Civilinė byla Nr. e3K-3-141-469/2020

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00067-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.5; 2.1.2.6; 2.6.3; 2.6.29.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. P. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei N. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo S. Č.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių notarinę sandorio formą, jos nesilaikymo teisines pasekmes ir reikalavimo perleidimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovės N. P. 31 800 Eur skolos, 251,04 Eur palūkanų, 5 proc. procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

3.       Ieškovė nurodė, kad 2017 m. sausio 3 d. atsakovė iš pradinio kreditoriaus trečiojo asmens S. Č. pasiskolino 31 800 Eur ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2018 m. sausio 30 d. Trečiasis asmuo 2017 m. gruodžio 1 d. reikalavimo teisę į atsakovės skolą perleido ieškovei. Apie pasikeitusį kreditorių atsakovė buvo informuota tiek registruotu paštu, tiek telefonu. Sutartu laiku (2018 m. sausio 30 d.) atsakovė nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove neatsiskaitė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Utenos apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

5.       Teismas nustatė, kad: 

5.1.                      2017 m.sausio 3 d. surašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo atsakovė įsipareigojo besąlygiškai sumokėti trečiajam asmeniui (vekselio turėtojui) 31 800 Eur iki 2018 m. sausio 30 d., palūkanos pagal šį vekselį nenustatytos;

5.2.                      vekselyje nurodyta, jog, laiku nesumokėjus pagrindinės skolos ar jos dalies pagal šį vekselį, skolininkas papildomai prie pagal šį vekselį mokėtinų sumų, kreditoriui ar kitam vekselio turėtojui pareikalavus, už kiekvieną uždelstą dieną moka 6 procentų metines palūkanas nuo visos negrąžintos sumos bei atlygina visus kreditoriaus ar kito vekselio turėtojo dėl tokio uždelsimo patirtus nuostolius; 

5.3.                      2017 m. gruodžio 1 d. trečiasis asmuo perleido reikalavimo teisę ieškovei; 

5.4.                      ieškovė 2017 m. gruodžio 4 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo registruotu laišku jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat adresu, kurį atsakovė nurodė skolos raštelyje (vekselyje); pranešimas atsakovės gautas 2017 m. gruodžio 7 d.;

5.5.                      ieškovės atstovė 2018 m. sausio 22 d. bendravo telefonu su atsakove, atsakovė pripažino tokio pokalbio buvimą, kartu pripažindama tokios skolos buvimą bei siekį atsiskaityti;

5.6.                      trečiojo asmens paaiškinimai ir duomenys iš banko apie gaunamas pajamas patvirtino, jog jis dirbantis asmuo, važinėja į užsienį, turi galimybę susitaupyti 25 tūkst. Eur;

5.7.                      pinigų perdavimo faktą patvirtino liudytoja J. T., kuri parodė, jog trečiasis asmuo laikė jos namuose pinigus, kuriuos taupė automobiliui įsigyti, ir jos buto virtuvėje atsakovei atidavė 25 100 Eur; 

5.8.                      skolos buvimą netiesiogiai patvirtina ir ieškovės pateikti duomenys atsakovei (pranešimas apie skolos perleidimą, bendravimas su ja telefonu apie skolos grąžinimą);

5.9.                      atsakovė vekselio neginčijo, į teisėsaugą kreipėsi tik 2018 m. vasario 2 d., kai visi kreditoriai (vekselių turėtojai) pradėjo reikalauti iš jos grąžinti paimtus pinigus, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. 

6.       Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 2 dalį paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip 3000 Eur, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Nagrinėjamu atveju atsakovės pasirašytas neprotestuotinas paprastasis vekselis nebuvo patvirtintas notaro, todėl laikytinas negaliojančiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 3 dalis). 

7.       Teismas kritiškai vertino atsakovės teiginius, kad ji buvo apgauta, pasirašė vekselį tik kaip skolos J. T. garantiją, pažymėjo, jog pateiktame vekselyje nėra jokių duomenų, kad vekseliu garantuojamas ankstesnės skolos grąžinimas J. T., o ikiteisminis tyrimas dėl J. T. sukčiavimo yra nutrauktas, nenustačius, kad jos veiksmai būtų turėję nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8.       Atsižvelgdamas į ieškovės ir trečiojo asmens pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, teismas laikė įrodyta tai, kad atsakovė pasiskolino 25 100 Eur iš trečiojo asmens ir įsipareigojo jam grąžinti 31 800 Eur iki 2018 m. sausio 30 d.

9.       Teismas pripažino, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie skolos perleidimo faktą, jai buvo pateikta visa reikalinga informacija ir reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijos, taigi ieškovė tinkamai perėmė trečiojo asmens teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą ir su šia teise susijusias akcesorines teises.

10.       Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

11.       Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Taigi, į bylą pateiktas dokumentas nepripažįstamas vekseliu, jis nėra vertybinis popierius ir jam netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos. Tačiau pripažinimas, kad dokumentas, pavadintas paprastuoju vekseliu, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, jog yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas.

12.       Nagrinėjamu atveju atsakovė neneigia, kad vekselyje nurodytą pinigų sumą skaičiais ir žodžiu parašė ir pasirašė ji pati. Teigdama, kad pinigų iš trečiojo asmens negavo, atsakovė turi šią aplinkybę įrodyti, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovei 2016 m. suteikė 6000 Eur paskolą ir šią paskolą atsakovė jam grąžino po 6 mėnesių, dėl to jis neabejodamas 2017 m. sausio 3 d. paskolino 25 100 Eur, pinigų jis turėjo, nes tuo metu dažnai vykdavo dirbti į užsienį.

13.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė turi aukštąjį išsilavinimą, įkūrė verslą, kuriam bankas suteikė kreditą iki 2031 m., vekselius pasirašo ne pirmą kartą ir nuo 2012 m. gan dažnai, kritiškai vertino jos paaiškinimus, jog, pasirašant vekselį trečiajam asmeniui, jai viską diktavo J. T. (iš kurios atsakovė anksčiau skolindavosi) ir sakė, kad tai garantas, užtikrinantis jau esamos skolos grąžinimą, o pati atsakovė pinigų iš trečiojo asmens nėra gavusi. Svarbu tai, kad pačiame vekselio tekste yra nurodyta, jog atsakovė įsipareigoja sumokėti trečiajam asmeniui skolos sumą. Pagal teksto prasmę pinigų suma įvardyta kaip esama skola, t. y. nenurodoma, kad pinigai bus perduodami ateityje ar kad tai yra buvusių skolų garantas, kaip teigia atsakovė.

14.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovė, ieškovei pranešus apie reikalavimo perleidimo sutartį ir pareigą grąžinti skolą, šių aplinkybių neneigė ir neginčijo, žadėdama atsiskaityti. Į bylą pateiktas 2018 m. sausio 22 d. telefoninio pokalbio įrašas patvirtina, kad, bendraudama su ieškove telefonu, atsakovė paprašė atsiųsti jai naujo kreditoriaus rekvizitus, kad galėtų atlikti mokėjimą, ir tikino, jog atsiskaitys laiku, piniginius reikalus tvarko jos advokatas.

15.       Taigi atsakovė, žinodama apie pasikeitusį kreditorių, neginčijo trečiajam asmeniui išduoto vekselio ir paskolos suteikimo fakto, neprašė teismo pripažinti išduotą vekselį negaliojančiu ir pan.

16.       Teisėjų kolegija, įvertinusi dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, pateiktus įrodymus bei pirmiau nurodytas aplinkybes, atsakovės argumentus, kad ji, pasirašydama vekselį, buvo suklaidinta ir pinigų negavo, kad ginčo vekselis dėl formos trūkumų negali būti prilygintas ir paskolos rašteliui, atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, turėdama aukštąjį išsilavinimą, būdama verslininkė, turėdama skolinimosi patirties, negalėjo klaidingai suprasti ar visiškai nesuprasti savo ranka parašyto paprasto teksto. Vekselį atsakovė surašė savo valia, niekieno neverčiama.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 6.871 straipsnio 3 dalies nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kurios pagrindu vekselis, neturintis vertybinio popieriaus statuso dėl notarinės formos trūkumų, gali būti pripažįstamas paskolos rašteliu. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo, kad atsakovės išduotas vekselis turėjo būti patvirtintas notarine tvarka, nes jo suma viršija 3000 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Bylą nagrinėję teismai nevertino vekselio turinio bei iš esmės neginčijamai nenustatė pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo fakto, t. y. visiškai nevertino, ar vekselis ir jo turinys atitinka paskolos rašteliui keliamus reikalavimus. Ginčo vekselio turinys, atsižvelgiant į pavartotą terminiją ir gramatinę išraišką, negali patvirtinti ir nepatvirtina fakto, kad trečiasis asmuo pasirašant vekselį atsakovei perdavė paskolos dalyką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad atsakovės pasirašytas vekselis per se (pats vienas) negali būti pripažintas paskolos rašteliu, nes jame nėra duomenų, rodančių, kad šalis siejo paskolos santykiai ir atsakovei buvo perduotas paskolos dalykas.

17.2.                      Bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, kad ginčo vekselis per se laikytinas paskolos rašteliu, atitinkančiu įstatymo keliamus formos reikalavimus, nors jo pagrindu grynaisiais pinigais suteikta paskolos suma viršija 3000 Eur, pažeidė CK 1.78 straipsnio 5 dalies, 1.93 straipsnio 3 dalies ir 6.871 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurių pagrindu teismai turėjo ex officio (pagal pareigas) spręsti klausimą dėl ginčo vekselio, pripažinto paskolos rašteliu, įstatymo keliamos notarinės formos nesilaikymo ir šio sandorio pripažinimo negaliojančiu.

17.3.                      Bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 1.78 straipsnio 5 dalies ir 6.103 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kurioje nurodoma, kad įstatyme imperatyviai nustatyta, jog reikalavimo perleidimo sutartis turi būti tokios pačios formos, kaip ir sutartis dėl pagrindinės prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2014). Pagrindinės prievolės sutartis (paskolos raštelis) turėjo būti sudaryta notarine tvarka (CK 6.871 straipsnio 4 dalis), todėl ir reikalavimo perleidimo sutartis taip pat turėjo būti sudaryta notarine tvarka. Teismams ex officio nesprendus klausimo dėl ginčo reikalavimo perleidimo sutarčiai įstatymu keliamos notarinės formos nesilaikymo ir jos pripažinimo negaliojančia buvo tenkintas ieškovės reikalavimas, kurio ji iš esmės neturėjo teisės pareikšti.

17.4.                      Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl paskolos dalyko – 25 100 Eur grynųjų pinigų – perdavimo atsakovei, šio fakto įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė atsakovei, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsnių nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuota pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui fakto, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui, tenka paskolos davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019). Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai rėmėsi neaktualia sprendžiamam ginčui teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018), kurioje suformuotos paskolos dalyko perdavimo fakto įrodinėjimo taisyklės, kai vekselis atitinka tiek jo turiniui, tiek formai keliamus reikalavimus ir yra taikomos ĮPVĮ nuostatos. Nagrinėjamoje byloje pripažinus ginčo vekselį negaliojančiu yra ir turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl jo pripažinimo paskolos rašteliu, t. y. paskolos sutartinių santykių egzistavimo, todėl nagrinėjamos bylos ir bylos, kuria remiasi apeliacinės instancijos teismas, aplinkybės yra visiškai skirtingos, o pateikti išaiškinimai ir nurodytos įrodinėjimo taisyklės negalėjo būti taikomi.

18.       Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, skundžiamus sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Bylą nagrinėję teismai tinkamai ištyrė visas aplinkybes, susijusias su vekselio išdavimo pagrindu (paskolos teisiniais santykiais), ir, įvertinę byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, kad toks pagrindas egzistavo – paskola buvo suteikta (CPK 185 straipsnis). Nors pačiame skolos raštelyje nėra pažymėta, kad atsakovė gavo lėšas, skolos raštelį teismai vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir sprendimus priėmė remdamiesi įrodymų visetu, kuris patvirtina, kad trečiasis asmuo suteikė paskolą atsakovei. Pažymėtina, kad šalys, pasirašydamos ginčo vekselį, naudojo įstatymo patvirtintą formą, kurioje nėra nustatyta, kad turi būti įrašas apie pinigų perdavimą. Būtent dėl šios priežasties skolos dokumente nėra pinigų perdavimo faktą patvirtinančio įrašo. Tačiau vien ši aplinkybė nereiškia, kad paskola nebuvo suteikta.

18.2.                      Nors ginčo vekselis nebeturi paprastojo vekselio galios, ne vien tik šis skolos raštelis, bet byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad trečiasis asmuo suteikė paskolą atsakovei, t. y. paskolos sutarties dalykas buvo perduotas. Taigi, ieškovė įrodė, kad paskola buvo suteikta. Vekselyje esant aiškiai išreikštai atsakovės valiai besąlygiškai įvykdyti savo prievolę trečiajam asmeniui, atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių iš esmės neegzistuoja ar yra pasibaigę, ir šios įrodinėjimo pareigos nėra teisinio pagrindo perkelti ieškovei. Būtent atsakovė turėjo pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jos prievolę pagal vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį  ar kad paskola grąžinta. Duomenų, kad paskola nebuvo suteikta, buvo grąžinta ar kad vekselis pasirašytas apgaule ar priverstinai, byloje nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškovės teisės reikšti reikalavimą atsakovei, vekselio, paskolos sutarties ir reikalavimo perleidimo sutarties notarinės formos ir jos nesilaikymo teisinių padarinių

19.       Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

20.       Kasacinio teismo konstatuota, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad jis pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-421/2019 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21.       Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė savo reikalavimą grindė reikalavimo perleidimo sutartimi, pagal kurią ji perėmė trečiojo asmens reikalavimą atsakovei dėl 31 800 Eur skolos pagal vekselį. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad bylą nagrinėję teismai, nespręsdami klausimo dėl ginčo reikalavimo perleidimo sutarčiai įstatymu keliamos notarinės formos nesilaikymo ir jos pripažinimo negaliojančia, padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė turi reikalavimo teisę šioje byloje. Taigi byloje keliamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių notarinę sandorio formą ir jos nesilaikymo teisines pasekmes, aiškinimo ir taikymo.

22.       Sandorio forma – tai sandorį sudarančių šalių valios išraiška tam tikru būdu. Įstatymo nustatytus reikalavimus sandorio formai lemia sandorio sudėtingumas, reikšmė, sandorio dalyko pobūdis. Priklausomai nuo sudėtingumo ir kitų aptartų kriterijų, sandoriai sudaromi konkliudentiniais veiksmais, žodžiu ar paprasta rašytine forma (CK 1.71–1.73 straipsniai), o įstatymo nustatytais atvejais – notarine forma (CK 1.74 straipsnis). Sandorių, kuriems nenustatyta privalomo notarinio tvirtinimo, formos nesilaikymas nedaro jų negaliojančių, išskyrus atvejus, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis) bei sukuria tam tikrus šalių siekiamus teisinius padarinius ir tik kilus ginčui pasunkina tokio sandorio sudarymo ar jo vykdymo fakto įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), o įstatymo nustatytos notarinės formos nesilaikymas visais atvejais daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).

23.       ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.

24.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurio suma 31 800 Eur, nebuvo patvirtintas notaro, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino jį negaliojančiu (CK 1.93 straipsnio 3 dalis) ir jam netaikė ĮPVĮ bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatų.

25.       Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Pagal CK 6.103 straipsnio normą reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, arba reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.102 straipsnio 1, 3 dalys).

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti. Tai reiškia, kad susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).

27.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, taip pat yra nurodęs, kad, kilus ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši teisė galiojo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu. Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 47 punktas; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019, 29 punktas).

28.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kt.).

29.       Kadangi nagrinėjamos bylos atveju pagrindinė prievolė kildinama iš vekselio, kuriam, remiantis ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalimi, taikytinas notarinės formos reikalavimas, tai notarinės formos reikalavimas, remiantis CK 6.103 straipsniu, taikytinas ir trečiojo asmens reikalavimo, kildinamo iš vekselio, perleidimo sutarčiai. Tačiau į bylą pateikta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria ieškovė grindžia savo reikalavimą, sudaryta paprasta rašytine forma. Minėta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003; 2012 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo pagrindas yra akivaizdus – įstatymo imperatyviai nustatytos notarinės sandorio formos nesilaikymas, todėl pripažįsta šią sutartį negaliojančia. Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai turėjo ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą, taigi, nors argumentą dėl reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo atsakovė iškėlė tik kasaciniame skunde, ieškovė turėjo galimybę į jį atsikirsti atsiliepime į kasacinį skundą, tačiau ja nepasinaudojo, dėl to kasacinio teismo sprendimas pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia negali būti vertinamas kaip siurprizinis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į šios sutarties priedo 3 punkto nuostatą, sutartos kainos mokėjimas yra atidėtas, iki bus išieškota skola, taigi, nėra pagrindo spręsti dėl restitucijos taikymo.

30.       Sandoris, sudarytas pažeidžiant imperatyvųjį notarinės formos reikalavimą, nesukelia tų teisinių padarinių, kurių siekė jį sudariusios šalys. Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria ieškovė grindžia savo reikalavimą, sudaryta pažeidžiant imperatyvųjį notarinės formos reikalavimą ir yra negaliojanti, dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškinį šioje byloje pareiškė asmuo, neturintis reikalavimo teisės.

31.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis nuoseklia kasacinio teismo praktika, tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 32 punktas). Tais atvejais, kai vertybinio popieriaus teisinio statuso neturinčio vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką (žr. pirmiau nurodytos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 36 punktą).

32.       Nagrinėjamoje byloje pradinė prievolė, dėl kurios buvo išduotas vekselis ir iš kurios kildinama teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku, buvo grindžiama atsakovės ir trečiojo asmens paskolos teisiniais santykiais – byloje buvo įrodinėjamos aplinkybės, kad trečiasis asmuo suteikė atsakovei 25 100 Eur paskolą grynaisiais pinigais. Tačiau CK 6.871 straipsnio 4 dalyje paskolos sutarčiai, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, taip pat nustatytas notarinės formos reikalavimas, taigi ir reikalavimo pagal tokią paskolos sutartį perleidimo sutartis privalo būti sudaryta notarine forma (CK 6.103 straipsnis). Į bylą pateiktas atsakovės pasirašytas vekselis neatitinka ir tokio pobūdžio paskolos sutarčiai nustatytų imperatyviųjų formos reikalavimų.

33.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė notarinės formos reikalavimus ir jų neatitinkančio sandorio negaliojimą nustatančių teisės normų (CK 1.78 straipsnio 5 dalies, 6.871 straipsnio 4 dalies ir 6.103 straipsnio), ex officio nesprendę klausimo dėl ginčo reikalavimo perleidimo sutarčiai įstatymu keliamos notarinės formos nesilaikymo ir jos pripažinimo negaliojančia. Tai lėmė neteisingą 2017 m. gruodžio 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties teisinį įvertinimą kaip sandorio, sukėlusio teisinius padarinius, ir kartu nepagrįstą teismų sprendimą tenkinti ieškinį. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau aptartais argumentais, naikina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą bei nutartį ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmeta.

34.       Atmesdama ieškinį nurodytais pagrindais – konstatavusi, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, teisėjų kolegija nepasisako dėl teismų procesinių sprendimų ir kasacinio skundo argumentų, susijusių su paskolos sutarties sudarymu, t. y. paskolos dalyko perdavimo fakto įrodinėjimu, kaip teisiškai nereikšmingų šiam ginčui pagal reikalavimo teisės neturinčios ieškovės pareikštą ieškinį išspręsti. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

35.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Panaikinant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus sprendimą ir nutartį bei priimant naują sprendimą, atitinkamai perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

36.       Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teikdama apeliacinį skundą, turėjo 160 Eur išlaidų advokato pagalbai ir sumokėjo 705 Eur  žyminio mokesčio, teikdama kasacinį skundą, turėjo 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai ir sumokėjo 706 Eur žyminio mokesčio. Tenkinant atsakovės kasacinį skundą ir atmetant ieškinį šių išlaidų (4071 Eur) atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovės.

37.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas patyrė 11,76 Eur dokumentų siuntimo išlaidų. Kasacinis teismas patyrė 11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinant kasacinį skundą šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. 

Pripažinti 2017 m. gruodžio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą UAB „Legal Balance“ ir S. Č., negaliojančia nuo sudarymo momento.

Priteisti N. P. (duomenys neskelbtini) 4071 (keturis tūkstančius septyniasdešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ (j. a. k. 302528679).

Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ (j. a. k. 302528679) 22,76 Eur (dvidešimt du Eur 76 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos        Birutė Janavičiūtė

        Sigita Rudėnaitė

        Dalia Vasarienė