Civilinė byla Nr. 3K-3-282/2014

Teisminio proceso 2-30-3-00350-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 128.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 26 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Birutės Janavičiūtės (pranešėja), 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarties ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ skundą dėl antstolės N. V. veiksmų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl to, kokia tvarka nagrinėtinas skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolio patvarkymą atsisakyti priimti skundą, konstatavus, kad jis paduotas praleidus įstatyme (CPK 512 straipsnyje) nustatytą dvidešimties dienų terminą.

Pareiškėjas 2013 m. birželio 5 d. pateikė teismui skundą dėl antstolės N. V. veiksmų ir prašė: 1) panaikinti antstolės 2013 m. gegužės 31 d. patvarkymą, kuriuo atsisakytas priimti UAB „Molesta“ 2013 m. gegužės 20 d. skundas kaip pateiktas praleidus nustatytą terminą; 2) patenkinti UAB „Molesta“ skundą dėl antstolės veiksmų.

Pareiškėjas nurodė, kad iš antstolės 2013 m. gegužės 31 d. patvarkymo neaišku, ar antstolė netenkino UAB „Molesta“ skundo dėl antstolės veiksmų, ar atsisakė jį priimti. Antstolės patvarkymas yra neteisėtas, nes 2013 m. gegužės 19 d. buvo sekmadienis, todėl paskutinė diena skundui pateikti buvo 2013 m. gegužės 20 d. (pirmadienis), taigi pareiškėjas apskundimo termino nepraleido.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 12 d. nutartimi UAB „Molesta“ skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad iš 2013 m. gegužės 31 d. antstolės patvarkymo matyti, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir neprašė antstolės šį terminą atnaujinti; konstatavo, kad nebuvo įvykdyti CPK 510 straipsnio 2 dalies reikalavimai.

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį.

Teismas, nurodęs, kad pareiškėjas prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį grindžia argumentu, jog 2013 m. gegužės 20 d. skundas pateiktas nepraleidus CPK nustatyto dvidešimties dienų termino, o pareiškėjas turi teisę skųsti antstolės veiksmus, kuriais atsisakoma priimti skundą, pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodo skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų. Vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, teismas nurodė, kad skundas dėl antstolio veiksmų visų pirma turi būti pateikiamas antstoliui; nustatęs, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas laikėsi šiai bylų kategorijai įstatymo nustatytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų į antstolę N. V., kurios veiksmus siekia apskųsti, konstatavo, kad pareiškėjas pirmiau nurodytos tvarkos nesilaikė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą dėl antstolės veiksmų. Kartu teismas pažymėjo, kad, skundžiama nutartimi atsisakius priimti pareiškimą, pareiškėjo teisė skųsti antstolės veiksmus nebuvo suvaržyta, ši teisė, kurią pareiškėjas turi įgyvendinti laikydamasis pirmiau nurodytos tvarkos, išliko. Apylinkės teismas pareiškėjo skundą nagrinėtų tik tuo atveju, jei antstolė atsisakytų jį patenkinti. Teismas sprendė, kad argumentai dėl 2013 m. gegužės 20 d. skundo pateikimo laiku, sprendžiant skundo dėl antstolės veiksmų priėmimo klausimą, nenagrinėtini.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartis, klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti UAB „Molesta“ skundą dėl antstolės N. V. veiksmų.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Teismai apribojo kasatoriaus teisę kreiptis į teismą, pasunkino šios teisės įgyvendinimą. Skundžiamose nutartyse nurodyti argumentai prieštarauja suformuotai teismų praktikai dėl skundų dėl antstolių veiksmų padavimo tvarkos, užkirstas kelias panaikinti neteisėtų antstolės veiksmų padarinius. Įstatymo nenustatytas pakartotinio skundo padavimo dėl antstolio patvarkymo, kuriuo jis atsisakė patenkinti jau paduotą skundą, reikalavimas, taigi teismai nustatė naują, teisės aktams prieštaraujančią skundų dėl antstolio veiksmų padavimo tvarką. Patvarkymu atsisakiusi patenkinti skundą, antstolė, vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 2 dalimi, privalėjo persiųsti skundą su vykdomąja byla apylinkės teismui (antstolei to nepadarius, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis su skundu į apylinkės teismą), o teismas – priimti pareiškimą ir išnagrinėti skundą.

Pagal teismų išaiškinimus, pateikus skundą dėl antstolio veiksmų ir antstoliui patvarkymu atsisakius jį tenkinti, naujas patvarkymas (kuriuo atsisakyta tenkinti skundą) taip pat turi būti skundžiamas ne teismui, o antstoliui. CPK nedetalizuota antstolio atsisakymo priimti skundą apskundimo tvarka, todėl taikytina įstatymo analogija – CPK 510 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų. Be to, nurodymas pareiškėjui pakartotinai kreiptis į antstolę pažeidžia bendruosius proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), prieštarauja teisingumo, protingumo principams, konstitucinei teisei kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnis); nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo BUAB „Sapnų sala“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-549/2013). CPK 510 straipsnio 2 dalies tikslas – ginčo dėl antstolio veiksmų išsprendimas per nustatytą terminą nepasiekus teismo – šiuo atveju nepasiektas; apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai riboja pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, nes, jais vadovaujantis, antstolis dėl kiekvieno naujo skundo galėtų priimti patvarkymą jo netenkinti arba nepriimti ir taip užkirsti kelią asmeniui ginti savo pažeistas teises.

Pareiškėjas neturėjo pareigos prašyti atnaujinti praleistą terminą, nes skundas antstolei paduotas jo nepraleidus; neprivalėjo iš naujo antstolei skųsti 2013 m. gegužės 31 d. patvarkymo, kuriuo netenkintas skundas, paduotas antstolei dėl jos veiksmų; turėjo teisę paduoti skundą teismui, kuris privalėjo šį nagrinėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – iš naujo nenustatinėja faktinių aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas tik patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino įstatymą. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio, reglamentuojančio skundo dėl antstolio veiksmų padavimą, 1 ir 2 dalių aiškinimo ir taikymo.

Dėl vykdymo proceso dalyvio teisės kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą, antstoliui atsisakius priimti skundą dėl jo veiksmų, konstatavus, kad praleistas įstatyme šiam procesiniam veiksmui atlikti nustatytas terminas

Kasatorius teigia, kad šią bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 510 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai atsisakė priimti kasatoriaus skundą dėl antstolės N. V. veiksmų, dėl to buvo pažeista jo konstitucinė teisė į teisminę gynybą.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konstitucinės teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. v. E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-199/2011). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta ar paneigta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. liepos 2 d., 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimus). Be to, situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (žr., pvz., Tserkva Sela Sosulivka. v. Ukraine, no. 37878/02, judgment of 28 February 2008; Zylkov v. Russia, no. 5613/04, 21 June 2011). Valstybės taikomi teisės į teismą ribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jei jie nesuvaržys ar nesusilpnins asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė, jos ribojimai turi atitikti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr., pvz., Guérin v. France, judgment of 29 July 1998, Reports 1998-V, p. 1867, § 37) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. E. v. I. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-551/2013).

CPK 510 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami šio kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas inter alia veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo BUAB „Sapnų sala“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-549/2013). Taigi, nors konstitucinė teisė kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų ribojama tam tikra sąlyga – pažeista teisė gali būti apginta tik tuo atveju, jei asmuo į teismą kreipiasi laikydamasis įstatyme nustatytos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos – teisėjų kolegija pabrėžia, kad šios tvarkos laikymasis negali būti pernelyg formalizuotas, kitaip gali būti pažeista aptariama asmens konstitucinė teisė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas teismui skundė antstolės veiksmus – 2013 m. gegužės 31 d. patvarkymą, kuriuo antstolė išsprendė pareiškėjo 2013 m. gegužės 20 d. skundą dėl antstolės veiksmų (2013 m. balandžio 19 d. patvarkymo Nr. 0073/13/00450 dėl areštuotų lėšų paskirstymo). Skundžiamu patvarkymu antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nes jis paduotas, praleidus terminą. Pirmosios instancijos teismas iš skųsto antstolės patvarkymo turinio nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir neprašė antstolės jį atnaujinti, todėl, konstatavęs, jog kasatorius neįvykdė CPK 510 straipsnio 2 dalies reikalavimų, jo skundą atsisakė priimti. Teismas konkrečiai neįvardijo, kokių reikalavimų pareiškėjas neįvykdė: nepateikė prašymo atnaujinti terminą ar nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (abi nurodytos nuostatos išdėstytos CPK 510 straipsnio 2 dalyje). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės skundo nagrinėjimo tvarkos ir kad tokiu atveju teismas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą dėl antstolės veiksmų. Teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka.

CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad bet kokius vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, o šis patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Kaip nutartyje jau minėta, 2013 m. gegužės 31 d. antstolės patvarkyme nurodyta, kad 2013 m. gegužės 20 d. skundą atsisakoma tenkinti, nes jis paduotas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą dvidešimties dienų terminą. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla turi būti persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Nagrinėjamu atveju antstolė šio veiksmo neatliko. CPK nereglamentuoja situacijos, kaip turėtų elgtis skundą padavęs asmuo, kai antstolis patvarkymu skundo netenkina, tačiau skundo su vykdomąja byla apylinkės teismui nepersiunčia. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai antstolis per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą (žr. minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo BUAB „Sapnų sala“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-549/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, ir tokiu atveju, kai skundo netenkinęs antstolis jo nepersiunčia teismui, skundą padavęs asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą. Kita vertus, nagrinėjamu atveju iš patvarkymo turinio matyti, kad antstolė skundo iš esmės nenagrinėjo, t. y. nenustatinėjo pareikšto reikalavimo (dėl 2013 m. balandžio 19 d. patvarkymo) pagrįstumo, o skundo netenkino, nustačiusi, kad praleistas skundo padavimo terminas. Kokio turinio patvarkymą turi priimti antstolis, kai skundas paduodamas praleidus nustatytą terminą ir neprašoma jį atnaujinti, CPK taip pat atskirai nereglamentuoja. CPK 510 straipsnyje nustatytas skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminas yra procesinis terminas. Procesinių terminų praleidimo padariniai nustatyti CPK 75 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Nagrinėjamu atveju priimtas patvarkymas pagal savo prasmę reiškia, kad skundą dėl antstolio veiksmų atsisakoma priimti. Šiuo patvarkymu taip pat konstatuotas faktas, kad skundo padavimo terminas praleistas. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą sprendžia antstolis, o antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti terminą gali būti skundžiamas teismui. Taigi, tais atvejais, kai skundas nenagrinėjamas dėl to, kad antstolis termino praleidimo priežasčių nepripažįsta svarbiomis ir termino neatnaujina, skundą padavęs asmuo neprivalo dar kartą kreiptis į antstolį dėl termino atnaujinimo klausimo persvarstymo, o turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą, t. y. netaikant išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Nagrinėjamu atveju kasatorius nesutiko su antstolės nustatyta aplinkybe, kad skundo padavimo terminas praleistas. Nors šios teisinės situacijos (kai praleistas terminas neatnaujinamas ir kai galbūt nepagrįstai konstatuojamas termino praleidimo faktas) nėra tapačios, tačiau abiem atvejais antstolio patvarkymu užkertamas kelias nagrinėti skundą iš esmės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įstatyme nesant konkretaus šioje byloje kilusios situacijos reglamentavimo, proceso teisės normos aiškintinos ir taikytinos taip, kad pasiektas rezultatas atitiktų išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos tikslus (veiksmingumą, operatyvumą), racionalią ir sklandžią vykdymo proceso eigą bei teisės į teisminį nagrinėjimą principus. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo formuojamoje antstolio veiksmų apskundimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo BUAB „Sapnų sala“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-549/2013). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiais atvejais, kai antstolis patvarkymu skundo iš esmės nenagrinėja, tačiau jo netenkina dėl to, kad praleistas skundo padavimo terminas, o skundą padavęs asmuo ginčija termino praleidimo faktą, išankstinė ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka antstolio patvarkymui apskųsti netaikytina. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks proceso teisės normų aiškinimas užtikrina teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procedūros efektyvumą, veiksmingumą ir nesudaro asmeniui, manančiam, kad antstolis pažeidžia jo teises, dirbtinių kreipimosi į teismą suvaržymų (apsunkinimų). 

Apeliacinės ir pirmosios instancijos teismai netinkamai aiškino aptartas proceso teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmų apskundimo tvarką, jas taikė formaliai, todėl procesiniai sprendimai naikintini ir skundo priėmimo klausimas perduotinas spręsti Molėtų rajono apylinkės teismui iš naujo (CPK 360 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

Byloje kasacinis teismas patyrė 13,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 26 d. pažyma). Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį bei perduoti pareiškėjo UAB „Molesta“ skundo dėl antstolės N. V. veiksmų priėmimo klausimą spręsti iš naujo Molėtų rajono apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                          Gražina Davidonienė

                                                                                        Virgilijus Grabinskas

                                                                                             Birutė Janavičiūtė