Civilinė byla Nr. 2A-671-460/2020

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08661-2017-2

                        Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                           2.2.2.3.1.10; 2.2.2.13; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TG Invest – 1“ (apeliantė 1) ir gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „BRUZDEILYNO VALDOS“ (apeliantė 2) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „TG Invest – 1“ ieškinį atsakovei gyvenamųjų namų savininkų bendrijai (toliau – GNSB) „BRUZDEILYNO VALDOS“ dėl bendrijos 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo (protokolo Nr. 9) nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Mano Būstas Baltija“ (buvęs pavadinimas „Jūros Būstas“), J. P., A. P., K. P., N. P., A. N., D. N., M. L., A. J., E. D., N. M., M. M., O. S., J. S., E. B., V. U., V. U., D. Ž., R. V. Ž., E. P., K. P., A. N., R. N. teisių perėmėjas A. N., P. P., M. T. P., R. R., A. D., A. D., uždaroji akcinė bendrovė „Domus Solution“, B. R., J. R., S. D., V. J., K. K., S. D., M. D., uždaroji akcinė bendrovė „Palmusta“, J. L., D. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovės 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo (protokolo Nr. 9) nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. spalio 30 d. susirinkimo metu, kuriame dalyvavo ir balsavo tik dešimt atsakovės narių, nutarta administracinį ir eksploatacinį mokestį pavesti surinkti „Jūros būstas“ nuo visų turtinių vienetų nuo 2017 m. sausio 1 d. Ieškovės nuomone, toks atsakovės nutarimas neatitinka įstatymų nuostatų, o atsakovė jį priimdama, viršijo jai suteiktą kompetenciją. Priimant nutarimą nebuvo nurodyta, kokie bendrosios dalinės nuosavybės objektai yra administruojami ir eksploatuojami, kas yra minėtų objektų savininkai ir koks yra administravimo ir eksploatavimo mokesčių dydis. Atsakovė vengė paaiškinti, kokius bendrosios dalinės nuosavybės objektus prižiūri, kaip pasireiškia ši priežiūra. Priimtas nutarimas yra ydingas, sukuriantis prielaidas reikalauti iš namų savininkų mokėti įmokas, nors netgi nėra aišku, ar šie savininkai moka būtent už jiems priklausančių objektų išlaikymą. Ieškovė nurodė, kad šiam ginčui Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas 9toliau ir DGNKPPSBĮ įstatymas) neturėtų būti taikomas, nes jis reglamentuoja santykius tarp daugiabučių ir kitos paskirties pastatų. Bendrija, kuri buvo įsteigta 2008 m., neatitiko įstatymo reikalavimų, todėl bendrijų įstatymas jai neturi būti taikomas. Įstatuose nebuvo nurodyta, kad ji vadovaujasi bendrijos įstatymu. Pažymi, kad 2018 m. spalio 3 d. buvo įregistruoti nauji įstatai ir naujas pavadinimas, nuo tada ši bendrija jau atitinka DGNKPPSBĮ keliamus reikalavimus bendrijoms. Kada buvo priimtas ginčijamas nutarimas ieškovė turėjo 5 žemės sklypus su nebaigtais statyti gyvenamaisiais namais, o likę 52 sklypai buvo be gyvenamųjų namų. Pirminė bendrija laikytina kaip asociacija, kurios nutarimai turėtų būti taikomi tik jos nariams. Ieškovė 2018 m. sklypų su namais jau nebeturėjo. Jei teismas darytų išvadą, kad įstatymas taikomas nuo pat įkūrimo, tai šiuo atvejų tos normos turėtų būti taikomos tik tiems sklypams, kuriuose buvo namai. Tokių situacijų nereglamentuoja bendrijų įstatymas, todėl šalys turi siekti sutarimo dėl bendro naudojimo objektų administravimo. Ieškovė neneigia bendro naudojimo objektų egzistavimo. Yra bendras kelias, jis reikalingas dėl privažiavimo iki sklypų, todėl jį reikia išlaikyti. Taip pat yra bendro naudojimo 9 sklypai, kuriuose ieškovė ir kiti bendrijos nariai turi dalį nuosavybės teisių, ieškovė neprieštarauja prisidėti prie šių sklypų priežiūros. Ieškovė mano, kad įkainiai nėra išskaidyti, trečiajam asmeniui pavesta rinkti iš visų sklypų, įkainis skaidomas į administravimo ir eksploatavimo, o bendro naudojimo objektų yra daugiau, su kuriais ieškovė nėra susijusi, ieškovės sklypai šiuo metu neprijungti prie vietinių inžinerinių tinklų, 5 namai irgi nebuvo prijungti. Tinklai nėra pilnai nutiesti visoje gyvenvietėje, ieškovei paliekama teisė nuspręsti, ar jungtis prie jų, ar statyti savo atskirus tinklus. Bendro naudojimo objektų aprašas buvo patvirtintas praėjus 2 metams po ginčijamų nutarimų. Vandentiekio ir nuotekų sistema yra labai riboto pajėgumo, nėra techninių galimybių naujiems namas prie jų prisijungti, todėl jie negali priklausyti visiems sklypų savininkams, su jais yra susieti tik tie sklypai, kuriais naudojasi gyvenamieji namai esantys toje teritorijoje, ieškovė neturi mokėti už tas paslaugas, kuriomis ji nesinaudoja ir net nėra prisijungusi ir net nėra techninės galimybės prie jų prisijungti. Atsakovai siekia per teismą kitoje byloje gręžinius pripažinti bendrijos narių daline nuosavybe, nors šioje byloje teigia, kad tai yra visų žemės sklypų savininkų objektai. Ieškovei neaišku, kodėl buvo nuspręsta apmokestinti 82 sklypus, kai anksčiau tie sklypai nebuvo apmokestinti ir iš ieškovės nebuvo reikalaujama mokėti mokesčių, kodėl nebuvo pasirinktas kitas paslaugų tiekėjas, todėl šiuo atveju trūksta ekonominio pagrindimo pačiam nutarimui. Nutarimas susijęs su visų savininkų interesais, todėl turėjo būti sprendžiamas visų savininkų susirinkime. Nėra aišku, kas yra savininkai tų objektų, jie nebuvo užbaigti ir nebuvo sutvarkyta jų registracija, neaišku, kas savininkas ir kas turi mokėti mokesčius, todėl kas naudojasi, tas ir turi juos mokėti. Nurodė, kad ieškovė yra susieta tik su keliu, borteliais ir 9 žemės sklypais.

2.       Atsakovė GNSB „BRUZDEILYNO VALDOS“ pateikė atsiliepimą, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutarties, sudarytos su bendrojo naudojimo objekto sukūrimo teisinė prigimtis lemia subjektų vienodą pareigą tą objektą išlaikyti (prisidėti prie jo sukūrimo, išlaikymo, eksploatacijos) (t. 1, b. l. 125-127). Atsakovė pažymėjo, kad šiuo metu yra bendro naudojimo objektų, su kuriais siejama ir ieškovė. Bendrijos steigimas nėra nuginčytas. Pagal tuometinį teisinį reguliavimą įstatai buvo patvirtinti taip, kaip tai numatė įstatymas, Konstitucinis Teismas 2002 m. yra išaiškinęs, kas yra bendrija ir kokia jos paskirtis. Ieškovė nenori išvis nieko mokėti, visi klausimai yra ginčijami. DGNKPPSBĮ 10 straipsnyje numatyta, ką visuotinis narių susirinkimas gali spręsti, taigi, bendrija galėjo apsispręsti, kam administruoti. Pagal bendrijos įstatų 7 punktą numatyta, kad sprendimus dėl bendro naudojimo objektų priima bendrija, 7.2., 7.4., 7,9. Papunkčiai nustato bendrijos kompetencijos ribas. Byloje kilo klausimas, ar šitą klausimą galėjo spręsti visuotinis bendrijos narių susirinkimas, ar savininkų susirinkimas. Atsakovės nuomone, šitas klausimas priskirtas visuotiniam narių susirinkimui, narių buvo 12, iš balsavusių buvo 2 ne bendrijos nariai, ir tai sudaro kvorumą, kuris galėjo spręsti šitą klausimą, todėl kvorumo taisyklė nebuvo pažeista. Nurodo, kad ieškovė yra bendrojo naudojimo objektų dalinės nuosavybės subjektas ir turi teise ir pareigas prieš bendriją, kuri yra jų administracija. Nurodė, kad nuginčijus šitą darbotvarkės klausimą ieškovei niekas nepasikeistų. Kvartalo vystytojai buvo UAB „Bruzdeilynas“, jie įsteigė bendriją, įrenginėjo inžinerinius tinklus, po to bankrutavo. Po UAB „Bruzdeilynas“ bankroto inžineriniai tinklai perėjo bendrijai, kaip steigėjo turtas. Vietoje numatytų įrengti trijų vandens gręžinių šiuo metu yra įrengti du, vienas vystytojo, kitas privataus asmens, kuris yra bendrijai perduotas, taip pat yra įrengti valymo įrenginiai. Tikina, kad  siūlė ieškovei prisidėti ir juos kurti, kadangi bendrija jau yra savarankiška inžinerinių tinklų kūrėja, tačiau ji nėra lėšų turėtoja. Ieškovė atsisakė įgyvendinti įstojimo į bendriją sąlygas. Nurodė, kad ieškovė nenori įsitraukti į bendrijos veiklą, jie baigia išparduoti sklypus, jie turi visas teises, tačiau jų neįgyvendina. Nagrinėjamas ginčo klausimas yra administracinio pobūdžio, kas atliks techninę priežiūra, todėl šiuo klausimu ir buvo nuspręsta, kad jį atliks Jūros būstas. Neturi reikšmės ar turtas buvo prijungtas, ar nebuvo, nes teisiškai jis taip pat buvo ieškovės.

3.       Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Baltija“ pateikė atsiliepimą, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti. Nurodė, kad vadovaudamasi 2014 m. vasario 1 d. sutartimi su GNSB „BRUZDEILYNO VALDOS“ ir 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo priimtais nutarimais atsakovei teikia bendrojo naudojimo objektų – elektros įrenginių, vandentiekio ir kanalizacijos, tarp jų ir valymo įrenginių priežiūros ir profilaktinio remonto darbų paslaugas, išrašydama kas mėnesį apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras. Nurodė, kad minėtomis inžinerinėmis sistemomis naudojasi ir ieškovė, todėl jai kyla pareiga prisidėti prie šių sistemų išlaikymo, remonto, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos sistemų ir / ar kitų bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui. Ieškovė naudojasi ir atsakovės teritorijoje esančiu keliu, kurio priežiūrai ir remontui atsakovė naudoja jos lėšas (t. 1, b. l. 115-117).

4.       Trečiasis asmuo M M. pateikė atsiliepimą, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir saugoti (t. 3, b. l. 17-19).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai. Teismas nusprendė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento bendrijos  UAB „BRUZDEILYNO VALDOS“ 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo (protokolo Nr. 9) nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta „administracinį ir eksploatacinį mokestį surinkti „Jūros būstas“ nuo visų turtinių vienetų nuo 2017 m. sausio l d.“ Teismas priteisė iš atsakovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „BRUZDEILYNO VALDOS“, juridinio asmens kodas 301843939, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „TG Invest – 1“, juridinio asmens kodas 302464707, 2 722,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „BRUZDEILYNO VALDOS“ 321,80 Eur už procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant juos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

5.1       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad iki 2017 m. sausio 1 d. ieškovei prievolė mokėti administracinį ir eksploatacinį mokesčius nebuvo numatyta, į tai, kad 2016 m. spalio 30 d. susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu buvo ne tik nustatytas atitinkamus mokesčius surenkantis subjektas, t. y. UAB „Jūros būstas“, be ir jų rinkimo pradžios momentas, apmokestinimo jais objektas – visi kvartale esantys 80 turtiniai vienetai, t. y. buvo padidintas apmokestintų objektų skaičius, nustatė, kad susirinkimo metu svarstytas antrasis darbotvarkės klausimas yra susijęs su sklypų/namų savininkų bendrų interesų tenkinimu, kurį, vadovaujantis DGNIKPPSBĮ 12 straipsnio 1 dalimi, turėjo spręsti ne bendrijos narių susirinkimas, o visų sklypų/namų savininkų susirinkimas.

5.2       Teismas, nustatęs, jog 2016 m. spalio 30 d. susirinkime nebuvo reikiamo kvorumo (daugiau negu pusės visų objektų savininkų), atsakovei nepateikus jokių įrodymų dėl visų objektų savininkų tinkamo informavimo apie susirinkimą, konstatavo, kad ginčijamas susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu „administracinį ir eksploatacinį mokestį surinkti „Jūros būstas“ nuo visų turtinių vienetų nuo 2017 m. sausio l d.“ priimtas neteisėtai, pažeidžiant įstatymų nustatytą tokio nutarimo priėmimo tvarką.

III. Apeliacinio skundo argumentai

6.       Apeliantė 1 (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, tačiau pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus, kad šalių ginčo teisiniai santykiai patenka į Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reguliavimo sritį, kad ieškovė UAB „TG Invest-1“ turi prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūros vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, ir į sprendimo motyvuojamąją dalį įtraukti motyvus, kad šalių ginčo teisiniai santykiai nepatenka į Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reguliavimo sritį, ir kad šalių (UAB „TG Invest-1“ ir Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „BRUZDEILYNO VALDOS“) santykiai turi būti grindžiami šalių susitarimais. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus: 

6.1.       Ginčijamo nutarimo priėmimo metu 2016 m. spalio 30 d. ir iki apeliacinio skundo pateikimo apraše nurodytų objektų savininkas nėra aiškus, kadangi nuosavybės teisės į apraše nurodytus objektus nėra įteisintos / įregistruotos, todėl ieškovei negali atsirasti pareigos prisidėti prie šių objektų išlaikymo (CK 4.76 str.), tuo labiau, kad ji prie jų nebuvo / nėra prisijungusi ir jais nesinaudojo / nesinaudoja.

6.2.       Teismas sprendime, atsakydamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5  d. nutartyje (40 p.) iškeltus klausimus, padarė klaidingas išvadas, kad ginčo teisiniai santykiai patenka į DGNKPPSBĮ reguliavimo sritį, kad ieškovė turi prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūros vadovaujantis DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 2 dalimi. DGNKPPSBĮ vienbučių ir dviejų butų gyvenamųjų namų susietumo su bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais sąvoka nepateikta.

6.3.       Ieškovei ginčijamo nutarimo priėmimo metu 2016 m. spalio 30 d. priklausę 5 nebaigti statyti gyvenamieji namai nebuvo susieti su bendrojo naudojimo žemės sklypais ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais, kaip šie apibrėžti DGNKPPSBĮ, ir kad šie namai nepriskirtini kitos paskirties pastatams, kaip šie apibrėžti DGNKPPSBĮ (2 str. 10 p.).

6.4.       Ieškovei ginčijamo nutarimo priėmimo metu priklausę žemės sklypai nepriskirtini prie kito turto, priklausančio kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios nuosavybės teise, kaip šis apibrėžtas DGNKPPSBĮ (2 str. 4 d.), kadangi visi 57 namų valdos sklypai (su nebaigtais statyti gyvenamaisiais namais ir be jų) priklausė tik ieškovei nuosavybės teise, o keliai ir inžineriniai tinklai dalyje šių sklypų buvo įrengti servitutų sklypuose dalyse bei nuosavybės teisė j juos nebuvo įregistruota.

6.5.       Bendrija pagal savo teisinį statusą (teisinę formą) iki 2018 m. spalio 3 d. laikytina asociacija, veikusia pagal Asociacijų įstatymą (2004 m. sausio 22 d. įstatymo redakcija). Kadangi šiuo atveju ginčijamas nutarimas buvo priimtas 2016 m. spalio 30 d., o bendrija pagal savo teisinį statusą kaip bendrija, veikiančia pagal DGNKPPSBĮ tapo tik 2018 m. spalio 3 d., tai 2016 m. spalio 30 d. priimtas nutarimas negali būti taikomas ir privalomas vykdyti ieškovei, kuri nebuvo bendrijos kaip asociacijos nare.

6.6.       DGNKPPSBĮ šalių santykiams netaikytinas, o šalių ar sklypų savininkų tarpusavio santykiai, tarp jų ir dėl kitos paskirties sklypų naudojimo turi būti grindžiami tik bendraturčių susitarimais (CK 4.75 str. 1 d.), o ne vienašališkais bendrijos narių nutarimais, taip suvaržant ir pažeidžiant ieškovės, kaip sklypų savininkės teises (CK 4.39 str. 1 d ).

2.       Apeliantė 2 (atsakovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei iš ieškovės priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1.       Teismas sprendime nurodė, jog sprendimą ginčijamu darbotvarkės klausimu turėjo priimti visi savininkai, o ne tik bendrijos nariai bei nurodo DGNKPPSBĮ (redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 12 str. 1 d. Tačiau, kaip matyti, tokio pobūdžio sprendimų kompetencija yra numatyta to paties DGNKPPSBĮ 10 str. 1 d. 8 p. Sprendimas priimtas ne dėl naujo mokesčio, o įstatyme numatyto mokesčio dydžio, t. y. yra administracinio pobūdžio sprendimas ir jis nepatenka į DGNKPPSBĮ 12 str. 1 d.

7.2.       Kaupiamojo mokesčio rinkimą imperatyviai numato DGNKPPSBĮ 21 str. 3 d. 1 p., 25 str. 1 d. 1 p., CK 4.82 str. 4 d., todėl bendrijos narių kompetencija yra tik nustatyti šio mokesčio dydį. DGNKPPSBĮ nenumato išlygų prieš šį mokestį, todėl argumentas dėl to, jog ieškovė dalyje sklypų neturi namo nėra teisiškai reikšminga.

7.3.       Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos specifika yra tokia, jog iki visiškai visoje teritorijoje yra pastatomi namai, laike būna tuščių sklypų. Dėl šios specifikos, mokesčio dydis yra skaičiuojamas ne nuo pastatyto namo ploto, o nuo žemės sklypo vienetų, nes tai labiausiai atitinka proporcingumo reikalavimo išlaikymą.

7.4.       Teismas skundžiamame sprendime teisingai pažymėjo, jog ieškovę ir kitus bendrijos sklypų savininkus sieja bendrojo naudojimo objektai: bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 9 žemės sklypai, esantys Bruzdeilyno kvartale, kurių naudojimo būdas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos bei rekreacinių miškų sklypai, be to ieškovei priklausantys 23 žemės sklypai yra susiję su bendro naudojimo objektų sąraše nurodyta asfaltuota gatve ir gelžbetonio borteliais, taigi tuo pačiu susiję ir su kvartalo elektros lauko tinklais ir vykdomu apšvietimu dalyje asfaltuotos gatvės. Todėl šiems objektams išlaikyti yra teisinis pagrindas - bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymo (kaupiamasis) mokestis, kurio imperatyvas įtvirtintas įstatyme.

3.       Atsiliepime į apeliantės 2 (atsakovės) apeliacinį skundą ieškovė su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1.        Teismo išvada, kad ieškovės ginčytu nutarimu sprendimą turėjo priimti visų turtinių vienetų savininkų susirinkimas vadovaujantis DGNKPPSBĮ (jeigu jis taikomas) 12 straipsnio 1 dalinu laikytina pagrįsta.

8.2.        Bendrijos teiginys, kad nutarimu buvo spręstas kaupiamojo mokesčio dydžio klausimas, yra klaidingas, nes, juo (nutarimu) buvo spręsti visai kiti klausimai.

8.3.       Ieškovė neturi pareigos mokėti mokesčių už tų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą, su kuriais ji nėra susijusi. Bendrija į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė būtų susijusi su visais bendrojo naudojimo objektais ar kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

5.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Iš bendrija ir jos įstatai įregistruot 2008 m. rugpjūčio 27 d. (t. 1, b. l. 128-129, t. 3, b. l. 102-110). Bendrija administruojama teritorijoje Bruzdeilyno k., Kretingalės sen., Klaipėdos r. sav. (toliau - gyvenvietė) esančius bendro naudojimo objektus - inžinerinius (vandentiekio, nuotekų, lietaus), elektros tinklus, kelius ir kitus objektus. Ši teritorija yra tarp Rikinės, Gubojų, Šaipių ir Bruzdeilymo gatvių. Šioje gyvenvietės teritorijoje yra 89 (aštuoniasdešimt devyni) žemės sklypai. 80 (aštuoniasdešimt) sklypų, kurių naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (toliau - namų valdos sklypai), 7 (septyni) sklypai, kurių naudojimo būdas - susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, 1 (vienas) sklypas, kurio naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, ir 1 (vienas) sklypas, kurio naudojimo būdas - reakreacinių miškų sklypai (pastarieji 9 (devyni) sklypai toliau - kitos paskirties sklypai). Bendras visų žemės sklypų plotas gyvenvietėje sudaro 20,7507 ha. UAB „Jūros būstas“ ir bendrija „BRUZDEILYNO VALDOS“ 2014 m. vasario 1 d. sudarė sutartį Nr. 7R13-SUT-14-000006, jos 3.1. punktu UAB „Jūros būstas“ (administratorius) įsipareigojo teikti gyvenvietės teritorijoje esančių namų ir / ar žemės sklypų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas, o savininkai įsipareigojo susimokėti už administratoriaus suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 1.2.4 punkte nurodyta, kad savininkas – tai fizinis ir / ar juridinis asmuo, turintis nuosavybės teises į namą ir / ar jam priskirtiną žemės sklypą ir/ar kitas patalpas, esančias gyvenvietėje (t. 2, b. l. 193-200, t. 3, b. l. 112-122). Iš 2015 m. rugsėjo 21 d. UAB „Jūros būstas“ patvirtinto bendrijos bendrojo naudojimo objektų aprašo nustatyta, kad bendrosios inžinerinės sistemos yra: vandentiekio sistema, vandentiekio gręžinys, nuotekų šalinimo sistema, nuotekų valymo įrenginys, dujotiekio tinklai, elektros sistema, kvartalo elektros lauko tinklai, lietaus nuotekų tinklai, kitos (asfaltuotos gatvės, gelžbetonio borteliai) (t. 2, b. l. 131-136; t. 3, b. l. 55-60). Bendrijoje 2016 m. spalio 30 d. įvyko savininkų susirinkimas, kurio antruoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta „administracinį ir eksploatacinį mokestį surinkti „Jūros būstas“ nuo visų turtinių vienetų nuo 2017 m. sausio l d.“ Susirinkime dalyvavo ir balsavo 10 asmenų, iš kurių 8 buvo bendrijos nariai ir 2 nebuvo bendrijos nariai (t. 1, b. l. 9-10; t. 5, b. l. 4). Ginčyto nutarimo priėmimo metu 2016 m. spalio 30 d. ieškovei iš 80 namų valdos sklypų priklausė 57, iš kurių 5 sklypai buvo su nebaigtais statyti gyvenamaisiais namais ir tam tikros dalys kitos paskirties sklypų.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

7.       Ginčas byloje kilo dėl bendrijos 2016 m. spalio 30 d. susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu (ne)teisėtumo. Antruoju darbotvarkės klausimu (protokolo Nr. 9) Administravimo mokesčių surinkimas iš visų bendrijoje esančių sklypų savininkų, kuriuo buvo nutarta Administracinį ir eksploatavimo mokestį pavesti surinkti „Jūros būstas“ nuo visų turtinių vienetų (80 savininkų) nuo 2017 m. sausio 1 d.). Protokole aprašant, kas buvo svarstyta šiuo darbotvarkės klausimu, nurodoma: administravimo mokesčio surinkimas, pasiūlyta šį mokestį surinkti „Jūros būstui“. Sutikimas gautas. Taip pat ir eksploatavimo mokestis. Tuo būdu, šiuo nutarimu buvo nutarta pavesti UAB „Jūros būstas“ rinkti administracinį ir eksploatavimo mokestį iš visų turtinių vienetų (80 savininkų) nuo 2017 m. sausio 1 d..

8.       Šis ginčas tarp šalių dėl 2016 m. spalio 30 d. susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimo iš naujo nagrinėjamas antrąjį kartą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2019 šį klausimą perdavė iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2019 m. birželio 5 d. nutartyje be kita ko, nurodė, kokias faktines aplinkybes turi ištirti ir nustatyti pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo. Teismas nurodė, kad nors ieškovė kaip savo ieškinio reikalavimo teisinį pagrindą nurodė DGNIKPPSBĮ nuostatas, šio įstatymo nuostatomis rėmėsi ir atsakovė savo atsiliepime į ieškinį, teismai reikalavimą dėl ginčijamo susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu išnagrinėjo netyrę ir nenustatę faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą padaryti išvadą dėl ginčo teisinių santykių (ne)patekimo į DGNIKPPSBĮ reguliavimo sritį, Pagal faktines bylos aplinkybes nustačius, kad ginčo teisiniai santykiai dėl aptariamo ieškinio reikalavimo patenka į DGNIKPPSBĮ reguliavimo sritį, teismai klausimą dėl ginčijamą nutarimą priimti kompetentingo organo (bendrijos narių visuotinis susirinkimas ar visų kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų susirinkimas turėjo spręsti taikydami DGNIKPPSBĮ 10 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalį, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nustačius, kad ginčo teisiniai santykiai dėl aptariamo ieškinio reikalavimo nepatenka į DGNIKPPSBĮ reguliavimo sritį, teismai turėjo kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, nustatyti juos reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir ginčą spręsti taikydami jose įtvirtintą teisinį reglamentavimą.

9.       Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant tinkamai išnagrinėti šią civilinę bylą turėjo būti atsakyti / įvertinti šie kertiniai ginčo aspektai: 1) ar 2016 m. spalio 30 d. susirinkime priimdama nutarimus atsakovė turėjo asociacijos statusą, ar ji buvo bendrija; 2) ar ginčas patenka į DGNIKPPSBĮ reguliavimo sritį; 3) jeigu ginčas patenka į DGNIKPPSBĮ reguliavimo sritį, ar 2016 m. spalio 30 d. susirinkime priimtas ginčijamas nutarimas turėjo / galėjo būti priimtas bendrijos narių visuotiniame susirinkime, ar visų savininkų susirinkime; 4) jeigu ginčo teisiniai santykiai nepatenka į DGNIKPPSBĮ reguliavimo sritį, kvalifikuoti ginčo teisinius santykius.

10.       Apeliantė 1 (ieškovė) nurodo, kad bendrija pagal savo teisinį statusą (teisinę formą) iki 2018 m. spalio 3 d. laikytina asociacija, veikusia pagal Asociacijų įstatymą (2004 m. sausio 22 d. įstatymo redakcija). Kadangi šiuo atveju ginčijamas nutarimas buvo priimtas 2016 m. spalio 30 d., o bendrija pagal savo teisinį statusą kaip bendrija, veikiančia pagal DGNKPPSBĮ tapo tik 2018 m. spalio 3 d., tai 2016 m. spalio 30 d. priimtas nutarimas negali būti taikomas ir privalomas vykdyti ieškovei, kuri nebuvo bendrijos kaip asociacijos nare. Teisėjų kolegija, svarstydama šį klausimą, pažymi, kad bendrija Juridinių asmenų registre įregistruota 2008 m. rugpjūčio 27 d., bendrijos naujos redakcijos įstatai Juridinių asmenų registre įregistruoti 2018 m. spalio 3 d. Pagal naujos redakcijos įstatus buvo pakeistas bendrijos pavadinimas į Gyvenamųjų namų savininkų bendriją „BRUZDEILYNO VALDOS“. Bendrijos naujos redakcijos įstatuose buvo numatyta (įstatų 1, 10 p.), kad bendrija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu. Sutiktina su ieškove, kad iki tol (2018 m. spalio 3 d.) galiojusiuose įstatuose nuorodos, kad bendrija savo veikloje vadovaujasi DGNIKPPSBĮ, nebuvo. Kolegija, vertindama šį ginčo objektą, atkreipia dėmesį į toliau nurodomus aspektus. Pirma, VĮ Registrų centro išraše (t. 1, b. l. 4) nurodyta, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 27 d. įregistruota bendrija, jos teisinė forma „bendrija“. Bendrijos pavadinime yra šio juridinio asmens teisinę formą nurodantis žodis „bendrija“. Antra, Bendrijų įstatyme (pavadinimas keitėsi) nurodyta, kad bendrijos veiklą nustato šis įstatymas, kiti teisės aktai ir bendrijos įstatai (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004 m vasario 14 d. iki 2010 m. sausio 5 d., 3 straipsnio 3 dalis) (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., ginčijamo nutarimo priėmimo metu, 1 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 4 dalis). Trečia, Asociacijų įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra „asociacija“, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004 m. vasario 14 d. iki 2010 m. sausio 5 d., 1 straipsnio 1 dalis) (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., 1 straipsnio 1 dalis). Taigi, nepaisant to, kad 2008 m. rugpjūčio 27 d. įregistruotos bendrijos, kurios teisinė forma „bendrija“, kaip tai nustato DGNIKPPSBĮ, įstatuose nebuvo konkrečiai nurodyta, kad bendrija savo veikloje vadovaujasi DGNKPPSBĮ, tačiau tai numato pats DGNKPPSBĮ, kuris neabejotinai yra aukštesnės galios teisės aktas nei bendrijos įstatai. Kaip minėta, Asociacijų įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra „asociacija“ teisinius santykius, tačiau nereglamentuoja bendrijų teisinių santykių. Dėl šių priežasčių kaip nepagrįstas atmestinas ieškovės argumentas, kad įregistruojant bendriją bei priimant ginčijamą nutarimą bendrija buvo asociacija, kuriai taikomas Asociacijų įstatymas.

11.       Kolegija, vertindama tai, ar ginčas patenka į DGNIKPPSBĮ reguliavimo sritį, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog dėl gyvenamųjų namų statybos bendrijos veiklos panašumo į daugiabučių namų savininkų bendriją šio įstatymo nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir apibrėžiant gyvenamųjų namų statybos bendrijos veikloje atsirandančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013). Antra, vadovaujantis detaliuoju planu, patvirtintu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T11-296, jo sprendiniais, teritorijoje numatyta gyvenamųjų namų statyba, numatytas centralizuotas vandentiekio su bendrojo naudojimo vandentiekio tinklais įvedimas ir tiekimas bei nuotekų grupinės sistemos įvedimas bei tvarkymas, numatytas kitos infrastruktūros, reikalingos žemės sklypų ir gyvenamųjų namų reikmėms (ir žmonių) užtikrinti. Trečia, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašai patvirtina, kad iš esmės bendrijos žemės sklypų naudojimosi būdas– „gyvenamosios teritorijos“, žemės sklypų naudojimo pobūdis – „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“. Ketvirta, vadovaujantis bendrijos įstatais, Juridinių asmenų registre įregistruotais 2008 m. rugpjūčio 27 d., bendrija — tai žemės sklypų, skirtų individualiai gyvenamųjų namų statybai, ir individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija (įstatų 1.1 punktas), bendrijos pagrindinis tikslas — kooperuojant bendrijos narių lėšas, žinias ir pastangas, įgyvendinti jų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo bendrijos teritorijoje turto sukūrimu, jo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (2.1 punktas). Siekdama užsibrėžto tikslo, bendrija įgyvendina tokius pagrindinius uždavinius: kuria bendrojo naudojimo turtą bendrijos narių poreikiams tenkinti; valdo ir naudoja, prižiūri, eksploatuoja, remontuoja bendrojo naudojimo turtą bei atlieka visus kitus su tuo susijusius veiksmus; atstovauja bendrijos narių socialinius ir ekonominius interesus (įstatų 2.3 punktas). Penkta, bendrijoms taikomas DGNKPPSBĮ. Šešta, nors ieškovė detaliai analizuoja ir detalizuoja DGNKPPSBĮ 2 straipsnio sąvokas bei nurodo, kad DGNKPPSBĮ taikomas tik daugiabučių namų ar kitos paskirties pastatų savininkams valdant bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, kad DGNKPPSBĮ vienbučių ir dviejų butų gyvenamųjų namų susietumo su bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais sąvoka nepateikta, tačiau, kaip minėta, bendrija savo veikloje vadovaujasi DGNKPPSBĮ, o DGNKPPSBĮ 2 straipsnyje yra išvardytos pagrindinės DGNKPPSBĮ sąvokos ir jeigu konkrečiai minėtame straipsnyje nėra nurodyta ieškovės nurodoma sąvoka, nereiškia, kad santykiai nereglamentuojami DGNKPPSBĮ. Taigi, gyvenamoji teritorija, kurioje įsteigta bendrija, skirta mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, joje įkurta bendrija, kuri nuo pat jos įsteigimo realizuoja ne vien pastatų, o ir žemės sklypų, pastatų ir kitų objektų savininkų tikslus (turto sukūrimu, jo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu), užtikrina jų interesus, kt. ir savo veikloje priimdama sprendimus vadovaujasi DGNKPPSBĮ, kaip vienu pagrindiniu teisės aktu, reglamentuojančiu bendrijos veiklą. Dėl nurodytų priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu padaryta išvada ir atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, kad ginčo objekto nereglamentuoja DGNKPPSBĮ.

12.       Teisėjų kolegija, spręsdamas klausimą, ar 2016 m. spalio 30 d. susirinkime priimtas ginčijamas nutarimas turėjo / galėjo būti priimtas bendrijos narių visuotiniame susirinkime, ar visų savininkų susirinkime, pažymi, kad DGNKPPSBĮ 10 straipsnis (redakcija, galiojusi nutarimo priėmimo metu) nustato bendrijos visuotinio susirinkimo kompetenciją, o 12 straipsnis (redakcija, galiojusi nutarimo priėmimo metu) nustato savininkų susirinkimo kompetenciją. Visuotinis susirinkimas: 1) keičia bendrijos įstatus; 2) renka ir atšaukia bendrijos pirmininką (valdybos narius); 3) renka ir atšaukia revizijos komisijos narius arba revizorių ir tvirtina revizijos komisijos arba revizoriaus darbo tvarkos aprašą; 4) priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo; 5) gali priimti sprendimą dėl bendrijos finansinio audito atlikimo; 6) įgalioja vieną iš bendrijos narių bendrijos vardu pasirašyti darbo sutartį su bendrijos pirmininku, nustato bendrijos pirmininko darbo apmokėjimo sąlygas ir darbo užmokestį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip; 7) renka ir atšaukia ginčų nagrinėjimo komisijos narius arba ginčus nagrinėjantį asmenį, tvirtina ginčų nagrinėjimo komisijos ar ginčus nagrinėjančio asmens darbo tvarkos aprašą, jeigu ginčų nagrinėjimo komisija (ginčus nagrinėjantis asmuo) yra sudaroma (skiriamas); 8) tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką; 9) tvirtina metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą; 10) tvirtina bendrojo naudojimo objektų aprašą; 11) priima sprendimus dėl lėšų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti skolinimosi arba kitų kreditinių įsipareigojimų, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje numatytus atvejus; 12) tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip; 13) tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir bendrijos veiklos metinę ataskaitą; 14) priima sprendimus dėl bendrijos stojimo į asociacijas ar kitas visuomenines organizacijas ir išstojimo iš jų; 15) priima sprendimus reorganizuoti arba likviduoti bendriją; 16) renka ar atšaukia bendrijos likvidatorių; 17) priima sprendimus dėl nuostolių, atsiradusių dėl bendrijos ūkinės veiklos, dengimo ir žalos atlyginimo (DGNKPPSBĮ 10 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų (DGNKPPSBĮ 12 straipsnio 1 dalis). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nutarimu bendrijos nariai nutarė surinkti administracinį ir eksploatavimo mokesčius iš visų turtinių vienetų nuo 2017 m. sausio 1 d., kai ieškovė turtinius vienetus gyvenvietėje yra įgijusi dar 2015 m. gegužės 4 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. sausio 14 d., todėl iki 2017 m. sausio 1 d. bendrijos nariai patys dengė tokius mokesčius už bendrojo naudojimo objektus. Teismas tinkamai įvertino, kad nutarimu nustatytas ne tik šiuos mokesčius surenkantis subjektas, t. y. UAB „Jūros būstas“ bei jų rinkimo pradžios momentas, bet ir apmokestinimo jais objektas - visi Bruzdeilyno kvartale esantys 80 turtinių vienetų, t. y. buvo padidintas apmokestintų objektų skaičius, todėl padarė pagristą išvadą, kad nutarimas susijęs su visų sklypų / namų savininkų bendrų interesų tenkinimu (DGNKPPSBĮ 12 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nutarimas laikytinas susijęs su visu savininku bendrų interesų tenkinimu, nes remiantis juo buvo pasirinktas mokesčius surenkantis subjektas, nustatyti apmokestinimo mokesčiais objektai ir nustatyta mokesčių surinkimo pradžios data. Dėl šių priežasčių atsakovė skunde nepagrįstai teigia, kad nutarimas yra tik administracinio pobūdžio sprendimas dėl mokesčio dydžio. Kolegija sprendžia, kad nutarimu mokesčių dydžiai nebuvo nustatyti (Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 ir 12 punktai), o kadangi nutarimu mokesčių dydžiai nebuvo nustatomi, todėl nutarimu spręstas klausimas nepriskirtinas bendrijos narių susirinkimo kompetencijai. Dėl nurodytų argumentų atsakovės skundas netenkintinas.

13.       Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą, ar pagrįstas ieškovės skundo prašymas: pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus, 1) kad šalių ginčo teisiniai santykiai patenka į Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reguliavimo sritį, 2) kad ieškovė UAB „TG Invest-1“ turi prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūros vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi; į sprendimo motyvuojamąją dalį įtraukti motyvus, 3) kad šalių ginčo teisiniai santykiai nepatenka į Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reguliavimo sritį, 4) kad šalių (UAB „TG Invest-1“ ir Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „BRUZDEILYNO VALDOS“) santykiai turi būti grindžiami šalių susitarimais. Kolegija, vertindama šių prašymų pagrįstumą pastebi, kad šioje nutartyje anksčiau konstatuota, kad šalių ginčo teisiniai santykiai patenka į DGNKPPSBĮ reguliavimo sritį, dėl to sprendžia, kad ieškovės 1 ir 3 reikalavimai nepagrįsti. Ieškovės 4 reikalavimas yra bendro pobūdžio reikalavimas, šiuo atveju nesukeliantis teisinių padarinių, dėl to netenkintinas. Aktualu tai, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas – 2016 m. spalio 30 d. susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu (ne)teisėtumo įvertinimas. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo dėstė motyvus, vadovaudamasis DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 2 dalimi, nes tai neapima nagrinėjamos bylos objekto, dėl to šis (2) ieškovės prašymas tenkintinas.

14.       Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

15.       Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį patikslinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, tik iš iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalintini motyvai, kad ieškovė UAB „TG Invest-1“ turi prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūros vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16.       Teisėjų kolegijai atmetus esminius ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl teisinio reguliavimo, spręstina, kad ieškovė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nesvarstytinas. Atsakovės skundas atmestas, dėl to šis klausimas nesvarstytinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. 

Pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „TG Invest-1“ turi prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūros vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi.

Teisėjos                                           Raimonda Andrulienė 

                                                         Irma Čuchraj

                                                               Aušra Maškevičienė