Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1330-264-2014].docx
Bylos nr.: 2A-1330-264/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos kariuomenė 188732677 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl nuomos
dėl gyvenamosios patalpos nuomos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Sutarčių teisė:
Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
Nuoma:
Bendrosios nuomos sutarties nuostatos
Gyvenamosios patalpos nuoma:
Tarnybinės gyvenamosios patalpos

Civilinė byla Nr. 2A-1330-264/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16169-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija: 35.4; 50.11.4; 121.21

(S)

 

B3731266

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. rugpjūčio 12 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3248-947/2014 pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovui A. B. dėl gyvenamosios patalpos nuomos.

 

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

 

Ieškovė Lietuvos kariuomenė 2013 m. spalio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo priteisti 3423,57 Lt skolos, susidariusios už gyvenamųjų patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2013 m. rugpjūčio 26 d., 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas tarnavo Lietuvos kariuomenėje kaip profesinės karo tarnybos karys, todėl 2008 m. rugsėjo 10 d. ieškovė su atsakovu sudarė tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad nuomos sutartis sudaroma laikotarpiui, kol atsakovas atlikinės tarnybą krašto apsaugos sistemoje. Atsakovas Lietuvos kariuomenės vado 2011 m. vasario 15 d. įsakymu buvo išleistas į atsargą. Atsakovas su šeima išsikraustė, tačiau liko skolingas ieškovei 3423,57 Lt už gyvenamųjų patalpų nuomą už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. Nuomos mokestis buvo skaičiuojamas tik nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d., kuomet šalys pasirašė tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimą, kuriuo šalys papildomai susitarė dėl nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo. Nuomos kaina buvo nustatyta vadovaujantis LR Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir, kaip numatyta sutartyje, nustatyta atskiru nuomotojo įsakymu, t. y. 2012 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. ĮV-5 dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio. Minėtu įsakymu buvo nustatytas 4,39 Lt dydžio nuomos mokestis, skaičiuotinas už vieną kvadratinį metrą patalpoms, esančioms Baltų pr. 119-14, Kaune.

Kauno miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino (b. l. 21 – 22).

Atsakovė dėl preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus (atsiliepimą į ieškinį), o ieškovas atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus (b. l. 25 – 26; 34 – 35).

 

                                     I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą, kuriuo priimtą 2013 m. spalio 23 d. preliminarų sprendimą pakeitė, ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. B. ieškovei Lietuvos kariuomenei 3376,15 Lt, skolą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3376,15 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Sprendimo dalies dėl 3376,15 Lt skolos priteisimo vykdymą išdėstė 12 mėnesių laikotarpiui. Priteisė iš atsakovo A. B. 51,00 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies remdamasis tokiais motyvais:

1. Dėl pareigos mokėti nuomos mokestį. Teismas sprendė, kad atsakovas, būdamas išsilavinęs asmuo, taip pat, kaip pats nurodė, ėjęs personalo vadovo pareigas Lietuvos Kariuomenėje, turėjo suvokti, kad 2012 m. rugpjūčio 14 d. pasirašant sutartį dėl nuomos mokesčio sutartis turės būti vykdoma, nes sutartis šalims įgijo įstatymo galią. Aplinkybė, kad ieškovė nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2013 m. balandžio mėnesio nereikalavo iš atsakovo nuomos mokesčio nepaneigia ieškovės reikalavimo priteisti nenuginčytos ir galiojančios sutarties pagrindu susidariusį įsiskolinimą už visą laikotarpį. Atsakovui išėjus į atsargą, jam buvo suteikta teisė ir toliau gyventi tarnybinėse patalpose, tačiau nebeliko neatlygintinumo požymio, šalims susitarus dėl nuomos mokesčio. šalys laisva valia susitarė papildyti 2008 m. rugsėjo 10 d. tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. B-46 5.4 punktu, kuriame nustatė, jog tarnybinių gyvenamųjų patalpų 1 kv. metro nuomos mokesčio dydis vienam mėnesiui bus apskaičiuojamas nuomotojo kiekvienų metų pirmajame ketvirtyje, vadovaujantis LR Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir nustatomas atskiru nuomotojo įsakymu. Atsakovui teko pareiga vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus mokant nuomos mokestį.

Iš byloje esančių aplinkybių teismas konstatavo, kad atsakovas nebuvo rūpestingas ir atidus, nesidomėjo nuomos mokesčio dydžiu, net ir sulaukęs paštu pirmosios sąskaitos faktūros 2013 m. balandžio mėnesį. Tarnybinėmis patalpomis visą skolos susidarymo laikotarpį naudojosi, todėl atsakovas, turintis prievolę vykdyti sutartinius įsipareigojimus, negali būti atleistas nuo šios pareigos. Tai, kad atsakovas nesidomėjo tinkamu savo prievolės mokėti nuomos mokestį vykdymu, vertintina kaip aplaidus atsakovo sutarties vykdymas, savo ruožtu ieškovė savo sutartinę pareigą suteikti gyvenamąją patalpą vykdė tinkamai. Byloje nėra duomenų, kad 2012 m. birželio 13 d. Lietuvos karinių oro pajėgų vado įsakymas Nr. IV-5 dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio būtų nuginčytas, todėl šiuo įsakymu nustatytas nuomos mokestis yra teisėtas ir pagrįstas.

2. Dėl nuomos mokesčio dydžio. Nuomos mokestis atsakovui buvo nustatytas 2012 m. birželio 13 d. įsakymu, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nuomos mokestį yra teisėtas, tačiau taikant 4,39 Lt nuomos mokesčio dydį, nustatytą įsakyme, bet ne 4,54 Lt mokesčio dydį, nurodytą sąskaitose faktūrose. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad yra teisinis pagrindas taikyti sąskaitoje nurodytą 4,54 Lt dydžio tarifą.

3. Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas išlaiko penkis vaikus, iš kurių keturi yra nepilnamečiai, konstatavęs, kad skolos sumokėjimas jos neišdėstant atsakovo šeimai būtų itin sudėtingas finansiškai, tuo tarpu skolos išdėstymas nepažeistų ieškovės (juridinio asmens) turtinių interesų, priteistinos skolos mokėjimą išdėstė 12 mėnesių.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu (b. l. 80 – 81) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovė būdama juridinis asmuo privalėjo pilnai, tinkamai ir laiku parengti nuomos sutartį su visais pridedamais dokumentais ir įsakymais, nurodyti nuomos kainą, supažindinti atsakovą, bei siųsti sąskaitas. 2012 m. birželio 13 d. įsakymas dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio nebuvo adresuotas atsakovui kaip nuomininkui. Vadovaujantis šiuo įsakymų turėjo būti parengtas kitas įsakymas adresuotas atsakovui, kadangi tai yra nurodyta tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. B-46 pakeitime 2 punkte.

2. Atsakovo nuomone, ieškovė buvo pasyvi ir atlaidžiai dirbo savo darbą, kadangi iki 2013 m. balandžio 15 d. nesiuntė sąskaitų, neteikė informacijos, nors sutarties pakeitimas buvo pasirašytas 2012 m. rugpjūčio 14 d. Pažymėtina, kad 2012 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. ĮV-5 2.1 ir 2.2 punktuose yra nurodyta kas atsakingas už supažindinimą su įsakymu bei tinkamą tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimą, surinkimą bei apskaitą.

3. Atsakovas nurodo, kad nebuvo informuotas apie 2012 m. birželio 13 d. įsakymą ir tokį savo argumentą grindžia 2013 m. balandžio 15 d. sąskaita faktūra Nr. 13036, kuri įrodo, kad iki to laiko atsakovas jokios informacijos negavo. Tai yra pirmojo sąskaita – faktūra, kurią atsakovas gavo  ir, kurioje nurodytas mokesčio dydis, rekvizitai bei skola, kuri atsakovo nuomone susidarė dėl ieškovės kaltės. Pirmos instancijos teismas tik padarė prielaidą, jog būdamas išsilavinęs asmuo turėjau suvokti, kad sutartis turi būti vykdoma Be to, byloje esmės nesudaro kokias pareigas atsakovas  užėmė anksčiau, kadangi ginčas vyksta ne tarp personalo viršininko, o tarp nuomininko.

4. Teismas nenagrinėjo aplinkybės, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinės gyvenamosios patalpos priėmimo - perdavimo ir būklės įvertinimo akte Nr. 9 dalyvavusi komisija nenurodė, kad atsakovas skolingas už nuomą ir tarnybines gyvenamąsias patalpas priėmė be jokių pretenzijų. Atsakovo teigimu ši aplinkybė įrodo, kad jis neturi jokių įsiskolinimų.

            Ieškovė Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 97 – 99) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė atsiliepime į skundą nurodo šiuos argumentus:

1. Atsakovas sutiko su sutarties pakeitimu ir jį pasirašė. Atsakovas klaidingai nurodo, kad vadovaujantis sutarties pakeitimo 2 punktu turėjo būti parengtas dar vienas įsakymas adresuotas atsakovui, kadangi šiame punkte minimas atskiras nuomotojo įsakymas buvo įrašytas preambulėje, be to, įsakyme nurodytas mokesčio dydis yra skaičiuojamas nuomojamai patalpai, o ne nuomininkui.

2. Ieškovė nurodo, kad savo pareigą suteikti gyvenamąją patalpą įvykdė, tačiau atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sumokėti nuomos mokestį. Atsakovas žinojo, kad nuomos mokestis pradėtas skaičiuoti iš karto po sutarties pasirašymo, tačiau nesikreipė į ieškovę ir nesidomėjo, kodėl jam nėra siunčiamos sąskaitos faktūros, nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad sutartis būtų įvykdyta. Tai, kad ieškovė iki 2013 m. gegužės 15 d. nesiuntė sąskaitų faktūrų, neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti nuomos mokestį. Atsakovas neapmokėjo ir vėliau siųstų sąskaitų faktūrų. Atsakovas nurodė, kad atsisako mokėti nuomos mokestį dėl to, kad ieškovė būdama juridinis asmuo turėjo siųsti sąskaitas faktūras.

3. Tarnybinės gyvenamosios patalpos perdavimo – priėmimo akto paskirtis yra apibrėžti turto būklę nurodant jo trūkumus perdavimo – priėmimo metu, taip pat patvirtinti turto perdavimo – priėmimo faktą, o ne įvardinti šalių prievoles viena kitai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad skola yra sumokėta.

                              IV. Apeliacinio teismo  teisiniai argumentai bei išvados

 

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykui teisiškai reikšminga yra aplinkybė, ar atsakovas laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. įgijo pareigą sumokėti 3376,15 Lt už gyvenamųjų patalpų esančių Baltų pr. 119-14, Kaune nuomą.

Apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, neteisingai konstatavo, kad atsakovas nebuvo rūpestingas ir atidus, atmetė atsakovo argumentus, kad jis nebuvo informuotas apie 2012 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. ĮV-5, o taip pat nenagrinėjo 2013 m. rugpjūčio 26 d. priėmimo – perdavimo akto Nr.9, dėl to nepagrįstai priteisė iš atsakovo nuomos mokestį. Apelianto tvirtinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, kad atsakovas nebuvo tinkamai ir laiku informuotas apie priimtą įsakymą, kurio pagrindu nustatytas nuomos mokesčio dydis, susidariusį nuomos mokestį ir dėl to atsakovas neturi jo mokėti. Taigi, kaip nustatyta, apeliantas iš esmės neginčija nuomos mokesčio dydžio ir laikotarpio, už kurį prašoma priteisti skolą, tačiau tvirtina, kad teismas nepagrįstai priteisė nuomos mokestį, nes atsakovas jokios informacijos dėl sutarties vykdymo negavo, o teismas byloje esančius įrodymus vertino netinkamai.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta 2008 m. rugsėjo 10 d. profesinės karo tarnybos laikotarpiui tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. B-46, kuria atsakovui buvo suteiktos neatlygintinai naudotis gyvenamosios patalpos. 2011 m. vasario 15 d. Lietuvos kariuomenės vado įsakymu Nr. PK-168 atsakovas buvo išleistas į atsargą. 2012 m. rugpjūčio 14 d. šalys susitarė pakeisti 2008 m. rugsėjo 10 d. tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. B-46. Vienu iš punktų šalys susitarė dėl patalpų nuomos mokesčio dydžio. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra, tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš jo nuomos mokestį, nes jis nebuvo informuotas apie įsakymą, kuriuo buvo nustatytas nuomos mokesčio dydis.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytu argumentu, kad atsakovas pasirašydamas sutarties pakeitimą su šia sąlyga sutiko, sutarties 2 punkte nurodyta, kad tarnybinių gyvenamųjų patalpų 1 m2 nuomos mokesčio dydis vienam mėnesiui bus apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir nustatomas atskiru nuomotojo įsakymu, kuris buvo nurodytas sutarties pakeitimo preambulėje, t.y. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado 2012 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. ĮV – 5 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio“, šiame įsakyme buvo nurodytas nuomos mokesčio dydis apelianto nuomojamam tarnybiniam butui, kadangi nuomos mokesčio dydis yra skaičiuojamas nuomojamai patalpai, o ne nuomininkui. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, apeliacinės instancija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovo atžvilgiu neturėjo būti priimtas naujas nuomotojo įsakymas, kadangi 2012 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. ĮV – 5, kurio pagrindu nustatytas mokesčio dydis, buvo nurodytas sutarties pakeitimo preambulėje. Todėl atmestinas apelianto teiginys, kad jam apie Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado 2012 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. ĮV – 5 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio“ nebuvo žinoma.

CK 6.619 str. 3 d. numato, kad tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis naudojamasi laikantis CK normose nustatytų gyvenamosios patalpos nuomos sutarties taisyklių. CK 6.582 str. 2 d. nurodyta, kad rašytinė nuomos sutartis laikoma sudaryta, kai šalys ją pasirašo, o žodinė – nuo šalių susitarimo dėl sutarties sąlygų arba leidimo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje dienos. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 str.). Nuomininko pareiga naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį ir už naudojimąsi patalpomis mokėti periodiškai nuomos mokestį. Kaip matyti iš bylos duomenų šalys laisva valia susitarė papildyti 2008 m. rugsėjo 10 d. tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. B-46 5.4 punktu, kuriame susitarė dėl nuomos mokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, kad atsakovas turėjo suvokti, jog 2012 m. rugpjūčio 14 d. pasirašant sutartį dėl nuomos mokesčio sutartis turės būti vykdoma, nes sutartis šalims įgijo įstatymo galią. Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). 2013 m. balandžio 15 d. atsakovas gavo pirmą sąskaita faktūra Nr. 13036. Todėl atsakovas turėjo būti rūpestingas bei atidus ir sureaguoti į gautą sąskaitą – faktūrą. Apeliantas privalėjo domėtis tinkamu savo prievolės mokėti nuomos mokestį vykdymu. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo nuomone, kad sąskaitoje nurodyta skola susidarė dėl ieškovės kaltės.

Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybės, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinės gyvenamosios patalpos priėmimo - perdavimo ir būklės įvertinimo akte Nr. 9 dalyvavusi komisija nenurodė, kad atsakovas skolingas už nuomą ir tarnybines gyvenamąsias patalpas priėmė be jokių pretenzijų. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Tarnybinės gyvenamosios patalpos perdavimo – priėmimo akto paskirtis yra apibrėžti turto būklę nurodant jo trūkumus perdavimo – priėmimo metu, taip pat patvirtinti turto perdavimo – priėmimo faktą, o ne įvardinti šalių prievoles viena kitai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad Tarnybinės gyvenamosios patalpos perdavimo – priėmimo aktas nepaneigia skolos buvimo fakto.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėja                                                                                                  Aušra Baubienė 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK6 6.619 str. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo ir jų naudojimo tvarka
  • CK
  • CK6 6.582 str. Sutarties terminas
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010