Civilinė byla Nr. 2-1190-769/2020
Proceso Nr. 2-06-3-09647-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.5; 3.2.6.1
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,
sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,
vertėjaujant V. R.,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji gotika“ atstovams D. R., J. V. P.,
atsakovui A. V., jo atstovei advokatei E. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji gotika“ ieškinį atsakovui A. V. dėl darbuotojui permokėtų sumų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė teismui pateikė ieškinį prašydama priteisti iš atsakovo 550,03 Eur permokėto darbo užmokesčio ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovė nesutinka su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriuo nuspręsta išieškoti A. V. iš UAB „Naujoji Gotika“ 199,97 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų ( sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai), bei išieškoti A. V. iš UAB „Naujoji Gotika“ 319,95 Eur (atskaičius mokesčius) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką. Tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad A. V. dirbs statinio specialių statybos darbų vadovu 8 valandas per dieną, o UAB „,Naujoji Gotika“ jam mokės 1605,00 Eur (neatskaičius mokesčių) mėnesinę algą. Darbo santykiai nutraukti 2019-09-30. Šalys susitarė, kad UAB „,Naujoji Gotika“ A. V. darbo sutarties nutraukimo dieną sumokės galutinį darbo užmokestį 1605,00 Eur, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurios suma yra 1129,50 Eur. Susitarime taip pat nustatyta, tad nuo visos darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas sumos UAB ,,Naujoji Gotika“ išskaičiuos pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas ir perves juos į atitinkamus valstybės biudžetus, o likusią sumą perves į atsakovo A. V. sąskaitą banke. Darbo santykių metu atsakovui išmokėta 10384,19 Eur suma, kurią sudaro darbo užmokestis, priedai ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ieškovė atsakovui yra sumokėjusi 10934,19 Eur, t. y. 550.03 Eur daugiau, nei priklauso. Darbo sutartyje nebuvo numatyta, jog ieškovė atsakovui mokės priedus ar premijas. Ieškovė mokėjo atsakovui kompensacijas. 2019 metų balandžio - liepos mėnesiais kompensacijos dydis buvo - 200,00 Eur. 2019 metų rugpjūčio mėn. atsakovas statybos darbus koordinavo ir prižiūrėjo tik viename objekte - daugiabučiame name, esančiame Druskininkų g. 7, Palangoje, todėl 2019 metų rugpjūčio mėn. atsakovui ir nebuvo papildomai skiriama kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nėra aišku, kodėl ieškovė UAB ,,Naujoji Gotika“ pati geranoriškai (sprendimui neįsiteisėjus) pervedė dalį išieškoto darbo užmokesčio, nes ieškinyje šie motyvai nenurodyti. Ieškovė UAB ,,Naujoji Gotika“ nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas A. V. nedirbo kilnojamojo pobūdžio darbo 2019 m. rugpjūčio mėnesį. 2019-09-23 d. ieškovė pervedė atsakovui 350 Eurų avansą, tačiau paskirtyje nenurodė detalesnio paaiškinimo, kokios tai paskirties avansas. Ieškovė, pateikdama ieškinį, pateikė ir išrašą apie pinigų pervedimą banko pavedimu atsakovui, tačiau šie duomenys Darbo ginčų komisijai nebuvo perduoti nagrinėjimo metu. Kadangi ieškovė uždelsė atsiskaityti su atsakovu, todėl Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2019-12-19 sprendimu buvo išieškota 319,95 Eurų netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką iš ieškovės UAB ,,Naujoji Gotika“.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas D. R., bendrovės vadovas, paaiškino, kad 2019 m. rugsėjį sumokėjo atsakovui 350 Eur avansą, dalį darbo užmokesčio. Galutinis atsiskaitymas įvyko 2019-10-14. Iki tol buvo mokamas atlyginimas ir avansas. Permoka buvo padaryta 2019-10-14. 550 Eur suma susideda iš 199 Eur darbo ginčų komisijos neteisėtai priteistos sumos ir 350 Eur avanso permokos. Darbo sutartyje buvo aptartas atlyginimas, mokėtinas už darbą. Iš pradžių atsakovas dirbo Palangos objekte, po to Kelmės rajone, dėl to mokėjo jam priedus. Po to atsakovas dirbo dviejuose objektuose Klaipėdoje ir Palangoje. Rugpjūčio mėnesį atsakovas dirbo tik Palangoje, todėl priedų nebepaskyrė. Priedų skyrimo aiškios tvarkos nėra. Susitarimo dėl priedo mokėjimo darbo sutartyje nebuvo. Atsakovas paskirtas dirbti objektuose įsakymais. Jokio susitarimo dėl nuomos neturėjo. Ieškovės įmonėje dirbo ukrainiečiai, tačiau kur jie gyveno, nežino. Atsakovas pasiūlė ukrainiečiams gyventi pas savo uošvę. Ieškovės atstovas J. V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė buvo atsiskaičiusi su atsakovu, tačiau darbo ginčų komisijai nebuvo pateikusi dokumento apie 350 Eur mokėjimą, taigi, ir priteistas palūkanas, ir lauko priedą ieškovė buvo sumokėjusi. Yra sumokėta 550 Eur per daug, todėl šią sumą prašo priteisti ieškovei iš atsakovo. Lauko priedas atsakovui už paskutinį mėnesį nepriklausė. Ieškovė sumokėjo atsakovui darbo ginčų komisijos priteistą sumą todėl, kad buvo įpareigota sprendimą įvykdyti skubiai.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai keitė savo paaiškinimus, pradžioje nurodydami, kad 350 avansas, išmokėtas 2019-09-23, buvo darbo užmokesčio dalis, vėliau teigė, jog avansas ne su darbo santykiais susijusi, bet ūkio reikmėms skirta išmoka, už kurią atsakovas turėjo atsiskaityti, tačiau neatsiskaitė; atsakovas už kurą mokėdavo grynais, po to jam buvo grąžinamos lėšos ir pan.
Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad rugpjūčio mėnesį sumokėta 1300 Eur, rugsėjo 23 d. pervesti 350 Eur, kurių paskirtis neįvardinta, 2019-10-14 pervesta 1249,27 Eur. 350 Eur suma nenurodyta buhalterinėje apskaitoje, mokesčiai už šią sumą neapskaityti. Darbo ginčų komisijai nebuvo pateikti mokėjimai apie 199 Eur ir 350 Eur. 350 Eur buvo mokami nuolat ir įvardijami, kaip avansas, tačiau šie pinigai buvo perduoti V. U. už komunalinių paslaugų mokėjimą. Rugsėjo mėnesį priedas nebuvo priskaičiuotas, nors dirbo tokiomis pat sąlygomis, kaip ir rugpjūčio mėnesį (viename objekte Palangoje). Atlyginimo pakėlimą D. R. pažadėjo žodžiu. Pinigus, nesusijusius su darbo užmokesčiu, gaudavo nuo 2019-06-21. Buvo įvardyta kaip avansas už medžiagų pirkimą. Trys mokėjimai po 350 Eur nepagrįsti niekuo; jis šiuos pinigus nuimdavo ir atiduodavo kitam asmeniui už nuomą. Su ieškove atsiskaitydavo, pateikdamas sąskaitas-faktūras su savo parašais ir vardiniais antspaudais, pagrindžiančias išlaidas. Ne savo pasirašytų sąskaitų neteikdavo. Atsakovo teigimu, su jo parašais yra 8 ieškovės pateiktos sąskaitos. Kitos ne jo.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, teigė, jog palaiko darbo ginčų komisijos sprendimą. Ieškovė sumokėjo 199 Eur sumą. Be to, ieškovė darbo ginčų komisijai nebuvo pateikusi dalies dokumentų, taigi nebuvo sąžininga atsakovo atžvilgiu. Atsakovas žinojo, jog buvo reikalinga apgyvendinti keturis ukrainiečius ir surado jiems gyvenamąsias patalpas, už kurias ieškovė mokėjo 350 Eur nuomą, todėl atsakovui pervesti 350 Eur rugsėjo mėnesį buvo už nuomą V. U.. Kadangi susitarimas dėl nuomos buvo žodinis, ieškovė, pervesdama pinigus į atsakovo sąskaitą, nurodydavo, jog pervedamas avansas. 1400 Eur buvo skirti nuomai už keturis mėnesius apmokėti. Atsakovas išlaidas, susijusias su medžiagų pirkimu, pagrįsdavo pateikdamas sąskaitas su savo parašais ir spaudais. Advokatės teigimu, ieškovės prašomos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteistos, nes ieškovę atstovavo ne advokatas ir ne advokato padėjėjas.
Teismas
konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarp bylos šalių 2019-01-10 sudaryta darbo sutartis Nr. 126, pagal kurią šalys susitarė, kad A. V. dirbs statinio specialių statybos darbų vadovu 8 valandas per dieną, o UAB „,Naujoji Gotika“ jam mokės 1605,00 Eur (neatskaičius mokesčių) mėnesinę algą (t. 1, b. l. 83-85). 2019-09-30 UAB ,,Naujoji Gotika“ direktoriaus įsakymu A. V. atleistas iš darbo nuo 2019-09-30 šalims susitarus dėl darbo sutarties nutraukimo (t. 1, b. l. 92). 2019-09-30 Susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. 20019/09-01 šalys susitarė, kad UAB ,,Naujoji Gotika“ A. V. darbo sutarties nutraukimo dieną sumokės galutinį darbo užmokestį 1605,00 Eur, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurios suma yra 1129,50 Eur; susitarime taip pat nustatyta, kad nuo visos darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas sumos UAB ,,Naujoji Gotika“ išskaičiuos pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas ir perves juos į atitinkamus valstybės biudžetus, o likusią sumą perves į atsakovo A. V. sąskaitą banke per 7 dienas nuo susitarimo sudarymo dienos (t. 1, b. l. 86-88). 2019-09-19 ieškovė sumokėjo atsakovui 1300 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta DU už 2019-07 ir avansas, 2019-10-14 ieškovė sumokėjo atsakovui 1247,29 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama Galutinis atsiskaitymas (t. 1, b. l. 93-94, 124, 126). Iš pažymos apie paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2019-10-14 ieškovė atsakovui išmokėjo 10 384,19 Eur (t. 1, b. l. 95). 2019-07-31, 2019-06-28, 2019-05-31, 2019-04-30, 2019-03-29 direktoriaus įsakymais dėl kompensacijos skyrimo atsakovui skirtos 200 Eur, 200 Eur, 200 Eur ir 160 Eur kompensacijos bei 269 Eur, 269 Eur, 269 Eur priedai (t. 1, b. l. 101-111). 2019-03-20 ieškovė atsakovui sumokėjo 942,14 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta DU už 2019-02 (t. 1, b. l. 116-117). 2019-04-16 ieškovė sumokėjo atsakovui 1102,14 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta DU už 2019-03 (t. 1, b. l. 118-119). 2019-05-16 ieškovė sumokėjo atsakovui 1250,13 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta DU už 2019-04 (t. 1, b. l. 120). 2019-06-21 ieškovė atsakovui sumokėjo 1300,04 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta DU už 2019-05 (t. 1, b. l. 121). 2019-07-19 ieškovė atsakovui sumokėjo 1300,04 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta DU už 2019-06 (t. 1, b. l. 122). 2019-08-23 ieškovė atsakovui sumokėjo 1300,04 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta DU už 2019-07 (t. 1, b. l. 123). 2019-09-23 ieškovė sumokėjo atsakovui 350 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta avansas (t. 1, b. l. 125). 2019-12-12 ieškovė sumokėjo atsakovui 199,97 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta Su darbo santykiais susijusios išmokos pagal 2019-11-19 DGK sprendimą Nr. DGKS-7203 (t. 1, b. l. 127). Iš A. V. sąskaitos išrašo už laikotarpį 2019-05-01 – 2020-01-31 matyti, kad ieškovė 2019-05-03 atsakovui pervedė 43 Eur, 2019-06-21 – 350 Eur, 2019-06-26 – 200 Eur, 2019-07-23 – 350 Eur, 2019-07-31 – 25 Eur, 2019-08-09 – 26,58 Eur, 2019-08-23 – 396,70 Eur, 2019-09-06 – 15 Eur, 2019-09-12 – 25 Eur, 2019-09-17 – 20 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta avansas medžiagų pirkimui arba avansas statybinėms medžiagoms, arba avansas statybinių medžiagų pirkimui (t. 1, b. l. 151). Iš buhalterės pateiktos teismui lentelės matyti, jog ieškovė įsigijo prekių už 1451,70 Eur (t. 2, b. l. 4-34), D. R. tai įvardina kaip A. V., darbdavio reikmėms pirktų medžiagų sąskaitos, 1451,70 eurų sumai. Ieškovė buvo sudariusi darbo sutartis su Ukrainos Respublikos piliečiais (t. 2, b. l. 36-47).
Teismo posėdžio metu liudytoja V. U. paaiškino, kad su atsakovu yra pažįstama, atsakovas jai pasiūlė apgyvendinti keturis ukrainiečius. Nuomą mokėdavo atsakovas kiekvieno mėnesio 23 dieną, po 350 Eur. Šie asmenys dirbo statybose. Žinojo, kad ukrainiečiai yra iš atsakovo darbovietės. Jie gyveno pas ją 2019 m. vasarą. Dėl nuomos buvo žodinis susitarimas. Suprato, kad nuomą mokėjo darbovietė. Nuomojo atskirą namelį. Teismo posėdžio metu liudytojas H. P. (H. P.) paaiškino, kad ieškovė yra jo darbdavė, atsakovas buvo brigadininkas, jis nurodė, kur gyventi. Praeitų metų gegužės mėnesį atvyko į Lietuvą, ir jį atsakovas apgyvendino Giruliuose. Visą vasarą ten gyveno. Kas mokėjo už nuomą, nežino. Su moterimi, pas kurią gyveno, bendravo. Ji neprašė mokėti nuomos. Sutartyje nebuvo aptarta apgyvendinimo sąlygos. Nebuvo kalbos, kiek mokėti už pragyvenimą. Po trijų mėnesių išvažiavo į Šilutę. Ten darbdavys parodė butą, kur gyvens, už nuomą liudytojas nemokėjo. Atsakovui prašant, padėdavo ir dirbdavo kitus darbus išeiginėmis dienomis; dirbo vieną ar dvi dienas. Už papildomus darbus nemokėdavo. Kur gyvendavo, ten šiek tiek padėdavo tvarkytis namuose. Trise gyveno kambaryje, vienas virtuvėje, nes virtuvė buvo didelė. Patys nieko neįrenginėjo gyvenamoje vietoje. Šilutėje gyvena keturiese dviejų kambarių bute. Teismo posėdžio metu liudytojas S. R. paaiškino, kad darbdavį ir brigadininką pažįsta. Gyveno pas brigadininką, kuris atvežė juos pas savo uošvę. Gyveno nuo gegužės iki spalio mėnesio. Kas mokėjo už nuomą, nežino, jis pats už nuomą nemokėjo Kad bus nemokamas gyvenamasis plotas, pažadėjo darbdavys. Dirba apie pusantrų metų, niekada nemokėjo už nuomą. Atsakovas atvažiuodavo su žmona pas žmonos motiną ( moterį, pas kurią jie gyveno). Šilutėje už nuomą moka darbdavys. Kiti yra atlikę papildomų darbų atsakovui, o jis ne. Teismo posėdžio metu liudytojas M. P. (M. P.) paaiškino, kad atsakovas buvo darbų vykdytojas. Kai dirbo, gyveno jie kaimelyje. Atsakovas ir darbdavys ( D.) juos nuvežė ir apgyvendino. Nuomos mokesčio nemokėjo. Kas mokėjo ir kokia buvo kaina, nežino. Gyveno keturiese. Papildomus darbus dirbo atsakovo prašymu, už tai nebuvo mokama. Dirbo du- tris- keturis kartus. Teismo posėdžio metu liudytojas V. P. (V. P.) paaiškino, kad atsakovą ir ieškovės atstovą pažįsta. Gyveno Giruliuose, gyvenamąją vietą surado darbų vykdytojas. Nuomos nemokėjo, kas ir kiek mokėjo, nežino. Mano, kad nuoma atskaitoma iš darbo užmokesčio. Darbo užmokestis buvo sutartas nuo išdirbio, konkretaus atlyginimo nebuvo. Nebuvo nurodoma, kad iš darbo užmokesčio atskaitoma už pragyvenimo išlaidas. Jis papildomų darbų atsakovo prašymu nedirbo, ar kiti dirbo, nežino. Teismo posėdžio metu liudytoja R. B. paaiškino, kad dirba buhaltere, tvarko ieškovės buhalteriją. Neturi dokumentų, kad buvo paskaičiuotos neteisingos išmokos atsakovui. Pavedimų ji nedaro, tik atlieka skaičiavimus. Nuomos sutartys nebuvo pateiktos. Išskaitos už nuomą iš darbo užmokesčio nebuvo daromos. Atsakovui nieko neišrašinėdavo, pavedimai buvo daromi per banką. Buvo mokamas darbo užmokestis ir kartais avansas darbo išlaidoms, už kurias turėjo būti pristatytos sąskaitos. Nuomos sutartis su V. U. nebuvo pristatyta. Įmonei nenaudinga nenurodyti nuomos išlaidų. Paskutinį mėnesį atsakovui nebuvo išrašytas įsakymas dėl lauko priedų, dėl to lauko priedai nebuvo apskaičiuoti. Netesybų neskaičiavo. Darbo užmokesčio avansas yra apmokestinamas. Paskutinis 350 Eur avansas įtrauktas kaip ūkio išlaidos, tačiau jokių sąskaitų už šią sumą nebuvo pateikta.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. DGKS-7293 nusprendė A. V. reikalavimus UAB „Naujoji Gotika“ tenkinti iš dalies ir išieškoti A. V. iš UAB „Naujoji Gotika" 199,97 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų. Sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai; išieškoti A. V. iš UAB „Naujoji Gotika" 319,95 Eur (atskaičius mokesčius) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką; kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Komisija konstatavo, kad A. V. per visą laikotarpį turėjo būti išmokėta 10584,16 Eur atskaičius mokesčius, o išmokėta 10384,19 Eur, darbdavys nepagrįstai darbuotojui nepriskaitė 200 Eur kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą 2019 m. rugpjūčio mėnesį.
Ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovo 550,03 euro permokėto darbo užmokesčio. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė keitė savo poziciją, nurodžiusi, kad 550,03 Eur susideda iš 199,97 Eur sumokėtos nepriemokos pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą ir 350 Eur avanso išlaidų ūkio reikmėms ( o ne darbo užmokesčio avanso).
DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu <...> darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus <...> darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (7 dalis). Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (6 dalis). Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent buvo susitarta kitaip. DK 127 straipsnio 6 dalis numato, kad kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais. DK 144 straipsnio 8 dalis nustato, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už kitokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos.
Ieškovė atsakovui 2019 m. kovo-liepos mėnesiais priskaičiuodavo ir mokėdavo kompensaciją už kilnojamo pobūdžio darbą; balandžio-liepos mėnesiais kompensacijos dydis buvo 200.00 Eur. Ieškovė atsakovui 2019 m. rugpjūčio mėn. tokios kompensacijos nepriskaitė. Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad rugpjūčio mėnesį jis tebedirbo Druskininkų g.7, Palangoje, jo darbo sąlygos, vieta ir pobūdis nepasikeitė. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovui komandiruotės išlaidos nebuvo mokamos, atsakovo gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, darbo vieta buvo Palangoje, liepos mėnesį atsakovui buvo išmokėta kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą, todėl 200 Eur kompensacija turėjo būti išmokėta ir už rugpjūčio mėnesį. Ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių ieškinio reikalavimus dėl išieškotos 199,97 Eur ( atskaičius mokesčius) kompensacijos neteisėtumo, nepagrįstumo ir pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė atsakovui per visą darbo laikotarpį turėjo išmokėti 10584,16 Eur atskaičius mokesčius (10384,16 Eur + 200,00 Eur). Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad ieškovė iki Komisijos sprendimo buvo išmokėjusi 10384.19 Eur, taigi ieškovė buvo neišmokėjusi 199.97 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių sumų (10584.16 Eur - 10384,19 Eur), kurios iki šio sprendimo priėmimo atsakovui jau yra sumokėtos.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ne tik pačios ieškovės po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo pervestas atsakovui 199,97 Eur su darbo santykiais susijusių išmokas, bet ir 350 Eur „permokėto darbo užmokesčio“, vėliau teigdama, kad tai buvo ne darbo užmokesčio avansas, bet avansas ūkio išlaidoms, už kurį atsakovas neatsiskaitė. Atsakovo teigimu, 4 mėnesius po 350 Eur ieškovė jam pervedinėjo nuompinigius U., juos vadindama „ūkio reikmėms“, jokių dokumentų atsiskaityti už pervedamus nuompinigius neprašė.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.447 straipsnio 1 dalį nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). UAB „Naujoji gotika“ direktoriui veikiant pagal jam, kaip bendrovės vadovui, keliamus reikalavimus dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, bendrovės buhalterinėje apskaitoje turėjo būti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys nuomos santykius su V. U. bei nuompinigių mokėjimą nuo 2019 metų birželio iki 2019 metų rugsėjo mėnesio,- tokie dokumentai teismui pateikti nebuvo. Iš bylos šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu bei liudytojų parodymų matyti, kad ieškovės įmonėje dirbo Ukrainos piliečiai, kurie 2019 metų vasarą gyveno Giruliuose, liudytojos V. U. namuose. Liudytojos V. U. parodymais nustatyta, kad kas mėnesį už keturis nuomininkus iš atsakovo ji gaudavo po 350 Eur, buvo mokama kas mėnesį (nuo birželio iki rugsėjo) po 20 mėnesio dienos. Iš teismui pateiktos buhalterės lentelės nustatyta, kad ieškovė atsakovui 350 Eur mokėjo „ūkio reikmėms“ 2019-06-21, 2019-07-23, 2019-08-23, 2019-09-23, t.y., po 20 kiekvieno mėnesio dienos. Atsakovas patvirtino liudytojos teiginius, kad būtent jis keturis mėnesius mokėjo už ukrainiečius nuompinigius. Atsakovo teigimu, nuompinigius jam pervesdavo ieškovė. Ukrainos piliečiai, apklausti liudytojais teismo posėdžio metu patvirtino, kad už nuomą nemokėjo, vienas iš liudytojų (M. P.) paaiškino, kad atsakovas ir darbdavys ( D.) juos nuvežė ir apgyvendino Giruliuose. Netikėti liudytojo parodymais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į liudytojų parodymus, teigiančius, kad ieškovės vadovas D. pats juos nuvežė ir apgyvendino pas liudytoją V. U., ieškovės teiginiai, kad, neva, 350 Eur buvo mokami ne nuomai, bet ūkio reikmėms, už kurias atsakovas turėjo atsiskaityti, bet iki galo neatsiskaitė, kur gyveno ukrainiečiai, kas už juos mokėjo, nežino ir t.t., atmestini, kaip neteisingi, melagingi, prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams, prieštaraujantys logikai.
Atsakovas patvirtino, kad ieškovo pervedami 350 Eur buvo naudojami V. U. patalpų nuomai apmokėti. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė pervesdavo jam ir pinigus statybinių medžiagų pirkimui,-už pirktas statybines medžiagas atsakovas atsiskaitydavo, pateikdamas sąskaitas-faktūras su savo parašais. Teismas iš ieškovės išreikalavo pirminius išlaidas patvirtinančius dokumentus, įvardytus kaip „A. V. darbdavio reikmėms pirktų medžiagų sąskaitos, 1451,70 Eur sumai“. Iš pateiktų kvitų, sąskaitų A. V. nurodė, kad jis ieškovei pateikė 2019-06-17 už 3,52 Eur, 2019-06-25 už 3,94 Eur, 2019-07-11 už 53,74 Eur, 2019-07-18 už 3 Eur, 2019-07-26 už 6,80 Eur, 2019-08-05 už 15,83 Eur, 2019-08-07 už 3,95 Eur, 2019-09-13 už 7,55 Eur. Atsakovo teigimu, visos kitos sąskaitos, kvitai ir pan., yra ne jo ( nėra jo parašo). Pažymėtina, kad 20 iš 28 teismui pateiktų sąskaitų yra išrašytos rugsėjo mėnesį, nors darbo santykiai tarp bylos šalių galutinai nutrūko 2019-09-30, jau 2019-08-26 ir 2019-09-12 Pranešimais apie darbo sutarties nutraukimą, D. R. nurodė A. V., kad jo darbo funkcijos tapo perteklinės ir jis bus atleistas iš užimamų pareigų ir pan., todėl mažai tikėtina, kad prieš pat savo darbo santykių nutraukimą A. V. remontavo įmonės automobilius, pirko įmonei spausdintuvą Šiauliuose, Telšiuose pirko lemputę ar Utenoje štampuotas alkūnes. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, šalių, liudytojų paaiškinimų matyti, kad ieškovės į atsakovo sąskaitą pervesta 1400 Eur suma nepagrįsta jokiomis sąskaitomis, kas patvirtina byloje nustatytas aplinkybes dėl faktiškų nuomos santykių 2019 metų birželio-rugsėjo mėnesiais buvimo, nuompinigių V. U. už ieškovės darbuotojus mokėjimo. Bendrovės direktoriaus ir/ar buhalterės teiginiai, kad jiems „neapsimoka“ slėpti išlaidas, kad didėjant išlaidoms, mažėja mokesčiai ir pan., neanalizuotini, nes tiesioginės reikšmės nagrinėjamam ginčui jie neturi,- teismui nesvarbu, dėl kokių priežasčių ne visos ūkinės operacijos buvo tinkamai įformintos.
Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ieškovė nuomojosi gyvenamąsias patalpas iš V. U. keturių Ukrainos piliečių, savo darbuotojų, apgyvendinimui. Liudytoja apklausta R. B. patvirtino, kad nuomos sutartis tarp ieškovės ir V. U. pateikta buhalterijai nebuvo. Laikytina, kad UAB Naujoji gotika“ ne visos ūkinės operacijos buvo įformintos, ne visi ūkines operacijas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti į buhalteriją. Nors teismo posėdžio metu liudytoja apklausta buhalterė ir teigė, kad jai nereikia kas mėnesį suvedinėti balanso, tačiau iš jos pateiktų lentelių apie išmokėjimus ūkio reikmėms matyti, kad „balansas“ nesuvedamas daugiau kaip metus,- nėra tinkamai vedami duomenys pagal avansines apyskaitas ir atsiskaitymus už išmokėtus avansus, nevedama apskaita pagal atskaitingus asmenis ir t.t.
Pažymėtina, kad pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal šio straipsnio 2 dalį už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. CPK numato:„ jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui“. Teismas įgyvendindamas teisingumą gali priimti atskirąją nutartį pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, nustatęs nusikalstamos veikos požymius, tačiau pagrindinė teismo funkcija yra išspręsti individualų ginčą, o ne kvalifikuoti nusikalstamas veikas. Suinteresuotiems asmenims išaiškintina, jog jie turi teisę asmeniškai įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teisėsaugos įstaigas dėl, jų manymu, padarytos nusikalstamos veikos. Taip pat ieškovei išaiškintina, jog ji turi galimybę pateikti trūkstamus dokumentus buhalterinei apskaitai bei sumokėti nesumokėtus mokesčius įstatymų nustatyta tvarka bei ištaisyti padarytas buhalterinės apskaitos klaidas.
Įvertinusf aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog su atsakovu ieškovė tinkamai ir laiku neatsiskaitė, todėl jos ieškinys kaip nepagrįstas atmestinas. Atsakovui nors ir pavėluotai, 199,97 Eur su darbo išmokomis susijusi suma buvo sumokėta. Liko nesumokėtos už nesavalaikį atsiskaitymą priskaičiuotos netesybos. Atsižvelgiant į teismų praktiką, nurodančią, jog net ir priimdamas sprendimą, kuriuo iš esmės pritariama darbo ginčų komisijos sprendimui, teismas turi sprendimo rezoliucinėje dalyje pakartoti darbo ginčų komisijos sprendimo rezoliucinę dalį, t. y. ginčą išspręsti iš esmės, įvertinus tai, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas, atsižvelgiant į tai, jog dalį 2019 metų lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimo Nr.DGKS-7203 ieškovė įvykdė ir pervedė A. V. 199,97 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, atsakovui A. V. iš ieškovės UAB „Naujoji gotika“ priteistina 319,95 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką suma.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat ir išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str.). Ieškinį atmetus atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 800 Eur advokato išlaidų,- prašymas tenkintinas, ši suma priteistina atsakovui iš ieškovės.
Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 11,33 Eur, todėl ši suma priteistina Valstybei iš ieškovės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Gotika“, įmonės kodas 180880930, 319,95 Eur ( trys šimtai devyniolika eurų 95 ct) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką ir 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti Valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Gotika“, įmonės kodas 180880930, 11,33 Eur (vienuolika eurų 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Rasa Augustė