Civilinė byla Nr. e2-1309-465/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21161-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.8;
(S)
3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ ieškinį atsakovui O. R. dėl darbuotojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Eurotransport24“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui O. R., prašydama priteisti jam iš atsakovo 650 Eur žalos, padarytos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų darbo metu, atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 15 Eur žyminį mokestį ir 250,83 Eur vertimo išlaidas.
Nurodė, kad atsakovas 2020 m. balandžio mėnesį darbdavio nurodymu buvo išvykęs į reisą (tikslu pristatyti krovinius į paskirties vietas) su ieškovo vilkiku, v/n (duomenys neskelbtini) ir nuomota puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini). Vykdydamas jam pavestas darbo funkcijas, atsakovas turėjo paimti iš siuntėjo Eurofil SRL Unipersonale Italijoje krovinį ir pristatyti jį gavėjui MD Logistika a.s. Čekijoje. 2020 m. balandžio 22 d. iškrovimo vietoje buvo pastebėta, jog atsakovas gavėjui atvežė sušlapusią dalį krovinio (3 paletes), t.y. ši dalis krovinio buvo sugadinta. Atsakovas pateikė paaiškinimą dėl nurodyto įvykio, paaiškindamas, kad krovinio pakrovime jis nedalyvavo, tačiau tai patvirtinančio įrašo, kad pakrovime nedalyvavo ir neturėjo galimybės patikrinti krovinio svorio ir kiekio atitikimo pakrovimo dokumentams, gavėjo CMR važtaraštyje nepadarė, taip pat nepadarė žymų CMR važtaraštyje apie sušlapusį krovinį, neinformavo apie tai atsakingo ieškovo darbuotojo.
Ieškovą atlikti minėtą pervežimą pasamdė UAB „Transtira Transport“, kuriai pavedimą davė BOHEMIA CARGO s.r.o. Dėl žalos kroviniui pirminis užsakovas BOHEMIA CARGO s.r.o. patyrė 2096,64 Eur žalą. Atsižvelgiant į tai, minėtą kroviniui padarytą žalą UAB „Transtira Transport“ pagal 2020 m. gegužės 6 d. pateiktą pretenziją atlygino žalą patyrusiam trečiajam asmeniui BOHEMIA CARGO s.r.o., GmbH išrašydama kreditinę sąskaitą. Vėliau ieškovas, kaip atsakingas už kroviniui padarytą žalą vežėjas, atlygino UAB „Transtira transport“ žalą už sugadintą krovinį. 2020 m. lapkričio 9 d. ieškovas ir atsakovas sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo atsakovas įsipareigojo atlyginti dėl 2020 m. balandžio 22 d. įvykio ieškovui atsiradusius nuostolius. 2021 m. gegužės 4 d. darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės darbdavio iniciatyva. Susitarime dėl žalos atlyginimo 1.3. punkte numatyta, kad, jei darbo sutartis nutraukiama, atsakovas įsipareigoja per 30 dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos atlyginti susitarime nurodytą žalą; minėtas terminas šio prašymo teikimo dienai yra suėjęs, tačiau žala ieškovui nėra atlyginta. Ieškovas 2021 m. gegužės 19 d. pateikė atsakovui pretenziją prašydamas atlyginti 650 Eur žalą, tačiau atsakovas į minėtą pretenziją nereagavo, žalos neatlygino. Atsakovas, vykdydamas darbines pareigas pagal su ieškovu sudarytą darbo sutartį, padarė ieškovui žalą dėl didelio aplaidumo/neatsargumo, t.y. minėto reiso metu tinkamai neprižiūrėdamas ir netikrindamas jam patikėtų transporto priemonių bei pervežamo krovinio, 2020 m. balandžio 22 d. pristatė į paskirties vietą pervežimo metu dalinai sugadintą krovinį, kuris pervežimo metu sudrėko ir sušlapo, t.y. buvo dalinai sugadintas, nors paimdamas krovinį pakrovimo vietoje turėjo patikrinti krovinio būklę, o jei to daryti jam nebuvo leista – privalėjo CMR važtaraščiuose palikti atitinkamas žymas, tačiau to nepadarė. Nors dėl šio incidento patyrė 2096,64 Eur nuostolių, ieškovas gera valia atsisako dalies reikalavimo sumos dėl padarytos žalos ir iš atsakovo prašo priteisti tik 650 Eur. 2020 m. gegužės 6 d. BOHEMIA CARGO s.r.o. pretenzijoje numatytai žalai atlyginti UAB „Transtira transport“ išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr.202010067, iš kurios matyti, kad pretenzijoje nurodyta suma (t.y. 2096,94 Eur) buvo minusuojama iš galutinio atsiskaitymo, kurį turėjo atlikti BOHEMIA CARGO s.r.o., apmokėdama pervežimo paslaugas UAB „Transtira transport“, todėl BOHEMIA CARGO s.r.o. galutinis apmokėjimas buvo mažinama proporcingai pretenzijoje nurodytos žalos dydžiui, UAB „Transtira Transport“ neatliko jokių pavedimų, todėl pavedimus pagrindžiančių dokumentų nėra. 2020 m. balandžio 24 d. pretenzijoje nurodoma, kaip buvo apskaičiuojama žala, t.y. nurodant, kad sugadintos 3 paletės, kuris gabeno 576 vnt. vežtos prekės (įklotų) pakuočių, vienos pakuotės kaina – 3,64 Eur, taigi galutinė žalos suma gauta apskaičiavus sudrėkusių pakuočių kiekį padauginus iš vieneto kainos. Atsakovas ieškovo elektroninius laiškus su pretenzija matė bei į juos atsakė, todėl apie pretenzijos išsiuntimą ir apie prašomą apmokėti sumą jis žinojo. Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad ieškinio senaties terminas pareiškiant ieškinį nebuvo suėjęs, kadangi civiliniame kodekse numatyta senatis skaičiuojama nuo darbuotojo atleidimo ir 30 dienų nuo įsipareigojimo pagal susitarimą.
Atsakovas O. R. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 19 d. pretenzijos nėra gavęs. Darbo valandomis jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir žalos ieškovui nepadarė. 2020 m. balandžio mėnesį darbdavio nurodymu priėmė gabenimui iš siuntėjo krovinį Italijoje ir pristatė Čekijoje. 2020 m. balandžio 22 d. krovinio iškrovimo vietoje pastebėta, kad išorinė tara ant 3 padėklų yra su pramirkimo pėdsakais, o ne „šlapia“, kaip nurodo ieškovas. Ieškovo teiginys, kad ši krovinio dalis sugadinta, nėra pagrįstas tinkamai įrodymais, nėra tinkamai paskaičiuota 650 Eur ieškinio suma. Norint patvirtinti krovinio sugadinimo faktą, būtina užfiksuoti ir įvertinti kroviniui padarytą žalą. Gavėjas priėmė visą krovinį, įskaitant 3 „pramirkusius“ padėklus, tačiau negrąžino nei vežėjui, nei siuntėjui. Atsakovas priėmė gabenimui krovinį – higieninius paketus, kurie yra supakuoti į vandeniui nepralaidžius maišelius, o šie supakuojami į vandeniui nepralaidžią suvyniojamą tarą ir tik po to dedami į kartonines dėžes. Važtaraštyje nežinomo asmens ranka parašyta apie „pramirkusius padėklus“, o ne konkretus kartotinių dėžių skaičius. Nežinia, koks kiekis pramirkusių kartoninių dėžių buvo ant trijų padėklų, nenurodoma, ar dėžėse esančios prekės buvo sugadintos, todėl mano, kad higienos priemonės, faktiškai esančios vandeniui atsparioje vidinėje pakuotėje, negalėjo būti pažeistos. Jeigu krovinys buvo išoriškai sugadintas tiš dalies, vežėjas gali būti atsakingas tik už sumos, kuria sumažėjo krovinio vertė (tai yra skirtumas tarp krovinio vertės jo pakrovimo metu ir sugadintos krovinio vertės po jo pristatymo) sumokėjimą, o sugadintą krovinį perduoti atsakovui. Tik tuo atveju, kai vežėjas patvirtina, kad sumokėjo ekspertų nustatytą sumą, vežėjas turi teisę pareikšti regresinį ieškinį darbuotojams, jeigu mano, kad jų veiksmais jam buvo padaryta žala. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad krovinio siuntėjui ar gavėjui sumokėjo tariamai sugadinto krovinio vertę. Gavėjo sąskaitos faktūros pateikimas be faktinio apmokėjimo įrodymo (nėra vežėjo banko patvirtinimo) nesuteikia teisės vežėjui (ieškovui) reikalauti regresinio ieškinio. Mano, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kadangi ieškinys yra susijęs su tarptautiniu krovinių vežimu kelių transportu, todėl jam pagal CMR konvenciją nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs 2021 m. balandžio 21 d., o ieškovas ieškinį pateikė 2021 m. liepos 28 d. 2021 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija ieškovo reikalavimą darbo byloje Nr.ARS-131-11387 atsakovo atžvilgiu dėl darbuotojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo atmetė. Teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad dėl koronaviruso taikomų apribojimų jam nebuvo leidžiama dalyvauti krovinio iškrovime. Jeigu sugadintas krovinys, paprastai kviečiamas vairuotojas, jį prašo pažiūrėti ir pasirašyti, kad sugadintas krovinys, tačiau šiuo atveju jam niekas nebuvo parodyta, jis gavo dokumentus jau po iškrovimo, žymą apie sugadinimą jam išvertė vėliau kitoje iškrovimo vietoje, jo priekaba buvo sausa. 2020 m. birželio 12 d. grįžus iš reiso ieškovo vadybininkas paaiškino, kad atsakovui išskaičiavo 850 Eur dėl krovinio sugadinimo, pasakė, kad jeigu bus pretenzija, ieškovas sumokės, o jeigu nebus, tada jam grąžins pinigus. Atėjus pretenzijai, nebuvo pridėta jokių žalos dydį patvirtinančių dokumentų, nebuvo aišku, ar jau išskaičiuota 850 Eur iš pretenzijoje nurodytos sumos. Žymos CMR važtaraštyje negalėjo padaryti, nes neturėjo visų CMR egzempliorių. Ieškovo vadybininkui apie sugadintą krovinį pranešė telefonu kitoje iškrovimo vietoje.
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. lapkričio 21 d. tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 1039 (bei papildomas susitarimas) (el. b. apyrašo l.6-20), pagal kurią atsakovas dirbo ieškovo įmonėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Įmonės direktorius 2020 m. vasario 14 d. priėmė įsakymą Nr. 22689 dėl atsakovo komandiruotės su vilkiku į Europos Sąjungos ir NS šalis nuo 2020 m vasario 14 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. (el. b. apyrašo l. 38-39). Atsakovas 2020 m. balandžio 20 d. ieškovo nurodymu su ieškovo vilkiku, v/n (duomenys neskelbtini) ir nuomota puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini), paėmė iš siuntėjo Eurofil SRL Unipersonale Italijoje krovinį ir pristatė jį gavėjui MD Logistika a.s. Čekijoje. Tai patvirtina byloje esantis CMR važtaraštis ir krovinio pristatymo dokumentas (el. b. apyrašo l. 48-55). Krovinio pristatymo dokumente ir CMR važtaraštyje atliktos gavėjo MD Logistika a.s. atstovo žymos, kad ant trijų padėklų buvo rastos sumirkusios, šlapios, pažeistos dėžutės.
Ieškovą atlikti minėtą pervežimą pasamdė UAB „Transtira Transport“, kuriai pavedimą davė BOHEMIA CARGO s.r.o. (el.b. apyrašo l.58-59). Dėl žalos kroviniui pirminis užsakovas BOHEMIA CARGO s.r.o. nurodė patyręs 2096,64 Eur žalą (el. b. apyrašo l.69-71). Atsižvelgiant į tai, minėtą kroviniui padarytą žalą UAB „Transtira Transport“ pagal 2020 m. gegužės 6 d. pateiktą pretenziją atlygino žalą patyrusiam trečiajam asmeniui BOHEMIA CARGO s.r.o., GmbH išrašydama kreditinę sąskaitą. Vėliau ieškovas, kaip atsakingas už kroviniui padarytą žalą vežėjas, atlygino UAB „Transtira transport“ žalą už sugadintą krovinį.
2020 m. rugpjūčio 14 d. atsakovas surašė paaiškinimą dėl nurodyto įvykio komandiruotės metu (el. b. apyrašo l. 56-57), darbo sutartis darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės nutraukta 2021 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. RO-1039 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (e.b. apyrašo l.28-29). Tarp šalių nėra ginčo dėl darbo santykių nutraukimo pagrįstumo. Ieškovas 2021 m. gegužės 19 d. surašė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo Nr.20093681 (el. b. apyrašo l. 76-77)
Ieškovas su prašymu dėl žalos iš darbuotojo išieškojimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija), kuri 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. DGKS-1950 darbo byloje Nr. APS-131-11387 (toliau – sprendimas) darbdavės prašymą atsisakė nagrinėti, konstatuodama, kad reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas jos kompetencijai (el. b. apyrašo l. 88-93).
DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.
Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012). Kaip jau nustatyta aukščiau, atsakovas ieškovo įmonėje nuo 2018 m. lapkričio 23 d. dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose, 2021 m. balandžio 20 d. vykdydamas savo darbines funkcijas komandiruotės metu atsakovas gavėjui atvežė dalį sušlapusio krovinio (3 paletės), t.y. ši dalis krovinio buvo sugadinta.
Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalis).
Ieškovą atlikti minėtą pervežimą pasamdė UAB „Transtira Transport“, kuriai pavedimą davė BOHEMIA CARGO s.r.o. (el.b. apyrašo l.58-59). Pirminis užsakovas BOHEMIA CARGO s.r.o. dėl įvykio patyrė 2096,64 Eur dydžio žalą, kurią iš jo 2020 m. balandžio 24 d. pareikalavo atlyginti Drylock Technologies s.r.o. (el. b. apyrašo 61-67). Atsižvelgiant į tai, minėtą kroviniui padarytą žalą UAB „Transtira Transport“ pagal 2020 m. gegužės 6 d. pateiktą pretenziją (el. b. apyrašo 68-71) atlygino žalą patyrusiam trečiajam asmeniui BOHEMIA CARGO s.r.o., GmbH išrašydama kreditinę sąskaitą (el. b. apyrašo l. 72). Vėliau ieškovas, kaip atsakingas už kroviniui padarytą žalą vežėjas, atlygino UAB „Transtira transport“ žalą už sugadintą krovinį, ką patvirtina 2020 m. rugpjūčio 28 d. išrašyta Kreditinė PVM sąskaita faktūra Nr. 202010103 (el. b. apyrašo l.73), iš kurios matyti, kad pretenzijoje nurodyta suma (t.y. 2096,94 Eur) buvo minusuojama iš galutinio atsiskaitymo, kurį turėjo atlikti BOHEMIA CARGO s.r.o., apmokėdama pervežimo paslaugas UAB „Transtira transport“, todėl BOHEMIA CARGO s.r.o. galutinis apmokėjimas buvo mažinamas proporcingai pretenzijoje nurodytos žalos dydžiui. Ieškovas gera valia sumažino reikalaujamos atlyginti žalos dydį, prašydamas priteisti 650 Eur.
Atsakovas teigia, kad 2021 m. gegužės 19 d. pretenzijos iš ieškovo negavo, darbo metu jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir žalos nepadarė. Ieškovas į bylą pateikė šalių tarpusavio susirašinėjimo elektroniniu paštu kopijas, iš kurių matyti, kad apie prašomą atlyginti žalą atsakovui buvo žinoma (2021 m. gegužės 19 d. – 2021 m. gegužės 20 d. susirašinėjimas). 2018 m. lapkričio 21 d. darbo sutarties Nr. 1039, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, 5.14 punktas numato, kad darbuotojas privalo pagal tiesioginę paskirtį naudoti darbo priemones ir kitą įmonės turtą; užtikrinti, kad materialinės vertybės ir dokumentai būtų saugomi laikantis nustatytų taisyklių ir taip, kad būtų užtikrintas jų išsaugojimas. Papildomo susitarimo prie darbo sutarties Nr. 1039 1.14. punktas numato, kad vairuotojas-ekspeditorius privalo tinkamai vykdyti savo darbines pareigas; 1.18.1. punktas numato, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto (...) sugadinimo (sužalojimo); taip pat dėl išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų (1.18.4.p.); 1.19.2.punktas numato, kad darbuotojas prisiima atsakomybę už jam patikėtus gabenti krovinius ir tinkamą jų pakrovimą; 1.18.8 punktas numato, kad darbuotojas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl kitokių darbo tvarkos taisyklių, instrukcijų, susitarimų pažeidimo. Vadovaujantis ieškovo krovinių priėmimo/gabenimo/atidavimo instrukcijomis, vairuotojas privalo dalyvauti pasikrovime (stebėti pasikrovimą, skaičiuoti krovinį, stebėti, kad nebūtų pakrautas pažeistas krovinys arba, kad jis nebūtų pažeistas pakrovimo metu). Šios instrukcijos 3 punktas nurodo patikrinti pakuočių kiekį ir patikrinti ar jis atitinka nurodytą kiekį CMR važtaraštyje. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių negalima patikrinti krovinio būklės, tai turi būti pažymėta važtaraštyje (5 p.) (el. b. apyrašo l. 78-83). Atsakovas paaiškinime dėl nurodyto įvykio nurodė, kad krovinio pakrovime jis nedalyvavo, į pakrovimą ir iškrovimą jo neįleido, jis nematė krovinio būklės, tačiau apie tai, kad pakrovime nedalyvavo ir neturėjo galimybės patikrinti krovinio svorio ir kiekio atitikimo pakrovimo dokumentams, atsakovas įrašo gavėjo CMR važtaraštyje neatliko, taip pat nepadarė žymų CMR važtaraštyje apie sušlapusį krovinį, neinformavo iš karto apie tai atsakingo ieškovo darbuotojo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą laikyti, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų elgtis pagal papildomame susitarime prie darbo sutarties numatytas krovinio pakrovimo/iškrovimo taisykles, dėl ko perdavus iš dalies sugadintą krovinį, ieškovui buvo padaryta žala. Pripažintina, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. jis yra atsakingas už padarytą ieškovui žalą (CK 6.246 straipsnis - 6.248 straipsnio 1 dalis), nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas teigia, kad nurodytas patirtos žalos dydis kelia pagrįstų abejonių. Žalos dydis (2096,64 Eur) apskaičiuotas įvertinus tai, kad buvo sugadintos 3 paletės, kuriomis gabenta 576 vnt prekių (įklotų) pakuočių, kai vienos pakuotės kaina – 3,64 Eur (576 vnt x 3,64 Eur), nurodyta suma ieškovui sumažintas atlyginimas už vežimą (e.l. b. apyrašo 61-65,69-73). 2020 m. lapkričio 9 d. atsakovas su ieškovu pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo atsakovas sutiko atlyginti ieškovui 2096,64 Eur žalą per 30 dienų nuo darbo santykių pabaigos (el. b. apyrašo l. 74-75). Pažymėtina, kad, remiantis 2020 m. lapkričio 9 d. d. šalių susitarimo 1.3. punktu, atsakovas sutiko ir patvirtino, jog nurodyta 2096,64 Eur suma bus išskaičiuota iš darbo užmokesčio, taip pat iš kitų išmokų, mokamų darbuotojui; nutraukus darbo sutartį iki bendrovei bus kompensuota visa suma, likusi suma bus išskaičiuojama iš galutinio atsiskaitymo paskaičiavimo, o jeigu tuo atveju truks piniginių lėšų, darbuotojas savanoriškai per 30 dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos įsipareigoja sumokėti bendrovei likusią sumą. Taip pat darbuotojas sutiko ir patvirtino, kad šios sutarties 1.2 punkte nurodyta suma (2096,64 Eur) yra nustatyta teisingai, ir nepateiks jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl šio susitarimo. Minėtas 30 dienų terminas ieškinio teikimo dienai yra suėjęs. Byloje nustatyta, kad atsakovas nesutiko gera valia atlyginti padarytą žalą. Atsakovas teigė, kad ieškovas 2020 m. birželio mėnesį iš jo atskaičiavo 850 Eur žalai padengti, tačiau iš į bylą pateiktos 2022 m. kovo 15 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išlaidas Nr. 13 matyti, kad atsakovo minima suma išskaičiuota nebuvo. Į bylą atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų apmokėjęs 2020 m. lapkričio 9 d. susitarime nurodytą sumą (CPK 178 str.).
Be to, remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, nėra pagrindo manyti, kad sugadintos 3 paletės prekių buvo ieškovo realizuotos, ir, atitinkamai, kad nuostolių ieškovui gaunant apmokėjimą už vežimą nebuvo patirta. Taigi, dėl darbuotojo veiksmų ieškovas patyrė 650 Eur dydžio žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje esančius įrodymus apie užfiksuotą kredituojamą 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr.ETT20011640, nes perskaičiuojama pervežimo kaina minusuojant 2096,64 Eur, darytina išvada, kad ieškovo prašomas atlyginti 650 Eur žalos dydis yra pagrįstas.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 2 punkte nustatyta, kad apraše vartojama sąvoka „vidutinis darbo užmokestis“ suprantama kaip vidutinis tarnybinis atlyginimas pagal Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 7 dalį, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, vidutinis valandinis darbo užmokestis ir vidutinis darbo užmokestis už darbo dieną (toliau – vidutinis dieninis darbo užmokestis). Aprašo 5.1 papunktyje nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų - skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose.
Aprašo 3 punkte nustatyta, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas (toliau – mėnesinės algos) bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius (3.1 papunktis); didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (toliau – įstatymai), kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (3.2 papunktis); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (3.3 papunktis); priedai ir priemokos prie valandinių atlygių, dieninių atlygių ir mėnesinių algų, mėnesinės premijos, mokamos už mėnesio darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktą darbą, numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse (3.4 papunktis). Ieškovė pateikė duomenis, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis: vieno mėnesio sudaro 594,41 Eur, vienos dienos – 43,49 Eur.
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. A1-767 „Dėl metinių vidutinio mėnesinio darbo dienų ir vidutinio mėnesinio darbo valandų skaičių 2020 metais patvirtinimo“ nustatyta, kad 2020 metų metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 21,1 darbo dienos (įsakymo 1.1.1 punktas). Pagal 2022 m. kovo 15 d. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio pažymą Nr. 14, atsakovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis ieškovo įmonėje buvo 43,49 Eur. Kadangi šiuo atveju reikalaujama atlyginti žala neviršija nei trijų, nei šešių atsakovo vidutinių darbo užmokesčio dydžio, todėl priteistina visa prašoma atlyginti 650 Eur žalos suma.
Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą darbuotojo įmonei padarytos turtinės žalos dydį atsakovui mažinti, nustatęs, jog darbuotojas elgėsi nepakankamai rūpestingai vykdydamas darbo pareigas, pažeidė pareigą stebėti krovinio būklę viso vežimo metu, o esant sugadinimui, atitinkamai reaguoti, dėl savo neatsargumo padarė įmonei turtinę žalą, byloje nustatęs visas sąlygas, kurioms esant darbuotojas privalo atlyginti darbdavio patirtą žalą, daro išvadą, kad darbuotojas privalo atlyginti jo įmonei dėl savo neatsargumo padarytą 650 Eur žalą, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir ši suma ieškovei priteisiama iš atsakovo.
Atsakovas teigė, kad ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs CMR konvencijoje nustatytą vienerių metų ieškinio senatį, ieškovas su tuo nesutiko, motyvuodamas tuo, kad senatis skaičiuojama nuo darbuotojo atleidimo ir 30 dienų nuo įsipareigojimo pagal susitarimą. CMR konvencijos 32 str. numato, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014). Tuo tarpu nagrinėjamos bylos šalimis yra darbdavys ir darbuotojas, kurias siejo darbo sutartis. Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 15 str. 1 d.). Šiuo atveju ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui pareikšti nėra suėjęs.
Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 650 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas prašo atlyginti 15 Eur žyminio mokesčio ir 250,83 Eur vertimo išlaidų. Priėmus procesinį sprendimą ieškovo naudai, ieškovui iš atsakovo priteistinos iš viso 265,83 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Taip pat išaiškintina, kad bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Eurotransport24“ (j. a. k. 303025556) iš atsakovo O. R., (duomenys neskelbtini) 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (650 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 265,83 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Margarita Ambrazaitienė