Administracinė byla Nr. A-245-556/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07542-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos priteisimo. 

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti 1800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

2.1.                      pareiškėjas 2022 m. kovo 10 d. apie 13.40 val. atėjo į kabinetą pas Resocializacijos skyriaus specialistę, pateikė prašymą išsiųsti laišką ir prie prašymo pridėtą laišką į prokuratūrą. Dėl pareiškėjui neaiškių priežasčių Resocializacijos skyriaus specialistė atsisakė registruoti pareiškėjo prašymą ir nurodė ateiti 2022 m. kovo 14 d., laišką užregistruojant atgaline data (2022 m. kovo 10 d.). Pareiškėjas nesutiko su Resocializacijos skyriaus specialistės atsisakymu registruoti laišką, teigė, kad anksčiau du kartus įteikti laiškai pradingo, todėl nepasitiki Resocializacijos skyriaus specialiste.

2.2.                      Pareiškėjas laiškus visada registruodavo pas Resocializacijos skyriaus specialistę, tačiau tą kartą buvo nukreiptas pas dinaminės priežiūros specialistus, kurie atsisakė priimti pareiškėjo prašymą su laišku. Pareiškėjas grįžo pas Resocializacijos skyriaus specialistę ir padėjo ant stalo laišką su prašymu, nurodė vykdyti savo pareigas ir užregistruoti laišką su prašymu. Resocializacijos skyriaus specialistė pradėjo rėkti ant pareiškėjo, nepagarbiai ir nemandagiai elgtis, atsisakė registruoti laišką. Tokiu elgesiu Resocializacijos skyriaus specialistė nesilaikė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (toliau – ir Pataisos pareigūnų veiklos įstatymas), provokavo pareiškėją ir nevykdė savo pareigų. Pareiškėjas dėl tokių Resocializacijos skyriaus specialistės veiksmų pareiškė nepasitenkinimą. Resocializacijos skyriaus specialistė įgyvendino pareiškėjo teisę, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte, paliepus dinaminės priežiūros specialistui.

2.3.                      Dėl tokio elgesio pareiškėjas kreipėsi į įstaigą su skundais. Gautame atsakyme nurodoma, kad pareiškėjas neleido Resocializacijos skyriaus specialistei įsiterpti, pareiškėjas elgėsi agresyviai, rėkė ir reiškė nepasitenkinimą. Pareiškėjas nesutinka su tokiu atsakymu, nes jis yra melagingas, nepagrįstas ir šmeižiantis. Resocializacijos skyriaus specialistė rėkė ant pareiškėjo iki tol, kol atėjo dinaminės priežiūros specialistas. Pareiškėjas nesielgė agresyviai, nedaužė kumščiu per stalą, nerėkė. Pareiškėjas nurodė, kad būtina peržiūrėti vaizdo registratoriaus filmuotą medžiagą. Šiuo konkrečiu atveju, tam, kad pasinaudoti savo teise išsiųsti laišką į prokuratūrą, pareiškėjas turėjo gauti nuobaudą, buvo paskirtas į drausmės grupę, nes Resocializacijos skyriaus specialistė tik per pykčius ir dinaminės priežiūros skyriaus specialisto pasirodymą vykdė savo pareigas registruoti laišką su prašymu. Užregistravusi pareiškėjo prašymą Resocializacijos skyriaus specialistė pareiškėjui pasakė žodžius „dink iš čia“. Pareiškėjas mano, kad toks elgesys neatitinka pareigūnui taikomų etikos elgesio normų. Pareigūnė parodė pareiškėjui nepagarbą, savo elgesiu provokavo. Kadangi, bandant pasinaudoti savo teisėmis išsiųsti laišką, teko patirti įžūlų elgesį, susidorojimą surašant nepagrįstą, tikrovės neatitinkantį tarnybinį raštą ir nubaudžiant pareiškėją nuobauda, uždarant į drausmės grupę, pareiškėjas jautėsi patyręs neturtinę žalą, kurią įvertina 1 000 Eur suma.

2.4.                      Pareiškėjas pastebėjo, kad dinaminės priežiūros specialistė 2020 m. lapkričio 20 d. apie 19.30  val. nesilaikė tuo metu galiojančių karantino saugumo reikalavimų – vieno metro saugaus atstumo. Sunerimęs dėl tokio elgesio pareiškėjas kreipėsi į specialistę, kodėl ji kelia pavojų visiems būryje esantiems asmenims ir nesilaiko saugaus atstumo, tačiau dinaminės priežiūros specialistė su pareiškėju bendravo nepagarbiai, atsakydama žodžiais „eik lauk“, „eik į šoną“, „ne tavo reikalas“. Pareiškėjo nuomone, tokiu elgesiu dinaminės priežiūros specialistė kėlė grėsmę ir ekstremalias sveikatai sąlygas, kilo pavojus užsikrėsti, buvo be pirštinių, nors tuo metu su kitais pareigūnais rengėsi kratai ir lietė kitų asmenų daiktus, maistą. Tokiu elgesiu dinaminės priežiūros specialistė pažeidė Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 5 punktą.

2.5.                      Atsižvelgiant į tai, kad dinaminės priežiūros specialistė nesilaikė Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 5 punkto, nesuteikė informacijos apie saugaus atstumo nesilaikymą, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis. Atsakydama žodžiais „eik lauk“, „eik į šoną“, „ne tavo reikalas“, dinaminės priežiūros specialistė pažeidė Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 2  punktą, pareiškėjo teises, nesilaikė prievolės pateikti informacijos ir rodyti pagarbą, sukėlė pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, nerimą dėl nesaugios sveikatai aplinkos, neigiamas emocijas, bejėgiškumo jausmą. Dinaminės priežiūros specialistė sukėlė baimės jausmą, kuris tapo chroniškas, nes, tik sukosėjus, pareiškėjas galvodavo, jog yra užsikrėtęs COVID-19. Tuo pareiškėjas jautėsi patyręs neturtinę žalą, kurią įvertina 800 Eur suma.

2.6.                      Nurodyti veiksmai buvo skundžiami Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, Įstaiga) direktoriui. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 23 d. atsakymu buvo informuotas, jog Įstaigoje pradėtas tarnybinis patikrinimas ir apie priimtus sprendimus bus informuotas. Pareiškėjas paaiškina, kad tyrimas vyksta jau treti metai, Įstaiga akivaizdžiai vilkina sprendimo priėmimą ir tokiu būdu pažeidžia pareiškėjo turėtus lūkesčius siekti teisinės teisių gynybos, kad būtų išnagrinėtas pareiškėjo skundas per kuo trumpesnį laiką. Įstaiga, vilkindama priimti administracinį sprendimą, nepagrįstai ilgą laiką pažeidžia atsakymui pateikti taikomus terminus ir tokiu būdu pažeidžia pareiškėjo teises. Pareiškėjas 2021 m. kovo 19 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigą, pareiškėjo raštas buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus PN, tačiau pareiškėjas vis dar nėra gavęs jokio atsakymo ar sprendimo. Akivaizdu, kad Įstaiga tyčia nepateikia atsakymo ir vilkina priimti sprendimą dėl dinaminės priežiūros specialistės veiksmų. Tuo įstaiga pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – VAĮ) 10  straipsnio 4 punktą. Įstaiga taip pat pažeidė BVK nustatytą teisę kreiptis su skundu į įstaigos pareigūnus, neteisėtai vilkino administracinio sprendimo priėmimą, sukėlė pareiškėjui didelius ir ilgalaikius nepatogumus, turtinę ir neturtinę žalą, atėmė galimybę siekti teisingumo.

2.7.                      Pareiškėjas turtinę žalą patyrė dėl pašto išlaidų, kreipiantis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių bei Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), iš viso 1,10 Eur. Pareiškėjas neturtinę žalą patyrė dėl Vilniaus PN aplaidumo, paaiškina, kad teko kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir Kalėjimų departamentą, turėjo patirti žmogiškus išteklius aprašant aukščiau nurodytas problemas ir siekiant, kad būtų užtikrintos pareiškėjo teisės. Pareiškėjas iki šiol nepasiekė savo teisių įgyvendinimo, teisėtų interesų ir patyrė neigiamas emocijas – bejėgiškumo jausmą, emocinius išgyvenimus, nepasitikėjimą Lietuvos valstybės valdžios įstaigomis. Pareiškėjas jaučiasi patyręs neturtinę žalą, kurią apskaičiuoja vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais – 300 Eur.

3.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Dėl pareiškėjo teiginių, kad Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistė 2022 m. kovo 10 d. netinkamai ir nemandagiai bendravo su pareiškėju, atsisakė registruoti prašymus, jau yra pasisakęs Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-994-931/2023 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-592-968/2023), netinkami pareigūnės veiksmai nebuvo nustatyti. Skunde pareiškėjas nepateikia esminių bylai aplinkybių, įrodančių Resocializacijos skyriaus specialistės neteisėtą elgesį bendraujant su pareiškėju 2022 m. kovo 10 d., o vien tik apeliacinės instancijos teismo konstatuota aplinkybė, jog tą dieną, bendraujant su pareiškėju, pareigūnė nenaudojo tarnybinio vaizdo registratoriaus, nesudaro savarankiško pagrindo neturtinei žalai atsirasti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį.

5.       Atsakovo atstovas nurodė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės bei į Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtą karantiną, Vilniaus PN buvo vykdomos COVID-19 valdymo bausmių vykdymo sistemoje veiksmų plane nustatytos priemonės, Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai bei kitos rekomendacijos ir su COVID-19 plitimo užkardymu susijusios priemonės. Siekiant valdyti COVID-19 plitimą, Vilniaus PN griežtai reikalaudavo iš įstaigos pareigūnų ir kitų darbuotojų būti atsakingiems ir griežtai laikytis COVID-19 prevencijos priemonių, užtikrinant tiek savo, tiek bendradarbių bei įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų saugumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. V-1336 „Dėl tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ 6.1.1 ir 6.1.1.2.2 papunkčiais, Vilniaus PN pareigūnams ir darbuotojams ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų buvo atliekami periodiniai profilaktiniai COVID-19 testai. Vilniaus kalėjimo (iki 2022 m. gruodžio 31 d. – Vilniaus PN) pareigūnai dirba vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos įstatymais ir kitais nacionaliniais bei tarptautiniais teisės aktais, reglamentuojančiais bausmių vykdymo sistemos veiklą. Pareigūnai stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo, etikos, teisėtumo ir teisingumo principų, išklauso ir pagal savo kompetenciją bei turimus įgaliojimus suteikia asmenims informaciją, būtiną jų teisėms įgyvendinti, pareigoms atlikti ar priimti teisingą sprendimą, o sudėtingesniais atvejais su suimtaisiais ir nuteistaisiais pravedami individualūs pokalbiai, siekiant geriau įsigilinti ir efektyviau spręsti kylančias problemas bei siekiant analitiškai įvertinti problemų pakartotinumą, imtis prevencinių priemonių, kad būtų šių problemų išvengta ilgalaikėje perspektyvoje. Atsakovo atstovas nebuvo gavęs informacijos apie tai, kad pareiškėjo skunde nurodytos Vilniaus PN pareigūnės, vykdydamos savo pareigas ir bendraudamos su nuteistaisiais ar suimtaisiais, nesivadovautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29  straipsnio nuostatomis, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 „Dėl Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“ (aktualus iki 2023 m. birželio 30 d.) reikalavimais, gero viešojo administravimo, mandagumo ir etikos principais bei kitomis visuotinai priimtinomis elgesio ir moralės normomis.

6.       Priešingai, negu teigia pareiškėjas, jis ne kartą buvo informuotas apie tarnybinio patikrinimo eigą. Vilniaus PN 2021 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 9-2073 „Dėl skundo, persiųsto iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos“ informavo pareiškėją, kad tarnybinio patikrinimo išvada nebuvo patvirtinta įstaigos direktoriaus, todėl pareiškėjui ir nebuvo pateiktas atsakymas apie tarnybinio patikrinimo rezultatus. Atsakovo atstovas teigė, kad 2021 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 9-2073 išaiškino pareiškėjui priežastis, dėl kurių tarnybinis patikrinimas nebuvo baigtas, pažymėjo, kad atsakymo pateikimo metu pateikti pareiškėjui informacijos apie priimtus sprendimus nėra galimybės. Vilniaus PN 2022 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 42-907 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas), be kita ko, informavo pareiškėją apie peržiūrėtą tarnybinio tyrimo išvados projektą, kuriame yra pateiktos išvados bei siūlymai tiek dėl nuteistųjų, tiek dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo), nustatyta, jog Vilniaus PN pareigūnai 2020 m. lapkričio 20 d. susiklosčiusioje situacijoje vykdė savo funkcijas nepažeidžiant įstatymuose įtvirtintų reikalavimų, t. y. teisėtai buvo prašoma nuteistųjų netrukdyti pareigūnams vykdyti jų funkcijas, nekelti triukšmo ir pan. Rašte taip pat buvo pažymėta, jog pareigūnai, atsižvelgiant į tuo metu įstaigoje buvusią epidemiologinę situaciją, laikėsi visų saugumo reikalavimų (dėvėjo nosį ir burną dengiančias priemones, vienkartines pirštines), tačiau tokių apsaugos priemonių nedėvėjo nei vienas tuo metu ketvirto aukšto koridoriuje buvęs nuteistasis. Rašte taip pat buvo atkreiptas pareiškėjo dėmesys, kad, net ir paskelbus karantiną šalies teritorijoje, nuteistieji privalo vykdyti jiems teisės aktais nustatytas pareigas, tame tarpe – vykdyti bausmės vykdymo įstaigos pareigūnų nurodymus ir įsakymus. Pareiškėjas Raštu informuotas, kad Vilniaus PN administracijos 2021 m. balandžio 16 d. raštas Nr. 9-2073 „Dėl skundo, persiųsto iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos“ yra išsamus ir pagrįstas, atitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl atsakyme suformuluotą administracinį sprendimą panaikinti nėra pagrindo.

7.       Atsakovo atstovas padarė išvadą, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kuo pasireiškia jo tariamai patirtos kančios ir kiti skunde išvardinti neigiami išgyvenimai, taip pat nepateikė jokių konkrečių faktinių aplinkybių bei įrodymų, pagrindžiančių patirtą bendravimo galimybių su žmona sumažėjimą ir šeimos santykių pablogėjimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.).

II.

8.       Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9.       Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl 1 800 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas sieja su netinkamais Vilniaus PN administracijos pareigūnų veiksmais, atlyginimo.

10.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl Vilniaus PN administracijos bei pareigūnų veiksmų (netinkamo elgesio bendraujant, registruojant bei persiunčiant prašymus ir skundus, nagrinėjant prašymus, skiriant pareiškėju nuobaudas, neužtikrinant saugaus atstumo laikymosi COVID-19 pandemijos metu ir kt.) patyrė tam tikrus neigiamus išgyvenimus bei fizines kančias, prašė priteisti jo naudai 1 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11.       Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistė 2022 m. kovo 10 d. netinkamai ir nemandagiai bendravo, atsisakė registruoti pareiškėjo prašymus.

12.       Remiantis byloje pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistė 2022 m. kovo 10 d. ir 2022 m. kovo 16 d. tarnybiniais pranešimais ir 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir SVS) specialistas 2022 m. kovo 10 d. tarnybiniu pranešimu informavo Vilniaus PN vadovą, kad 2022 m. kovo 10 d. apie 13.40 val. nuteistasis (pareiškėjas) užėjo į 1-ojo gyvenamojo korpuso 4-to aukšto Resocializacijos skyriaus kabinetą ir buvusios Resocializacijos skyriaus specialistės pareikalavo: „dabar išsiųsk laišką į prokuratūrą“. Nuteistasis taip pat nurodė, kad du jo laiškai yra dingę, todėl reikia išsiųsti šį laišką tuoj pat. Nuteistajam buvo paaiškinta, kad laiškas bus išsiųstas pirmadienį ryte. Pareiškėjas iš Resocializacijos skyriaus kabineto nuėjo pas 1-ojo SVS specialistus (dinaminei priežiūrai) ir taip pat reikalavo išsiųsti laišką. Grįžęs atgal į Resocializacijos skyriaus kabinetą, ten buvusiai specialistei neleido įsiterpti ar niekio paaiškinti, elgėsi agresyviai, daužė kumščiu per stalą, nuolat rėkė ir reiškė nepasitenkinimą. Tuo metu į Resocializacijos skyriaus kabinetą užėjo 1-ojo SVS specialistai (dinaminei priežiūrai), jie nuteistajam nurodė elgtis pagarbiai, tačiau šis nereagavo. Nuteistasis parašęs skundą išėjo iš kabineto. Pareiškėjas buvo be jam pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) išduotos kortelės, kurioje turi matytis nuteistojo nuotrauka, įrašytas vardas ir pavardė. Pareiškėjas į Resocializacijos skyriaus specialistų kabinetą įėjo be leidimo. Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 10 d. apie 13.40 val. be leidimo įėjo į Resocializacijos skyriaus specialistės kabinetą, elgėsi nepagarbiai, triukšmavo, neturėjo su savimi įstaigos išduotos kortelės su nuotrauka, įrašytu nuteistojo vardu ir pavarde. Taigi, teismas konstatavo, kad Vilniaus PN Nutarime nustatyti teisės aktų pažeidimai atitinka tikrovę – pareiškėjas nevykdė įstatymų nustatytų reikalavimų ir nesilaikė Taisyklių 18.1, 18.2 ir 18.4 papunkčiuose nustatytų elgesio taisyklių, taip pažeisdamas BVK 12 straipsnio 1 dalies įtvirtintą pareigą laikytis nuteistiesiems nustatytų elgesio taisyklių ir 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.

13.       Teismas pažymėjo, kad pataisos įstaigų ir bausmės vykdymo režimas lemia tam tikrus ribojimus ir draudimus bei atitinkamas pareigas, susijusias su kalinimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas yra užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius, kad jų elgesys atitiktų teisės aktus, vykdyti pataisos įstaigų pažeidimų prevenciją (žr., pvz., 2010 m. gegužės 3  d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-589/2010; 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013; 2013 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-942/2013).

14.       Teismo įsitikinimu, pareiškėjo skundo argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, paremti jo paties subjektyviu suvokimu. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų, leidžiančių abejoti pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais, nėra nustatyta, kad pareigūnai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti apkaltinti būtent pareiškėją pažeidus bausmės atlikimo režimo reikalavimus, pareiškėjas taip pat nenurodė pareigūnų galimo suinteresuotumo priežasčių. Teismas neturėjo pagrindo netikėti pareigūnų pateiktais tarnybiniais pranešimais, kuriuose nuosekliai nurodoma pažeidimo padarymo eiga. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas privalėjo laikytis nustatytos tvarkos, tačiau, jos nesilaikydamas, pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, todėl jam buvo skirta nuobauda.

15.       Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus vyriausioji specialistė (dinaminei priežiūrai) 2020 m. lapkričio 20 d. apie 19.30 val. bendravo su pareiškėju pažeidžiant tuo metu galiojančius karantino saugos reikalavimus, t. y. nesilaikant saugaus atstumo, taip pat nemandagiai elgėsi su pareiškėju, jį provokavo ir kt. Teismas nesutiko su šiais pareiškėjo teiginiais, kadangi iš bylos medžiagos nustatė, jog Vilniaus PN griežtai reikalaudavo iš įstaigos pareigūnų ir kitų darbuotojų būti atsakingiems, griežtai laikytis COVID-19 prevencijos priemonių, užtikrinant tiek savo, tiek bendradarbių bei Įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų saugumo. Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro – Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. V-1336 „Dėl tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ 6.1.1. ir 6.1.1.2.2. papunkčiais, Vilniaus PN pareigūnams ir darbuotojams ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų buvo atliekami periodiniai profilaktiniai COVID-19 testai.

16.       Pareiškėjas nurodė, jog Įstaiga tyčia, piktybiškai nepateikia atsakymo ir vilkina priimti sprendimą dėl dinaminės priežiūros specialistės veiksmų, todėl Įstaiga pažeidė VAĮ 10 straipsnio 4 punktą. Nepateikiant atsakymo į pareiškėjo skundą, Įstaiga pažeidė BVK nustatytą teisę kreiptis su skundu į įstaigos pareigūnus, Įstaiga neteisėtai vilkino administracinio sprendimo priėmimą, sukėlė pareiškėjui didelius ir ilgalaikius nepatogumus, turtinę ir neturtinę žalą, atėmė galimybę siekti teisingumo. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, 2021 m. balandžio 16 d. raštu Nr.  9-2073 „Dėl skundo, persiųsto iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos“ (toliau – ir 2021 m. balandžio 16 d. Raštas) Vilniaus PN informavo pareiškėją, kad tarnybinio patikrinimo išvada nebuvo patvirtinta įstaigos direktoriaus, todėl pareiškėjui ir nebuvo pateiktas atsakymas apie tarnybinio patikrinimo rezultatus. Vilniaus PN 2021 m. balandžio 16 d. Raštu išaiškino pareiškėjui priežastis, dėl kurių tarnybinis patikrinimas nebuvo baigtas, pažymėjo, kad atsakymo pateikimo metu pateikti pareiškėjui informacijos apie priimtus sprendimus nėra galimybės.

17.       Teismas nurodė, kad Raštu, be kita ko, pareiškėjas informuotas apie peržiūrėtą tarnybinio tyrimo išvados projektą, kuriame yra pateiktos išvados bei siūlymai tiek dėl nuteistųjų, tiek dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo), nustatyta, jog Vilniaus PN pareigūnai 2020 m. lapkričio 20 d. susiklosčiusioje situacijoje vykdė savo funkcijas nepažeidžiant įstatymuose įtvirtintų reikalavimų, t. y. teisėtai buvo prašoma nuteistųjų netrukdyti pareigūnams vykdyti jų funkcijas, nekelti triukšmo ir pan. Teismas pažymėjo, kad Rašte taip pat buvo pažymėta, jog pareigūnai, atsižvelgiant į tuo metu įstaigoje buvusią epidemiologinę situaciją, laikėsi visų saugumo reikalavimų (dėvėjo nosį ir burną dengiančias priemones, vienkartines pirštines), tačiau tokių apsaugos priemonių nedėvėjo nei vienas tuo metu ketvirto aukšto koridoriuje buvęs nuteistasis. Be kita ko, atkreiptas pareiškėjo dėmesys, kad, net ir paskelbus karantiną šalies teritorijoje, nuteistieji privalo vykdyti jiems teisės aktais nustatytas pareigas, tame tarpe – vykdyti bausmės vykdymo įstaigos pareigūnų nurodymus ir įsakymus. Kalėjimų departamentas 2022 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 42-907 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ informavo pareiškėją, jog Vilniaus PN administracijos 2021 m. balandžio 16 d. raštas Nr. 9-2073 „Dėl skundo, persiųsto iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos“ yra išsamus ir pagrįstas bei atitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl atsakyme suformuluotą administracinį sprendimą panaikinti nėra pagrindo.

18.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu atsakovo atstovas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias pataisos įstaigos pareigūnų veiksmus.

19.       Įvertinęs nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Tarnybos.

III.

20.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą, priimti naują sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti pilnai.

21.       Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismo sprendimas neužtikrina teisingumo, yra netinkamas, neatitinkantis tikrovės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus PN Nutarime nustatyti teisė aktų pažeidimai atitinka tikrovę – pareiškėjas nevykdė įstatymų nustatytų reikalavimų ir nesilaikė Taisyklių 18.1, 18.2 ir 18.4 papunkčiuose nustatytų elgesio taisyklių, taip pažeisdamas BVK 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą laikytis nuteistiesiems nustatytų elgesio taisyklių ir 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. TA-592-968/2023, kuriame šios aplinkybės paneigtos. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

22.       Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog Vilniaus PN pareigūnai 2020 m. lapkričio 20 d. vykdė savo funkcijas nepažeidžiant įstatymuose įtvirtintų reikalavimų. Teismas neatsižvelgė, kad atsakymas į raštą vis dar nepateiktas, iki šiol neatlikto tarnybinio patikrinimo rezultatai nėra patvirtinti, todėl teismas neturėtų remtis nepatvirtinta medžiaga kaip įrodymais.

23.       Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24.       Atsakovo atstovas teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pareiškėjas nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamos padarytos turtinės ir neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

25.       Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neįvardija jokių aplinkybių, nepateikia įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo, o tik reikalauja, kad būtų patenkintas skundas, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

26.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus PN administracijos pareigūnų veiksmų, atlyginimo.

27.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos.

28.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas neužtikrina teisingumo, neatitinkantis tikrovės. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog Vilniaus PN pareigūnai 2020 m. lapkričio 20 d. vykdė savo funkcijas nepažeidžiant įstatymuose įtvirtintų reikalavimų. Teismas neatsižvelgė, kad atsakymas į raštą vis dar nepateiktas, iki šiol neatlikto tarnybinio patikrinimo rezultatai nėra patvirtinti, todėl teismas neturėtų remtis nepatvirtinta medžiaga kaip įrodymais.

29.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

30.       Pareiškėjas skunde teigė, kad, norėdamas pasinaudoti savo teise išsiųsti laišką, patyrė įžūlų elgesį, susidorojimą, buvo nubaustas nuobauda, uždarytas į drausmės grupę, todėl patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 1 000 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nurodė, kad: ,,Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 10 d. apie 13.40 val. be leidimo įėjo į Resocializacijos skyriaus specialistės D. B. kabinetą, elgėsi nepagarbiai, triukšmavo, neturėjo su savimi įstaigos išduotos kortelės su nuotrauka, įrašytu nuteistojo vardu ir pavarde. Taigi teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN Nutarime nustatyti teisės aktų pažeidimai atitinka tikrovę – pareiškėjas nevykdė įstatymų nustatytų reikalavimų ir nesilaikė Taisyklių 18.1, 18.2 ir 18.4 papunkčiuose nustatytų elgesio taisyklių, taip pažeisdamas BVK 12 straipsnio 1 dalies įtvirtintą pareigą laikytis nuteistiesiems nustatytų elgesio taisyklių ir 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos“.

31.       Teisėjų kolegija, remiantis pareiškėjo skunde išdėstytomis aplinkybėmis, atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ,,Vilniaus PN Nutarime nustatyti teisės aktų pažeidimai atitinka tikrovę“ rėmėsi Vilniaus PN direktoriaus 2022 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 28-71 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas), kuris buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-592-968/2023, tačiau minėto Nutarimo nagrinėjamoje byloje nėra. Šiuo atveju neaišku, ar pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės yra iš tiesų susijusios su Nutarimu, kuris buvo panaikintas minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo savo iniciatyva surinkti pakankamus įrodymus bei išsiaiškinti visas aplinkybes, siekiant teisingo bylos išsprendimo (ABTĮ 10 str. 1 d.).

32.       ABTĮ

33.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, jog kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

34.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011 ir kt.).

35.       Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad: (1) Vilniaus PN 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus vyriausioji specialistė (dinaminei priežiūrai) 2020 m. lapkričio 20 d. apie 19.30 val. bendravo su pareiškėju pažeidžiant tuo metu galiojančius karantino saugos reikalavimus, t. y. nesilaikant saugaus atstumo, taip pat nemandagiai elgėsi su pareiškėju, jį provokavo ir kt.; (2) įstaiga tyčia nepateikia atsakymo ir vilkina priimti sprendimą dėl dinaminės priežiūros specialistės veiksmų, todėl sukėlė pareiškėjui didelius ir ilgalaikius nepatogumus, turtinę ir neturtinę žalą, atėmė galimybę siekti teisingumo, rėmėsi tik atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą argumentais, t. y. iš esmės perrašė atsakovo atstovo atsiliepime nurodytus argumentus.

36.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiško bylai reikšmingų aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodytas aplinkybes, t. y. ginčas iš esmės nebuvo išnagrinėtas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka procesiniame įstatyme nustatytų reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo turiniui.

37.       Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

38.       Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Ričardas Piličiauskas

        Arūnas Sutkevičius