Civilinė byla Nr. 3K-3-173/2008
Procesinio sprendimo kategorijos: 129.4; 129.21 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. kovo 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Gintaro Kryževičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio A. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė pripažinti neteisėtais antstolio A. S. vykdymo veiksmus, kuriais 2007 m. sausio 10 d. turto arešto aktu areštuota transporto priemonė; 2007 m. sausio 31 d. surašytas pranešimas apie lėšų areštą pareiškėjo sąskaitose AB banke „Hansabankas“ ir AB DnB NORD banke; 2007 m. sausio 31 d. surašytas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo; pripažinti, kad antstolis neteisėtai, neįteikęs raginimo skolai sumokėti gera valia, pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus; taip pat pripažinti neteisėtais veiksmus, reikalaujant vykdymo išlaidų be vykdomojo dokumento – nutarties dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Pareiškėjas nurodė, kad apie vykdomą 1700 Lt skolos valstybės naudai išieškojimą sužinojo, gavęs turto arešto aktą; kadangi pareiškėjui nebuvo nustatytas terminas įvykdyti sprendimą geruoju, kaip tai nustatyta CPK 655 straipsnyje, tai jis savanoriškai 2007 m. sausio 16 d. sumokėjo 1700 Lt skolą ir 100 Lt vykdymo išlaidų. 2007 m. sausio 31 d. patvarkyme antstolis nepagrįstai reikalavo sumokėti 407,84 Lt skolos ir 160,99 Lt vykdymo išlaidų. Pareiškėjo vertinimu, sumokėjęs skolą per dešimt dienų nuo turto arešto akto gavimo dienos, t. y. kai tik sužinojo apie užvestą vykdomąją bylą, jis įvykdė sprendimą savanoriškai, bet ne priverstinio vykdymo proceso metu, todėl antstolis neturi teisės gauti atlyginimo už vykdomojo dokumento įvykdymą, papildomai reikalaudamas sumokėti iš viso 668,83 Lt.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies; teismas pripažino neteisėtais šiuos vykdomojoje byloje Nr. 10-5915/2006 antstolio atliktus vykdymo veiksmus: 1) 2007 m. sausio 31 d. pranešimus apie skolininko lėšų AB banke „Hansabankas“ ir AB DnB NORD banke areštą; 2) 2007 m. sausio 31 d. besąlyginio debeto mokėjimo nurodymus Nr. 4707, 4705; 3) 2007 m. sausio 31 d. patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo, perduotą skolininko darbovietei UAB „Megabaitas“; 4) 2007 m. sausio 23 d. ir 2007 m. vasario 5 d. patvarkymus paskirstyti išieškotas lėšas vykdomojoje byloje ir juos panaikino; bylos dalį, kurioje reikalaujama pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, 2007 m. sausio 10 d. areštuojant skolininko transporto priemonę – nutraukė. Teismas, remdamasis vykdomosios bylos duomenimis, nustatė, kad antstolis A. S. nuo 2006 m. lapkričio 20 d. vykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. kovo 26 d. vykdomąjį raštą dėl 1700 Lt skolos išieškojimo iš M. V. valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai. 2006 m. lapkričio 21 d. skolininkui registruotu paštu išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą per dešimt dienų nuo jo gavimo dienos neįteiktas, neradus gavėjo, todėl 2006 m. gruodžio 4 d. raginimas paskelbtas vietos laikraštyje. Skolininkas, 2007 m. sausio 16 d. sumokėjęs 1700 Lt skolą ir 100 Lt vykdymo išlaidų, prašė antstolio nutraukti vykdomąją bylą. Antstolis 2007 m. sausio 23 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomojoje byloje išieškotų lėšų paskirstymo: iš 1800 Lt išskaičiuota 507,84 Lt vykdymo išlaidoms atlyginti, išieškotojams skirstoma suma – 1292,16 Lt, likusi neišieškota skola yra 407,84 Lt ir neišieškotos vykdymo išlaidos – 77,49 Lt; 2007 m. sausio 31 d. patvarkyme antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos sudarė 152,99 Lt. Teismas taip pat nurodė, kad 2007 m. sausio 31 d. antstolis surašė pranešimą skolininkui, kad areštavo jo lėšas pirmiau nurodytų bankų sąskaitose, arešto mastas 407,84 Lt skolai išieškoti ir 160,99 Lt vykdymo išlaidoms atlyginti, ir kad pateikė bankams besąlyginius debeto mokėjimo nurodymus. Iš skolininko banko sąskaitų išieškotus 1137,66 Lt antstolis 2007 m. vasario 5 d. patvarkymu paskirstė taip: 407,84 Lt skolai išieškoti, 185,01 Lt vykdymo išlaidoms išieškoti, 544,81 Lt grąžinta skolininkui. 2007 m. kovo 2 d. patvarkymais antstolis panaikino skolininko transporto priemonės areštą ir atšaukė patvarkymą dėl skolos išieškojimo skolininko darbovietėje. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus vykdomosios bylos duomenis, laikė, kad antstolis pagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo procedūras (CPK 655 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas taip pat pažymėjo, kad antstoliui įstatymo suteikta teisė areštuoti skolininko turtą, taip pat lėšas išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis), tačiau antstolio veiksmai, areštuojant skolininko lėšas, turi atitikti CPK 689 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Teismo vertinimu, antstolis nesilaikė CPK 689 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo, nes nei bankui, nei skolininkui neišsiuntė patvarkymo, kuris prilyginamas turto arešto aktui, areštuoti skolininko lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Skolininkas sprendimą įvykdė 2007 m. sausio 16 d., kai sumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą 1800 Lt; antstolis nepagrįstai šias lėšas paskirstė ir CPK 756 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikė patvarkymo tvirtinti teisėjui; teismas taip pat laikė nepagrįstais antstolio 2007 m. sausio 31 d. duotus besąlyginius debeto mokėjimo nurodymus bankams dėl 568,83 Lt skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo, taip pat pripažino, kad antstolis nepagrįstai patvarkė nukreipti skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio. Teismas rėmėsi CPK 610 straipsniu, kad vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko tik įvykdžius sprendimą; vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, antstolis, neužbaigęs vykdomosios bylos, nepagrįstai priėmė patvarkymus išskaičiuoti vykdymo išlaidas iš išieškotos sumos. Teismas taip pat nurodė, kad skundas dėl antstolio veiksmų, šiam areštuojant turtą, pateiktas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą, todėl bylos dalis, kurioje reikalaujama pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, 2007 m. sausio 10 d. areštuojant skolininko transporto priemonę, nutrauktina.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio A. S. atskirąjį skundą, 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartį paliko nepakeistą, atskirąjį skundą atmetė. Kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarkos, svarbus vykdymo procese galiojantis teisėtumo principas, kuris reiškia, jog antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų. CPK 609 straipsnyje reglamentuojamos vykdymo išlaidos; jų apmokėjimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R–352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (Žin., 2005, Nr. 130–4682, toliau – ir Instrukcija). CPK 610 straipsnio, Instrukcijos 88 ir 98 punktų nuostatos, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika suponavo apeliacinės instancijos teismui išvadą, kad vykdymo išlaidas iš skolininko galima išieškoti tik užbaigus vykdomąją bylą. Bylos duomenimis, antstolis 2007 m. kovo 2 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą dėl skolos iš M. V. išieškojimo, grąžino vykdomąjį raštą išieškotojui. Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka nustatyta CPK 611 straipsnyje, todėl tais atvejais, kai skolininkas atsisako mokėti vykdymo išlaidas, antstolis privalo kreiptis į teismą dėl jų priteisimo. Kai vykdomoji byla neužbaigta CPK 632 straipsnyje nustatytais pagrindais, antstolio priimami patvarkymai vykdymo išlaidoms išskaičiuoti iš skolininko sumokėtos sumos yra nepagrįsti ir neteisėti, taip pažeidžiama išieškotų lėšų paskirstymo tvarka. Kolegija laikė nepagrįstais atskirojo skundo argumentus dėl Instrukcijos 106.2 punkto taikymo; nurodė, kad šio punkto nuostatos reglamentuoja vykdymo išlaidų paskirstymą, užbaigus vykdomąją bylą.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolis A. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 27 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimti naują sprendimą, pareiškėjo skundą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Bylą nagrinėję teismai pažymėjo, kad teismų praktika dėl vykdymo išlaidų išieškojimo yra suformuota, ir joje laikomasi nuostatos, kad lėšas, skirtas vykdymo išlaidoms apmokėti, antstolis gali skirstyti tik užbaigęs vykdomąją bylą. Šiems argumentams pagrįsti teismai vadovavosi teismų praktika bylose dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kai skolininkas sumoka skolą tiesiogiai išieškotojui ir kai tokiu atveju antstolis pagal CPK 610, 611 straipsniuose nustatytą tvarką turi kreiptis į teismą, prašydamas tas sumas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje antstolės V. B. ir kt. prieš UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-7-62/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje antstolis R. K. prieš UAB „Karališkas vežėjas“, bylos Nr. 3K-3-471/2005). Tačiau teismų išvada su nuoroda į teismų praktiką nereiškia, kad ji taikytina visais atvejais, neatsižvelgiant į kitų CPK normų reikalavimus, taip pat į Sprendimų vykdymo instrukcijos 106.2 punkto (instrukcijos 2002 m. gruodžio 31 d. redakcija) nuostatą, kuri, teismų vertinimu, taip pat taikytina, skirstant vykdymo išlaidas užbaigtoje vykdomojoje byloje. Bylą nagrinėję teismai netinkamai sprendė dėl CPK 610, 611 ir 753 straipsnių nuostatų, taip pat Instrukcijos 67 punkto (Instrukcijos 2005 m. gruodžio 31 d. redakcija) reikalavimų taikymo atvejų, sprendžiant byloje kilusį ginčą. Teisės teorijoje galiojant principui, kad specialieji įstatymai pakeičia bendruosius, darytina išvada, jog CPK 610, 611 straipsnių nuostatos, kaip bendrosios teisės normos, netaikytinos tais atvejais, kai turi būti taikoma CPK 753 straipsnyje įtvirtinta specialioji teisės norma, nustatanti bendrą išieškotų lėšų paskirstymo principą neužbaigtoje vykdomojoje byloje. CPK 753 straipsnio nuostatų esmė detalizuota Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R–352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, kurios skyriuje „Išieškotų piniginių lėšų paskirstymas“ 67.2 punkte (Instrukcijos 2002 m. gruodžio 31 d. redakcijos 106.2 punktas) nustatyta, kad nuo išieškotos sumos atskaičius išieškotojui grąžintinas vykdymo išlaidas, nuo likusios sumos atskaitomos vykdymo išlaidos, kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas; nuo likusio sumos atskaitomas atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Antstolio darbo apmokėjimo sistema sukurta, remiantis teisėtų lūkesčių principu; kuo antstolis daugiau įvykdo vykdomųjų dokumentų, tuo jis uždirba daugiau; netaikant šio principo, susidarytų situacija, kad antstolio darbo apmokėjimas nepriklausys nuo jo darbo efektyvumo, juolab kai jam priklausančias vykdymo išlaidas visose bylose antstolis turės prisiteisti. Tokia situacija pažeidžia antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, nepriklausomumą, skatina antstolį tartis su skolininku, o ne laukti vykdomosios bylos užbaigimo ir jam priklausančių vykdymo išlaidų priteisimo. Bylą nagrinėjusių teismų priimtos nutartys neatitinka civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų, pažeidžia antstolio ir išieškotojo teisėtus lūkesčius. Dėl to išieškotos lėšos neužbaigtoje vykdomojoje byloje turi būti paskirstytos, vadovaujantis pirmiau nurodyto CPK 753 straipsnio, taip pat instrukcijos 67.2 punkto nuostatomis; toks nurodytoje CPK ir Instrukcijos nuostatose įtvirtintas išieškotų lėšų paskirstymas vykdomosiose bylose laikytinas logišku ir suprantamu veiksmu, nes taip užtikrinama pirmos eilės išieškotojų interesų apsauga tam, kad pirmos eilės išieškotojai atgautų su vykdymu susijusias išlaidas, kartu antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus, gautų atlyginimą už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą bei dalį vykdymo išlaidų (atlyginimo) nuo tuo momentu išieškotų lėšų. Tuo tarpu bet kokie antstolio veiksmai užbaigtoje vykdomojoje byloje, kai yra grąžintas vykdomasis dokumentas, gali būti suprantami kaip antstolio įgaliojimų viršijimas; dėl to svarstytina, ar bylą nagrinėjusių teismų pozicija ir jų formuojama praktika neįpareigoja antstolio užsiimti veikla, kuri negalima ir baudžiama įstatymo. Pripažintina ir tai, kad išieškotų lėšų paskirstymas niekaip nepažeidžia skolininko interesų, kurių pagrindinis – gauti informacijos apie vykdymo išlaidas ir jų pagrįstumą. CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka jis gali skųsti antstolio veiksmus, jei laiko, kad patvarkymu lėšos paskirstytos neteisingai. Pripažintina, kad patvarkymas paskirstyti išieškotas lėšas vykdomoje vykdomojoje byloje (CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka) ir antstolio pareiškimas teismui dėl vykdymo išlaidų priteisimo įvykdytoje byloje, kai skolininkas su išieškotoju atsiskaito tiesiogiai (CPK 611 straipsnis), yra lygiaverčiai ir užtikrina skolininko interesų apsaugą bei teismo kontrolę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės
Antstolis A. S. nuo 2006 m. lapkričio 20 d. vykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. kovo 26 d. vykdomąjį raštą dėl 1700 Lt skolos išieškojimo iš M. V. valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai. Skolininkui neįteiktas registruotu paštu išsiųstas 2006 m. lapkričio 21 d. raginimas įvykdyti sprendimą per dešimt dienų nuo jo gavimo dienos; 2006 m. gruodžio 4 d. raginimas paskelbtas vietos laikraštyje. Skolininkas 2007 m. sausio 16 d. sumokėjo 1700 Lt skolą ir 100 Lt vykdymo išlaidų, prašė antstolio nutraukti vykdomąją bylą. Antstolis 2007 m. sausio 23 d. ir 2007 m. sausio 31 d priėmė patvarkymus dėl vykdomojoje byloje išieškotų lėšų paskirstymo. Antstolis 2007 m. sausio 31 d. surašė pranešimą skolininkui, kad areštavo jo lėšas AB banko „Hansabankas“ ir AB DnB NORD banko sąskaitose, arešto mastas 407,84 Lt skolai išieškoti ir 160,99 Lt vykdymo išlaidoms atlyginti ir pateikė bankams besąlyginius debeto mokėjimo nurodymus. Iš skolininko banko sąskaitų išieškotus 1137,66 Lt antstolis 2007 m. vasario 5 d. patvarkymu paskirstė taip: 407,84 Lt skolai išieškoti, 185,01 Lt vykdymo išlaidoms išieškoti, 544,81 Lt grąžinta skolininkui. Vykdomoji byla užbaigta 2007 m. kovo 2 d. patvarkymu, panaikintas skolininko transporto priemonės areštas ir atšauktas patvarkymas dėl skolos išieškojimo skolininko darbovietėje.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis A. S. 2006 m. lapkričio 20 d. priėmė vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. kovo 26 d. išduotą vykdomąjį raštą ir šį vykdomąjį dokumentą vykdė priverstinio vykdymo nustatyta tvarka, todėl bylą nagrinėję teismai turėjo pakankamą pagrindą išvadai, jog iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R–352 patvirtintos Spendimų vykdymo instrukcijos 52 punktas).
Vykdymo išlaidų apmokėjimo ir išieškojimo tvarką reglamentuoja CPK normos ir Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 610 straipsnį vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas. Išimtys dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali būti nustatytos Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Sprendimų vykdymo instrukcijoje 88 ir 98 punktai yra Instrukcijos VI skyriaus „Vykdymo išlaidos“ trečiojoje dalyje „Vykdymo išlaidų apmokėjimas ir išieškojimas iš skolininko, vykdymo išlaidų grąžinimas užbaigus vykdomąją bylą“. Vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka nustatyta CPK 611 straipsnyje, todėl bylą nagrinėję teismai turėjo įstatyminį pagrindą konstatuoti, jog, skolininkui atsisakius mokėti vykdymo išlaidas, antstolis privalėjo kreiptis į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Tokią praktiką šios kategorijos bylose yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2004 ir kt.), todėl teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinio skundo motyvu, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai sprendė dėl CPK 610, 611 straipsnių reikalavimų taikymo atvejų. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo procedūra antstoliui privaloma visais atvejais, nepaisant to, ar skolininkas pats įvykdo teismo sprendimą ar sumos išieškomos antstolio CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka. Teismų praktikos analizė suponuoja išvadą, kad CPK 611 straipsnio nuostatos taikomos visais vykdymo išlaidų išieškojimo atvejais. Vykdymo išlaidų atlyginimo išieškojimas kitaip, nei nustatyta CPK 611 straipsnyje, reiškia neteisėtus ultra vires veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Aibės mažmena“ skundą dėl antstolio D. S. veiksmų, bylos Nr. 3K-3-341/2007). Kasatorius laiko, kad bylą nagrinėję teismai turėjo taikyti CPK 753 straipsnio nuostatas, Instrukcijos 67 punkto reikalavimus, nustatant bendrą išieškotų lėšų paskirstymo principą neužbaigtoje vykdomoje byloje, tačiau su šiuo kasacinio skundo motyvu teisėjų kolegija negali sutikti, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika byloje kilusiu klausimu, t. y. priklauso ar ne atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, kai skolininkas pats įvykdo vykdomąjį dokumentą, kai raginimas neturi būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007, Teismų praktika 27, p. 22–33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK LV skyriaus 753, 758 straipsniuose nustatyta išieškotų lėšų paskirstymo ir išmokėjimo išieškotojams tvarka; nurodyto skyriaus normos taikytinos tik dėl išieškotojo, bet ne dėl antstolio, jam išieškant vykdymo išlaidas. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, todėl kasacinio skundo motyvais naikinti teismų nutartis nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Dangutė Ambrasienė
Gintaras Kryževičius