spalio 24 d. įvykusio draudiminio įvykio, pagal kurį ieškovas išmokėjo N. L. 101 836,27 Eur draudimo išmoką.
52. Apeliantų teigimu, ieškovas negalėjo įgyti reikalavimo teisės į atsakovus 2023 m. sausio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, nes tokia sutartimi rangovė perleido reikalavimo teisę, kurios realiai neturėjo. Be to, apeliantų teigimu, pagal savo esmę 2023 m. sausio 25 d. sutartis yra ne reikalavimo teisių perleidimo, bet skolos perkėlimo sutartis, o perkelti skolą atsakovams be jų sutikimo negalima.
53. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų skundo argumentais ir pažymi, kad MB „Dimstana“ turėjo teisę perleisti reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovui.
54. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.
55. Kaip jau buvo minėta, ieškovas If P&C Insurance AS, išmokėjęs draudimo išmoką draudimo sutarties pagrindu, t. y. atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš MB „Dimstana“, kuri, savo ruožtu atlyginusi ieškovo patirtą žalą, įgytų teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovų M. B. ir D. V.. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi šalys sutarė, kad MB „Dimstana“ perleidžia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo dėl draudžiamojo įvykio iš atsakovų, savo ruožtu ieškovas atsisakė reikšti pretenzijas subrogacijos pagrindu rangovei MB „Dimstana“ dėl išmokėtos draudimo išmokos (Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1, 3 punktai). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apeliantų skundo argumentas, kad rangovė MB „Dimstana“ reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę, kurios neturėjo, taip pat nepagrįstas skundo argumentas, kad 2023 m. sausio 25 d. sutartis savo esme yra ne reikalavimo perleidimo, o skolos perkėlimo sutartis, kurios esmė – skolininko pasikeitimas (pradinio skolininko teises ir pareigas perima naujasis skolininkas). Paminėta sutartimi, kaip jau buvo minėta, MB „Dimstana“ perleido savo turimą reikalavimo teisę į atsakovus ieškovei If P&C Insurance AS. Tokia sutartimi atsakovams nebuvo sukurta prievolė atlyginti žalą, kurios jie nebūtų turėję, jei ieškovas ir MB „Dimstana“ nebūtų sudarę reikalavimo teisių perleidimo sutarties. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovui ir MB „Dimstana“ sudarius reikalavimo teisių perleidimo sutartį iš esmės buvo išvengta tik dar vieno teisminio ginčo dėl žalos atlyginimo tarp pačios MB „Dimstana“ ir atsakovų.
56. Nepagrįstas apeliantų skundo argumentas, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimi neteisėtai buvo pakeista (apsunkinta) jų teisinė padėtis.
57. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, o CK 6.107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius, perdavęs savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovui ir MB „Dimstana“ sudarius reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pasikeitė tik kreditorius, t. y. vietoje MB „Dimstana“, kuri, atlyginusi ieškovui šio patirtą žalą (išmokėtą draudimo išmoką), turėtų teisę reikalavimą dėl atlygintos žalos nukreipti į atsakovus, įstojo If P&C Insurance AS. Apeliantai neįrodė ir nepagrindė, kaip reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymas, t. y. kreditoriaus pasikeitimas, apsunkino, suvaržė ir (ar) pablogino jų teisinę padėtį.
58. Nustačius, kad MB „Dimstana“ turėjo teisę perleisti reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovui ir kad ieškovas turi teisę reikalavimą atlyginti žalą subrogacijos teise reikšti tiesiogiai atsakovams, toliau vertintina, ar egzistuoja atsakovų civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos.
Dėl atsakovų civilinės atsakomybės
59. Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam kitam asmeniui žalos, kyla civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).
60. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (darbų atlikimo metu sukelto gaisro, nesilaikant Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų) buvo padaryta žala, pagrįstai konstatavo, kad buvo įrodytos visos M. B. ir D. V. civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovas, atlyginęs 101 836,27 Eur žalą (išmokėjęs draudimo išmoką), turi teisę jos reikalauti iš atsakovų.
61. Apeliantai, nesutikdami, kad jie yra atsakingi už padarytą žalą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog gaisras ginčo objekte kilo dėl jų kaltės, įrodinėdami, kad gaisras pastate galėjo kilti dėl kitų, tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmų.
62. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantų skundo argumentu neturi pagrindo sutikti. Bylos duomenys patvirtina, kad PAGD, atlikęs patikrinimą, nustatė, jog ugnies darbus, pažeisdami Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, atliko atsakovai M. B. ir D. V.. Atsakovams 2020 m. gruodžio 3 d. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, nurodant, kad 2020 m. spalio 23 d. nuo 08.15 val. iki 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), atsakovai sudarė sąlygas gaisrui kilti ir išplisti, nes ant gyvenamojo namo stoginės stogo atliko ugnies darbus, t. y. dujiniu degikliu lydė bituminę dangą, 5 m spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos nepašalinę ar patikimai neapsaugoję degių pastato medžiagų bei konstrukcijų. M. B. ir D. V. 2020 m. gruodžio 9 d. buvo priimti nutarimai administracinio nusižengimo byloje, paskiriant baudas pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad atsakovai jiems surašytų administracinio nusižengimo nutarimų neskundė, nutarimai yra įsiteisėję, be to, vienas iš atsakovų M. B. pripažino, kad padarė ANK numatytą administracinį pažeidimą. Įvertinęs paminėtus byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad gaisras objekte kilo būtent dėl atsakovų kaltės. Priešingai nei teigia apeliantai, fakto, kad būtent jie yra atsakingi už objekte kilusį gaisrą, nekeičia tai, kad, jų teigimu, pastato išorinės atitvaros ir perdanga buvo apšiltinti ne akmens vata, kaip kad buvo numatyta statinio projekte, o ekovata, kuri yra mažiau atspari ugniai. Visų pirma, tokiems teiginiams pagrįsti apeliantai nepateikė įrodymų (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, nepaisant to, kokia medžiaga – ekovata ar akmens vata – pastato apšiltinimui buvo pasirinkta, gaisras objekte kilo ne dėl netinkamų medžiagų pasirinkimo, o dėl atsakovų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų nesilaikymo, jiems atliekant stoginės stogo prilyginamos dangos paklojimo darbus. Taigi pastato apšiltinimui pasirinkta medžiaga (jos atsparumo ugniai klasė) šiuo atveju neturi įtakos atsakovų kaltės ir neteisėtų veiksmų vertinimui kitaip bei nemažina atsakovų atsakomybės dėl kilusio gaisro.
63. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino rangovės MB „Dimstana“ atsakomybės, šiai neinstruktavus atsakovų dėl saugaus darbo su ugnimi objekte.
64. Kaip jau buvo minėta, atsakovai M. B. ir D. V. darbus vykdė pagal žodinę rangos sutartį, sudarytą su MB „Dimstana“. Pagal tokią sutartį MB „Dimstana“ laikytina darbų užsakove, o M. B. ir D. V. – rangovais. CK 6. 692 straipsnis nustato, kad rangovas, vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus, privalo laikytis įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų aplinkos apsaugos ir darbų saugumo reikalavimų. Už šių reikalavimų pažeidimą atsako rangovas. Taigi ne užsakovė MB „Dimstana“, o patys atsakovai, kaip rangovai, vykdymai darbus, privalėjo laikytis darbų saugumo, įskaitant ir priešgaisrinių, reikalavimų.
65. Nepagrįstas apeliantų skundo argumentas, kad įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis, kuriais buvo nustatytas žalos (draudimo išmokos) dydis, neturi prejudicinės galios šios bylos nagrinėjimui, nes atsakovai jokia procesine padėtimi nebuvo įtraukti į minėtų bylų nagrinėjimą.
66. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu, pripažinęs 2020 m. spalio 24 d. įvykį draudžiamuoju, priteisė N. L. iš ieškovo If P&C Insurance AS 101 836,27 Eur draudimo išmoką. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimas paliktas nepakeistu. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad apeliantai nedalyvavo prieš tai paminėtos bylos nagrinėjime, tai nekeičia teismų nustatyto fakto, kad draudimo išmokos (žalos) dydį sudaro 101 836,27 Eur (statybos kaštai ir įvykio vietos sutvarkymas) ir ši aplinkybė nebegali būti dar kartą vertinama ir nustatinėjama iš naujo. Apeliantams neįrodžius, kad jie nėra atsakingi už padarytą žalą, taip pat neįrodžius, kad jų padaryta žala yra mažesnė, nei ieškovo išmokėta draudimo išmoka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytą ir priteistą žalą (draudimo išmoką) priteisė ieškovui If P&C Insurance AS iš už žalos padarymą tiesiogiai atsakingų asmenų – atsakovų M. B. ir D. V..
67. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė subrogaciją, rangos, reikalavimo teisių perleidimo sutartinius teisinius santykius bei civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas ir kasacinio teismo praktiką, todėl patenkinęs ieškovo If P&C Insurance AS ieškinį ir priteisęs iš atsakovų žalos atlyginimą (išmokėtą draudimo išmoką), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
68. Apeliantų M. B. ir D. V. apeliacinį skundą atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
69. Ieškovas If P&C Insurance AS, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti 1 815 Eur advokato pagalbos išlaidų. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 2024 m. gegužės 27 d. sąskaitą faktūrą ir 2024 m. gegužės 29 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymą.
70. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
71. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2024 m. gegužės mėn. (išrašyta ir apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2023 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 110,30 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 743,39 Eur (1,3 x 2 110,30 Eur). Ieškovo prašomos priteisti 1 815 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš atsakovų M. B. ir D. V., t. y. iš kiekvieno atsakovo po 907,50 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančiam veiklą per If P&C Insurance AS filialą (juridinio asmens kodas 302279548) 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovų M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteisiant iš kiekvieno atsakovo po 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus ir 50 ct).
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Vilija Mikuckienė
Antanas Rudzinskas