Civilinė byla Nr. eB2-1061-812/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00232-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4; 3.4.3.5.1; 3.4.3.11

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės mokesčių  inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei mažajai bendrijai „Rimo kiemas“ iškėlimo,

n u s t a t ė :

ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir ieškovė, VMI) 2025 m. gegužės 26 d. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Rimo kiemas“ (toliau – ir atsakovė, bendrija) bankroto bylą. Nurodė, kad ieškovė yra bendrijos kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. gegužės 23 d. duomenimis atsakovės mokestinė nepriemoka buvo 30 695,71 Eur, kuri susidarė bendrijai teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus pelno ir pridėtinės vertės mokesčių. Ieškovė mano, kad atsakovė yra nemoki, kadangi: 1) bendrijos vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nėra; 2) bendrijos vardu registruotų transporto priemonių nėra; 3) bendrija nuo 2024 m. gruodžio 19 d. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; 4) bendrijos atžvilgiu vykdomas išieškojimas dviejose vykdomosiose bylose; 5) bendrijos skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai yra 547,80 Eur, joje nedirba nei vienas darbuotojas.

Siekiant pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui, Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi atsakovės vadovas buvo įpareigotas pateikti aktualius Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus dokumentus. Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalimi, tačiau teismo įpareigojimas neįvykdytas.

Atsakovės pozicijos dėl pareiškimo pagrįstumo ir pareikalautų dokumentų nepateikimas nėra kliūtis klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti. Klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo spręstinas vadovaujantis šioje civilinėje byloje pateiktais ir teismo iniciatyva išreikalautais rašytiniais įrodymais.

Pareiškimas tenkintinas, atsakovei mažajai bendrijai „Rimo kiemas“ keltina bankroto byla.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė įmonės kreditorė, kuriai tokią teisę nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumo sąvoka yra apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

Iš viešųjų registrų duomenų nustatyta, kad MB „Rimo kiemas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2021 m. balandžio 21 d., jos vadovas nuo 2021 m. balandžio 20 d. yra R. B.. Iš 2024 m. finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad atsakovė 2024 m. gruodžio 31 d. turėjo 210 283 Eur vertės turtą, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas, t y., 1404 Eur vertės atsargos, 20 194 Eur per vienus metus gautinos sumos bei 188 685 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Atsakovės per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 75 450 Eur.

Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog išsiaiškinti įmonės turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti ne tik pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir vadovautis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį, bet ir pagal realią įmonės turtinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2020/2014).

Nors atsakovės 2024 m. finansinės atskaitomybės duomenys formaliai nerodo įmonės nemokumo balanso testo prasme, tačiau atsakovei nepateikus duomenų apie šiuo metu turimo turto sudėtį ir jo vertę, taip pat duomenų apie dabartinių įsipareigojimų kreditoriams dydį, teismas negali atsakovės turimo turto vertinti kaip pakankamo turimoms turtinėms prievolėms įvykdyti. Iš kitų byloje nustatytų aplinkybių spręstina, kad atsakovės 2024 m. finansinės atskaitomybės duomenys realios MB „Rimo kiemas“ finansinės situacijos neatspindi. 

Kaip minėta, juridinio asmens nemokumas konstatuojamas ir šiam negalint vykdyti turtinių prievolių. Registrų duomenimis, atsakovė neturi nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Iš viešų duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui 2025 m. liepos 8 d. sudarė 692,70 Eur. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. liepos 8 d.  duomenimis atsakovės mokestinė nepriemoka valstybei yra 34 207,42 Eur. Sprendžiant dėl atsakovės nemokumo, vertintina ir tai, kad jos mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpis yra nuo 2023 m. birželio 26 d., t. y., jau daugiau kaip dvejus metus atsakovė negeba atsiskaityti su ieškove. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad šiuo metu atsakovės atžvilgiu bylų Lietuvos teismuose nėra užvesta.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad atsakovė MB „Rimo kiemas“ yra nemoki, nes jau ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų kreditoriams. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia atsakovės būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl atsakovei keltina bankroto byla (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). Duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, byloje nėra. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalis). 

Nutartimi, kuria iškeliama bankroto bylą, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis bei naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).

Iš nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog šios įmonės administratoriumi atrinktas  Raimondas Nemunis, sąrašo eilės Nr. N-FA0223. Duomenų, kad šio administratoriaus  kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms teismas neturi, todėl atrinktas kandidatas skirtinas administruoti MB „Rimo kiemas“ (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2  dalis).

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiantį į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialųjį turtą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Nemokumo administratoriui nustatytinas 5 190 Eur dydžio bazinis atlygis (apskaičiuotas administratorių atrankos kompiuterinės programos), kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 punktu, paskirta nemokumo administratorius įpareigotinas apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus subjektus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

n u t a r i a :

iškelti mažajai bendrijai „Rimo kiemas“, juridinio asmens kodas 305738914, buveinės adresas Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., Druskininkėlių k. 4, bankroto bylą.

Įmonės nemokumo administratoriumi paskirti Raimondą Nemunį, adresas Kęstučio g. 41A, Vilnius, tel. +370 66 90171, el. paštas: raimondas.nemunis@bakompanija.lt; paslaugas teikiančių asmenų sąrašo eilės Nr. N-FA0223.

Nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 5190 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimties eurų) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti mažosios bendrijos „Rimo kiemas“, juridinio asmens kodas 305738914, buveinės adresas Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., Druskininkėlių k. 4, ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šią nutarties dalį vykdyti skubiai.

Nustatyti 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti valdymo organams iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Kreditoriai per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Pavesti nemokumo administratoriui atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 59 straipsnyje nustatytus veiksmus. Jai taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Įpareigoti nemokumo administratorių apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo nedelsiant informuoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus subjektus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties priėmimo dienos išsiųsti jos patvirtintą kopiją ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsakovei, nemokumo administratoriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Turto arešto aktų registrui.

Nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto arešto registrui, Garantinio fondo administratoriui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, antstolei Daivai Kelmelienei ir kitiems antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt., teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose mažajai bendrijai „Rimo kiemas“ yra pareikšti turtiniai reikalavimai arba turtinius reikalavimus yra pareiškusi mažoji bendrija „Rimo kiemas“.

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl nemokumo administratoriaus kandidatūros skyrimo, per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Kauno apygardos teisme.

Teisėja                                                                                         Daina Lisaitė