(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Magum“ nemokumo administratoriaus prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi BUAB ,,Magum“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta MB „Nemokumo valdymas“. 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintas kreditorinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau buvo tikslinamas. 2019 m. sausio 23 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2019 m.  vasario 4 d. Likvidavimo terminas pratęstas iki 2023 m. liepos 31 d.

2.       Nemokumo administratorius prašo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos (DOK-12523). Nurodo, kad visos bankroto procedūros baigtos. Kartu pateikė likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinės atskaitomybės dokumentus; atsiskaitomosios sąskaitos likučio išrašą;  nurašymo aktų kopijas; 2023 m. birželio 29 d. Aplinkos apsaugos departamento pažymą (DOK-24681).

3.       Dėl vykstančių teisminių procesų, cituodama teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad vykstantys teisminiai ginčai ne visuomet yra kliūtis priimti sprendimą dėl pabaigos, nemokumo administratorė pažymi, kad civilinių bylų rezultatai būtų identiški, t. y. BUAB „Magum“ įgytų reikalavimo teises į atitinkamus asmenis: civilinėje byloje Nr. e2-919-852/2024 tenkinus ieškovo reikalavimą ir iš atsakovės T. A. priteisus žalos atlyginimą BUAB „Magum“ naudai, BUAB „Magum“ išduoto vykdomojo rašto pagrindu turėtų reikalavimo teisę į T. A.; civilinėje byloje Nr. e2-1492-863/2024 tenkinus ieškovo reikalavimą ir pripažinus sudarytus sandorius negaliojančiais bei taikius restituciją, BUAB „Magum“ atgautų reikalavimo teisę į V. P.. Nurodyti teisminiai ginčai, administratorės nuomone, nėra kliūtis priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

4.       Kreditorius ir buvęs įmonės vadovas V. P. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos, kurios yra kliūtis priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos, nes pastarųjų procesinis rezultatas gali lemti kreditorių reikalavimų patenkinimą didesne apimtimi. Pažymi, kad teismas jau sprendė savo esme analogišką nemokumo administratorės prašymą ir jis buvo atmestas. Be to, anot buvusio įmonės vadovo ir kreditoriaus, nemokumo administratorė yra suinteresuota kuo greičiau užbaigti bankroto bylą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

6.       Nors įstatyminis bankroto teisinių santykių reglamentavimas ir pasikeitė (nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ), sprendžiant įmonės pabaigos klausimą išlieka aktuali ir pagal anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normas suformuota teismų praktika. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020; 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-842-157/2017).

7.       Teismas pažymi, kad teismo nutartys, kuriomis netenkinamas nemokumo administratoriaus prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos neturi prejudicinės reikšmės, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pateikus papildomus argumentus ir/ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teismas negali šio klausimo spręsti pakartotinai. Teismas taip pat plačiau nepasisako dėl kreditoriaus ir buvusio įmonės vadovo argumentų susijusių nemokumo administratorės asmeniniu suinteresuotumu ir kt., sprendžiant, kad pastarieji argumentai ir nurodomos aplinkybės, neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjant nemokumo administratorės prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

8.       Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad materialaus pobūdžio sąlygos vertinimas turi būti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-980-186/2015; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-797-178/2015).

9.       Naujausioje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad net vykstantys teisminiai ginčai, kuriuose bankrutavusi įmonė dalyvauja vienu ar kitu procesiniu statusu, patys savaime neriboja galimybės konstatuoti įmonės veiklos pabaigą, jai (įmonei) atitinkant įstatyme numatytas sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1161-450/2021; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-330/2017). Netgi kreditorių pareikšti netiesioginiai ieškiniai bankrutavusios įmonės naudai nėra pagrindas formaliai tęsti įmonės bankroto procedūras (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-490-407/2022).

10.       Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad nors nuo įmonės išregistravimo dienos iš Juridinių asmenų registro įmonė laikoma pasibaigusia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.95 straipsnio 3 dalį, tačiau teismų praktikoje pažymėta, kad įmonės pasibaigimas neužkerta kelio jos kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki juridinio asmens išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusio juridinio asmens turtą. Šiais atvejais bankrutavusio ir iš Juridinių asmenų registro išregistruoto juridinio asmens turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu, pagal įstatyme nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Taigi, tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo. Tokių lėšų paskirstymo klausimą gali inicijuoti taip pat buvęs tokios įmonės bankroto administratorius, jeigu nebuvo padengtos šios įmonės administravimo išlaidos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-516-798/2023, 26 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

11.       Teismų informacinės duomenų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje e2-1492-863/2024 pagal ieškovo UAB „Vilniaus mokslo ir inovacijų centras“ ieškinį atsakovams BUAB „Magum“ ir UAB „Rekovera“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškovas UAB „Vilniaus mokslo ir inovacijų centras“ teismo prašo pripažinti negaliojančia (niekine) 2023 m. sausio 20 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2023/01/20, sudarytą tarp UAB „Rekovera“ ir BUAB „Magum“, taikyti restituciją – grąžinti BUAB „Magum“ reikalavimo teisę, kurią sudaro 375 261,94 Eur dydžio pareikštos žalos suma, 5 proc. procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos į V. P., įskaitant visas materialines ir procesines teises civilinėje byloje. Šioje byloje, ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo, kuriame suformulavo papildomą reikalavimą pripažinti negaliojančia (niekine) atsakovių UAB „Rekovera“ ir UAB „Donekta“ 2023 m. balandžio 12 d. tos pačios reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti UAB „Rekovera“ reikalavimo teisę į trečiajam asmeniui V. P. pareikštą 375 261,94 Eur reikalavimą atlyginti žalą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Byloje procesinis sprendimas nepriimtas.

12.       Nurodytoje byloje vyksta ginčas dėl reikalavimo teisių bankroto procese pardavimo. Bylos aplinkybėmis BUAB „Magum“ reikalavimo teisė į V. P. buvo perleista UAB „Rekovera“ už 10 100,00 Eur dydžio kainą, tuo tarpu UAB „Vilniaus mokslo ir inovacijų centras“, pasibaigus pasiūlymų rinkimo terminui, pateiktame pasiūlyme nurodyta reikalavimo teisės į V. P. įsigijimo kaina yra 10 000,00 Eur. Ieškovė įrodinėja, kad ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys yra neteisėtos, jų sudarymas pažeidė BUAB „Magum“, jos kreditorių bei ieškovo teises bei teisėtus interesus, todėl šios Reikalavimo perleidimo sutartys yra pripažintinos niekinėmis (negaliojančiomis). Anot ieškovės 2022 m. gruodžio 8 d. Bankroto administratoriui pateikė Sutartį, kuri pagal savo sąlygas buvo išskirtinai naudinga BUAB „Magum“.

13.       Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, bei aukščiau nurodytus išaiškinimus teismų praktikoje, teismo vertinimu, net jeigu ieškinio reikalavimai ir būtų patenkinti, ir bankroto procese realizuota reikalavimo teisė būtų grąžinta BUAB „Magum“, nėra pagrindo išvadai, kad likviduojamos bendrovės turtinė padėtis pagerėtų, t. y. kad būtų gauta daugiau nei 10 100 Eur suma už kurią buvo faktiškai realizuota reikalavimo teisė.

14.       Teismų praktikoje vertinant savo esme analogišką situaciją, t. y. kuomet buvo ginčijamas bankroto procese sudarytas sandoris, esminiu argumentu buvo laikyta aplinkybė, jog net ir tenkinus ieškinį, kreditorių reikalavimai nebūtų tenkinami didesne apimti, pripažįstant, jog tokio pobūdžio ginčas nėra kliūtis priimti sprendimą dėl pabaigos (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis prikimta civilinėje byloje Nr. 2A-1197-330/2017, 20 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju nepagrindus, kad vykstančio teisminio proceso rezultatas gali turėti įtakos didesnei kreditorių reikalavimų patenkinimo apimčiai, spręstina, kad aptartas teisminis ginčas nėra kliūtis priimti sprendimą dėl pabaigos.

15.       Vilniaus apygardos teisme taip pat nagrinėjama civilinė byla pagal e2-919-852/2024, pagal ieškovo V. P. netiesioginį ieškinį atsakovei I. T. A. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo BUAB „Magum“. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės I. T. A. BUAB „Magum“ naudai 132 568,78 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16.       Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kreditorių pareikšti netiesioginiai ieškiniai bankrutavusios įmonės naudai nėra pagrindas formaliai tęsti įmonės bankroto procedūras. Taip pat pažymėta, kad esant tokiai situacijai, kai užbaigiant bankroto procesą, tebevyksta teisminiai ginčai pagal kreditoriaus pareikštus netiesioginius ieškinius likviduojamos dėl bankroto įmonės naudai, nemokumo administratorius turi perleisti (parduoti, perduoti kreditoriams ir pan.) įmonės reikalavimo teises, kurias siekiama įgyvendinti tose bylose. Teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimas ir įsiteisėjimas nėra kliūtis nemokumo administratoriui atlikti tokius veiksmus iki likviduotos dėl bankroto įmonės išregistravimo Juridinių asmenų registre. (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-490-407/2022, 29 punktas).

17.       Taigi,  spręstina, kad nebaigta civilinė byla, pagal kreditoriaus netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo, nėra kliūtis priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, kai visos kitos bankroto procedūros yra atliktos.

18.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, pateiktus dokumentus, konstatuotina, kad įmonės bankroto procedūros iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo stadijos yra atliktos, todėl yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 100 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

nemokumo administratoriaus prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tenkinti.

Pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Magum“, juridinio asmens kodas 302804145, veiklą pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.

Priimtą sprendimą išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos, nemokumo administratoriui.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Garantinio fondo administratoriui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.

Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 dienas nuo sprendimo kopijos gavimo dienos, informuoti kreditorius apie priimtą teismo sprendimą, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                        Asta Pikelienė