Baudžiamoji byla Nr. 1A-486-348/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00062-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei, Indrei Vitkutei,

dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei,

nuteistajam M. P., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei bei gynėjui advokatui Renui Bradūnui, 

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4500 Eur (90 MGL) dydžio bauda.

Nustatytas 24 (dvidešimt keturių) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams, skaičiuojant terminą nuo 2022 m. sausio 20 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 860 Eur išieškojimas.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, nuspręsta panaikinti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       M. P. nuteistas už tai, kad jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra 2022 m. sausio 1 d. apie 06.25 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A4“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį: važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į tvorą, komposto dėžę, kurio metu apgadintas automobilis ir svetimas turtas, dėl ko buvo pradėta administracinė teisena, kurios ROIK: (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalies reikalavimus, pasišalino iš eismo įvykio vietos, po eismo įvykio vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo, kai 2022 m. sausio 1 d., 07.00 val., (duomenys neskelbtini), atvykę policijos pareigūnai alkoholio matavimo prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARBK - 0080 nustatė 3,03 promilių girtumą.

2.       Marijampolės apylinkės teismas įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog M. P. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis vairuodamas automobilį, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į tvorą, dėl ko eismo įvykio metu buvo apgadintas svetimas turtas – automobilis ir tvora bei pasišalinęs iš įvykio vietos, po eismo įvykio, vartojo alkoholinius gėrimus. Teismas konstatavo, jog tokie M. P. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, požymius.

3.       Nuteistasis M. P. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti sumažinant paskirtą bausmę – baudą iki 2 500 Eur (50 MGL) dydžio bei nustatant trumpesnį – 2 (dvejų) metų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą.

3.1.                      Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė akivaizdžiai per griežtą bausmę atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką, jos pasekmes, apelianto finansinę padėtį ir kitas aplinkybes, todėl nuteistojo manymu, minimali – 2 500 Eur bauda jam būtų adekvati bausmė. Pasak nuteistojo, apylinkės teismas neatsižvelgė į jo finansinę padėtį, t. y., kad jo darbo užmokestis yra artimas minimaliam (600 Eur), jis teikia išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui, kuris per mėnesį siekia apie 400 Eur, todėl pragyvenimui jam lieka apie 200 Eur, pragyventi jam padeda mama. Galimybę rasti geriau apmokamą darbą, apelianto teigimu, apsunkina tai, kad jau vienerius metus su puse jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Taip pat apeliantas patiria išlaidas vykdamas į sveikatos priežiūros įstaigą, nes jam reikia reguliariai lankytis (duomenys neskelbtini) klinikose atlikti tyrimus bei stebėjimą dėl galvoje rasto auglio.

3.2.                      Apeliantas skunde sutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau anot nuteistojo, automobilį jis vairavo uždaroje teritorijoje – kieme, kuriame nebuvo kitų pašalinių asmenų, todėl niekam negalėjo kilti pavojus. Pasekmės, kurias galėjo sukelti apeliantas, buvo minimalios, susiję tik su turto apgadinimu, tačiau ne su žmonių sužalojimu. Be to, nuteistojo teigimu, alkoholinius gėrimus jis vartojo vėliau, t. y. po to kai liudytoja S. P. išvarė jį iš įvykio vietos. Pasak apelianto, nustatytas trejų metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas neigiamai paveiks ne tik jį patį, tačiau ir jo darbovietę. Nuteistasis dirba vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo funkcijos yra detalių tiekimas, jų realizavimas, naujų partnerių bei klientų paieška, todėl nuteistojo pareiga yra per kuo trumpesnius terminus pristatyti užsakovams reikiamas detales. Anot nuteistojo, kadangi jis negali vairuoti transporto priemonių, jo darbovietė patiria nepatogumų, nes reikia papildomo darbuotojo – vairuotojo. Be to, M. P. teigimu, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl vykimo į gydymo įstaigą. Dėl šių skunde išdėstytų argumentų, apelianto manymu, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas turėtų būti sutrumpintas iki dvejų metų.

4.       Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo M. P. gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atsikirtimų metu M. P. gynėjas advokatas R. Bradūnas palaikė skundą. Prokurorė prašė apelianto skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendį nepakeistą.

Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmestinas.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis M. P. neginčija kaltės nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, o teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti M. P. veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio pagrindo, todėl nuteistojo kaltės klausimas išsamiau neanalizuojamas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos bausmės bei teigiama, kad apylinkės teismas nuteistajam paskyrė per griežtą 90 MGL dydžio baudą. Be to, apeliantas nesutinka ir su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, vairuoti kelių transporto priemones, terminu, teigiant, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra per griežta.

Dėl paskirtos bausmės

6.       Vadovaujantis BK 54 straipsniu, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinimo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

7.       Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, M. P. skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, į tai, kad M. P. padarė baigtą nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į nusikalstamos veikos pobūdį, apylinkės teismas sprendė, kad M. P. už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Iš esmės, nuteistasis pateikdamas apeliacinį skundą neginčija parinktos bausmės rūšies, tačiau mano, jog paskirtas bausmės dydis yra aiškiai per griežtas.

8.       Teisėjų kolegija, susipažinusi tiek su skundžiamu nuosprendžiu, tiek su byloje esančiais duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad M. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). M. P. padaryta nusikalstama veika susijusi su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam ar alkoholio vartojimu po eismo įvykio, nenustačius įvykio aplinkybių, o toks nuteistojo elgesys kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui bei kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, jog skiriant bausmę buvo įvertinti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, t. y., jog praeityje yra teistas, baustas administracine tvarka, dirba, be to, atsižvelgta į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.

9.       BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 1 metų bausmės. Iš skundo turinio matyti, jog nuteistasis neginčija jam paskirtos bausmės rūšies, tačiau mano, jog baudos dydis yra ženkliai per griežtas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pateiktu apeliaciniu skundu, sutikti su apelianto skundo motyvais neturi jokio pagrindo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

10.       Kaip jau aptarta aukščiau šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, kam iš esmės pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas. Nors bylą nagrinėjant teisme, prokurorui pateikus prašymą pakeisti kaltinimą, jame pakeičiant esmines faktines aplinkybes, po ko iš esmės M. P. pripažino kaltę, nurodydamas, jog dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau apylinkės teismas tai nelaikė kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį sudaro ne vien tik prisipažinimas, tačiau byloje turi būti nustatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Teismų praktikoje nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Pastebėtina, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nuteistasis siekė sumenkinti savo atsakomybę, nurodydamas, jog į automobilį įsėdo slėpdamasis nuo agresyvaus šuns, o automobilis į tvorą atsitrenkė pats pariedėdamas, nors byloje apklausti liudytojai matę eismo įvykį patvirtino, kad automobilis buvo užkurtas ir matė kaip jį vairavo būtent M. P.. Taigi, tokio M. P. prisipažinimo apylinkės teismas nelaikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kam iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas. Atsižvelgiant į bausmės skyrimo nuostatas, skundžiamu nuosprendžiu M. P. buvo paskirta 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda. Nuteistojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatoma bauda nuo 50 MGL iki 2000 MGL. Kaip matyti, M. P. paskirta 90 MGL bauda net nesiekia bausmės vidurkio ir yra artima minimaliam bausmės dydžiui, todėl konstatuotina, jog apylinkės teismas, skirdamas M. P. 90 MGL dydžio baudą, teisės taikymo normų nepažeidė.

11.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ši M. P. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog M. P. praeityje teistas du kartus, paskutinį kartą 2022 m. lapkričio 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 54 MGL dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi sumažinta vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ne pirmą kartą teisiamas už nusikalstamų veikų padarymą, ankstesniu nuosprendžiu jam buvo paskirta taip pat baudos bausmė, kurios bausmės dydis buvo parinktas artimas minimaliam, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydis (90 MGL dydžio bauda), atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Paskirtos bausmės dydis yra adekvatus jo padarytos nusikalstamos veikos rūšiai bei pavojingumui.

12.       Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skunde nurodyti argumentai susiję su nuteistojo finansine padėtimi, t. y., jog jo darbo užmokestis yra artimas minimaliam, be to, jis teikia išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, kuris siekia apie 400 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde pateikiamos aplinkybės dėl nuteistojo finansinės padėties, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam skirtos baudos dydis nustatytas netinkamai. Be to, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, jog nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių apie nuteistojo gaunamas pajamas, teikiamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Ir nors skunde taip pat nurodoma, jog apeliantas patiria išlaidas vykdamas į sveikatos priežiūros įstaigą, nes jam reikalinga reguliariai lankytis (duomenys neskelbtini) klinikose atlikti tyrimus bei stebėjimą dėl galvoje rasto auglio, tačiau vėlgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų apie nuteistojo ligą, jos gydymo eigą bei būtinumą reguliariai lankytis gydymo įstaigose. Nesant jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų, teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, jog dėl šių aplinkybių nuteistasis patiria papildomas išlaidas, dėl ko paskirtos baudos dydis dar labiau apsunkintų padengti šias išlaidas.

13.       Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar ją sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė prie griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Pažymėtina ir tai, jog įstatyme numatyta, jog baudos bausmė turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas įprastai ir taikoma. Skundžiamu nuosprendžiu, nuteistajam išaiškinta, jog bauda turi būti sumokėta per 24 mėnesius. Taigi, teismas atsižvelgęs į nuteistojo charakterizuojančius duomenis, jo asmenybę, nustatė pakankamai ilgą baudos sumokėjimo terminą negu numatyta įstatyme. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistajam M. P. kilsiančios pasekmės dėl baudos bausmės įvykdymo yra neproporcingos ir neteisingos, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda neprieštarauja teisingumo principui.

14.       Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, kad išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Be to, nors nuteistojo gynėja, bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į M. P. lengvinančią aplinkybę, jog jis atlygino padarytą žalą ir jokio civilinio ieškinio byloje nėra, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju, M. P. nuteistas už tai, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tos aplinkybės, jog jis važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į tvorą, komposto dėžę, kurio metu apgadintas ne jam priklausantis automobilis ir svetimas turtas, buvo pradėta administracinė teisena (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kurioje ir turėtų būti sprendžiamas turto sugadinimo ir turtinės žalos atlyginimo klausimas. Teisėjų kolegija neabejoja, jog nuteistasis patirs sunkumų susijusių su finansais, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad bausmė yra paties nusikaltimą padariusio asmens tinkamų veiksmų rezultatas. Būtų nesuprantama, jei padaręs nusikaltimą asmuo galėtų pasirinkti jam patogią bausmės rūšį ir jos dydį, toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusikaltimo pasekmių. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmės individualizavimo yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo

15.       Skundžiamu nuosprendžiu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymą, M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, vairuoti kelių transporto priemones trims metams. Apeliaciniame skunde, nuteistasis prašo sutrumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą ik 2 metų.

16.       Remiantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Taigi, tiek baudžiamojo poveikio priemonės, uždraudimo naudotis specialiąja teise, skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

17.       Byloje nekilo ginčo, jog M. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, vairuoti kelių transporto priemones. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, tiek paskiriant šią priemonę, tiek nustatant jos terminą, įvertino tai, kad M. P. automobilį vairavo kieme, sukėlė eismo įvykį, po kurio pasišalino, vartojo alkoholį, jam nustatytas 3,03 promilių girtumas, sukeltas pasekmes pašalino, atlygindamas žalą. Be to, M. P. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, savo veiksmais neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei.

18.       Apeliantas nurodydamas, jog jam paskirta per griežta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise 3 metams, savo skundą grindžia tuo, jog automobilį jis vairavo uždaroje teritorijoje, kurioje nebuvo kitų pašalinių asmenų, todėl niekam nekilo pavojus. Pasekmės, kurias galėjo sukelti apeliantas, buvo minimalios, susijusios tik su turto apgadinimu, tačiau ne su žmonių sužalojimų. Teisėjų kolegija atmesdama šį skundo argumentą, visų pirma pabrėžia, jog nusikalstama veika, numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad nagrinėjamu atveju nenukentėjo jokie asmenys, tai nesudaro pagrindo sumenkinti neteisėtus M. P. veiksmus. Nagrinėjamu atveju itin svarbu atsižvelgti į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės BK 68 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Nagrinėjamu atveju, M. P. sukėlus eismo įvykį ir iš jo pasišalinus, praėjus pusei valandos, M. P. nustatytas net 3,03 promilių girtumas, kas yra sunkus girtumo laipsnis, t. y. ženkliai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę. Ir nors byloje nustatyta, kad M. P. alkoholį vartojo po eismo įvykio, tačiau visgi atkreiptinas dėmesys, kad tai nebuvo atsitiktinis netinkamas nuteistojo elgesys susijęs su alkoholio vartojimu. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 9–15) matyti, jog 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu, M. P. buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,58 promilių girtumas, viešoje vietoje įžeidė uniformuotus policijos pareigūnus. Be to, matyti, jog M. P. praeityje yra baustas administracine tvarka už tai, jog būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,56 promilės girtumas, vairavo transporto priemonę. Už šio administracinio nusižengimo padarymą, M. P. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, M. P. puikiai suvokė, jog privalo laikytis visų Kelių eismo taisyklių ir suvokė gresiančią atsakomybę už šių taisyklių nesilaikymą, kas rodo, jog M. P. nėra drausmingas vairuotojas.

19.       Įvertinus šias aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės baudžiamojo poveikių priemonių skyrimui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 3 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Kaip jau minėta, maksimalus šios poveikio priemonės taikymo terminas yra 5 metai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė būtų per griežta ir pažeistų BK 68 straipsnio nuostatas.

20.       Aukštesnysis teismas neabejoja, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas M. P. neabejotinai sukels nepatogumų susijusių su jo darbine veikla bei kasdieninių poreikių tenkinimu, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo trumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės G. P. pasirašytą išimtinai teigiamą nuteistojo charakteristiką, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog M. P. neturėdamas specialiosios teisės vairuoti praras darbą, ar dėl to sumažės jo pajamos. Kaip ir byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistajam išties yra reikalinga važinėti į gydymo įstaigas. Net ir esant tokioms aplinkybėms pastebėtina, jog M. P. gali naudotis viešuoju transportu ar kitais būdais nuvykti į jam reikiamas vietas. Neabejotina, jog nuteistasis patirs tam tikrų nepatogumų, tačiau teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami panašaus pobūdžio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neuždrausti asmeniui naudotis specialia teise ar sutrumpinti jos terminą. M. P. nurodytos aplinkybės buvo žinomos ir anksčiau, t. y. darant nusikalstamą veiką ir būdamas suaugęs bei psichikai sveikas asmuo suprato savo elgesio pasekmes, sukėlė eismo įvykio, po kurio pasišalino bei vartojo alkoholį, kas rodo nuteistojo neatsakingumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą. Priešingos išvados neleidžia manyti ir nuteistojo elgesys viso proceso metu. Iš bylos duomenų matyti, jog M. P. siekė sumenkinti savo atsakomybę, nurodydamas, jog automobilis nuriedėjo pats ir atsitrenkė į tvorą, nors byloje apklausti liudytojai nurodė visiškai priešingas aplinkybes. Kaip jau aptarta aukščiau, M. P. ne kartą yra teistas, baustas administracine tvarka, praeityje yra jau praradęs teisę vairuoti kelių transporto priemones, todėl šios aplinkybės tik patvirtina, kad M. P. elgesys vairuojant kelių transporto priemones turėtų būti pavyzdingas ir vairuodamas transporto priemones turėtų būti itin atidus. Byloje nustatyta, kad nuteistasis įvykio metu elgėsi agresyviai, įžūliai, savavališkai įsėdo į ne jam priklausantį automobilį bei sukėlė eismo įvykį ir toks nuteistojo elgesys sukėlė įtarimų kitiems asmenims. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 3 metų specialiosios teisės atėmimo terminas yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, todėl apelianto nurodytais motyvais, nėra pagrindo jo švelninti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteistajam M. P. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, motyvuotas (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei priimtas nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo (BK 68 straipsnis) reikalavimų ir iš esmės teisingai įvertinus šiame klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą, manytina, kad toks sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

21.       BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

22.       Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam M. P., kurias sudaro 130,00 Eur.

23.       Nagrinėjamu atveju, būtinumą skirti nuteistajam M. P. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, tačiau skundžiamu nuosprendžiu, nuteistajam paskirta bauda, nuteistojo teigimu, jis teikia išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už M. P. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a  :

nuteistojo M. P. skundą atmesti.

Nepriteisti iš M. P. valstybės naudai 130,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. liepos 24 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                         Svetlana Jurgaitienė

                 Gytis Večerskas 

                 Valdas Vitunskas