Civilinė byla Nr. e2-190-1115/2021
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00965-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1. 2.6.1.6.1; 2.6.5; 2.6.6.2.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 23 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,
sekretoriaujant Ivetai Danišauskaitei,
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lygmuo“ atstovui advokatui Giedriui Baziuliui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“ atstovui advokatui Evaldui Skurvydui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Osta“ atstovui advokatui Edmundui Jonušui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lygmuo“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Lemora“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Osta“ dėl trišalio tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovės UAB „Lemora“ 5 419,98 Eur ir 800 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei BUAB „Lygmuo“, priteisti iš atsakovės UAB „Lemora“ ieškovei BUAB „Lygmuo“ 6 procentus nuo priteistos sumos nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovių UAB „Lemora“ ir UAB „Osta“ solidariai 121,95 Eur žyminio mokesčio valstybei, kitą ieškinio dalį atmesti.
2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
3. 2020 m. birželio 16 d. teisme gautas patikslintas ieškovės ieškinys dėl trišalio tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2018 m. liepos mėn. 27 d. UAB „Lygmuo“, UAB „Lemora“ ir UAB „Osta“ trišalį tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą Nr. 2018/07/27-1; 2) priteisti ieškovei BUAB „Lygmuo“ iš atsakovės UAB „Osta“ 5 419,98 Eur sumą; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškovė nurodė, kad ginčijamas aktas yra negaliojantis, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms: ginčijamas aktas niekinis, nes jis yra skolos perkėlimo sutartis, nes atsakovės UAB „Osta“ skola už ieškovės atliktus statybos rangos darbus atsakovei UAB „Osta“ buvo neteisėtai ir nepagrįstai, prieštaraujančiai ieškovės kreditorių interesams ir teisėms bei nesant ieškovės sutikimo, perkelta atsakovei UAB „Lemora“; Ginčijamas aktas negalioja todėl, kad prieštarauja iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusiam Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui; Ginčijamas aktas prieštarauja CK 6.130 straipsniui; Dėl ginčijamo akto negaliojimo actio Pauliana pagrindu ieškovė nurodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu nustatytas ieškovės nemokumas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme; Įvardinti šalių veiksmai įskaitant ginčijamą sumą pažeidė kreditorių interesus ieškovės kreditorių teises ir teisėtus interesus (CK 6.66 straipsnis) ir todėl, kad būdama nemoki ieškovė dėl sudaryto ginčijamo įskaitymo tapo nemokia ir / arba jau būdama nemokia suteikė pirmenybę išimtinai kitam kreditoriui – atsakovei UAB „Osta“; Ieškovės kreditorių teisių pažeidimas konstatuojamas ir todėl, kad nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo ieškovės prievolės kreditoriams nebuvo vykdomos net iš dalies ir dėl atsakovės UAB „Osta“ neatsiskaitymo su ieškove ieškovės galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeitė ne ieškovės kreditorių naudai, ir toks ieškovės mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu, kas patvirtina, kad ginčo sandorius pažeidė ieškovės kreditorių teises; Ginčijamo sandorio šalys nelaikytinomis sąžiningomis, nes žinojo aukščiau aptartą ieškovės finansinę padėtį. Atsakovai privalėjo domėtis kita sandorio šalimi – ieškove; Ginčijamas įskaitymas atliktas jau po to, kai ieškovės buvęs vadovas pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo; Atsakovė UAB „Osta“ su ieškove piktybiškai pilnai neatsiskaitė už jos atliktus darbus, o vietoje to galimai atgaline data sudarė ginčijamą įskaitymą.
5. Atsakovė UAB „Lemora“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškovės ieškinį, pareikštą atsakovei UAB „Lemora“, atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovės UAB „Lemora“ naudai visas patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
6. Atsakovė UAB „Lemora“ atsiliepime dėl trišalio įskaitymo akto kvalifikavimo nurodė, kad nesutinka su ieškovės pozicija kvalifikuoti ginčijamą 2018 m. liepos 27 d. trišalį tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą Nr. 2018/07/27-1 kaip skolos perkėlimo sutartį. Paaiškino, kad ginčijamu įskaitymo aktu įforminti du atskiri sandoriai – reikalavimo perleidimo sandoris, sudarytas tarp atsakovių UAB „Lemora“ ir UAB „Osta“, įformintas įskaitymo 2 ir 3 punktais, ir įskaitymo sandoris, sudarytas tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Osta“, įformintas įskaitymo 1 punktu. Ginčijamo įskaitymo akto 2 ir 3 punktais susitarta tarp atsakovių UAB „Lemora“ ir UAB „Osta“ dėl atsakovės UAB „Lemora“ turėtos 5 419,98 Eur reikalavimo teisės į ieškovę perleidimo atsakovei UAB „Osta“ už 5 419,98 Eur sumą ir tokio sandorio apskaitymo šalių buhalterinėje apskaitoje. Įskaitymo akto 2 punktu įforminamos buhalterinės operacijos, nes, atsakovei UAB „Lemora“ perleidus atsakovei UAB „Osta“ reikalavimą į ieškovę, UAB „Lemora“ apskaitoje fiksuojama, kad ieškovė nebėra skolinga. Ieškovės skola perkeliama atsakovei UAB „Osta“. Įskaitymo akto 3 punktu po reikalavimo perleidimo fiksuojamas atsakovės UAB „Osta“ įsiskolinimas atsakovei UAB „Lemora“ ir atsakovė UAB „Osta“ šią sumą įsipareigoja sumokėti UAB „Lemora“ iki 2018 m. spalio 16 d. Taip atsakovė UAB „Osta“ įgijo iš atsakovės UAB „Lemora“ 5 419,98 Eur reikalavimo teisę į ieškovę UAB „Lygmuo“.
7. Atsakovės UAB „Lemora“ nuomone, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje įtvirtintu actio Pauliana pagrindu gali būti ginčijamas tik skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytas sandoris, tačiau šiuo pagrindu negali būti ginčijami trečiųjų asmenų tarpusavio sandoriai, jeigu juose nedalyvauja skolininkas, t. y. šios bylos nagrinėjimo atveju tai reiškia, kad ieškovė gali ginčyti tik įskaitymo akto 1 punktą, kuriuo atliktas įskaitymas tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Osta“, ir negali ginčyti įskaitymo akto 2 ir 3 punktų, kuriais įforminti susitarimai tarp atsakovių UAB „Lemora“ ir UAB „Osta“.
8. Atsakovės UAB „Lemora“ įsitikinimu, įskaitymo akto 2 ir 3 punktais įformintas reikalavimo perleidimo sandoris tarp atsakovių UAB „Lemora“ ir UAB „Osta“ negali pažeisti ieškovės teisių ir įtakoti jos mokumo, nes keičiasi tik kreditorius prievolėje, t. y. iš pradinio kreditoriaus UAB „Lemora“ reikalavimo teisę 5 419,98 Eur sumai į ieškovę (skolininkę) perėmė naujasis kreditorius UAB „Osta“. Ieškovei (skolininkei) neturi jokios įtakos kuriam kreditoriui (pradiniam ar naujajam kreditoriui) įvykdyti prievolę. Be to, ginčijamas įskaitymo sandoris buvo privalomas, nes ieškovė turėjo sutartinę pareigą sumokėti už statybines medžiagas ir šis atsiskaitymo sandoris buvo būtinas; ieškovė neįrodė nei buvusio ieškovės vadovo, nei atsakovių nesąžiningumo. Kadangi įskaitymo sandoris buvo būtinas ir ekonomiškai naudingas, nėra pagrindo buvusį ieškovės vadovą laikyti nesąžiningu. Atsakovių sąžiningumas yra preziumuojamas ir jį turi paneigti ieškovė. Nurodė, kad tuo metu, kai buvo sudarytas ginčijamas įskaitymo aktas, ieškovė dar vykdė veiklą, bankroto byla nebuvo keliama ir pagal tuometinę situaciją nebuvo pagrindo net įtarti, kad ieškovei bus keliama bankroto byla.
9. Atsakovė UAB „Osta“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškovės ieškinį, pareikštą atsakovei UAB „Osta“, atmesti ir priteisti atsakovės UAB „Osta“ naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsakovė UAB „Osta“ atsiliepime nurodė, kad ieškovė nepagrįstai trišalį tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą įvardija kaip skolos perkėlimo sutartį, kadangi jos turinys neatitinka CK 6.115 straipsnio esmės – trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises, o užskaitymo akte apie tokių skolininko pareigų ir teisių perėmimą nekalbama. Taip pat nurodė, kad užskaitymo aktas šalių buvo pasirašytas 2018 m. liepos 27 d., t. y. dar prieš ieškovės vadovui 2018 m. rugpjūčio 22 d. kreipiantis į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu iškelti ieškovei bankroto bylą. Atsakovė pažymėjo, kad trišalio užskaitymo akto pasirašymo iniciatore buvo UAB „Lygmuo“. Nurodė, kad UAB „Osta“ savo įsipareigojimą pagal užskaitymo aktą įvykdė – 2018 m. spalio 22 d. mokėjimo pavedimu pervedė UAB „Lemora“ 5 419,98 eurų, tokiu būdu, šiuo metu atsakovė ieškovei jokių prievolių nebeturi. Nurodė, kad pagrindo taikyti restituciją taip pat nėra, kadangi nėra CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų ginčyti sudarytą sandorį (actio Pauliana), be to, ieškovė neįrodinėja visų privalomų actio Pauliana taikymo sąlygų.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo
11. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. liepos mėn. 27 d. tarp UAB „Lygmuo“, UAB „Lemora“ ir UAB „Osta“ buvo sudarytas trišalis tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas Nr. 2018/07/27-1 (t. 1, b. l. 15), pagal kurį: 1) UAB „Lygmuo“ užskaitė 5 419,98 Eur kaip gautą mokėjimą iš UAB „Osta“ už atliktus darbus; 2) UAB „Lemora“ užskaitė 5 419,98 Eur kaip gautą mokėjimą iš UAB „Lygmuo“ už parduotas prekes; 3) UAB „Osta“ įsiskolinimas UAB „Lemora“ padidėjo 5 419,98 Eur; UAB „Osta“ įsipareigojo skolą UAB „Lemora“ sumokėti iki 2018 m. spalio 16 d. 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvęs ieškovės vadovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu iškelti ieškovei bankroto bylą (t. 1, b. l. 11), su kuriuo pateikė ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. debitorių sąrašą (t. 1, b. l. 32). Jame matyti, kad atsakovė UAB „Osta“ skolinga ieškovei. 2018 m. spalio mėn. 2 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4586-656/2018 iškėlė ieškovei UAB „Lygmuo“ bankroto bylą (t. 1, b. l. 16), bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Finresta“. Vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo pavestas funkcijas, bankroto administratorius nustatė, kad pagal bendrovės apskaitos dokumentus, atsakovė UAB „Osta“ nutarties įsiteisėjimo duomenimis (2018 m. spalio 12 d.), ieškovei skolinga 5 419,98 Eur ir iki šiol galutinai neatsiskaitė už ieškovės atliktus darbus pagal 2018 m. gegužės 14 d. statybos rangos sutartį Nr. 18/05/14 (t. 1, b. l. 27).
12. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2018 m. liepos mėn. 27 d. UAB „Lygmuo“, UAB „Lemora“ ir UAB „Osta“ trišalį tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą Nr. 2018/07/27-1, pagal kurį: 1) UAB „Lygmuo“ užskaitė 5 419,98 Eur kaip gautą mokėjimą iš UAB „Osta“ už atliktus darbus; 2) UAB „Lemora“ užskaitė 5 419,98 Eur kaip gautą mokėjimą iš UAB „Lygmuo“ už parduotas prekes; 3) UAB „Osta“ įsiskolinimas UAB „Lemora“ padidėjo 5 419,98 Eur; UAB „Osta“ įsipareigojo skolą UAB „Lemora“ sumokėti iki 2018 m. spalio 16 d.
13. Byloje kilo šalių ginčas dėl šio trišalio susitarimo negaliojimo remiantis dviem savarankiškais pagrindais, t.y. dėl to, jog šis sandoris, ieškovo teigimu, pažeidžia įstatymo imperatyvus (CK 1.80 straipsnis), ir dėl to, kad tokiu trišaliu susitarimu, ieškovo vertinimu, buvo nesąžiningai siekiama išvengti įsipareigojimų vykdymo bankroto administratoriaus atstovaujamiems bankrutuojančios UAB „Lygmuo“ įmonės kreditoriams (actio Pauliana).
14. Pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškinys buvo tenkintas abiem pagrindais.
15. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą dėl ginčijamo sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnio (imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas) numatytais pagrindais, sutiko su atsakovės argumentais, kad prievolių įskaitymas įstatymo imperatyvų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė UAB „Lemora“ visiškai pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju visos įskaitytos prievolės buvo piniginio pobūdžio, t. y. vienarūšės ir tokių prievolių įskaitymas pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį bei teismų praktiką nėra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentavo, kad nėra nustatyta ir kitų ribojimų, dėl kurių prievolių įskaitymas negalėjo būti vykdomas.
16. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovė patikslintame ieškinyje ginčijamą užskaitymo aktą kvalifikavo kaip skolos perkėlimo sutartį, nors pradiniame ieškinyje šį sandorį kvalifikavo kaip įskaitymo sandorį. Be to, dėl šio užskaitymo akto kvalifikavimo kaip įskaitymo sandorį abejonių nekilo ir apeliacinės instancijos teismui 2020 m. gegužės 5 d. priimant nutartį. Dėl teisinio ginčijamo akto kvalifikavimo abejonių nekyla ir antrą kartą bylą nagrinėjant teisme. Visos įskaitytos prievolės buvo vienarūšės, galiojančios ir vykdytinos. Tokių prievolių įskaitymas atitinka CK 6.130 straipsnio 1 dalį.
17. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.115 straipsnį skolos perkėlimo sutarties esmė yra tai, kad trečiasis asmuo pagal sutartį su kreditoriumi perima skolininko teises ir pareigas. Tačiau iš ginčijamo užskaitymo akto matyti, kad jame apskritai nėra kalbama apie skolininko teisių ir pareigų perkėlimą. Be to, ieškovė yra viena iš užskaitymo aktą sudariusių šalių, todėl jokio papildomo jos sutikimo nereikėjo, nes jos valia sudaryti šį sandorį išreikšta ir nėra ginčijama. Taigi ieškovės argumentai dėl ginčijamo akto kvalifikavimo skolos perkėlimo sutartimi atmestini kaip nepagrįsti.
18. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Osta“, kurios neturėjo jokių reikalavimų viena kitai, juolab neturėjo jokių galiojančių, apibrėžtų ir vykdytinų reikalavimų viena kitai, kaip to reikalauja įstatymas ir teismų praktika, kas, ieškovės nuomone, patvirtina, kad ginčo įskaitymas negalioja, nes įskaitymas neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų (CK 1.80 6.130 straipsniai).
19. Teismas pastebi, kad tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. UAB „Lygmuo“ atliko darbus (plieninių įdėtinių detalių tvirtinimas) užsakovės UAB „Osta“ objekte, o atsakovė UAB „Lemora“ ieškovei UAB „Lygmuo“ tiekė reikalingas medžiagas. Iš šių sutartinių santykių ir kilo šalių pareiga atsiskaityti viena su kita. Teismas pažymi, kad net jei terminas atsiskaityti ir nebuvo suėjęs, tai nereiškia, kad prievolė nėra vykdytina (CK 6.53 straipsnio 3 dalis).
20. Aplinkybė, kad atsakovė UAB „Lemora“ leido atsakovei UAB „Osta“ atsiskaityti iki 2018 m. spalio 16 d., nedaro akto negaliojančiu. Teismas pažymi, kad šis terminas (2018 m. spalio 16 d.) nėra terminas prievolei atsiskaityti už darbus ar medžiagas. Tai terminas įvykdyti užskaitymo akte nurodytą prievolę. Taigi šalims turint galiojančias, apibrėžtas ir vykdytinas vienarūšes prievoles, užskaitymo aktas atitiko CK 6.130 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Dėl sandorio negaliojimo kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms
21. Ieškovė nurodė, kad ginčijamas aktas yra negaliojantis, nes prieštarauja iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusiam Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui, kuriame buvo nustatyta, kad draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.
22. Anot ieškovės, užskaitymu aktu, kuris buvo sudarytas po bankroto bylos iškėlimo ieškovei (anot ieškovės, užskaitymo akto data suklastota), buvo vykdomos finansinės prievolės, kurias vykdyti draudžia imperatyvios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos.
23. Atsakovė UAB „Osta“ atsiliepime nurodė, kad užskaitymo aktas šalių buvo pasirašytas 2018 m. liepos 27 d., t. y. dar prieš ieškovės vadovui 2018 m. rugpjūčio 22 d. kreipiantis į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu iškelti ieškovei bankroto bylą. Nurodė, kad UAB „Osta“ savo įsipareigojimą pagal užskaitymo aktą įvykdė – 2018 m. spalio 22 d. mokėjimo pavedimu pervedė UAB „Lemora“ 5 419,98 Eur, tokiu būdu, šiuo metu atsakovė ieškovei jokių prievolių nebeturi.
24. Atsakovė UAB „Lemora“ nurodė, kad tuo metu, kai buvo sudarytas ginčijamas užskaitymo aktas, ieškovė dar vykdė veiklą, bankroto byla nebuvo keliama ir pagal tuometinę situaciją nebuvo pagrindo įtarti, kad ieškovei bus keliama bankroto byla.
25. Teismas sutinka ir su šiais atsakovių argumentais, tai patvirtina byloje turimi rašytiniai įrodymai. Ginčijamas užskaitymo aktas buvo sudarytas 2018 m. liepos 27 d., o buvęs ieškovės vadovas su pareiškimu iškelti ieškovei bankroto bylą į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 22 d.
26. Ieškovė patikslintame ieškinyje kelia prielaidą, kad užskaitymo aktas galimai buvo sudarytas atgaline data, nes ieškovės vadovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu iškelti ieškovei bankroto bylą, su kuriuo pateikė ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. debitorių sąrašą, kuriame matyti, kad atsakovė UAB „Osta“ skolinga ieškovei 7 536,02 Eur. Ieškovės teigimu, tai prieštarauja užskaitymo aktui, kuris buvo sudarytas 2018 m. liepos 27 d. Dėl to ieškovė mano, jog ginčijamas įskaitymas buvo atliktas jau po to, kai buvęs ieškovės vadovas pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo priedą – debitorių sąrašą.
27. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 5 d. nutartyje, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavo, kad tai, jog buvusio ieškovės vadovo sudarytame debitorių ir kreditorių sąraše (t. 1, b. l. 32, 42) atsakovės buvo nurodytos kaip kreditorius ir debitorius, leidžia daryti tik prielaidą, kad ginčijamas užskaitymo aktas yra suklastotas, tačiau vien šis įrodymas yra nepakankamas ieškovės teiginiams dėl įrodymo suklastojimo patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas šioms aplinkybėms išsiaiškinti ir grąžino nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo.
28. Teismui atsakovės pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad užskaitymo aktas buvo apskaitytas jų buhalterinėje apskaitoje. Šio akto apskaitymo atsakovių buhalterinėje apskaitoje momentas sutampa su užskaitymo akto data. Ieškovė papildomų įrodymų, galinčių pagrįsti, savo argumentą dėl suklastotos datos nepateikė.
29. Be to, 2020 m. lapkričio 3 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas, buvęs ieškovės vadovas nurodė, kad debitorių sąrašus sudarinėjo buhalterė (2020 m. lapkričio 3 d. garso įrašas: nuo 57.03 val. iki 57.25 min.), patvirtino, kad rengiamuose dokumentuose pasitaikydavo klaidų, todėl jie buvo taisomi (2020 m. lapkričio 3 d. garso įrašas: nuo 57.52 iki 57.59 min.), nurodė, kad užskaitymo akto iniciatorius tikriausiai buvo jis, nes dirbo UAB „Osta“ objekte, medžiagas tiekė UAB „Lemora“, todėl, kad nebūtų stabdomi darbai ir buvo sudarytas toks aktas (2020 m. lapkričio 3 d. garso įrašas: nuo 58.10 iki 58.40 min.), taip pat nurodė, kad tokių aktų sudarymas buvo įprasta praktika, reikėjo vykdyti veiklą ir taip buvo patogu (2020 m. lapkričio 3 d. garso įrašas: nuo 1.08.50 iki 1.09.25 min.), nurodė, kad aktas buvo įtrauktas į įmonės buhalteriją ir perduotas bankroto administratoriui, akcentavo, kad buhalterė debitorių sąraše nurodydama UAB „Osta“ galėjo suklysti (2020 m. lapkričio 3 d. garso įrašas: nuo 1.09.25 iki 1.10.14 min.), nurodė, kad toks užskaitymo aktas buvo sudarytas dar ir dėl to, kad UAB „Lygmuo“ banko sąskaitos galėjo būti areštuotos, o tai apsunkino atsiskaitymus, įmonei tai buvo naudinga, nes galėjo tęsti darbus (2020 m. lapkričio 3 d. garso įrašas: nuo 1.16.11 iki 1.17.17 min.), patvirtino, kad užskaitymo aktas buvo sudarytas ta data, kuri buvo nurodyta akte, t. y. 2018 m. liepos 27 d. (2020 m. lapkričio 3 d. garso įrašas: nuo 1.18.43 iki 1.19.00 min.), nurodė, kad bankroto administratorius neturėjo pretenzijų dėl jam perduotų UAB „Lygmuo“ dokumentų (2020 m. lapkričio 3 d. garso įrašas: nuo 1.20.17 iki 1.20.38 min.), paaiškino, kad tokių aktų sumas, terminus ir formuluotes derino buhalteriai, UAB „Lygmuo“ atveju, jo samdyta buhalterė R. B. (2020 m. lapkričio 3 d. garso įrašas: nuo 1.22.04 iki 1.23.29 min.).
30. 2021 m. vasario 4 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, buvusi ieškovės buhalterė nurodė, kad ji tvarkė UAB „Lygmuo“ apskaitą, patvirtino, kad buvęs ieškovės direktorius jos netvarkė (2021 m. vasario 4 d. garso įrašas: nuo 5.05 iki 5.15 min.), taip pat nurodė, kad ji sudarinėjo ir tikslino debitorių ir kreditorių sąrašus (2021 m. vasario 4 d. garso įrašas: nuo 5.30 iki 5.42 min.), be to, nurodė, kad bankroto bylos metu ji tikslino debitorių sąrašą, kuriame dėl didelių jos darbo apimčių galėjo įsivelti žmogiška klaida (2021 m. vasario 4 d. garso įrašas: nuo 16.51 iki 18.14 min.), nurodė, kad tarpusavio užskaitymo aktas buvo įtrauktas į UAB „Lygmuo“ apskaitą (2021 m. vasario 4 d. garso įrašas: nuo 16.45 iki 16.53 min.), paneigė, kad tarpusavio užskaitymo aktas galėjo būti sudarytas atgaline data 2018 m. spalio mėnesį (2021 m. vasario 4 d. garso įrašas: nuo 19.58 iki 20.04 min.) ir patvirtino, kad aktas buvo sudarytas jame nurodyta data (2021 m. vasario 4 d. garso įrašas: nuo 23.48 iki 24.07 min.), pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. debitorių sąraše buvo nurodytas teisingas įmonių sąrašas, tačiau buvo taisomos sumos. Pataisytas sąrašas buvo teikiamas Vilniaus apygardos teismui, kuriame buvo nagrinėjama ieškovės bankroto byla (2021 m. vasario 4 d. garso įrašas: nuo 25.30 iki 31.27 min.).
31. Taigi liudytojai (buvęs ieškovės vadovas ir buvusi ieškovės buhalterė) teismo posėdžio metu nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 17 d. debitorių sąraše buvo įsivėlė klaida. Jokių įrodymų paneigiančius šiuos liudytojų paaiškinimus ieškovė nepateikė. Taip pat ieškovė nepateikė jokių kitų papildomų įrodymų, jog ginčijamo akto data suklastota. Dėl to atmestini ieškovės argumentai dėl ginčijamo akto datos kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas rėmėsi šiuo debitorių sąrašu keldamas bankroto bylą, nepakanka faktui apie suklastotą ginčijamo akto datą konstatuoti.
Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų
32. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtinosios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).
33. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Dėl to ieškovė, teikdama ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sąlygų buvimą, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą.
34. Teismo vertinimu, ieškovės bankroto administratorius, kreipdamasis į teismą su ieškiniu ir siekdamas apginti bankrutavusios bendrovės kreditorių interesus, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, taip pat nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė nors ir neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio (tokia prievolė nėra nustatyta įstatyme), tačiau jai iš esmės šį sandorį buvo būtina sudaryti siekiant vykdyti veiklą.
35. Sprendžiant klausimą dėl kreditorių teisių pažeidimo ieškovė nurodė, kad sandoris jas pažeidė. Ieškovė nurodė, kad ieškovė, būdama nemoki, ginčijamu aktu suteikė pirmenybę išimtinai vienam kreditoriui – atsakovei UAB „Osta“. Iš su 2018 m. rugpjūčio 22 d. pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Lygmuo“ pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad ieškovė turėjo įsipareigojimų kreditoriams, kuriuos turėjo įvykdyti ženkliai anksčiau, nei turėjo įvykdyti įsipareigojimus atsakovei.
36. Teismo vertinimu, nors ieškovė faktiškai buvo nemoki ginčijamo sandorio sudarymo metu (2018 m. liepos 27 d.) (bankroto byloje Nr. eB2-4586-656/2018 duomenys), tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia pagrindo teigti, jog ginčijamas aktas pažeidė kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus.
37. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartyje sutiko su atsakovės UAB „Lemora“ argumentais, jog sprendžiant dėl ginčijamo sandorio negaliojimo dėl actio Pauliana pagrindų, teismas turi išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus bei paties sandorio pobūdį.
38. Pagal kasacinio teismo praktiką tokie įskaitymo sandoriai, kurie yra būtini ir ekonomiškai naudingi, yra galimi ir negali būti pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Juk buvo atsiskaityta už statybines medžiagas, naudojamas ieškovės veikloje vykdant rangos darbus. Ieškovė, panaudojusi medžiagas darbams atlikti, turėjo gauti apmokėjimą už darbus iš savo užsakovų. Todėl tai yra ekonomiškai naudingas sandoris, įprastas tiek ieškovės, tiek atsakovių veikloje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).
39. Pažymėtina, kad ieškovė turėjo sutartinę pareigą sumokėti už statybines medžiagas ir šis atsiskaitymo sandoris buvo būtinas. Šiuo atveju įskaitymo sandoris buvo būtinas ir ekonomiškai naudingas UAB „Lygmuo“, nes ši galėjo tęsti veiklą. Sutiktina su atsakovių argumentais, kad tuo metu, kai buvo sudarytas ginčijamas užskaitymo aktas, ieškovė dar vykdė veiklą ir bankroto byla nebuvo keliama (šias aplinkybes patvirtina liudytojų paaiškinimai, UAB „Lemora“ pateiktas sąskaitos išrašas).
40. Teismas atkreipia šalių dėmesį, jog teismo posėdžio metu tiek buvęs UAB „Lygmuo“ vadovas, tiek buvusi UAB „Lygmuo“ buhalterė nurodė, jog tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktų praktika buvo dažnai naudojama priemonė statybų sektoriuje. Anot liudytojų, ginčijamas užskaitymo aktas buvo sudarytas buvusio ieškovės vadovo iniciatyva. Buvęs vadovas nurodė, kad tuo metu bendrovė dirbo užsakovės UAB „Osta“ objekte ir ieškovei buvo reikalingos medžiagos, kurias tiekė UAB „Lemora“. Ieškovė negalėjo atsiskaityti su UAB „Lemora“ dėl areštuotų sąskaitų. Kadangi UAB „Osta“ buvo skolinga ieškovei, ieškovės iniciatyva ir buvo sudarytas ginčijamas aktas. Taigi šis užskaitymo aktas, tikėtina, naudingas labiausiai buvo ieškovei, o ne atsakovėms (CPK 185 straipsnis).
41. Dėl atsakovių sąžiningumo pažymėtina, kad atsakovių nesąžiningumas nėra preziumuojamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2020 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, yra konstatavęs kad sutartinių įsipareigojimų pažeidimas pats savaime neturėtų būti vertinamas kaip suponuojantis skolininko kontrahento - trečiojo asmens pareigą veikti aktyviai – rinkti informaciją apie skolininko finansinę būklę ir kitus kreditorius; dėl šios aplinkybės reikšmės turi būti sprendžiama įvertinus bylos aplinkybių visumą.
42. Atsižvelgiant į paminėtą teismo praktiką, laikytina, jog atsakovių nesąžiningumo konstatavimui nepakanka vertinimo, jog atsakovės turėjo pareigą domėtis ieškovės finansine būkle (nemokumu) ir galimybe sudaryti sandorį. Nagrinėjamu atveju, užskaitymo aktas buvo sudarytas tuo metu, kai nebuvo iškelta bankroto byla ir viešojoje erdvėje nebuvo informacijos apie tai. Taip pat pažymėtina, kad minėtas sandoris buvo naudingas ieškovei, kas leido tęsti veiklą. Be to, tiek ieškovės buvęs vadovas, tiek buhalterė patvirtino, jog šie sandoriai buvo įprasti statybų sektoriuje ir šis užskaitymo aktas nebuvo vienintelis, sudarytas ieškovės. Taigi teismas nenustatė ir atsakovių nesąžiningumo.
43. Nors teismas nustatė keletą actio Pauliana taikymo sąlygų (žr. sprendimo 34 punktą), tačiau nenustatė kreditorių teisių pažeidimo bei atsakovių pažeidimo. Nesant bent vienos actio Pauliana taikymo sąlygos, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų, pareikštų šiuo pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Šalys, kurių naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokatų, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalys teismui pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
45. 2020 m. lapkričio 3 d. UAB „Lemora“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo iš BUAB „Lygmuo“ priteisti 1633,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro: 1) 871,20 Eur išlaidų, patirtų bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) 217,80 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą; 3) 544,50 Eur išlaidų, patirtų iš naujo bylą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
46. 2020 m. lapkričio 3 d. UAB „Osta“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo už atstovavimą ir teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme iš BUAB „Lygmuo“ priteisti 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
47. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, taip pat į tai, kad jos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, iš ieškovei administruoti skirtų lėšų išieškomos visos atsakovių bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
48. Nors ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), tačiau jai kyla pareiga, atmetus ieškinį, sumokėti teismo turėtas pašto išlaidas. Apie apeliacinės instancijos teisme turėtas pašto išlaidas duomenų nėra. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (pašto išlaidos) pirmosios instancijos teisme, sudaro 22,63 Eur. Dėl to ši suma priteistina iš ieškovei administruoti skirtų lėšų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“ (juridinio asmens kodas 233623430) naudai iš ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lygmuo“ (juridinio asmens kodas 302343036) administruoti skirtų lėšų 1 633,50 Eur (tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Osta“ (juridinio asmens kodas 300562661) naudai iš ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lygmuo“ (juridinio asmens kodas 302343036) administruoti skirtų lėšų 1 600 (tūkstantį šešis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lygmuo“ (juridinio asmens kodas 302343036) administruoti skirtų lėšų 22,63 Eur (dvidešimt du eurus 63 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Indrė Savkinienė