Civilinė byla Nr. e2S-1361-555/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10813-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.2.2.1; 3.1.11.4; 3.1.14.4; 3.1.14.8.2;
3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17877-921/2020 pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 3 674,00 Eur turtinės ir 100 000,00 Eur neturtinės žalos.
2. Ieškovas nurodė, kad jis turtinę ir neturtinę žalą patyrė dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato pareigūnų veiksmų. Policijos pareigūnai jo atžvilgiu neteisėtai ir nepagrįstai surašė 2017 m. gegužės 26 d. administracinio nusižengimo protokolą, o vėliau, t. y. 2017 m. rugpjūčio 21 d., nutarimu paskyrė jam nuobaudą – įspėjimą. Minėtas nutarimas buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje. Ieškovas teigė, kad pareigūnas, surašęs protokolą bei nutarimą, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso reikalavimus, kadangi neatliko jokio tyrimo, be to, į nutarimą įrašė tikrovės neatitinkančius bei niekuo neįrodytus teiginius.
3. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. jis buvo sumuštas E. B.. Ikiteisminį tyrimą atliko tas pats policijos komisariatas. 2017 m. rugpjūčio 25 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Šis nutarimas buvo panaikintas 2017 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu. Ta pati tyrėja 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė 2018 m. rugsėjo 11 d. panaikino 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir atnaujino ikiteisminį tyrimą. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu E. B. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas teigė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė, priėmusi procesinius sprendimus atsisakyti pradėti ir nutraukti ikiteisminį tyrimą, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių jis prašo atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo L. S. ieškinio reikalavimą priteisti turtinę ir neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, susijusių su administracinio nusižengimo protokolo surašymu ir nutarimo priėmimu, o taip pat nustatė ieškovui L. S. septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Ieškovui išaiškinta, kad nepašalinus trūkumų, likusi ieškinio dalis, kuri nebuvo atsisakyta priimti, bus laikoma nepaduota ir grąžinta ieškovui.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimą sieja su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmais vykdant teisės aktais jiems nustatytas funkcijas, surašant 2017 m. gegužės 26 d. administracinio nusižengimo protokolą ir 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. 24ANN-113867684-17. Minėtu nutarimu ieškovui buvo paskirta nuobauda – įspėjimas. Teismas laikė, kad aptariamu atveju ieškovas kelia ginčą dėl, jo nuomone, pareigūnų neteisėtais veiksmais nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant nutarimą padarytos žalos atlyginimo, todėl šis ieškovo reikalavimas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 27 d. nutartis T-26/2017; 2014 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. T-68-2014; 2014 m. vasario 18 d. nutartis Nr. T-2-2014).
6. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas dalį padarytos žalos sieja su vykdytu baudžiamuoju procesu ir jame atliktais / neatliktais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais. Baudžiamajame procese atliktais procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją. Tokie ginčai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnyje ir teismingi bendrosios kompetencijos teismams. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas, susijęs su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, yra teismingas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
7. Teismas, susipažinęs su ieškovo ieškiniu, taip pat atsižvelgęs į tai, kad dalį ieškovo reikalavimų šia nutartimi atsisakė priimti, nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti: ieškovas privalo patikslinti ieškinio faktines aplinkybes, t. y. nurodyti tik tas, kurios yra susijusios su reikalavimu priteisti turtinę ir neturtinę žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytų neteisėtų veiksmų, taip pat patikslinti ieškinio reikalavimą, t. y. nurodyti kiek konkrečiai patyrė ir prašo atlyginti turtinės ir neturtinės žalos dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, jo nuomone, atliktų neteisėtų veiksmų, bei ieškinį apmokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčiu, pateikti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių ir dėl ketinimo ar galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas L. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Formaliai vertinant, ieškinio reikalavimai, susiję su žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimu, iš tikrųjų patenka į administracinės teisenos reguliavimo sritį, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog ieškovo – L. S., reikalavimas atlyginti jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą yra kildinamas iš jo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų visumos, susijusios su neteisėtu veikimu, sutrukdžiusi jam matytis su sūnumi T. S.. Būtent tie patys pareigūnai – E. M., S. M. ir E. M. savo veiksmų visuma lėmė ieškovo turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą.
8.2. Nors pirmosios instancijos teismas savo nutartyje išskyrė ir atsisakė priimti ieškinį dalyje dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, tačiau šioje byloje pareiškėjas įrodinėja ir daugiau pareigūnų neteisėtų veiksmų sukėlusių jam žalą, dėl kurių teismas net nepasisakė. Teismas yra nenuoseklus – dalį ieškinio reikalavimų atsisakė priimti, dėl dalies nurodė šalinti ieškinio trūkumus, o dėl dalies iš viso nepasisakė, kurie iš viso nepriskirtini jokioms policijos funkcijoms, dėl ko darytina išvada, kad jie atlikti iš viso be jokio teisinio pagrindo.
8.3. Turtinę žalą, išskyrus 660,00 Eur advokato išlaidoms atlyginti, skundžiant neteisėtą nutarimą, ieškovas grindžia bendra pareigūnų neteisėtų veiksmų visuma ir nenori bei negali išskirti kurio nors reikalavimo, nes toks atskirų veiksmų išskyrimas neatspindėtų visos ieškovo patirtos žalos. Atitinkamai ir neturtinės žalos dydį ieškovas sieja su pareigūnų veiksmų visuma, nes tik dėl jos, kaip visumos, o ne atskirų veiksmų, ieškovas patyrė didžiulius išgyvenimus.
8.4. Šiuo atveju vyrauja mišrus teisinis santykis, todėl ieškovas pareikštame ieškinyje nurodė, jog jeigu pirmosios instancijos teismui kiltų abejonės dėl teismingumo, teismo prašoma kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją bylos teismingumo klausimui nustatyti. Tačiau teismas į prašymą visiškai neatsižvelgė, ir neįvertinęs mišraus teisinio santykio buvimo, be jokio pateisinamo pagrindo dalį ieškinio atsisakė priimti, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui. Ieškovas ieškiniu pareiškė ne du savarankiškus teisinius reikalavimus, o vieną reikalavimą – atlyginti jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kylančią iš pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų visumos, dėl ko nagrinėjamu atveju susidarė mišrus teisinis santykis, ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalėjo tą įvertinti.
8.5. Pirmosios instancijos teismas pernelyg siaurai aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį (atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalį turinį), 2020 m. liepos 16 d. nutartimi nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – įpareigojimą sumokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto dydžio žyminį mokestį.
8.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tam, jog paduodamas ieškinys atitiktų visus ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, ieškovas taip pat turėjo nurodyti ir savo nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Ieškovas, reikšdamas ieškinį gali ir neturėti nuomonės dėl ketinimo proceso eigoje sudaryti taikos sutartį ar jos nesudaryti, tačiau tokia ieškovo pozicija gali susiformuoti jau nagrinėjant bylą iš esmės, todėl reikalavimas ieškinyje būtinai nurodyti savo poziciją dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, vertintinas kaip perdėtas formalumas. Atitinkamai pasisakoma ir dėl ieškovo nuomonės dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ieškinyje nurodymo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Bylos duomenys patvirtinta, kad ieškovas L. S. pateikė teismui ieškinį dėl 3 674,00 Eur turtinės ir 100 000,00 Eur neturtinės žalos iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nustatęs, kad ieškovas prašomą priteisti žalą, be kita ko, kildina iš neteisėtų pareigūnų veiksmų, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant nutarimą, šioje dalyje ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, o likusioje dalyje, t. y. dėl žalos, susijusios ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atlyginimo, nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas, pateikdamas atskirąjį skundą, nesutinka su padaryta teismo išvada nei dėl ieškinio dalies teismingumo, nei dėl nustatytų ieškinio trūkumų.
12. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
13. Rūšinis teismingumas (competentia ratione materiae) reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija (CPK 25 straipsnis).
14. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų tesenos įstatymas (toliau – ABTĮ) 21 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis).
15. Pažymėtina, kad ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas). Jau minėta, kad ieškovas pareikštu reikalavimu siekia turtinės ir neturinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (ieškinio dalykas). Ieškovas prašomą atlyginti žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, sieja iš esmės su neteisėtais pareigų veiksmais, tiriant administracinio teisės pažeidimo aplinkybes bei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, surašius administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą paskirti ieškovui nuobaudą, o taip pat su neteisėtais pareigų veiksmais, du kartus atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą (faktinis ieškinio pagrindas).
16. Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio ir priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Ši procesinė teisės norma, priskirianti tokių ginčų nagrinėjimą administraciniams teismams, yra tiesiogiai susijusi su minėtiems ginčams spręsti taikytina materialiosios teisės norma, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu.
17. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 1 dalį, viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Pagal VAĮ 2 straipsnio 4 dalį, viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį, administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas.
18. Policija pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (VAĮ 2 straipsnio 1 ir 4 dalys, Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 216 straipsnio 5 punktas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ar policijos pareigūnai veikė kaip viešojo administravimo subjektas, ar kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, priklauso tokiais veiksmai padarytos žalos materialinė teisinė prigimtis (CK 6.271 straipsnis ar CK 6.272 straipsnis) ir atitinkamai – ginčo dėl žalos atlyginimo rūšinis teismingumas. Taigi ginčo dėl žalos atlyginimo rūšinio teismingumo atribojimo kriterijus yra policijos pareigūnų atitinkamų veiksmų, iš kurių kildinama žala, prigimtis (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartis Nr. T-51/2019).
19. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, prašydamas atlyginti žalą, susijusią su neteisėtais pareigų veiksmais, tiriant administracinio teisės pažeidimo aplinkybes bei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, iš esmės ją sieja ne su policijos, kaip ikiteisminio tyrimo subjekto, atliktais procesiniais veiksmais, susijusiais su bylos tyrimu, o su policijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais, vykdant jam įstatymu nustatytas funkcijas viešojo administravimo srityje (Policijos įstatymo 6 straipsnis). Ginčai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, vykdant viešojo administravimo funkcijas, atlyginimo patenka į CK 6.271 straipsnio taikymo sritį ir yra priskirtini ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų ginčų kategorijai, kurie pagal įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles, yra priskirtini administracinių teismų kompetencijai. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos, susijusios neteisėtų policijos pareigų, kaip viešojo administravimo subjektų, veiksmais, atlyginimo yra priskiriamas administracinių teismų kompetencijai, ir atitinkamai, ieškovo reikalavimas dėl žalos, susijusios su neteisėtų pareigūnų, kaip ikiteisminio tyrimo subjektų, veiksmais, atlyginimo yra priskiriamas bendrosios kompetencijos teismams.
20. Tais atvejais, kai byloje yra keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai, kurie yra lygiaverčiai, neatsiranda dominuojančio teisinio santykio situacijos, tokiu atveju yra pagrindas pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartis Nr. T-51/2019, Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2018, 2017 m. liepos 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-78/2017, 2014 m. gegužės 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-71/2014). Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį dalyje dėl žalos, susijusios neteisėtų policijos pareigų, kaip viešojo administravimo subjektų, veiksmais, atlyginimo atsisakė priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismams.
21. Ieškovas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti dalį ieškinio reikalavimų ir dalyje nustatęs ieškinio trūkumus, dėl dalies reikalavimų, t. y. žalos, kildinamos iš neteisėtų policijos pareigų veiksmų 2017 m. rugpjūčio 22 d. neleidus ieškovui pasiimti sūnaus ir 2017 m. rugsėjo 22 d. K. J. su policijos pareigūnais atvykus pas ieškovą atsiimti sūnaus, atlyginimo išvis nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovo pozicija. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo reikalavimą dėl pareigūnų neteisėtais veiksmais, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant nutarimą. Tačiau teismas nėra nurodęs, kokie konkrečiai veiksmai yra priskiriamai prie pareigūnų veiksmų, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Kaip minėta ir šios nutarties motyvų 18-20 punktuose, ieškinio teismingumas dėl žalos atlyginimo rūšinio teismingumo atribojimo kriterijus yra policijos pareigūnų atitinkamų veiksmų, iš kurių kildinama žala, prigimtis. Taigi, atitinkamai ieškovas tiek tikslindamas ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, tiek teikdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo administraciniam teismui toje dalyje, kurioje ieškinį buvo atsisakyta priimti, turi nurodyti ir atitinkamas faktines aplinkybes, susijusias su tais pareigių veiksmais, iš kurių, jo manymu, būtent ir yra kildinama jo prašoma priteisti turtinė ir neturinė žala.
22. Ieškovas atskiruoju skundu taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria yra nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas per daug siaurai aiškino CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą ir nesivadovavo teismų praktika šiuo klausimu, dėl ko nepagrįstai įpareigojo jį sumokėti žyminį mokestį, o taip pat nepagrįstai įpareigojo pateikti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių bei dėl ketinimo ar galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, kadangi toks reikalavimas yra pernelyg formalus. Ieškovas atskiruoju skundu neginčija nutartimi nustatytų trūkumų, kuriais jis įpareigotas patikslinti ieškinio dalyką bei faktinį ieškinio pagrindą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.
23. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad konstitucinė teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai, t. y. analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat.
24. CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Aiškinant šią teisės normą vien lingvistiniu aspektu, matyti, kad šioje teisės normoje yra paminėti tik konkretūs procesiniai veiksmai, kurie gali būti atlikti ikiteisminio tyrimo atlikimo metu, taip pat administracinės ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, neįvardinant konkrečių valstybės pareigūnų, kuriems yra suteikta teisė šiuos procesinius veiksmus atlikti. Be to, šioje teisės normoje taip pat nurodyta, jog žyminiu mokesčiu neapmokestinamas reikalavimas priteisti žalą tik dėl teisėjo veiksmų, atliktų nagrinėjant civilinę bylą. Tačiau aiškindamas šią teisės normą sistemiškai kartu su CPK 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teise kreiptis į teismą teisminės gynybos bei kartu su CPK 6 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu įstatymo leidėjas turėjo tikslą šalis atleisti nuo žyminio mokesčio tose bylose, kur nagrinėjamas ginčas susijęs su Lietuvos valstybės pareiga atlyginti žalą dėl bet kokių neteisėtų teisėjo ar kitų valstybės pareigūnų veiksmų, atliktų nagrinėjant administracinę, baudžiamąją ar civilinę bylą. Būtent tokios rūšies Lietuvos valstybės civilinė atsakomybė yra įtvirtinta CK 6.272 straipsnyje, kurio pagrindu yra grindžiamas ir ieškovo ieškinys dėl žalos, susijusios su ikiteisminio tyrimo pareigų veiksmais, atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-329/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-138-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1720/2011).
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentu, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas aiškinamas plečiamai, kas reiškia, jog ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės žalą, vadovaujantis CK 6.272 straipsniu, yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nepaisant to, kad jis įrodinėja tų valstybės pareigūnų bei tuos neteisėtus veiksmus, kurie konkrečiai (lingvistiškai) minėtame straipsnyje nėra įvardinti.
26. CPK 135 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodyta ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Nėra pagrindo nesutikti, kad ieškovo pateikiamas teismui ieškinys turi atitikti jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, tačiau šiuo atveju pritartina ieškovui, kad minėto reikalavimo ieškinyje nebuvimas nėra esminis ieškinio trūkumas, kurio nepašalinus šiuo konkrečiu atveju būtų pagrindas ieškinį atsisakyti priimti.
27. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismingumą, taip pat iš esmės tinkamai ir pagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą, dėl ko ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis iš esmės paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui L. S. papildomą septynių dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – patikslinti ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą, kaip tai nurodyta Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartyje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas