Civilinė byla Nr. e2A-1210-381/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00887-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes technologijos” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes technologijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vandens filtrų servisas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Infes technologijos” su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 2020 m. birželio
26 d. sprendimą, išdėstytą pranešime Nr. 8445370, išnagrinėti ginčą iš esmės ir pripažinti atsakovės 2020 m. birželio 17 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu, jį panaikinti bei įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti laimėtojo pasiūlymą, tiksliai įvertinant laimėtojo kvalifikaciją, o jei pirkimo sutartis jau sudaryta, pripažinti atsakovės UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ sudarytą pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Vandens filtrų servisas“ negaliojančia.

2.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė vykdė neskelbiamą tiekėjų apklausą ir pakvietė pateikti pasiūlymą vandens gerinimo įrenginių su įrengimo darbais pirkime (toliau – Pirkimas). 2020 m. birželio 17 d. atsakovė paskelbė pasiūlymų eilę ir laimėtoja pripažino UAB „Vandens filtrų servisas“. Ieškovės teigimu, UAB „Vandens filtrų servisas“ neteikia paslaugų, reikalingų Pirkimo objektui įvykdyti, t. y. nevykdo projektavimo veiklos, todėl negalėjo būti pripažinta Pirkimo laimėtoja. Ieškovės nuomone, atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai nevertino UAB „Vandens filtrų servisas“ kvalifikacijos, neįsitikino, ar minėta bendrovė turi reikiamą kvalifikaciją technologiniam projektui parengti ir nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 47 straipsnyje nustatyto reguliavimo bei teismų suformuotos praktikos dėl kvalifikacijos vertinimo. Pasak ieškovės, reikalavimas nustatyti įsipareigojimą pasitelkti tik kvalifikuotus tiekėjus yra nustatytas ir pačios UAB „Elektrėnų komunalinio ūkis“ priimtame Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše (toliau – Aprašas), taip pat Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) 48 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Ieškovė pažymėjo, kad dėl netinkamos laimėto kvalifikacijos su pretenzija kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė skundžiamu 2020 m. birželio 26 d. sprendimu nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją, nors jos pateikimo terminas nebuvo praleistas.

3.       Atsakovė UAB „Elektrėnų komunalinio ūkis“ atsiliepime į ieškinį prašė nutraukti bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės 2020 m. birželio 26 d. sprendimą, o likusią ieškinio dalį atmesti. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Pirkimas yra mažos vertės, vykdomas neskelbiamos apklausos būdu, todėl, vadovaujantis Pirkimų įstatymo
37 straipsnio 2 dalimi, Pirkimų įstatymo 59 straipsnio 1 dalies norma dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo nėra taikoma, be to, ir Pirkimo sąlygose buvo aiškiai nustatyta, kad perkantysis subjektas netikrins kvalifikacinių reikalavimų bei dalyvio pašalinimo pagrindų. Pareigos tikrinti tiekėjų kvalifikaciją, kai pirkimas vykdomas neskelbiamos apklausos būdu, nenustato ir Aprašas. Atsakovės nuomone, ieškovė, siekdama, kad perkantysis subjektas tikrintų pirkimo dalyvių teisę verstis projektavimo veikla, turėjo teikti pretenziją per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su Pirkimo sąlygomis iki pasiūlymų pateikimo, tačiau ne tada, kai jau buvo pateikti tiekėjų pasiūlymai ir buvo patvirtinti Pirkimo rezultatai, todėl ieškovės pretenziją pagrįstai atsisakyta nagrinėti. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad turi reikiamą projektuotojo kvalifikaciją turintį darbuotoją.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Vandens filtrų servisas“ atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti. UAB „Vandens filtrų servisas“ savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad perkantysis subjektas netikrina kvalifikacinių reikalavimų bei dalyvio pašalinimo pagrindų. Be to, šiuo atveju UAB „Vandens filtrų servisas“ turi visus reikiamus pajėgumus ir galimybes tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės 2020 m. birželio 26 d. sprendimą, išdėstytą pranešime
Nr. 8445370, o kitus ieškovės ieškinio reikalavimus atmetė, taip pat priteisė iš ieškovės atsakovei 3 020 Eur, o trečiajam asmeniui – 968 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

6.       Teismas sprendė, kad Pirkimų įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas 5 darbo dienų terminas atsakovės 2020 m. birželio 17 d. sprendimui apskųsti prasidėjo 2020 m. birželio 18 d., o 2020 m. birželio 24 d. buvo ne darbo diena. Tačiau teismas pažymėjo, kad, nepriklausomai nuo to, kaip būtų kvalifikuojamas perkančiosios organizacijos sprendimas – pretenzijos nenagrinėjimas ar nagrinėjimo atidėjimas, ieškinio reikalavimas dėl ieškovės pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką. Ieškovei pasinaudojus VPĮ nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, o perkančiajai organizacijai atsisakius jos pretenziją nagrinėti, ieškovė turi galimybę savo teises ginti pareikšdama materialųjį teisinį reikalavimą dėl ginčo esmės, o jos reikalavimas dėl atsakovės sprendimo atsisakyti nagrinėti pretenziją panaikinimo nenagrinėtinas teisme. Dėl nurodytos priežasties teismas nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovės 2020 m. birželio 26 d. sprendimą.

7.       Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti laimėtojo pasiūlymą, tiksliai įvertinant laimėtojo kvalifikaciją, nes ieškovė nepagrįstai remiasi Pirkimų įstatymo 59 straipsnio 1 dalimi dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo. Teismas nurodė, kad Pirkimų įstatymo 37 straipsnio 2 dalis numato, jog atliekant mažos vertės pirkimus taikomos konkrečios teisės normos, o tarp jų nėra numatyta 59 straipsnio nuostatų, reguliuojančių kvalifikacijos reikalavimų taikymą. Be to, ir Pirkimo sąlygų 3.1 punkte nurodyta, kad perkantysis subjektas netikrina kvalifikacinių reikalavimų bei dalyvio pašalinimo pagrindų, o Pirkimo sąlygų 5.1 punktas numato, jog, pateikdamas pasiūlymą, rangovas sutinka su šiomis sąlygomis ir patvirtina, kad jo pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga ir apima viską, ko reikia tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui. Nėra duomenų, kad ieškovė ar kitas Pirkime dalyvavęs asmuo būtų ginčijęs Pirkimo sąlygų 3.1 punktą. Teismas pažymėjo, kad ir Viešųjų pirkimų tarnyba yra išaiškinusi, kad atliekant mažos vertės pirkimus nėra privaloma visais atvejais tikrinti tiekėjo kvalifikacijos ar pašalinimo pagrindų.

8.       Teismas taip pat nurodė, kad į bylą buvo teikti įrodymai apie asmens, galinčio teikti projektavimo paslaugas, įdarbinimą UAB „Vandens filtrų servisas“.

9.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodomo Aprašo 39 punktas nustato, kas turi būti nustatyta UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ mažos vertės pirkimo sutartyje, taigi nurodyti reikalavimai yra taikomi tik sudaromai sutarčiai, o ne tiekėjo teikiamam pasiūlymui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Infes technologijos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1.                      Apraše perkančioji organizacija nusistatė taisykles, kurių privalo laikytis vykdydama mažos vertės pirkimus. Šios taisyklės neturi prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams, be kita ko, Pirkimų įstatymui, VPĮ bei sisteminiam jų aiškinimui. Aprašo 39.7 punkte nustatyta, kad, kai sudaroma rašytinė sutartis, sutartyje turi būti nurodyta informacija, kad, jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjas perkančiajam subjektui įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys. Tai reiškia, kad Aprašas reikalauja, jog pirkimo sutartyje būtų nustatytas įsipareigojimas užtikrinti tiekėjo kvalifikaciją, jei tam tikri kvalifikacijos reikalavimai yra būtini. Pirkimo sąlygose kaip pagrindinių sutarties sąlygų nebuvo nurodyta privalomų elementų, nustatytų Aprašo 39 punkte. Iš atsakovės patvirtintų pirkimo dokumentų, atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų matyti, kad atsakovė neplanavo tikrinti, netikrino ir, nesilaikydama savo pačios nustatytų Aprašo taisyklių, nereikalavo iš tiekėjų užtikrinti ar įsipareigoti užtikrinti, kad pirkimą laimėjęs rangovas įsipareigotų vykdyti nesudėtingo statinio projektavimo darbus pasitelkęs kvalifikuotą asmenį.

10.2.                      Teismas neįvertino duomenų apie trečiojo asmens kvalifikaciją pateikimo momento. Šiuo atveju informacija apie tiekėjo kvalifikaciją perkančiajai organizacijai buvo pateikta tik po to, kai buvo pateiktas ieškovės ieškinys teismui.

10.3.                      Teismas neišreikalavo iš atsakovės duomenų apie tai, kada ir kaip atsakovė informavo trečiąjį asmenį apie sutarties projektą. Kadangi Pirkimo sąlygose atsakovė nesuformulavo esminių sutarties sąlygų, nesurinkus šių įrodymų nebuvo galima įsitikinti, kad atsakovė elgėsi tinkamai ir apdairiai, t. y. kad įpareigojo trečiąjį asmenį pasitelkti kvalifikaciją turinčius asmenis.

10.4.                      Teismas neišreikalavo iš atsakovės duomenų apie tai, kada UAB „Vandens filtrų servisas“ susipažino su kvietimu pateikti pasiūlymą Pirkime. Įtarimų kelia tai, kad UAB „Vandens filtrų servisas“ neva sudarė preliminarų susitarimą su reikiamą kvalifikaciją turinčiu asmeniu dar tą pačią dieną, kai buvo išsiųstas kvietimas pateikti pasiūlymą perkančiajai organizacijai dėl Pirkimo objekto. Tokių dokumentų išreikalavimas leistų įsitikinti, kad atsakovė ir trečiasis asmuo veikė sąžiningai ir pašalintų bet kokias abejones dėl vykdyto Pirkimo skaidrumo.

10.5.                      Įstatymas įpareigoja pasitelkti tik reikiamą kvalifikaciją turinčius tiekėjus, todėl nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovė nepagrįstai remiasi Pirkimų įstatymo
59 straipsnio 1 dalimi dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-378/2015 yra išaiškinęs, kad net jei pirkimo sąlygų ir negalima sistemiškai aiškinti taip, kad pagal jas tiekėjai privalėjo įrodyti perkančiajai organizacijai, jog turi teisę verstis atitinkama veikla, VPĮ ir kitų teisės normų subsidiaraus teisės taikymo taisyklė ir skaidrumo principo turinys aiškintini taip, kad aplinkybė, jog iš anksto žinomas iš imperatyviųjų teisės normų kylantis reikalavimas nebuvo tiesiogiai įrašytas pirkimo sąlygose, neatleidžia jo dalyvių nuo prievolės turėti atitinkamą licenciją (sertifikatą) ir ją pateikti. Perkančiosios organizacijos turi siekti kuo aiškiau apibrėžti reikalavimus teisei verstis specifine, sertifikuojama (licencijuojama) veikla, nes bet kokiu atveju dėl jos (nepriklausomai nuo apimties) negalima sudaryti viešojo pirkimo sutarties, jei ūkio subjektas šios teisės neturi.

10.6.                      Byloje nėra ginčo dėl to, kad aptariamu atveju pirkimo sutarčiai įvykdyti rangovui buvo būtina turėti teisę projektuoti (parengti vandenviečių technologinius projektus). Kartu su tokiu reikalavimu kyla ir pareiga užtikrinti, kad veiklą vykdytų tik ją teisėtai galintis vykdyti tiekėjas. Šiuo atveju pareiga reikalauti pateikti teisę vykdyti veiklą suteikiantį dokumentą nustatoma perkančiajai organizacijai, o trečiais asmuo turėtų vykdyti reikalavimą pateikti kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Iš bylos duomenų matyti, kad, kol ieškovė neiškėlė šio klausimo teisme, trečiais asmuo neteikė tokių duomenų, o perkančioji organizacija jų nereikalavo. Dėl šios priežasties perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais neįsitikinta, jog tiekėjas gali vykdyti sutartį, yra neteisėti, o iš jų kylančios pasekmės – naikintinos.

10.7.                      Teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį. Atsakovės sprendimas nenagrinėti pretenzijos pažeidė ieškovės teisę į objektyvią sprendimo peržiūrą ir ieškovei neliko kito kelio, kaip kreiptis į teismą, siekiant įrodyti perkančiosios organizacijos piktnaudžiavimą. Pretenzijos nenagrinėjimas paneigė ieškovės teisę dalyvauti sprendimo peržiūros procedūroje. Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl sprendimo panaikinimo, siekia, kad būtų atšaukti neteisėti sprendimai ir užtikrintas pagrindinių viešųjų pirkimų principų laikymasis, be kita ko, teisė pirkimo dalyviams dalyvauti sprendimo peržiūroje ir skaidrumo principas.

11.       Atsakovė UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1.                      Apeliaciniame skunde ieškovė neteisėtai keičia savo ieškinio pagrindą (motyvus), motyvuodama ginčijamų sprendimų neatitikimą ne Pirkimų įstatymo 59 straipsnio
1 daliai, kaip buvo teigiama pretenzijoje ir ieškinyje, o Aprašo nuostatoms. Faktų dėl Aprašo ieškovė neteikė pretenzijoje ir ieškinyje, o argumentus dėl Aprašo pateikė tik dublike, pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)
4233 straipsnio 2 ir 3 dalis. 

11.2.                      Ieškovė nepagrįstai vadovaujasi Aprašo 39.7 punkto nuostata, kuri nustato, kad sudaromoje pirkimo sutartyje turi būti nurodyta, jog tiekėjas įsipareigotų, kad pirkimo sutartį vykdytų turėdamas teisę verstis veikla. Šią nuostatą Atsakovė suformulavo savo Apraše sudaromų pirkimo sutarčių tekstui, o ne pasiūlymų vertinimo tvarkai pirkimo sąlygose. Aprašo 32.2 ir 32.3 punktai numato, kad neskelbiamos apklausos metu atsakovė savo nuožiūra formuluoja pirkimo dokumentų reikalavimus ir numato, kad kvalifikaciniai reikalavimai nebūtini. Taigi Aprašas nenumato pareigos atsakovei neskelbiamos apklausos vykdymo metu tikrinti tiekėjų teisę verstis pirkimo objekto veikla. Pirkimų įstatymas tokiems mažos vertės pirkimams taip pat nenumato pareigos pirkimo vykdymo metu tikrinti tiekėjų kvalifikaciją.

11.3.                      Pirkimo sąlygų 3.1 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad perkantysis subjektas netikrina kvalifikacinių reikalavimų bei dalyvio pašalinimo pagrindų. Su šiomis Pirkimo sąlygomis ieškovė sutiko, šių sąlygų pakeisti neprašė, jų neginčijo iki pasiūlymo pateikimo, todėl ieškovės motyvai, kad atsakovė turėjo taikyti Pirkimo sąlygose nenustatytą kvalifikacinį reikalavimą laimėtojui ir tikrinti, ar šis turi nesudėtingo statinio projektuotoją, neatitinka Pirkimo sąlygų, pagal kurias pati ieškovė teikė savo pasiūlymą.

11.4.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje
Nr. e3K-7-23-248/2017 išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu pirkimo dokumentuose nebuvo nurodytas konkretus kvalifikacinis reikalavimas dėl teisės verstis tam tikra veikla, tuomet perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo, jeigu jame nebuvo tokią teisę įrodančių dokumentų. Perkančioji organizacija negali atmesti tokio tiekėjo pasiūlymo, o privalo po pasiūlymo pateikimo leisti tokiam tiekėjui pasitelkti reikiamą asmenį su teise verstis atitinkama veikla. Esamu atveju trečiasis asmuo atsakovei pateikė įrodymus, kad turi reikiamą projektuotojo kvalifikaciją turintį darbuotoją, t. y. trečiasis asmuo papildomai įrodė, kad turi teisę verstis Pirkimo objekto veikla prieš sudarydamas pirkimo sutartį, nors to pagal Pirkimo sąlygas nebuvo prašoma atlikti.

11.5.                      Ieškovė prašo išreikalauti duomenis, kurie pirmosios instancijos teisme buvo pateikti. Atsakovė teismui yra pateikusi įrodymus, kad ne ji, o trečiasis asmuo teikė pirkimo sutarties projektą. Pirkimo sutarties projekto vertinimas apskritai nesusijęs su nagrinėjama civiline byla ir ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Pirkimo sutarties projektas niekaip negali patvirtinti ieškinio pagrįstumo, nes trečiojo asmens parengtą pirkimo sutarties projektą atsakovė gali atmesti arba pakeisti.

11.6.                      Ieškovė nenurodo, kodėl jai reikalingi duomenys apie tai, kada trečiasis asmuo susipažino su kvietimu pateikti pasiūlymą Pirkime. Kvietimo gavimo vertinimas nesusijęs su nagrinėjama civiline byla ir ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Be to, trečiasis asmuo yra pateikęs išrašą iš elektroninio pašto apie gautą kvietimą pateikti pasiūlymą Pirkime. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, kodėl šis dokumentas nepakankamas.

11.7.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti atsakovės 2020 m. birželio 26 d. sprendimą dėl atsakymo į pretenziją. Tokio reikalavimo patenkinimas neapgintų ieškovės teisių viešajame pirkime, neturėtų įtakos ieškovės interesams, nes panaikinus sprendimą dėl pretenzijos, ieškovė vis tiek nebūtų pirkimo laimėtoja

12.       Trečiasis asmuo UAB „Vandens filtrų servisas“ atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Ginčo teisiniams santykiams Pirkimų įstatymo 59 straipsnio 1 dalies norma netaikytina, nes nagrinėjamu atveju buvo vykdomas mažos vertės pirkimas.

12.2.                      Aprašo 39.7 punkto nuostata taikytina ne pasiūlymų vertinimo etape, o sutarties sudarymo / vykdymo etape.

12.3.                      Trečiasis asmuo turi visus reikiamus pajėgumus ir galimybes tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

Dėl perkančiojo subjekto pareigos tikrinti tiekėjų kvalifikaciją mažos vertės pirkime

14.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl to, ar atsakovė, nustatydama Pirkimo laimėtoją, turėjo tikrinti jo kvalifikaciją, t. y. įsitikinti, kad jis turi teisę vykdyti projektavimo veiklą. Apeliantės teigimu, tokią pareigą atsakovei nustato Pirkimų įstatymo 59 straipsnio 1 dalis, pačios atsakovės pasitvirtinto Aprašo nuostatos bei kasacinio teismo praktika. 

15.       Kadangi ginčo Pirkimas atliekamas vandentvarkos srityje, ginčui taikytinos ne VPĮ, o Pirkimų įstatymo normos. Pagal Pirkimų įstatymo 59 straipsnio 1 dalį, perkantysis subjektas skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą nustato kandidatų ar dalyvių pašalinimo taisykles ir kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus. Reikalavimai dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos tikrinimo nustatomi ir patvirtinimo priemonės dėl jų teikiamos mutatis mutandis taikant VPĮ 46, 47, 50, 51 straipsnių nuostatas, tačiau perkančiųjų subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos, pirkimuose VPĮ 
46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių sąlygos neprivalomos. 

16.       Atsakovė šiuo atveju atliko mažos vertės pirkimą, todėl jo vykdymui Pirkimų įstatymas visa apimtimi netaikomas. Pirkimų įstatymo 37 straipsnio 2 dalis nustato, kad, atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 44, 47 straipsnių, 68 straipsnio 1 dalies,
90 straipsnio, 94 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 99 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir perkančiojo subjekto patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Pirkimų įstatymo 59 straipsnis, nustatantis tiekėjo pašalinimo pagrindų ir kvalifikacijos reikalavimų taikymą, prie taikytinų vykdant mažos vertės pirkimus nuostatų nėra nurodytas, taigi pirmosios intencijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė šiuo atveju nepagrįstai remiasi Pirkimų įstatymo 59 straipsnio 1 dalimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Pirkimų įstatymas perkantiesiems subjektams nenumato pareigos, atliekant mažos vertės pirkimus, nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus.

17.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pareigos nenustato ir atsakovės UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ generalinio direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. TK-79.1 patvirtintas Aprašas. Aprašo 32.2 punkte nustatyta, kad pirkimo dokumentų reikalavimai nustatomi perkančiojo subjekto nuožiūra, užtikrinant kad pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių ir nustatyti reikalavimai dirbtinai neribotų teikėjų galimybių dalyvauti mažos vertės pirkime. Pagal Aprašo 32.3 punktą, jei perkantysis subjektas nusprendžia taikyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, gali būti naudojamas Europos bendrasis viešojo pirkimo dokumentas. Minėto Aprašo punkto formuluotė leidžia teigti, kad perkančiajam subjektui nustatyta teisė, bet ne pareiga mažos vertės pirkimuose teikėjams nustatyti kvalifikacijos reikalavimus. Įvertinus Pirkimo sąlygas matyti, kad atsakovė jokių kvalifikacijos reikalavimų tiekėjams nenustatė ir Pirkimo sąlygų 3.1 punkte aiškiai įtvirtino, kad tiekėjų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams netikrins, o ieškovė tokių Pirkimų sąlygų neginčijo. Perkančiosios organizacijos, laikydamosi iš skaidrumo principo išplaukiančio imperatyvo nekeisti pirkimo sąlygų per visą viešojo pirkimo procedūrą, privalo laikytis iš anksto paskelbtų reikalavimų.

18.       Ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojamas Aprašo 39 punktas nustato reikalavimus rašytinės sutarties turiniui, o ne pirkimo sąlygoms ar perkančiojo subjekto veiksmams atrenkant pirkimo laimėtoją, todėl tai, kad Aprašo 39.7 punkte nustatyta, jog rašytinėje sutartyje turi būti nurodyta informacija, kad, jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjas perkančiajam subjektui įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys, pirkimo laimėtojo atrankos procedūroms įtakos neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia Aprašo nuostata kaip tik patvirtina, kad tiekėjų kvalifikacija mažos vertės pirkimuose gali būti nevertinama, tačiau tokiu atveju tiekėjas turi įsipareigoti, kad bus pajėgus įvykdyti sutartį. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Pirkimo sąlygų 5.1 punkte, nustatančiame, kad pateikdamas pasiūlymą, rangovas patvirtina, kad jo pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga ir apima viską, ko reikia tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui.

19.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-378/2015 pateiktu išaiškinimu, kad, net jei pirkimo sąlygų (konkrečiu atveju) ir negalima sistemiškai aiškinti taip, kad pagal jas tiekėjai privalėjo įrodyti perkančiajai organizacijai, jog turi teisę verstis atitinkama veikla, VPĮ ir kitų teisės normų subsidiaraus teisės taikymo taisyklė ir skaidrumo principo turinys aiškintinas taip, kad aplinkybė, jog iš anksto žinomas iš imperatyviųjų teisės normų kylantis reikalavimas nebuvo tiesiogiai įrašytas pirkimo sąlygose, neatleidžia jo dalyvių nuo prievolės turėti atitinkamą licenciją (sertifikatą) ir ją pateikti.

20.       Nors kasacinis teismas ieškovės minimoje byloje iš tiesų yra pateikęs tokį išaiškinimą, pagal kurį tiekėjų pasiūlymai iš esmės vertinti kaip neatitinkantys reikalavimų, neįtvirtintų pirkimo sąlygose, bet išplaukiančių iš specialiųjų teisės normų, tačiau minėtoje byloje, priešingai nei nagrinėjamu atveju, ginčas buvo kilęs ne dėl mažos vertės pirkimo. Be to, 2017 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė pakeisti minėtą savo praktiką dėl perkančiųjų organizacijų pareigų tikrinti tiekėjų kvalifikaciją pagal pirkimo dokumentuose aiškiai neįtvirtintus reikalavimus. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo; jei viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai nenurodyta, kokios konkrečios teisės turėjimą tiekėjas turi įrodyti perkančiajai organizacijai ir (ar) kokius konkrečius atestatus ar kitokius įrodomuosius dokumentus reikėtų jai pateikti, bet dėl pirkimo objekto apibrėžties pirkimo sąlygose ir specialiųjų teisės aktų taikymo tokie dokumentai būtini vykdant viešojo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija privalo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumus.

21.       Plėtodamas nurodytą praktiką Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019 išaiškino, kad nėra tiek svarbu, kaip (kokiu būdu) tiekėjui leisti ištaisyti nustatytą trūkumą (jei tai apskritai jam įmanoma padaryti), nulemtą specialiųjų teisės normų taikymo, nes priešingu atveju pirmenybė neteisėtai būtų suteikta ne viešojo pirkimo sąlygoms. Jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjas perkančiajai organizacijai įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys. Laikoma, kad kvalifikacija tikrinama, kai atitinkami reikalavimai nustatyti pirkimo sąlygose ir perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymą, paprašo pateikti atitinkamus dokumentus. Perkančiosios organizacijos bet kokiu atveju, prieš sudarydamos viešojo pirkimo sutartį, privalo įsitikinti, ar atitinkami subjektai turės teisę prisiimti sutartinius įsipareigojimus ir juos vykdyti. Tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimas šioje srityje paskelbus galutinius viešojo pirkimo rezultatus nereiškia pakartotinio pasiūlymų vertinimo, todėl atsakingų asmenų teisės vykdyti veiklą įrodinėjimui prieš sudarant viešojo pirkimo sutartį apskritai nėra poreikio de jure taikyti kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių (ar jų išimčių) dėl kvalifikacijos objektyvumo sampratos, ribojimo tikslinti kvalifikacijos duomenis laiko atžvilgiu ar pasitelkti naujus trečiuosius asmenis. Viešojo pirkimo laimėtojai bet kokiu atveju de facto negalės pradėti vykdyti viešojo pirkimo sutarties, neturėdami atitinkamos veiklos vykdymo teisės (leidimo). Be to, kasacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punktas (analogiška nuostata įtvirtinta ir Pirkimų įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 3 punkte), nustatantis, kad pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta informacija, kad jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjas perkančiajai organizacijai įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys, teikia pagrindą daryti išvadą, kad į įstatymą iš esmės yra perkelta privatinių teisinių santykių praktika atitinkamos veiklos vykdymo teisės turėjimą užtikrinti ne ikisutartiniuose, o sutartiniuose teisiniuose santykiuose.

22.       Byloje nėra ginčo, kad Pirkimo sąlygose nebuvo keliama apskritai jokių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ta aplinkybė, jog Pirkimo objektu esančiai veiklai vykdyti tiekėjas turi turėti asmenį, kuris pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą turi teisę parengti technologinį projektą, tokio kvalifikacinio reikalavimo nenustačius Pirkimo sąlygose, nesudaro pareigos atsakovei tikrinti tiekėjo atitiktį tokiam reikalavimui iki paskelbiant Pirkimo laimėtoją.

23.       Nurodytų aplinkybių kontekste spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti laimėtojo pasiūlymą, tiksliai įvertinant tiekėjo kvalifikaciją. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios intencijos teismas, trečiasis asmuo UAB „Vandens filtrų servisas“ pateikė į bylą įrodymus, jog yra įdarbinęs asmenį, galintį teikti projektavimo paslaugas. Tai, kad tokie duomenys buvo pateikti jau po laimėtojo paskelbimo, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, atsakovės sprendimo, kuriuo paskelbtas Pirkimo laimėtojas, teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.

Dėl sprendimo atsisakyti nagrinėti ieškovės pretenziją

24.       Teisėjų kolegija nepritaria ieškovės pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti ieškovės pretenziją.

25.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, perkančiųjų organizacijų veiksmai dėl tiekėjų pretenzijų neįeina į peržiūros procedūros objektą, nes šie nėra savarankiški jų sprendimai, tiesiogiai ūkio subjektams sukeliantys teisinius padarinius. Dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją ar jos neišnagrinėti nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Tokį išaiškinimą ne kartą savo praktikoje yra pateikęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-456-469/2016).

26.       Nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės teiginiais, kad pretenzijos nenagrinėjimas paneigė jos teisę dalyvauti sprendimo peržiūros procedūroje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai teismas pagal tiekėjo ieškinį nagrinėdamas bylą patikrina tiekėjo pretenzijos argumentų pagrįstumą, tiekėjo teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų teisėtumą yra įgyvendinama, nepaisant to, jog perkančioji organizacija jo pretenziją buvo atmetusi ar neišnagrinėjusi jos iš viso; teismui iš esmės nagrinėjant ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir veiksmų bei vertinant, ar perkančioji organizacija vykdydama pirkimą nepažeidė tiekėjo teisių ar teisėtų interesų, neturi reikšmės aplinkybė, kad perkančioji organizacija neišnagrinėjo tiekėjo pretenzijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017). Šiuo atveju byla dėl ieškovės pretenzijoje išdėstytų argumentų buvo nagrinėjama teisme iš esmės, taigi ieškovė sudalyvavo atsakovės sprendimo peržiūros procedūroje.

27.       Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su trečiojo asmens informavimu apie Pirkimą ir Pirkimo sutarties sąlygas neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

28.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

29.       Kadangi ieškovės apeliacinis skundas nėra tenkinamas, atsakovė ir trečiasis asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą savo atstovei sumokėjo 1 815 Eur, o UAB „Vandens filtrų servisas“ – 726 Eur. Trečiojo asmens prašoma atlyginti suma neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.11 punktus apskaičiuotos maksimalios už tokio pobūdžio teisines paslaugas galimos priteisti sumos, todėl UAB „Vandens filtrų servisas“ iš ieškovės priteistini 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu atsakovės prašomos priteisti išlaidos viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotą maksimalų dydį, todėl mažintinos iki 1 795 Eur
(1 381 Eur x 1,3) (Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktai). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes technologijos“ (juridinio asmens kodas 304451562) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (juridinio asmens kodas 181613656) 1 795 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vandens filtrų servisas“ (juridinio asmens kodas 300544738) – 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                Artūras Driukas

Aldona Tilindienė

Jūratė Varanauskaitė