Civilinė byla Nr. e2A-27-267/2022
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04663-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11.; 1.3.2.9.10.8.; 1.3.6.4.1.3.; 1.3.7.5.8.;3.3.1.20.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 26 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-10683-841/2021pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kesko Senukai Lithuania“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio, kompensacijų, neturtinės žalos, be pagrindo gautų lėšų priteisimo, vekselio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Z. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti A. Z. atleidimą pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. iš darbo neteisėtu, negrąžinant jo į darbą (DK 218 str. 4 d.), ir laikyti, kad darbo sutartis tarp A. Z. ir UAB „Kesko Senukai Lithuania“ nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 str. 6 d.); priteisti A. Z. naudai iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką; trijų mėn. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už pas atsakovą dirbtą laiką (~ 6,5 metus); 560 Eur turtinės žalos; 8000 Eur neturtinės žalos; be pagrindo iš jam priskaičiuotų sumų išskaitytas ir neišmokėtas lėšas – 697,90 Eur; pripažinti niekiniu/negaliojančiu A. Z. atliktą 1190 Eur mokėjimą UAB „Kesko Senukai Lithuania“ naudai ir taikyti restituciją – priteisti A. Z. naudai iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 1190 Eur pastarojo be pagrindo gautų lėšų; pripažinti niekiniu/negaliojančiu A. Z. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ naudai išduotą vekselį, kuriuo jis be išlygų įsipareigojo sumokėti atsakovei 1644,30 Eur sumą, jo pagrindu išduotą 2020-12-10 vykdomąjį įrašą (IR-6825) ir taikyti restituciją – priteisti A. Z. naudai visas pagal vekselį (jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą) išieškotas sumas, įskaitant palūkanas, išlaidas notarui, vykdymo išlaidas ar kt. Taip pat ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas pas atsakovę dirbo nuo 2014 metų, neturėjo drausminių nuobaudų ir buvo vertinamas kaip geras darbuotojas. 2020 metų liepos mėnesį darbdavio atstovė pareiškė A. Z. pretenziją dėl darbdaviui padarytos turtinės žalos. Ieškovas teigė patyręs spaudimą iš darbdavio atstovės, buvo grasinta pateikti pareiškimą policijai, bijojo būti atleistas iš darbo, todėl darbdavio atstovei parašė du pasiaiškinimus, kuriuos atstovė jam padiktavo, sumokėjo darbdavio atstovei 1190 Eur sumą bei pasirašė darbdavio naudai vekselį. Ieškovas teigė, kad spaudimui pasidavė ir dėl šeiminių aplinkybių – jo žmona tuo metu laukėsi antrojo vaiko, nenorėjo prarasti darbo, turėjo rūpintis išlaikyti šeimą. Ieškovas teigė, kad dėl šių įvykių sutriko jo sveikata, jis buvo nedarbingas tris mėnesius. Tik pasibaigus nedarbingumui, ir grįžus į darbą, ieškovas buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą. Ikiteisminis tyrimas pagal atsakovės pareiškimą truko apie 8 mėnesius, ieškovui nebuvo pareikšti įtarimai, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atleistas iš darbo ieškovas nedirbo du mėnesius, vėliau įsidarbino. Ieškovas sutiko mokėti atsakovei tik dėl daryto spaudimo, jis patyrė turtinę žalą, t. y. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, mokėjo už teisinę pagalbą, be to patyrė pergyvenimų, buvo sutrikusi sveikata, patyrė neturtinę žalą. Dėl visų išdėstytų faktinių aplinkybių ieškovas prašė tenkinti ieškinį pilnai.
3. Atsakovė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad ieškovo veikla buvo susidomėta, kai išnagrinėjus Šiaulių apylinkės teisme civilinę bylą Nr. e2-228-797/2020, buvo nustatyta, kad sąskaitose nurodytos prekės buvo parduotos ne sąskaitose nurodytam pirkėjui, atlikus ieškovo veiklos patikrinimą bendrovėje, išaiškėjo, kad sąskaitose nurodytos prekės buvo parduotos kitam pirkėjui, nei nurodyta PVM sąskaitose faktūrose, ieškovas už prekes gautų grynųjų pinigų į kasą neįnešė. Ieškovas tuos faktus pripažino, pripažino padaręs turtinę žalą pagal tris PVM sąskaitas faktūras: 1644,30 Eur, 137,2 Eur ir 137,2 Eur. Darbo sutarties nutraukimo dieną neatlyginta turtinė žala buvo 1917,80 Eur. Iš viso ieškovas buvo paprašytas pasiaiškinti dėl 10 atvejų, turėjo pateikti pasiaiškinimus iki 2020-08-12, tačiau nei iki nurodytos datos nei vėliau paaiškinimų nepateikė. Ieškovas atsakovei dalį žalos atlygino grynais pinigais, dėl kitos dalies parašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Ieškovas pažeidė bendrovės darbo tvarkos taisykles, darbuotojo pareigas, dėl ko buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, kad ieškovas padarė turtinę žalą, kurią pripažino bei pažadėjo atlyginti, dėl to ir buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB „Kesko Senukai Lithuania“ iš ieškovo A. Z. 1700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Nagrinėdamas darbo sutarties su ieškovu nutraukimo aplinkybes, teismas nustatė, kad atsakovės darbuotojai apie galimai neteisėtus ieškovo veiksmus sužinojo nagrinėjant kitą civilinę bylą teisme, kai išaiškėjo, kad įmonės, kurių vardu buvo paimtos prekės ir išrašytos sąskaitos, prekių neužsakė ir jų negavo. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ atstovai atliko vidinį tyrimą bei atvykę į ieškovo darbo vietą aiškinosi aplinkybes. Garso įraše, kurį pateikė į bylą pats ieškovas, aiškiai girdimi jo pripažinimai apie tai, kad į sąskaitas buvo įrašomi kiti asmenys, už prekes paimti gryni pinigai nebuvo įnešti į kasą. Pats ieškovas raštu pripažino padaręs turtinę žalą bei dalį tos žalos pats nedelsiant atlygino, dėl kitos sumos, kurią ieškovas pripažino, jis sutiko išrašyti vekselį, pripažino žalos dydį ir tą žalą įsipareigojo atlyginti. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, 2020-08-06 UAB „Kesko Senukai Lithuania“ regiono vadovas M. S. išsiuntė A. Z. prašymą pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo, prašyta pasiaiškinti dėl 10 atvejų. Pagal AB „Lietuvos paštas“ 2021-07-29 pažymą 2020-08-24 registruota korespondencijos siunta, adresuota A. Z., buvo įteikta 2020-08-25 jo pilnamečiui šeimos nariui, t. y. sutuoktinei S. Z.. Į bylą nepateikta duomenų, kad ieškovas tokį paaiškinimą būtų pateikęs. Ieškovas nurodė, kad buvo nedarbingas, į darbą grįžo tik 2020-11-03, tą dieną ir buvo atleistas. Ieškovas nėra pateikęs į bylą duomenų, kad ligos laikotarpiu būtų gulėjęs ligoninėje ar buvęs kokioje nors sunkioje būklėje, dėl kurios negalėjo pateikti pasiaiškinimo raštu, dėl to teismas laikė, kad atsakovė padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, paaiškinimo per protingą terminą nepateikė ir dėl to buvo pagrįstai atleistas iš darbo. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atmetus šį reikalavimą, teismas atmetė ir kitus su atleidimu iš darbo susijusius reikalavimus, ieškovo išdėstytus 2–6 ieškinio reikalavimų punktuose.
6. Teismas nustatė, kad ieškovo darbo užmokestis pas atsakovą atskaičius mokesčius buvo apie 1000 Eur, ieškovas gera valia pripažino ir tą pačią dieną atlygino dalį materialinės žalos, t. y. 1190 Eur bei raštu įsipareigojo atlyginti dar 1644,30 Eur, pasirašydamas vekselį. Teismo nuomone, toks atsakovo sutikimas atlyginti žalą, kurios jis, jo teigimu, nepadarė, niekaip nesutampa su jo teiginiu, kad jis bijojo prarasti darbą kaip materialinio šeimos išlaikymo šaltinį, nes iš karto įsipareigojo atlyginti beveik 3 vidutinius mėnesio atlyginimus. Kita vertus, teismas vertino, jei jau tą dieną, t. y. 2020-07-24, ieškovas patyrė spaudimą ir pasirašė paaiškinimus, kuriuose pripažino padarytą žalą bei atliko mokėjimą, jau kitą dieną ar vėliau turėjo galimybę ginčyti atliktą mokėjimą bei vekselį, tačiau to nedarė, dėl neva patirto spaudimo niekur nesikreipė. Tai, kad neva patyręs spaudimą ieškovas įsipareigojo atlyginti žalą, kurios nepadarė, dėl patirto spaudimo niekur nesikreipė, daugiau kaip metus neginčijo atlikto mokėjimo, teismas vertino, kad realiai ieškovas pripažino padaręs žalą ir ją atlygino, todėl sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti niekiniu/negaliojančiu A. Z. atliktą 1190 Eur mokėjimą, ir šį ieškovo reikalavimą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad šioje byloje atsakovė siekė apsaugoti savo interesus, siekė, kad būtų atlyginta ieškovo padaryta turtinė žala. To, kad buvo žadama kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimu, teismas nelaikė grasinimu. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovo į bylą pateikto garso įrašo galima daryti išvadą, jog ieškovas suprato, kad jis padarė pažeidimus, už kuriuos gali būti atleistas iš darbo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovas prašė antstolio leisti jam atlyginti žalą, mokant po 150 Eur per mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų nesutikęs su vekseliu, bandęs jį ginčyti. Teismas vertino, kad ieškovas sutiko su reikalavimu atlyginti žalą, ją pripažino ir įsipareigojo atlyginti. Pačiam ieškovui prašant suteikti jam tam tikrą laikotarpį, per kurį galėtų žalą atlyginti, iš jo buvo pareikalauta pasirašyti vekselį kaip prievolės įvykdymo garantiją, ką ieškovas ir padarė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja pagrindai pripažinti vekselį negaliojančiu, todėl ir šį ieškinio reikalavimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas A. Z. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad darbo santykiai su juo buvo nutraukti neteisėtai tiek dėl to, kad tam nebuvo pakankamo teisinio pagrindo, tiek dėl to, kad buvo pažeista atleidimo tvarka, konkrečiai – atleidimo terminai. Teismas, nors ir pacitavo, kad darbdavys turi įrodyti, ne tik pažeidimo padarymo faktą, bet ir tai, kad jis kvalifikuotinas kaip šiurkštus, tačiau pastarojo aspekto plačiau neanalizavo, nenurodė, kodėl pažeidimas, jei jis buvo padarytas, buvo šiurkštus, o pažeidimo padarymo faktą grindė tik garso įrašo interpretacijomis ir ieškovo pasirašytais prisipažinimais. Ieškovas savo poziciją byloje grindė duomenimis iš Sodros apie laikotarpius, kuomet jis nedirbo, taip pat nutarimais dėl ikiteisminių tyrimų užbaigimo, 2020-07-24 susitikimo garso įrašais, savo žodiniais paaiškinimais, tačiau dalimi šių įrodymų teismas visiškai nesirėmė, o kitais rėmėsi netiksliai, juos interpretavo. Teismas nevertino įrodymų ir nelaikė svarbia aplinkybe fakto, jog ieškovas darbdavio buvo pripažintas pažeidęs darbo tvarką tuo laiku, kuomet nedirbo ir jokių pardavimų neatliko ir neformino. UAB „Lovera“ abi ginčui aktualias sąskaitas (SS Nr. 39331901628 ir SS Nr. 39184814964) yra įsitraukusi į savo buhalterinę apskaitą, t. y. šias sąskaitas pripažįsta, neneigia gavusi jose nurodytas prekes, todėl, šiai įmonei iškėlus bankroto bylą, atsakovė bankroto byloje turėtų reikšti atitinkamą kreditorinį reikalavimą, todėl teismas ignoravo ir šias aplinkybes. Apelianto įsitikinimu, teismas interpretavo į bylą pateiktus garso įrašus bei ieškovo 2020-07-24 prisipažinimus, nes ieškovas niekada nepripažino už prekes paėmęs grynus pinigus ir jų neįnešęs į kasą, tokios aplinkybės nebuvo fiksuotos ir ikiteisminiuose tyrimuose.
8.2. Apelianto nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles darant išvadas susijusias su vienašaliu 1 190 Eur sumos sumokėjimu bei vekselio 1 644,30 Eur sumai išdavimu. Teismas ne tik nepagrįstai sprendė dėl žalos darbdaviui padarymo, bet ir nevertino 2020-07-24 prisipažinimų surašymo konteksto. Apelianto teigimu, pinigai buvo sumokėti ir vekselis pasirašytas ekspromtu, nesant žalos ir jos nepripažįstant, darbdaviui darant spaudimą ir nesutikus duoti ieškovui bent kelių dienų laiko pasiaiškinti dėl darbdavio nurodytų įvykių aplinkybių.
8.3. Skundžiamame sprendime visiškai nepasisakyta dėl ieškovo argumento, susijusio su praleistais procedūriniais ieškovo atleidimo iš darbo terminais, dėl ko liko neįvertintas vienas iš DK 218 str. 2 d. numatytų pagrindų atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, kas laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), o jei ir ne absoliučiu, tai neabejotinai esminiu ir turinčiu įtakos neteisingo ir neteisėto sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimui (CPK 329 str. 1 d.), nes teismui išnagrinėjus šį bylos aspektą, apelianto įsitikinimu, jo atleidimas iš darbo galėjo būti pripažintas neteisėtu vien šiuo savarankišku pagrindu.
8.4. Teismas visiškai nepasisakė ir dar vienu bylos aspektu – dėl darbdavio atliktų išskaitymų teisėtumo. 1 644,30 Eur suma iš darbuotojo yra išieškoma pagal 2020-12-20 vykdomąjį įrašą, išduotą ieškovo pasirašyto vekselio pagrindu. Vadinasi, net jei laikytume, kad ieškovas yra atsakingas dėl darbdavio nurodomų sumų, vekselio nedengiama suma sudaro tik 274,40 Eur, tačiau darbdavys iš darbuotojui atleidimo metu išmokėtinų sumų išskaičiavo 697,90 Eur sumą tariamų nuostolių dengimui. Tuo tarpu vykdomojoje byloje kaip išieškotina suma yra įvardijama 1 644,30 Eur suma.
8.5. Atsakovės atstovės prašyme ir su juo pateiktame mokėjimo nurodyme nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovo sumokėta suma (1 700 Eur) buvo skirta būtent išlaidų nagrinėjamoje byloje padengimui, ar iš kurių būtų aišku, už kokias teisines paslaugas šios išlaidos patirtos. Neįvertinta, kad advokatės rengtas dokumentas iš esmės tapatus atsakovo darbuotojo rengtam atsiliepimui, kad išlaidos, nors ir neviršija rekomendacijose nurodytų dydžių, tačiau yra akivaizdžiai per didelės pagal bylos pobūdį ir sudėtingumą. Apelianto teigimu, teismas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo aiškiai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotos teismų praktikos apie tai, kokiais dokumentais turi būti pagrįstos šalies patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Su apeliantu darbo sutartis nutraukta dar ir DK 58 str. 3 d. 7 p. pagrindu, taigi, net jeigu apeliantas ir nebūtų bendrovei padaręs turtinės žalos, bet akivaizdu, kad ji padaryta, apelianto padaryti darbo pareigų pažeidimai vis tiek laikytini šiurkščiais ir yra pagrindas nutraukti darbo sutartį. Apeliantas šio atleidimo iš darbo pagrindo neginčijo nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje. Teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nenustatė DK 58 str. 4 d. ir DK 58 str. 6 dalies pažeidimo.
9.2. Teismas vertino konkrečiai apelianto padarytus pažeidimus, juos pagrįstai pripažino šiurkščiais.
9.3. Tai, kad teismo sprendimas netenkina apelianto valios, jam yra nepalankus, dar nereiškia, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
9.4. Atsakovės reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas neprieštarauja CPK 98 straipsniui ir 2015-03-19 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pavirtintiems advokato paslaugų įkainiams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
13. Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teigia, jog teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, nes ieškovas niekada nepripažino už prekes paėmęs grynus pinigus ir jų neįnešęs į kasą, tokios aplinkybės nebuvo fiksuotos ir ikiteisminiuose tyrimuose. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
14. CPK XX skyriaus normos, nustatančios darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, nereglamentuoja įrodymų vertinimo ir nenustato kitokios jų vertinimo taisyklės. Taigi ir darbo bylose taikomos bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos CPK 185 straipsnyje. Pagal CPK 185 straipsnį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus CPK nurodytas išimtis), teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; ir kt.).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismo prašė pripažinti A. Z. atleidimą pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. iš darbo neteisėtu. Apeliantas apeliaciniame skunde tvirtina, kad byloje jis įrodinėjo, kad darbo santykiai su juo buvo nutraukti neteisėtai tiek dėl to, kad tam nebuvo pakankamo teisinio pagrindo, tiek dėl to, kad buvo pažeista atleidimo tvarka, konkrečiai – atleidimo terminai. Ieškovas savo poziciją byloje grindė duomenimis iš Sodros apie laikotarpius, kuomet jis nedirbo, taip pat nutarimais dėl ikiteisminių tyrimų užbaigimo, 2020-07-24 susitikimo garso įrašais, savo žodiniais paaiškinimais, tačiau dalies šių įrodymų, apelianto nuomone, teismas visiškai nevertino.
16. DK 58 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.
17. Visų pirma, vertinant darbo sutarties su ieškovu nutraukimo aplinkybes, nustatyta, kad atsakovės darbuotojai apie galimai neteisėtus ieškovo veiksmus sužinojo nagrinėjant kitą civilinę bylą teisme, paaiškėjus, kad įmonės, kurių vardu buvo paimtos prekės ir išrašytos sąskaitos, prekių neužsakė ir jų negavo. Antra, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiama padaryta turtinė žala darbdaviui: apelianto 2020-07-24 paaiškinimus, apelianto 2020-07-24 bendrovės atstovei perduotus 1190 Eur žalai atlyginti, 2020-07-27 pinigų priėmimo kvitą 1190 Eur sumai, apelianto 2020-07-24 įsipareigojimą atlyginti 1644,30 Eur žalą, apelianto 2020-07-24 atsakovei išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1644,30 Eur sumai, antstolio A. B., vykdančio skolos išieškojimą pagal vekselį, 2021-02-25 informaciją apie tai, kad apeliantas yra parašęs prašymą skolą mokėti dalimis po 150 Eur per mėnesį, 2021-05-19 Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimą ir jame duotą apelianto pripažinimą padarius darbdaviui žalą. Nagrinėjamu atveju pats apeliantas raštu yra pripažinęs padaręs turtinę žalą bei dalį žalos pats nedelsiant atlyginęs. Dėl kitos sumos, kurią ieškovas pripažino, jis išrašė vekselį, taip pripažindamas žalos dydį ir įsipareigodamas žalą atlyginti. Įvertinus tai, akivaizdu, kad darbdaviui padarytos turtinės žalos faktas yra nenuginčytas.
18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad su ieškovu darbo sutartis nutraukta dar ir DK 58 str. 3 d. 7 p. pagrindu, tai yra vadovaujantis 2019-06-12 bendrovės Prezidento įsakymu Nr. 1-19-157 „Dėl darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų darbo tvarkos taisyklių 11.3.7 punktu, numatančiu, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma bendrovėje taikomo įsakymo, reglamentuojančio procesus su prekėmis, nepriklausomai ar bendrovė patyrė turtinės žalos. Taigi, net jeigu apeliantas ir nebūtų bendrovei padaręs turtinės žalos, nors akivaizdu, kad ji padaryta, apelianto padaryti darbo pareigų pažeidimai vis tiek laikytini šiurkščiais, kurie yra pagrindas nutraukti darbo sutartį. Apeliantas šio atleidimo iš darbo pagrindo neginčijo nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nenustatė DK 58 str. 4 d. pažeidimo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo raštu paprašyta pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo, prašymas pasiaiškinti jam įteiktas 2020-08-10 registruota pašto siunta, tačiau apeliantas paaiškinimų iki 2020-08-12 16.30 val., nepateikė. Nors ieškovas nurodo, kad buvo nedarbingas, į darbą grįžo tik 2020-11-03, tą dieną ir buvo atleistas, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ligos laikotarpiu apeliantas negalėjo pateikti pasiaiškinimo raštu, todėl darbdavys pagrįstai įvertino, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, paaiškinimo per protingą terminą nepateikė ir dėl to buvo pagrįstai atleistas iš darbo.
20. Byloje nustatyta, kad 2020-07-14 A. Z. parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2019-10-02 ir 2019-11-19 buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 39331901628 ir Nr. 39184814964 UAB „Lovera“ vardu, prekes su A. Z. žinia išsivežė R. V., kuris už prekes nemokėjo, neapmokėta suma – 1190 Eur, A. Z. sutiko padengti visą nesumokėtą sumą – 1190 Eur. Tą pačią dieną 2020-07-24 A. Z. parašė kitą paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2018-11-15 išrašyta PVM sąskaita-faktūra (Nr.0515557820) UAB „Aiba“ vardu, pagal kurią prekes gavo taip pat R. V., kuris už prekes nesumokėjo, neapmokėta suma – 1644,30, nuostolius įsipareigojo padengti ieškovas. Taip pat 2020-07-24 A. Z. pasirašė įsipareigojimą atlyginti UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 1644,30 Eur nuostolius, įsipareigojime nurodoma, kad nuostolių atlyginimo tikslu skolininkas (A. Z.) UAB „Kesko Senukai Lithuania“ išrašo paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuris turi būti apmokėtas per tris mėnesius. Į bylą taip pat pateiktas 2020-07-24 išrašytas jau minėtas vekselis, kurį A. Z. taip pat pasirašė 2020-07-24.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai nenustatytas ir DK 58 str. 6 dalies pažeidimas. Atliekant apelianto veiklos patikrinimą 2020-07-24 apeliantas prisipažino 2018-11-15, 2019-10-02, 2019-11-19 atlikęs fiktyvius prekių pardavimus. 2020-08-06 veiklos patikrinimas buvo baigtas, surašyta ataskaita. Apelianto atleidimas iš darbo už 2018 m., 2019 m. padarytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus neprieštaravo DK 58 str. 6 d. Šie darbo pareigų pažeidimai darbdaviui, turėjusiam teisę priimti sprendimą dėl apelianto atleidimo iš darbo, paaiškėjo 2020-07-24, todėl 2020-08-24 priėmus įsakymą (sprendimą) dėl apelianto atleidimo iš darbo nebuvo pažeistas DK 58 str. 6 d. numatytas terminas. 2020-08-24 įsakymas apeliantui įteiktas 2020-08-25 registruota pašto siunta, pasibaigus ieškovo laikinajam nedarbingumui darbo santykiai su ieškovu nutraukti 2020-11-03.
22. Šiuo atveju darbo sutartis su A. Z. nutraukta 2020-11-03 už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą, nutarta išskaičiuoti iš darbuotojo darbo užmokesčio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumą turtinei žalai atlyginti. 2020-08-24 įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo nurodoma, kad A. Z. pažeidė: 1) bendrovės prezidento 2017-01-31 įsakymo Nr.I-17-28 „Dėl sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, kitų pardavimo dokumentų tinkamo rengimo“ 1 punktą, numatantį visose sutartyse, PVM sąskaitose faktūrose, kituose pardavimo dokumentuose prekių pirkėju nurodyti asmenį, kuris realiai įsigyja prekes; 2 punktą, numatantį draudimo sutartyse, PVM sąskaitose faktūrose, kituose pardavimo dokumentuose kita sandorio šalimi nurodyti kitą asmenį (juridinį ar fizinį) nei yra pirkėjas; 3 punktą, numatantį draudimą prekes įsigyjančiam asmeniui parduoti prekes taikant kitam asmeniui (juridiniam ar fiziniam) suteiktą nuolaidą, nustatytą kainų lygį; 2) bendrovės prezidento 2019-06-12 įsakymu Nr.I-19-157 „Dėl darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų UAB „Kesko Senukai Lithuania“ darbo tvarkos taisyklių 1.4. punktą, numatantį darbuotojų pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis DK ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, vykdyti Bendrovės administracijos pareigūno įsakymus ir kitus lokalinius teisės aktus, veikti ir dirbti sąžiningai; 3) Darbo sutarties 10.1 punktą, numatantį darbuotojo pareigą vykdyti Taisyklių bei kitų bendrovėje esamų tvarkų, instrukcijų, įsakymų bei kitų norminių aktų reikalavimus, susijusius su darbu ir su kuriais yra supažindintas; 4)DK 31 straipsnio 3 dalį, numatančią darbuotojo pareigą saugoti darbdavio turtinius ir neturtinius interesus; nurodytais veiksmais A. Z. tyčia padarė bendrovei 1917,80 Eur dydžio turtinę žalą. Su bendrovės prezidento 2017-01-31 įsakymu Nr.I-17-28 A. Z. supažindintas pasirašytinai 2017-02-01, su bendrovės prezidento 2019-06-12 įsakymu Nr.I-19-157 supažindintas pasirašytinai 2019-10-03.
23. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37486-20 metu 2020-10-20 A. Z. buvo pareikštas įtarimas dėl pasisavinto UAB „Kesko Senukai Lithuania“ turto, ikiteisminis tyrimas pradėtas, gavus UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pareiškimą, kuriame nurodoma, kad A. Z. organizavo prekių pardavimus UAB „Aiba“, UAB „Adista“, UAB „Lovera“, UAB „Energy houses“ vardu, nors realiai prekes pirko kiti asmenys, o A. Z. gautus pinigus pasisavino. 2021-05-19 Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu dalis ikiteisminio tyrimo buvo nutraukta, nutarime konstatuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis pripažino, kad padarė darbdaviui žalą, dalį žalos – 1190 Eur sumokėjo asmeniniais pinigais, dėl dalies žalos atlyginimo – 1644,30 Eur 2020-07-24 pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį, kurį įsipareigojo apmokėti iki 2020-10-24, jo neapmokėjus, UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pradėjo žalos išieškojimo procedūrą per antstolį.
24. Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, jei 2020-07-24 ieškovas patyrė spaudimą ir pasirašė paaiškinimus, kuriuose pripažino padarytą žalą bei atliko mokėjimą, jau kitą dieną ar vėliau turėjo galimybę ginčyti atliktą mokėjimą bei vekselį, tačiau to nedarė ir dėl neva patirto spaudimo niekur nesikreipė. Įvertinusi nurodytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pinigai ieškovo buvo sumokėti ir vekselis pasirašytas ekspromtu, nesant žalos ir jos nepripažįstant, darbdaviui darant spaudimą ir nesutikus duoti darbuotojui bent kelių dienų laiko pasiaiškinti dėl darbdavio nurodytų įvykių aplinkybių.
25. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl ieškovo argumento, susijusio su praleistais procedūriniais ieškovo atleidimo iš darbo terminais. Apeliantas mano, kad tariamo pažeidimo paaiškėjimo diena buvo gerokai ankstesnė nei 2020-07-24, todėl 2020-08-24 įsakymas priimtas praleidus vieno mėnesio terminą. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes įsakymas dėl ieškovo atleidimo buvo surašytas 2020-08-24, šią įsakymo datą siejant su apelianto pripažintu žalos padarymo faktu, t. y. 2020-07-24 ieškovo išrašytu jau minėtu vekseliu ir perduotu darbdavio atstovei L. P. 1190 Eur grynųjų pinigų faktu.
26. Visiškai nepagrįstai apeliantas apeliuoja į tai, kad teismas visiškai nepasisakė dėl darbdavio atliktų išskaitymų teisėtumo. Šiuo atveju vykdomojoje byloje 1 644,30 Eur suma iš darbuotojo yra išieškoma pagal 2020-12-20 vykdomąjį įrašą, išduotą ieškovo pasirašyto vekselio pagrindu, todėl apeliantas turi galimybę antstoliui teikti įrodymus, kad darbdavys iš darbuotojui atleidimo metu išmokėtinų sumų išskaičiavo 697,90 Eur sumą tariamų nuostolių dengimui.
27. Apeliantas tvirtina, kad atsakovės atstovės nei pačiame prašyme, nei su juo pateiktame mokėjimo nurodyme nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovo sumokėta suma (1 700 Eur) buvo skirta būtent išlaidų nagrinėjamoje byloje padengimui, ar iš kurių būtų aišku, už kokias teisines paslaugas šios išlaidos patirtos. Apelianto įsitikinimu, teismas nevertino, kad advokatės rengtas dokumentas iš esmės tapatus atsakovo darbuotojo rengtam atsiliepimui, kad išlaidos, nors ir neviršija rekomendacijose nurodytų dydžių, tačiau yra akivaizdžiai per didelės pagal bylos pobūdį ir sudėtingumą. Šiuos apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.
28. Atsakovė į bylą pirmosios instancijos teisme yra pateikusi prašymą apmokėti išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį, viso 1700 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atitinka CPK nuostatas, taip pat formaliai nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių.
29. Teismas, vertindamas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, turi atsižvelgti taip pat ir į šalių procesinį elgesį, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Ir nors byloje nėra tiksliai įvardinta atliktų teisinių paslaugų apimtis, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovės vardu atsiliepimas į ieškinį pasirašytas ir pateiktas atsakovės atstovės advokatės R. K.. Byloje pateiktas išankstinis apmokėjimas 1 700 Eur sumai. Pats apeliantas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad atsakovės patirtos teisinės išlaidos neviršija rekomendacijose nurodytų dydžių. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino, jog patys bylos duomenys nagrinėjamu atveju liudija atsakovei šioje byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtį.
30. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Teismas pažymi, kad, kai kyla tam tikrų neaiškumų ir nėra galimybės surinkti įrodymus tokia apimtimi, kuri be menkiausios abejonės pagrįstų vienos iš ginčo šalių teiginius, reikia taikyti tikimybių teoriją ir įvertinti, kurios iš šalių pateikti įrodymai leidžia teigti, jog jos pozicija yra labiau tikėtina. Pirmosios instancijos teismas išreiškė savo poziciją dėl nagrinėjamoje byloje taikytino įrodinėjimo standarto ir nustatytinos būtent materialiosios, o ne objektyviosios tiesos. Teismo vertinimu, įvertindamas įrodymus teismas nusprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, patikimumo, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Byloje nustatytos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus ieškovui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai.
31. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Atsakovė pateikė teismui rašytinius įrodymus apie 1 000,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio. Todėl apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš apelianto priteistina 1000,00 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Kesko Senukai Lithuania“, įmonės kodas 234376520, buveinė: Islandijos pl. 32B, Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, iš ieškovo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Danutė Burbulienė
Irena Stasiūnienė