Baudžiamoji byla Nr. 1-172-718/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47986-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.2.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 7  d.

Klaipėda

            Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Vidai Kaubrytei,

kaltinamajam E. P.,

nukentėjusiajai V. Z.,

    viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1983-07-21 Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdos skyriaus vadovu, neteistas,

           kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

 Teismas

n u s t a t ė :

    Kaltinamasis E. P. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį: E. P. 2016 m. rugsėjo 23 d., apie 23:00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, du kartus kumščiu smogė savo sugyventinei V. Z. į kairįjį skruostą, du kartus kumščiu smogė į krūtinės sritį, po vieną kartą kumščiu smogė į dešinę ir kairę rankas, tuo padarydamas V. Z. poodines kraujosruvas rankose, krūtyse, krūtinės kairiame šone, odos nubrozdinimą kairės alkūnės sąnario srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

    Be to, jis terorizavo žmogų grasindamas nužudyti ir sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti : E. P. laikotarpiu nuo 2016-09-23 23.00 val. iki 2016-09-24 03.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose (duomenys neskelbtini), neišleido V. Z. išeiti iš kambario, ne mažiau kaip keturiolika kartų grasino jai išpjauti ir išdurti akį, grasindamas peiliu ir liepdamas jai rinktis dešinę, kairiąją ar abi akis jai išdurti, išpjauti ir sakydamas jai: „Ar nori tapti invalide? Būsi ne šokėja, o invalidė“, „Ar nori gauti į snukį?“, „Papjausiu, nusmeigsiu, tik peilis tokiai storai per mažas, nedaeis iki širdies“, „Kurią veido pusę nori, kad išpjaučiau iki kaulų?“, „Ar ausį nupjauti? Einu pasiimti peilį. Jeigu išeisi, gyva, sveika nebūsi“, tokiu būdu grasindamas nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, terorizavo V. Z..

    Be to, jis smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį: E. P. 2018 m. spalio 5 d., apie 00.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ranka suėmęs už kairiojo peties savo sugyventinei V. Z. ją stūmė, gnybė ne mažiau keturis kartus į nugarą ir du kartus gnybė į dešinės kojos vidinę dalį, tuo padarydamas poodines kraujosruvas dešinės šlaunies vidurinio trečdalio bei apatinio trečdalio vidiniuose paviršiuose, kairės šlaunies vidurinio bei apatinio trečdalio išoriniuose paviršiuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

    Be to, jis grasino nužudyti žmogų ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas: E. P. 2018 m. spalio 5 d., apie 06:00 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prispaudęs gulinčią lovoje V. Z. ir plėšdamas nuo jos užklotą, pagrasino sakydamas: "Jei dar kartą iškviesi policijos pareigūnus, neprieisi prie durų, nes būsi nužudyta, bus išpjautos akys, pakasiu miške“, tokiu būdu E. P. grasino savo sugyventinei V. Z. ją nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

  Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad V. Z. yra jo vaiko mama, jie yra nesusituokę, gyveno apie 7 m. kartu. 2016 m., datos tiksliai neprisimena, jis nupirko bilietus į spektaklį, V. pasiūlė nueiti, buvo truputį apsipykę ir ji nesutiko eiti. Jis įsižeidė ir trenkė V. Z.. Kiek smūgių sudavė-nežino. Sudavė smūgius į krūtinę, veidą, rankas. Buvo išgėręs butelį alaus. Pareikštą kaltinimą pripažįsta. Tą patį vakarą tiesiog buvo grasinimai, nieko jis V. nesiruošė padaryti. Jis neleido jai išeiti iš namų, nes ji norėdavo krautis daiktus ir bėgti lauk. Tiesiog pasakė, kad niekur naktį nelakstys, ji priešinosi, o jis neleido jai išeiti. Sakė tokius žodžius, kokie yra kaltinime, grasino peiliu, peilį buvo pasiėmęs. Tikslių žodžių neprisimena, bet galėjo būti tokie žodžiai. Įsiutęs buvo, tačiau neketino V. nužudyti. Nežino, ar V. galėjo pagalvoti, kad grąsinimus jis įvykdys. Mano, kad ji išsigando. Viskas prasidėjo nuo to, kad jie apsistumdė, V. perbrėžė jam veidą. Nežino, kuris pradėjo, bet susistumdymo metu buvo perbrėžtas jo veidas. Gal V. netyčia perbrėžė. Pripažįsta ir antrą jam pareikštą kaltinimą dėl terorizavimo. 2018 m. spalio mėn. V. grįžo iš mokytojų dienos, nesakė, kad buvo išvažiavusi. Jis jos paklausė, ji atsakė, kad neprivalo atsiskaitinėti. Tada dar parašė SMS žinutę jos bendradarbis, kurį jis matė gamtoje, ir jis supyko. Prasidėjo konfliktas, kurio metu V. norėjo išeiti susikrovusi daiktus. Buvo naktis, jis pasakė „niekur neik, išsimiegok, rytoj galėsi išeiti“. Tada jis V. nemušė, gnybė jai ir tada ji iškvietė policiją. Policija jį išsivežė, 5 val. jis buvo  uždarytas. Buvo išgėręs 1 butelį alaus, po 5 val. grįžo į namus, neigia buvęs girtas. Jis gnybė V., pats nežino, kodėl taip elgėsi. Pyktį sukėlė, kad V. nepranešė, kad grįš vėliau, o jos bendradarbis rašė: „kur tu esi, kada ateisi?“. Grįžęs iš komisariato V. paklausė, kam tą policiją kvietė ir nuėjo miegoti. Po kurio laiko vėl policija pasibeldė, paklausė V., ar ir vėl iškvietė, ji atsakė, kad taip. Kol jis buvo policijoje, ji išsikraustė, jai gal laiko daugiau reikėjo, todėl antrą kartą kvietė policiją. Dabar su V. kartu nebegyvena. Grįžęs iš policijos sakė V., kad  nori atgauti savo telefoną, kurį jai nupirko, bet ji neatidavė, dėl to tą užklotą  jis nuplėšė. Apie akių išpjovimą nieko nesakė, apie nužudymą gal kažką ir sakė, dabar jau neprisimena.   Pripažįsta, kad pasakė tuos žodžius, kurie yra kaltinime. Yra gavęs ir jis ne kartą per veidą ir perbrėžtas veidas buvo, yra  pasakęs - jei dar kartą perbrėš, jis trenks atgal. V. iš karto norėdavo daiktus rinktis ir išeiti. Lengviausia, gyvenant pas kažką, vos kas nutiko, krautis daiktus ir išeiti, užuot problemą sprendus. Vaikas pirmojo konflikto metu buvo pas jo tėvus. Antro konflikto metu vaikas miegojo. Jis V. atsiprašė. Bendrauja dabar tik dėl vaiko. 2016 m. konflikto metu peilio įrėmęs Z. nebuvo, bet peilį turėjo pasiėmęs. Nežino, ar tikėjo V., kad jis gali nužudyti. Ji verkė, buvo išsigandusi jo veiksmų. Kai grįžo iš policijos, vaikai miegojo su V. Z.. Vyresnioji prabudo, prašė nusiraminti, mažasis vaikas miegojo. Gali būti, kad  V. tikėjo, kad jis nužudys, tačiau vaikai buvo namuose, jis tikrai nieko nebūtų daręs. Jis patraukė užklotą, norėdamas  pažiūrėti, ar V. turi tą telefoną, ji pasakė, kad neturi ir neduos, norėdamas, kad nenubustų mažasis vaikas, jis nuėjo miegoti. Po 10-15 min. atvažiavo policija. Tikrai tada nebuvo girtas, grįždamas iš policijos nevartojo alkoholio. Mano, kad alkoholis neturėjo įtakos jo veiksmams.

           Kadangi kaltinamasis dėl pareikštų kaltinimų visiškai kaltu prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

          Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamus nusikaltimus patvirtina šie įrodymai. 

          Nukentėjusioji V. Z., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016-09-23, apie 17:15 val., ji su savo drauge M. J. dviese išėjo pažiūrėti spektaklio. Savo sugyventinį E. P. apie tai buvo informavusi, sakė, kad spektaklis truks maždaug apie 2 valandas ir po jo ji iš karto grįš namo. Tačiau spektaklis užtruko, ir ji į namus (duomenys neskelbtini), grįžo tik apie 21.30 val. E. P. iš karto iš jos atėmė mobiliojo ryšio telefoną ir užrakino duris bei atėmė raktus, kad neiškviestų jam policijos, kadangi prieš savaitę policija buvo kviesta, tačiau šiuo metu jau neprisimena, dėl ko būtent. Tą vakarą vaikų namuose nebuvo, jie buvo dviese. E. P. ją pradėjo įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais, prie jos kabinėtis, visą vakarą vartojo alkoholį. 2016-09-23, apie 23 val., ji nuėjusi atsigulė į lovą, jis atėjo ir norėjo grubiais veiksmais su ja lytiškai santykiauti, tačiau ji išsisuko, pradėjo bėgti, jis ją pagavo, įvyko apsistumdymas ir netyčia nagais jam perbrėžė kairįjį skruostą. E. P. įniršęs pasakė, jog tai ji pati pirma prieš jį ranką pakėlė, tuomet jis kumščiu smogė jai du kartus į kairįjį skruostą, po to du kartus kumščiu smogė į krūtinės sritį, po vieną kartą kumščiu sudavė į abi rankas. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau tuo metu ji neturėjo jokios galimybės išsikviesti policijos pareigūnų, nes kaip jau minėjo, E. P. buvo iš jos atėmęs telefoną bei raktus, o daugiau namuose nieko nebuvo. Tuomet ji pasakė E. P., kad nori eiti miegoti, tačiau jis neleido, sakė, kad bus su juo, o jis toliau vartojo alkoholinius gėrimus, o miegoti nuėjo tik apie 04.00 val. Jis liepė eiti į virtuvę, sėdėti ir klausytis jo monologo, kurie skambėjo kaip grasinimai. Jis stovėjo tarpduryje, vartojo alkoholinius gėrimus ir neleido jai išeiti iš virtuvės ir iš buto. Kai ji tik paprašydavo, kad ją išleistų, jis pasiimdavo peilį į rankas ir jį atkišdavo, sakydamas "eik". Rankose jis buvo pasiėmęs didelį, maždaug 30 cm  vieną virtuvinį peilį.  Ji visko smulkiai nebeprisimena, kadangi viskas vyko prieš dvejus metus, tačiau atsimena, kad jis grasino jai išpjauti akis, nudurti peiliu, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, rankose laikydamas peilį ją gąsdino, kad iš virtuvės ji tikrai neišeis. Kai buvo daromas garso įrašas, t. y. 2016-09-24 laikotarpyje nuo 02.30 val. iki 03.30 val., E. P. buvo peilį  įrėmęs jai į kaklą, į krūtinės sritį, ir kai ji atsistodavo, norėdama išeiti, jis peilį atkišdavo į jos pusę ir sakydavo "eik". Peiliu jos E. P. nesužalojo, tiesiog ji labai išsigando ir tą naktį ji tikrai galvojo, kad jis gali savo grasinimus įvykdyti, ir manė, kad iš tikrųjų jis gali jai išpjauti akis ir sužaloti peiliu, kadangi tą naktį jis elgėsi tikrai neadekvačiai, ji jo tikrai bijojo. Visas grasinimas vyko nuo 2016-09-23 21.30 val. iki 2016-09-24 maždaug iki 03.30 val. Grasinti ir necenzūriniais žodžiais ją įžeidinėti jis pradėjo iš karto, kai tik ji grįžo iš spektaklio namo, grasino apie 6 valandas. 2016 m. rugsėjo 23 - 24 d. grasinimai iš E. P. lūpų buvo patys pirmieji, iki to įvykio E. P. nebuvo grasinęs, jis tik gąsdindavo, kai jie susipykdavo, kad jis pats iššoks per langą. Tačiau laikotarpyje  nuo 2016-09-24 iki 2018-10-05 grasinimų jos atžvilgiu  iš E. P. buvo ne vienas. Jie pasikartodavo maždaug kas dvi savaites. Bijodavo sulaukti savaitgalių, nes savaitgaliais jis atsipalaiduodavo, pavartodavo alkoholio, tada pradėdavo elgtis neadekvačiai, kabinėtis prie jos dėl įvairių smulkmenų, įvairių buitinių dalykų. Kildavo konfliktas, ir jis tiek įniršdavo, kad imdavo grasinti jai panašiai, kaip ir 2016-09-24 darytame garso įraše, kad ji liks invalide arba ją nužudys, kad nenustebtų, jei ant galvos einant užkris plyta. Sakydavo, kad visi galvos, jog tai paprasčiausias nelaimingas atsitikimas, o iš tikrųjų tai bus jo darbas. Tikslių datų, kada jis grasino laikotarpyje nuo 2016-09-24 iki 2018-10-05, ji neprisimena, tačiau grasinimai vykdavo maždaug kas 2 savaites. Ji bijodavo, galvojo, kad jo grasinimai yra realūs ir jis gali juos įvykdyti. Kitą rytą, t.y. 2016-09-24,  ji išėjo į darbą, savo draugei M. J. papasakojo, kad sugyventinis E. P. ją sumušė. Ji patarė nuvykti pas teismo medicinos ekspertus. Kodėl tuo metu ji nesikreipė į policiją, negali paaiškinti. Turbūt buvo paveikta E. P., bijojo, kad iškvietus policiją jai būtų dar blogiau. 2016-09-27 apie 10 val. ji nuvyko pas teismo medicinos ekspertus, kur jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Gautą specialisto išvadą ji davė saugoti savo draugei M., kadangi bijojo, jog namuose E. ją surastų, suplėšytų ir išmestų, o ji jokių įrodymų nebeturėtų. Kiek jai yra žinoma, M. J. pateikė specialisto išvados kopiją. Pageidauja, kad dėl šios nusikalstamos veikos, padarytos 2016-09-24, būtų taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas jos sugyventinio E. P. atžvilgiu, kadangi jai tuomet buvo sukeltas fizinis skausmas.  

Parodė, kad ji kiekvieną ketvirtadienį lankosi moterų krizių centre. Dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja, 2018-10-04 buvo mokytojų dienos minėjimas, tad ji pranešė (duomenys neskelbtini), kad į užsiėmimus neatvyks, o E. P. neinformavo, galvojo, kad grįš iki 20 val., ir jis pagalvos, kad ji buvo moterų krizių centre. E. P. tiesos sakyti, kad buvo mokytojų dienos minėjime, nenorėjo, kadangi jis jos niekur neišleidžia, riboja jos laisvę motyvuodamas tuo, kad ji yra šeimos žmogus ir turi būti namuose su šeima. Kadangi mokytojų dienos minėjimas užtruko, į namus ji grįžo apie 21.30 val., taip pat į jos mobiliojo ryšio telefoną tuo metu bendradarbis parašė SMS žinutę ir E. P. ją perskaitė ir dėl jos dar labiau supyko, pradėjo sakyti, jog tai jos meilužis. Žodinio konflikto metu 2018-10-05, apie 00.00 val., jiems besiaiškinant santykius, jis ją viena ranka suėmęs už kairiojo peties pastūmė, dėl pastūmimo ji nenugriuvo, tačiau pajuto fizinį skausmą. Tuomet ji nuėjo miegoti pas vaikus į kambarį, E. P. atėjo ir atsigulė šalia jos ir gnybė jai į nugarą ne mažiau 4 kartus ir du kartus į dešinės kojos vidinę dalį. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, iš karto ant kojos atsirado kraujosruva. Kadangi jis tą vakarą buvo atėmęs iš jos mobiliojo ryšio telefoną, ji nutaikiusi progą paėmė savo dukros R. mobiliojo ryšio telefoną ir tyliai kalbėdama išsikvietė policijos pareigūnus. E. P., kai kvietė policijos pareigūnus, tuo metu kambaryje nebuvo. Jos sūnus V. P., kai jai buvo sukeltas fizinis skausmas, miegojo ir nieko nematė bei negirdėjo, tačiau dukra R. viską matė ir galėtų apie tai paliudyti. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, ir E. P. buvo išvežtas į policijos komisariatą. E. P. tą vakarą buvo neblaivus, jis prieš policijos pareigūnus buvo nusiteikęs agresyviai, jam buvo uždėti antrankiai. Kai E. P. buvo išvežtas į policijos komisariatą, ji su dukra R. pradėjo krautis daiktus, buvo suplanavusi iš pačio ryto iš buto (duomenys neskelbtini), išsikraustyti. Dar tą patį vakarą parašė savo draugei M. J. ir paklausė, ar galėtų padėti išsikraustyti. M. J. atsakė, kad taip, ir ji su dukra užmigo. 2018-10-05, apie 06:00 val., jos sugyventinis grįžo į namus. Ji tuo metu su vaikais miegojo vienoje lovoje. Sugrįžęs sugyventinis atėjo pas ją į lovą, užsisėdo visu svoriu jai ant kojų, reikalavo jos atiduoti jo automobilio raktus, jos mobilaus ryšio telefoną bei buto raktus. Ir pasakė, kad už tai, kad  ji iškvietė policijos pareigūnus, dabar pamatys, kas bus. Tuo metu atsibudo jos dukra ir pradėjo prašyti Eugenijaus kad liautųsi, tačiau sugyventinis toliau rėkė ant jos, grasino, kad jei dar kartą iškvies policijos pareigūnus, ji iki durų nenueis, bus nužudyta, jai bus išpjautos akys, kad ją pakas miške. Neradęs pas ją  jos telefono, jis  nulipo nuo kojų ir išėjo ieškoti savo daiktų. Jos mobilaus ryšio telefonas buvo pas dukrą, kadangi manė, kad jis gali prieš ją smurtauti ar su ja susidoroti, todėl dukrą buvo įspėjusi, kad jei E. prieš ją smurtaus ar grasins, kad kviestų pagalbą. Tada jos dukra parašė jos pažįstamai M. J. žinutę ir paprašė iškviesti policijos pareigūnus. E. P. neįtarė, kad jos išsikvietė pagalbą. Atvykus policijos pareigūnams, jis neigė grasinęs. Policijos pareigūnams paaiškinus visas įvykio aplinkybes, jos sugyventinį išsivežė į policijos komisariatą (1 t., b.l. 29-30, 33-34, 37-38, 41-42, 45-47).

Nepilnametė liudytoja R. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu  parodė, kad jai yra 13 metų, ji gyvena Klaipėdoje. Jos mama labai kenčia, patiria fizinį ir psichologinį smurtą nuo patėvio A. Su juo jos mama turi bendrą vaiką. Įvykio dieną (2018-10-05) mama grįžo vėlai iš darbo, patėvis tuo metu sėdėjo virtuvėje, ji buvo kambaryje. Vėliau ji atėjo į virtuvę, kai išgirdo, kad mama pradėjo šaukti ir verkti. Broliukas V. taip pat pradėjo verkti. Mama jai pasakė eiti į kambarį, o jie su patėviu pradėjo pyktis. Tuomet mama jai pasakė, kad krautųsi daiktus, nes jie išvyksta. Mama padavė jai didelį krepšį, ji susikrovė savo daiktus, mama taip pat krovėsi daiktus. Patėvis atėmė iš mamos telefoną, jis perskaitė telefone buvusias žinutes, perskaitė, kad mamai parašė kitas vyras ir pagalvojo, kad su juo buvo išėjusi, o iš tikro mama buvo su darbo kolektyvu. Patėvis užsipuolė mamą. Jis suprato, kad darbo kolega mamai parašė: „Labas“. Mama prašė patėvio atiduoti telefoną, jis sakė, kad neduos, nes nupirko telefoną ir jis yra jo. Vėliau patėvis su mama pradėjo virtuvėje kalbėtis. Patėvis uždarė duris, šnekėjo apie 15 min., tuomet ji išgirdo dūžius. Priėjo, pasakė, kad atidarytų duris, patėvis sakė, kad nori pašnekėti, o mama “isterikuoja“. Paskui kažkuris, mama arba patėvis, atidarė duris. A. (E.) buvo išgėręs. Kai jis būna išgėręs, jis visada negražių dalykų pasako. Jos su mama susirinko batus, aprengė V., jis pradėjo verkti, davė jam pieštukų, kad papieštų ir uždarė kambario duris. Mama pasakė, kad kai ji pasakys, ji įrašytų pokalbį. Kai jie išeidinėjo, patėvis jų neišleido, tada jie pasiliko. Mama pasakė jai, kad palauks iki rytojaus, kai patėvis išeis į darbą, tada galės išsivežti daiktus. Mama sakė, kad išsinuomojo butuką. Kai jie liko, patėvis klausė, kodėl mama susirado meilužį. Mama ir ji patėviui sakė, kad nusiramintų, nes jos juk liko, niekur neišėjo. Jos daiktų neišsikrovė, nuėjo miegoti. Miegojo jos kambaryje, mama visą naktį miegojo su ja. Patėvis visą naktį su telefonu vaikščiojo į jų kambarį. Atėjęs jis pasakydavo vyrų vardus ir klausdavo, kas jie tokie. Prieš paskutinį kartą atėjęs, kai mama piktai paprašė, kad jis išeitų, tada patėvis skaudžiai įgnybė mamai, mama susinervinus trenkė patėviui per ranką. Tada ji piktai patėvio taip pat paprašė, kad išeitų ir rankomis bandė juos atskirti. Kai patėvis atėjo paskutinį kartą, mama pasiėmė jos telefoną ir po antklode paskambino policijai. Policijos pareigūnai jį išsivežė, sakė, kad jo dvi dienas nebus. Jos nuėjo išsikelti nuotraukas, vėliau nuėjo miegoti. Po kelių valandų grįžo patėvis, sakė, kad mama paleistuvė, kekšė, kad nužudys, nepamatys dienos šviesos ir pan., tuos žodžius ji pati girdėjo. Mama po antklode rašė draugei žinutę, kad ji iškviestų policiją. Patėvis pradžioje nenorėjo įleisti pareigūnų, tada mama pradėjo šaukti, kad neatidaro durų. Policijos pareigūnai išsivežė patėvį ir sakė, kad iki 15.00 val. jo neišleis. Ryte mama jai sakė neiti į mokyklą, jos susikrovė daiktus ir išėjo. Tą vakarą mama grįžo namo tarp 20.00 - 20.30 val. Miegoti jos nuėjo apie 01.00 val. Miegojo kartu: ji, jos mama ir brolis. Mama dėjo per ranką patėviui, kad jis daugiau nebegnaibytų. Ji matė, kad patėvis kažką iš skardinės pylėsi į stiklinę, todėl mano, kad jis buvo neblaivus. Jis buvo supykęs, susierzinęs, labai daug keikėsi, vienu momentu verkė, vaikščiojo paskui mamą. Mama labai daug verkė, visą laiką labai ramiai stengėsi kalbėti, bet kelis kartus, kai norėjo išeiti, sušukdavo, kad patėvis baigtų. Mama sakė, kad jai skauda, kai patėvis įgnybė (parodo, į kurią vietą įgnybė). Ji pati nematė, jog dar kur nors būtų įgnybęs, bet girdėjo, kad mama policininkams pasakojo. Ji jaudinosi dėl mamos, bijojo, kad patėvis gali kažką mamai padaryti. Buvo, kad patėvis bandė pasmaugti mamą, tai buvo prieš 1-2 metus, mama iš kambario šaukėsi pagalbos, ji atėjo, patėvis nustojo. Kai patėvis ryte grįžo iš policijos, jis sakė atiduoti mašinos raktus, klausė, kur yra telefonas. Kai pirmą kartą jį sulaikė, policijos pareigūnai paėmė iš jo automobilio raktus, juos padavė jai. Kai grįžo patėvis, jis buvo lyg nusiraminęs, bet iš vidaus matėsi, kad labai piktas. Buvo apie 6.00 val., ji paprašė, kad jis išeitų iš jų kambario. Vėliau jis nuėjo į savo kambarį, šiek tiek pagulėjo, tada vėl atėjo, prašė telefono ir automobilio raktų, išėjo, vėl atėjo, taip kelis kartus. Patėvis ieškojo automobilio raktų, apieškojo striukių kišenes, mamos rankinuką. Patėvis rankose turėjo tik telefoną. Mama buvo apsisprendusi išvykti, stengėsi ją su broliu raminti, bet viduje matėsi, kad bijojo. Patėvis yra jos mamai grasinęs, jie išvažiuodavo, bet vis tiek sugrįždavo. Jie kiekvieną dieną pykdavosi, bet vieną kartą per metus labai rimtai susipykdavo. Ji lankėsi pas psichologą, buvo pastatas prie jūros, lyg buvo moterų krizių centras. Jos ten važiuodavo ketvirtadieniais. Jai mama pasiūlė ten nuvažiuoti. Dažniausiai kalbėdavosi apie patėvį, apie mokyklą. Ten pravažinėjo visus metus (1 t., b.l. 62-64).

Liudytoja M. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra V. Z. draugė, jos pažįstamos apie 10 metų. Iki 2016 metų jos bendraudavo dažnai, su ja susitikdavo. 2016-09-24 ji kartu su V. Z. buvo išėjusios į spektaklį, ir kai V. Z. grįžo namo, jos sugyventinis E. P. ją buvo stipriai sumušęs. Nuo to karto jų bendravimas su V. buvo nutrūkęs, kadangi, kiek ji suprato, sugyventinis uždraudė su ja bendrauti. 2016-09-27 V. kreipėsi į teismo medicinos ekspertus dėl  apžiūros. Gautą specialisto išvadą V. davė jai, kad saugotų ją savo namuose kaip įrodymą, tad šiandien pateikia specialisto išvados kopiją prie apklausos. 2018-10-05, apie 06.02 val., į savo telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ji gavo pranešimus į "Mesenger" programėlę, kuriais V. prašė jos, kad iškviestų policijos pareigūnus, kad ją sugyventinis muša. Ar iš V. telefono rašė ji, ar kažkas kitas, nežino ir šito V. nepaklausė, kadangi buvo įsitikinusi, jog rašo pati V. Visus susirašinėjimus taip pat pridės prie apklausos. V. Z. nurodė savo namų adresą, ir ji nieko nelaukusi iškvietė policijos pareigūnus. 2018-10-05 ji pas V. buvo nuvykusi. V. iš E. P. buto (duomenys neskelbtini), išsikraustė, sakė, jog yra nebeįmanoma su juo gyventi. Anot V. Z., jos sugyventinis galimai turi kažkokių psichologinių bėdų, yra per daug pavydus, prie visko kabinėjasi, jeigu užtrunka ilgiau parduotuvėje - jai skambina telefonu. Tikslių smūgių ir jų skaičiaus, suduotų 2018-10-05 V. Z., nežino, bet jei neklysta, V. Z. sakė, kad jai smogė į kairįjį petį ir gnybė į kojas ar koją. Taip pat V. pasakojo, kad E. buvo užsilipęs ant jos gulinčios lovoje ir grasino, kad ją užmuš, nužudys. Smurtas artimoje aplinkoje prieš jos draugę V. Z. vyksta ne pirmą kartą (t. 1, b.l. 67-70). 

2018-10-05 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad V. Z. paaiškino, kad jos sugyventinis E. P., grįžęs iš policijos komisariato, pradėjo jai grasinti, kad užmuš, nupjaus galvą, pakas miške. Grasindamas rankose nieko neturėjo, smurto nenaudojo. Moteris blaivi, vyrui nustatytas 0,29 promilių girtumas (t. 1, b.l. 6-9).

2018-10-05 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad smurtą patyrusi V. Z. paaiškino, kad grįžus namo, sugyventinis V. P. perskaitė jos telefone esančias žinutes bei susinervinęs pastūmė ją į kairį petį, po to kelis kartus įžnybė į šlaunis bei nugarą, taip sukeldamas fizinį skausmą (t. 1, b.l. 10-13).

2018-10-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad M. J. pateikė prie bylos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją bei susirašinėjimo per Mesenger programėlę su V. Z. duomenis (t. 1, b.l. 71-72).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, remiantis V. Z. apžiūra bei specialistui nurodomų įvykio aplinkybių duomenimis, pateikta išvada, kad V. Z. nustatyta: poodinės kraujosruvos rankose, krūtyse, krūtinės kairiame šone, odos nubrozdinimas kairės alkūnės sąnario srityje, pagal makroskopinį vaizdą, padaryta kietu buku daiktu (daiktais) 2-5 parų laikotarpiu iki apžiūros 2016-09-27 10.15 val. Sužalojimas kiekvienas atskirai ir visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 73-74).

Duomenys iš mobilaus telefono apie susirašinėjimą, iš kurių matyti, kad asmuo, įvardintas kaip V., klausia, ar gali padėti kraustytis, po to prašo kviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini), nurodo, kad muša (t. 1, b.l. 75-77).

2018-11-02 savanoriško  daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad V. Z. prie bylos pateikė CD laikmeną su garso įrašais (t. 1, b.l. 78-79).

2018-10-11 savanoriško  daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad V. Z. pateikė prie bylos CD laikmeną su garso įrašu iš 2016-09-24 įvykio (t. 1, b.l. 80-81).

2018-10-18 apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta V. Z. 2018-10-11 pateikta CD laikmena su 2016-09-23- 2016-09-24  įvykio garso įrašu. Įrašo trukmė 57 minutės 42 sekundės. Jame užfiksuota, kaip vyriškas balsas liepia garsiau kalbėti moteriai, kad geriau girdėtųsi, liepia sėstis, nurodo, kad ji niekur neis. Girdimas moters verkimas, prašo baigti. Vyriškas balsas klausia: "Nori invalide tapti? Būsi ne šokėja, o invalidė". Taip pat vyriškas balsas aiškina, kad jis dabar geria ir savęs neprognozuoja, klausia "Nori gauti į snukį? Dėk man, gausi atgal", "Aš papjausiu tave už tokius žodžius (necenzūrinis žodis)", "Ir už tai, kad tu meluoji,(necenzūrinis žodis) nusmeigsiu tuoj tave. Čia tik per mažas peilis tokiai storai nusmeigt. Iki širdies nedaeis. Prieš iššokdamas per langą, žinok, padarysiu (nesuprantamas žodis). Nepadės nei plastinės operacijos. Tikrai nepadės, V. Be akies, pavyzdžiui, norės koks nors vyras moters? Klausiu, norės be akies? Ar kairę, ar dešinę geriau palikt sveiką? Nu ko čia bliauni (necenzūrinis žodis)? Aš nueisiu nusižudyt (necenzūrinis žodis). O ko čia bliauni?", "Aš noriu, kad tu dabar mirtum, ir aš mirsiu už 20 minučių", "Arba leidžiu pasirinkti. Išpjausiu akį, pavyzdžiui, ir tada aš mirsiu." "Ko čia bliauni? Vis tiek gyvensi viena akim", "Kokią tau akį, kairę ar dešinę, kurią nori?", "Nei vieną? Tai aš pasirinksiu dešinę". "Noriu, kad išsidurtum akį, susipjaustytum veidą ir galėtum gyventi". "Aišku, kad žinojai, kad akį išpjausiu? Išpjaunam akį ir aš einu šokt per langą, bus paprasčiau", "Akį, kurią nori?", "Kurią veido pusę nori, kad išpjaučiau?", "Iki kaulų", "Ausį nupjauti? Reikia, einu pasiimti peilį". Moteris prašo baigti, verkia. Vyras :"Tu jeigu išeisi gyva, sveika nebūsi", "Su viena akim neisi linksmintis. Šita tavo dešinė, tos nedėsim, šitą dėsim", " Tai kurią akį, V.? Aj nei vienos. Tai abidvi?", "Žodis nei vienos reiškia abidvi. Tai kurią: kairę ar dešinę? Kad mano laidotuvės būtų be tavęs. Tai kurią akį? Išskaičiuojam? Tai kairė, dešinė liks sveika, gerai?", "Kairę, dešinę ar abi? Ko tu dabar verki?" Moteris klausia, ko jis švaistosi su tuo peiliu, verkia, prašo padėti peilį. Klausia, ko jis nori. Vyriškis atsako: "Išdurt akį", "Duok išdursiu akį ir iššoksiu per langą ", "Tada abišdursiu, nes aš vis tiek mirsiu, tai kad tau irgi nebūtų gyvenimo. Nu ko čia verki?" (t. 1, b.l. 82-89).

2018-11-22 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta CD laikmena, pateikta prie policijos pareigūnų 2018-10-05 tarnybinio pranešimo iš įvykio vietos. Jame užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą antrą kartą. E. P. atsako, kad nieko nežino, kad ką tik grįžo 6 val. ryto, kad visą naktį buvo policijoje. V. Z. sako, kad E. P. mušasi, kad atsisėdęs ant lovos grasina jai, kad galvas nupjaus, moteris verkia, sako, kad atsigulęs ant lovos sakė, kad ją užmuš. E. P. neigia grasinęs, aiškina, kad jis įgnybė sugyventinei, nes jam nepatiko žinutė jos telefone. Moteris aiškina pareigūnams, kad grįžęs iš policijos sugyventinis atėjo į kambarį, atsisėdo ant lovos ir pasakė, kad dabar ją užmuš, kad nupjaus galvą, kad neliks gyva, išpjaus akis (t. 1, b.l. 91-92).

2018-11-22 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas policijos pareigūnų 2018-10-05 01.02 val. įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas. Jame užfiksuota, kaip atvykusiems policijos pareigūnams moters sako, kad jos neišleidžia, matyti, kad moteris išsigandusi, kalba drebančiu balsu. Moteris pareigūnui aiškina, kad sugyventinis ją stūmė į kairį petį, gnybė jai į kojas, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Ji aiškina, kad ji V. Z., kad grįžęs namo sugyventinis ėmė tikrinti jos telefoną, jam nepatiko kažkokios žinutės, ir jis ją stūmė trenkdamas į kairį petį, po to sugnaibė jos kojų šlaunis, gnaibė nugarą, ji tuo metu su vaikais gulėjo lovoje, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Moteris sako, kad toks atvejis ne pirmas, tačiau ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo. Patikrinus V. Z. blaivumą, nustatoma 00 promilių. E. P. atsisako tikrintis alkotesteriu. Išvedamas policijos pareigūnų E. P. sako, kad kol jis bus policijoje, kad V. išsikraustytų iš jo namų (t. 1, b.l. 94-95).

2018-11-22 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta CD laikmena su garso įrašais, pateiktais V. Z. pagal 2018-11-02 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą. Išklausius garso įrašus, girdima, kaip vyriškis (E. P.) klausinėja V. dėl jos telefone kiekvieno esančio numerio. Vaikiškas balsas daug kartų prašo atiduoti telefoną mamai, o vyriškas balsas klausia, kokį telefoną atiduoti, ar perlaužtą per pusę. Vaikas ima verkti. Moteris ir vaikas (V. Z. ir R. Z.) prašo kad jiems leistų miegoti, kadangi jau 1.00 val. nakties. Tačiau E. P. nenustoja, tikrina V. Z. telefoną, kaltina ją neištikimybe, kad jį apgaudinėja, susitikinėja su kitais vyrais, kad jam pasakė, kad šiandien lankysis moterų krizių centre, o dalyvavo mokytojų dienos minėjime. Garso įrašo metu jokių grasinimų neišsako, tiesiog priekaištaudamas, tikrindamas telefonų numerius ir klausinėdamas neleidžia V. Z. ir vaikams miegoti (t. 1, b.l. 97-98). 

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorės D. P. 2018-10-22 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad V. Z. lankosi Centre dėl smurto šeimoje, kurį patiria ji ir jos dukra, nuo 2016-09-22. V. Z. dalyvauja grupinėje psichoterapijoje. V. Z. dukrai buvo teikiama psichologinė pagalba nuo 2016-10-20 iki 2017-02-09 (t. 1, b.l. 111).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje remiantis V. Z. apžiūra bei ekspertui nurodomų bylos aplinkybių duomenimis, pateikta išvada, kad V. Z. buvo padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies vidurinio trečdalio bei apatinio trečdalio vidiniuose paviršiuose, kairės šlaunies vidurinio bei apatinio trečdalio išoriniuose paviršiuose. Poodinės kraujosruvos padarytos paveikus nurodytas kojų vietas kietais bukais daiktais, galimai sumušant, atsitrenkiant, įgnybiant ar pan. Sužalojimai padaryti keturių trauminių poveikių pasekoje. Apžiūros metu stebėta poodinių kraujosruvų spalva leidžia teigti, kad sužalojimai padaryti maždaug prieš 4-6 paras iki objektyvios apžiūros, galimai 2018-10-05 paros pirmoje pusėje. V. Z. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b.l. 115).  

Išrašas iš policijos duomenų registro apie pranešimus, iš kurio matyti, kad 2018-10-05 06.17 val. policijai pranešta, kad draugė V. Z. prieš kelias minutes parašė pranešėjai iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kad iškviestų policiją, nes vyras smurtauja. 2 mažamečiai namuose. Anksčiau buvo stipriai sumušęs. Pranešęs asmuo M. J. (t. 1, b.l. 128-131).

Išrašas iš policijos duomenų registro apie pranešimus, iš kurio matyti, kad 2018-10-05 00.51 val. policijoje gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyras mušė rankomis, namuose du vaikai, GMP nereikia. Pranešėja V. Z. (t. 1, b.l. 133-135).

2018-10-05 pristatyto asmens kortelės išrašas, iš kurio matyti, kad 2018-10-05 01.46 val. E. P. nustatytas 0,89 promilių girtumas (t. 1, b.l. 168). 

2018-10-05 pristatyto asmens kortelės išrašas, iš kurio matyti, kad 2018-10-05 07.22 val. nustatytas 0,29 promilių girtumas (t. 1, b.l. 170).

 Byloje  įrodyta, kad kaltinamasis E. P. 2016m. rugsėjo 23 d. apie 23 val.  mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę V. Z..   Kaltinamasis kaltu prisipažino, parodė, kad  sudavė nukentėjusiajai smūgius į krūtinę, veidą, rankas. Buvo išgėręs butelį alaus. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys: teisiamojo posėdžio metu pagarsinti nukentėjusiosios parodymai, apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kiti bylos duomenys. Nukentėjusiosios parodymus visiškai patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuoti V. Z. kūno sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes (1 t., b.l. 73-74). Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad E. P. padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, kad E. P. ir V. Z. kartu gyveno nuo apie 7 metus, vedė bendrą ūkį, juos siejo bendra buitis, jie turi bendrą vaiką. Kaltinamasis ir nukentėjusioji gyveno bendrai neįregistravę santuokos, t. y. jie buvo sugyventiniai, nusikalstamos veikos padarymo metu juos siejo šeiminiai santykiai, todėl  kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

 Nustatyta, kad E. P. terorizavo žmogų grasindamas nužudyti ir sunkiai sutrikdyti  jo sveikatą,  esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas,  tai yra nuo  2016-09-23 23.00 val. iki 2016-09-24 03.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose (duomenys neskelbtini), neišleido V. Z. išeiti iš kambario, daugybę kartų grasino jai išpjauti ir išdurti akį, grasindamas peiliu ir liepdamas jai rinktis dešinę, kairiąją ar abi akis jai išdurti, išpjauti ir sakydamas jai: „Ar nori tapti invalide? Būsi ne šokėja, o invalidė“, „Ar nori gauti į snukį?“, „Papjausiu, nusmeigsiu, tik peilis tokiai storai per mažas, nedaeis iki širdies“, „Kurią veido pusę nori, kad išpjaučiau iki kaulų?“, „Ar ausį nupjauti? Einu pasiimti peilį. Jeigu išeisi, gyva, sveika nebūsi“, tokiu būdu grasindamas nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, terorizavo V. Z..

            Žmogaus terorizavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Nukentėjusysis turi suprasti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamojo E. P. nukentėjusiajai pasakyti žodžiai ir veiksmai- daugybę  kartų pasakyti grasinimai jai išpjauti ir išdurti akį, grasinimas peiliu ir liepimas jai rinktis dešinę, kairiąją ar abi akis jai išdurti, išpjauti,  sakymas jai: „Ar nori tapti invalide? Būsi ne šokėja, o invalidė“, „Ar nori gauti į snukį?“, „Papjausiu, nusmeigsiu, tik peilis tokiai storai per mažas, nedaeis iki širdies“, „Kurią veido pusę nori, kad išpjaučiau iki kaulų?“, „Ar ausį nupjauti? Einu pasiimti peilį. Jeigu išeisi, gyva, sveika nebūsi“,   sudaro pagrindą manyti, kad E. P. ruošėsi šiuos grasinimus įvykdyti, t.y. nužudyti   ir sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, nes byloje esantys  duomenys patvirtina, kad E. P. ir  ėmėsi veiksmų tai realizuoti- sakydamas grasinančius žodžius laikė rankose peilį. Nukentėjusioji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji suprato tai, kaip realų grasinimą, suvokė tuos veiksmus kaip bauginančius.  Kaltinamasis nurodė, kad neketino įvykdyti savo grasinimų, iš pykčio tokius žodžius vartojo, kad nukentėjusioji vėlai grįžo iš spektaklio. Kaltinamasis šiuos veiksmus atliko keletą valandų.  Baudžiamosios atsakomybės taikymas už asmens terorizavimą suponuoja būtinumą konstatuoti atitinkamą tyčią, t.y. savo veiksmų suvokimą kaip kryptingą bauginimą ir norą kelti kitam žmogui baimę ir nesaugumo jausmą. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą buvus būtent tokiam kaltinamojo tyčios kryptingumui. E. P. veika atitinka  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio  2 dalies nusikaltimo požymius.

            Be to, E. P. 2018 m. spalio 5 d., apie 00.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį -sugyventinę V. Z.. Kaltinamasis kaltu prisipažino, parodė, kad gnybė nukentėjusiajai į nugarą ir kojas. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys: teisiamojo posėdžio metu pagarsinti nukentėjusiosios V. Z., liudytojų R. Z., M. J. parodymai, apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kiti bylos duomenys. Nukentėjusiajai V. Z. padarytų sužalojimų mastą patvirtina specialisto išvada. Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog smurtaudamas  gali sužaloti nukentėjusiąją, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajai padaryto kūno sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad E. P. padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

            BK

            Kaltinamasis E. P. kaltės neneigia, pripažino, kad  2018 m. spalio 5 d., apie 06:00 val., namuose (duomenys neskelbtini), prispaudęs gulinčią lovoje V. Z. ir plėšdamas nuo jos užklotą, pagrasino sakydamas jai : "Jei dar kartą iškviesi policijos pareigūnus, neprieisi prie durų, nes būsi nužudyta, bus išpjautos akys, pakasiu miške“. Susipažinus su paties kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos R. Z. parodymais, darytina išvada, kad E. P. grasinimas buvo efektyvus, sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimai V. Z. nužudyti,  išpjauti akis ir ir užkasti miške yra realūs. Nukentėjusioji tokį grasinimą suvokė kaip realią grėsmę savo gyvybei. Be to, nukentėjusioji V. Z. patvirtino, kad smurtas jos atžvilgiu  buvo naudojamas ir anksčiau, E. P. ir anksčiau mušė ir grasino ją užmušti, išdurti akis, ankščiau naudojo peilį. Pažymėtina, kad grasindamas V. Z. kaltinamasis būtent tokių padarinių ir norėjo, aiškiai suvokdamas savo elgesio bauginamąjį pobūdį. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusiąją (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 straipsnio  1dalį būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori. Šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Nusikaltimo sudėtis formali, t. y. grasinimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo. Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad kaltininkas suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori.

           Teismo nuomone kaltinamojo grasinimas buvo efektyvus ir paveikė nukentėjusiosios psichinę būseną, nukentėjusiosios baimė buvo pagrįsta objektyviu pagrindu. Tai buvo suplanuotas kaltinamojo žingsnis, kuriuo buvo siekiama įbauginti nukentėjusiąją. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad E. P. padarė veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

            Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Tai, kad įvykių metu jis buvo neblaivus, iš dalies patvirtino pats kaltinamasis duodamas parodymus teisme, tai nustatyta nukentėjusiosios parodymais. Kaltinamojo girtumas taip pat nustatytas alkotesterio parodymais.

            Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, į kaltės formą ir rūšį.

            Kaltinamasis E. P. padarė tris nesunkius nusikaltimus, numatytus BK  140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje,  ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje. Jis anksčiau neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytus nesunkius nusikaltimus kaltinamajam gali būti skiriamos BK  140 straipsnio 2 dalies, 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės, artimos bausmių vidurkiui.  Pagal BK  145 straipsnio 2 dalį skirtina laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis.  Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Toks bausmių bendrinimo būdas taikomas todėl, kad nusikalstamos veikos nesiskiria pavojingumu (padaryti nesunkūs nusikaltimai ir apysunkis), šių veikų ta pati kaltės forma. Prie griežčiausios pagal BK 145 straipsnio 2 dalį paskirtos  bausmės pridedama dalis bausmių ( po 3 mėn.), paskirtų pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį. Tokia bausmių dalis pridedama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padarytos veikos nesiskiria pagal pavojingumą ir priskiriamos toms pačioms nusikalstamų veikų kategorijoms.

            V. B. kodekso 641 straipsniu, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis visiškai pripažino kaltę ir byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

            Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ankščiau neteistas, dirba, prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, nukentėjusiosios atsiprašė, taip pat į tai, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, paskiriant pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos E. P. elgesiui.

              Kaltinamajam E. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą  panaikintina.

             Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 skaitmeninės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį  (2016 m. rugsėjo 23 d. veika)  ir  paskirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams,  įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį ( 2016 m. rugsėjo 23 d.-24 d. veika) ir paskirti laisvės atėmimą  vieneriems (1) metams.

E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ( 2018 m. spalio 5d. veika) ir paskirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį  dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ( 2018 m. spalio 5d. veika) ir paskirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį  dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant,– prie griežčiausios pagal BK 145 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirti E. P. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems (1) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir E. P. bausmę sumažinti 1/3, ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą vieneriems (1) metams 2 (dviems) mėnesiams.

 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 3 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. P. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią E. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam E. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė