Baudžiamoji byla Nr. e1-966-990/2020

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-51681-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.2; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.12.1.4

(S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. kovo 31 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

 

Teismas

 

nustatė:

 

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

 

1.       Laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 2 d. iki 2015 m. birželio 16 d. A. L. neteisėtai laikė svetimas – Lenkijos Respublikoje registruotai bendrovei „T.“ priklausančias elektronines mokėjimo priemones – septynias (duomenys neskelbtini) kuro korteles Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis neteisėtai pasinaudodamas atsiskaitydamas už kurą atliko finansines operacijas UAB „Neste Lietuva“ valdomose degalinėse, esančiose Stepono Dariaus ir Stasio Girėno g. 17, Vilniuje, Geležinio Vilko g. 43/Ozo g. 53, Vilniuje, Kauno g. 26, Vilniuje, Parodų g. 1A, Vilniuje.

 

II.                      Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

 

2.1       Ikiteisminio tyrimo metu A. L. parodė, kad 2014 m. pabaigoje – 2015 m. pradžioje jo finansinė padėtis buvo labai sunki, jis aktyviai ieškojo darbo. Pažįstamas, vardu A., kurio jokių kitų duomenų jis nežino ir kuriam jis užsiminė ieškantis darbo, jam pasiūlė kreiptis į Ž. P., nurodydamas, kad šis jam gali pasiūlyti vilkiko vairuotojo darbą. Jam paskambinus A. duotu telefono numeriu atsiliepęs asmuo prisistatė Ž. P., kuris, jam paaiškinus, kad jis ieško vilkiko vairuotojo darbo, pasiūlė susitikti. Jie susitiko automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Ukmergės plente prieš Vilniaus miestą už posūkio į Avižienius (šalia dabartinės degalinės ,,Circle K“), kurioje buvo laikomi sunkiasvoriai automobiliai. Susitikimo tikslios datos jis nepamena, tai buvo 2015 m. gruodžio mėn. viduryje, likus maždaug savaitei iki Šventų Kalėdų. Į susitikimą atvykęs Ž. P. sudarė jam patikimo verslininko įspūdį, rodė automobilių aikštelėje stovinčias sunkiasvores transporto priemones, teigdamas, kad šios priklauso jo – Ž. P. vadovaujamai UAB „G.“. Ž. P. taip pat domėjosi jo buvusiomis darbovietėmis, klausinėjo kitų su juo susijusių klausimų. Po pokalbio Ž. P. pasakė iš karto atsakyti dėl darbo negalintis, su juo susisieksiantis vėliau. Ž. P. buvo atvykęs 2005-2006 metų laidos automobiliu „Audi A4“ (universalas), kurio valstybinio numerio jis nepamena: kiek jam teko matyti, Ž. P. dažniausiai naudojosi būtent šiuo automobiliu, tačiau kartą jis matė Ž. P. vairuojantį ir automobilį „BMW X3“, kurio valstybinio numerio ir spalvos jis nepamena.

2.2       Po kelių dienų jam paskambino Ž. P. ir pakvietė vėl susitikti. Pokalbio metu Ž. P. jam pasakė vairuotojo darbo pasiūlyti negalintis, tačiau nurodė ketinantis atsidaryti naują įmonę ir paklausė, ar jo nedomintų įmonės vadovo darbas. Paklaustas, kodėl pats negali būti įmonės direktoriumi, Ž. P. nurodė jau vadovaujantis vienai įmonei, o įstatymai neleidžia būti dviejų įmonių direktoriumi. Jis pasakė niekada tokio darbo nedirbęs ir nežinantis, kaip tą daryti. Ž. P. jį patikino viskuo pats pasirūpinsiąs, o jis bus tik formalus įmonės direktorius. Jokių abejonių dėl Ž. P. ar naujai steigiamos įmonės veiklos legalumo jam nekilo, kadangi Ž. P. jį patikino, kad įmonės veikla visiškai legali, o naujai steigiama įmonė užsiims tik darbuotojų įdarbinimu ir nuoma kitoms įmonėms, tame tarpe, ir paties Ž. P. vadovaujamai įmonei. Ž. P. teigė, kad poreikis naujai įmonei yra tam, kad pagal įstatymus būtų galima iš darbo biržos priimti darbuotojus, kuriems dalį atlyginimo kompensuos Sodra ar darbo birža. Jis nelabai apie tai suprato, be to, ir nesigilino, nes jam tuo metu labai reikėjo darbo, reikėjo pinigų sugyventinės I. S. intensyviam gydymui. Be to, tiek pats Ž. P., tiek pastarojo vadovaujama UAB ,,G.“, tiek kiek apie ją pasakojo pats Ž. P., paliko gerą įspūdį ir jokių dvejonių dėl įmonės vykdomos veiklos teisėtumo jam nesukėlė: jis matė, kaip į aikštelę atvykusių vilkikų vairuotojai su Ž. P. sveikinosi, perduodavo kažkokius dokumentus, vilkikų raktus ir kt. Jam buvo pasiūlytas 600 eurų (atskaičius mokesčius) atlyginimas. Jam pradėjus dirbti pats Ž. P. jam mokėdavo atlyginimą grynaisiais pinigais, tačiau už gautus pinigus jis pasirašydavo kažkokiame dokumente. Kadangi jam labai reikėjo pinigų, kartais Ž. P. mokėdavo ir dalį atlyginimo avansu jam pasirašius už pinigų išmokėjimą. Jam sutikus su Ž. P. pasiūlymu, po kurio laiko, tikslios datos jis nepamena, Ž. P. pasikvietė jį susitikti. Susitikimo, vykusio automobilyje degalinėje „Lukoil“, metu Ž. P. nurodė pirkti UAB ,,A“, įm. k. (duomenys neskelbtini). Būtent Ž. P. rūpinosi minėtos įmonės pirkimo reikalais: nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) patalpas, kur nurodė pasirašyti įmonės pirkimo dokumentus, po to važiavo pas notarą (pas kurį būtent, jis nepamena), kur jam buvo duoti pasirašyti iš anksto parengti dokumentai, po to jis buvo nuvežtas į Registrų centrą ir kt., tiksliau dabar jis jau nepamena. Nei įmonės realios finansinės situacijos, nei kitos informacijos apie šią įmonę jis nežinojo, visus su įmonės valdymų susijusius reikalus tvarkė Ž. P., kuriuo jis visiškai pasitikėjo. Ar įmonė turėjo savo patalpas, jis nežino – jis pats minėtos įmonės patalpose nėra buvęs. Vėliau pagal poreikį Ž. P. jam paskambindavo ir jie vėl susitikdavo kurioje nors iš degalinių, kur jis Ž. P. automobilyje kaip UAB ,,A“ formalus direktorius pasirašydavo Ž. P. atvežtas ir jam paduotas įvairias parengtas sutartis, perduodavo Laisvės prospekte, Vilniuje, dirbančiai buhalterei nuvežti dokumentus ir atlyginimą už buhalterijos vedimą.

2.3       Po kažkiek laiko, tikslios datos jis nepamena, Ž. P. jį pasikvietė ir užsiminė, kad jo – Ž. P. vadovaujama įmonė dėl didelio perkamų degalų kiekio turi išskirtines sąlygas pirkti iš tiekėjų degalus itin žemomis kainomis, ir jo paklausė, ar kas nors iš jo pažįstamų nenorėtų pigiai įsigyti kuro, kadangi jo – Ž. P. vadovaujama įmonė neišnaudoja viso pigiai įsigyti turimo kuro limito. Ž. P. jam pasakė, kad Ž. P. reikės sumokėti po 70 centų už vieną litrą dyzelinio kuro, o ką gaus ,,viršaus“ – tas jau jo reikalas, liks jam kaip uždarbis. Apie tokią galimybę jis užsiminė pažįstamam, vardu D., kurio pavardės jis nežino, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), taip pat jam nepažįstamiems vyriškiams, buvusiems garažuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kurie susidomėjo galimybe pirkti dyzeliną pigiau. Apie tai jis pasakydavo Ž. P., kuris jam pagal poreikį, t. y. suradus asmenį, norintį pirkti dyzeliną pigiau ir didesniais kiekiais, paduodavo kuro kortelę. Kiek jam yra žinoma iš Ž. P. žodžių, kuro kortelės, kurias jam perduodavo Ž. P., buvo išduotos pastarojo vadovaujamai UAB „G.“, tačiau jis nepamena, ar ant kortelių buvo užrašytas įmonės pavadinimas. Jis negali teigti, kad kiekvieną kartą Ž. P. jam paduodavo tą pačią kuro pylimo kortelę. Ž. P. jam visuomet duodavo vienodai atrodančias korteles, jis negali apibūdinti, kaip atrodė kortelės (gal tai buvo ta pati kortelė), nes jis nepamena. Ž. P. jam nurodė, iš kokių degalinių tinklų („Lukoil“ ir „Neste“) galima įsigyti kurą, bei liepė kiekvieną kartą po pylimo paimti kvitą, kad pagal tą kvitą atsiskaitytų su juo – Ž. P. Po kuro pylimo vakare jis privalėjo grąžinti kuro kortelę Ž. P. ir sumokėti už įsigytą kiekį degalų, mokant po 70 centų už litrą. Kortelę Ž. P. perduodavo arba pats atvažiavęs į kurią nors sutartą vietą, arba, jei turėjo galimybę, jis pats nuvažiuodavo į Ž. P. nurodytą vietą. Jis buvo įsitikinęs, kad Ž. P. už kurą atsiskaito, apie tai, kad tokiu būdu yra vagiamas kuras, jis nesuprato, tačiau jis suprato, kad jis neturi teisės naudotis įmonės kortelėmis ir tokiu būdu įsigyti kurą už mažesnę kainą. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad jis puikiai žinojo, jog kiekvienoje degalinėje vaizdas filmuojamas, todėl būtų naivu ir nelogiška vykdyti nusikaltimą. Jis tuo metu net nežinojo, kad yra tokia galimybė gauti apmokėjimo atidėjimą ar gauti kurą avansu – apie tai jis nežinojo ir į tai nesigilino, kadangi su Ž. P. jis atsiskaitydavo pagal susitarimą. Ar Ž. P. sumokėjo už įsipiltą kurą, jis nežino ir to negalėjo žinoti, nes tuo nesidomėjo. Buvo atvejų, kuomet jis naujai surastam asmeniui ne vieną kartą užpildavau kurą, šių asmenų ir atvejų išvardinti jis negali, nes praėjo nemažai laiko. Jis pripažįsta ne kartą (tikslaus skaičiaus jis nepamena) įvairiems jam nepažįstamiems asmenims degalinėse, garažuose, plovykloje siūlydavęs pigiau nusipirkti dyzelino ir, šiems asmenims sutikus, susitardavo su pastaraisiais susitikti vėliau kurioje nors degalinėje, po ko atvykęs su iš Ž. P. paimta kuro kortele įpildavo į minėtų asmenų automobilių kuro bakus ar/ir talpas dyzeliną, pats minėta kortele atlikdavo mokėjimą, po ko, šiems žmonėms atsiskaičius su juo grynaisiais pinigais, pagal susitarimą dalį šių pinigų, t. y. po 70 centų už vieną litrą degalų, atiduodavo Ž. P., o likusius pinigus pasilikdavo. Minėtiems asmenims jis paaiškindavo, kad kuro kiekis turi būti didelis tam, kad apskaitoje matytųsi, jog tariamai kuras pilamas į vilkiką: taip jam išaiškino Ž. P. Vieną kartą labai nedidelį kiekį kuro (kiek būtent, jis nepamena) jis įpylė ir į savo sūnaus, vardu M., automobilį. M. nebuvo žinoma, iš kur pas jį yra kuro kortelė. Tarp jo rastų klientų, t. y. asmenų, į kurių vairuojamas transporto priemones jis pylė kurą, nebuvo asmenų, atvykstančių vilkikais, į vilkikus, pasinaudodamas Ž. P. duota kuro kortele, jis niekada nepylė kuro ir už pastarąjį nemokėjo.

2.4       Ž. P. sutartą atlyginimą jam mokėjo tik dalinai (po kelis šimtus eurų per mėnesį). Jis ne kartą Ž. P. klausė, kada šis sumokės visus sutartus pinigus. Ž. P. vis žadėdavo, tačiau pažadų taip ir neįgyvendino. Jis buvo priverstas toliau ieškoti darbo ir 2015 m. birželio mėn. jam pavyko per pažįstamus rasti darbą užsienyje, po ko per savo gimtadienį, t. y. 2015 m. birželio 15 d. su sugyventine ir šios vaiku jis išvyko iš Lietuvos. Tą pačią dieną arba pirmomis birželio 16 d. valandomis degalinėje „Neste“, esančioje prie Parodų rūmų, jis paskutinį kartą matė Ž. P., kuris į jo automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įpylė apie 30 litrų dyzelino ir atsiskaitė įmonės „G.“ kuro kortele.

2.5       Tikslios datos jis nepamena, galbūt 2015 m. balandžio mėn., Ž. P. jam pasakė ketinantis steigti naują įmonę (pastarosios pavadinimo jis nežino), taigi jam – Ž. P. reikia tokio žmogaus, kaip jis, kuris tik formaliai vykdytų įmonės direktoriaus pareigas, o visą įmonės veiklą, kaip ir jo atveju, toliau vykdys Ž. P. Nieko blogo neįtardamas galimybę nieko neveikiant gauti kelis šimtus eurų jis pasiūlė pažįstamam V. V. Pastarajam su pasiūlymu sutikus apie tai jis informavo Ž. P. Pastarojo nurodytą dieną, tikslios datos jis nepamena, jis atvežė V. V. į Vilnių, apgyvendino V. V. vienai parai viešbutyje „Green Hotel“ ir Ž. P. nurodymu vežė V. V. ten, kur Ž. P. liepė, o pastarasis jau pats rūpinosi dokumentų tvarkymu, organizavo dokumentų parengimą. Jis tiksliai nepamena, kiek kartų ir kokius būtent dokumentus jis Ž. P. prašymu paduodavo V. V. pasirašyti, bet tokie atvejai buvo. Kadangi tai buvo ne jo reikalas, jis minėtų dokumentų turiniu nesidomėjo. Kiek jis pamena, jis Ž. P. prašymu vežė V. V. pas notarą (pas kurį būtent, jis nepamena, galbūt į Žvėryną ar į prekybos centrą „Europa“), taip pat į Registrų centrą. Ž. P. visada atvykdavo atskirai. Jis tiksliai neatsimena, bet galėjo būti, kad į Registrų centrą ir pas notarą jis ėjo kartu su V. V., tačiau minėtose įstaigose visus reikalus tvarkė Ž. P. ir V. V., jis į pastarųjų reikalus nesigilino.

2.6       Maždaug po mėnesio, tikslios datos jis nepamena, jis V. V. Ž. P. prašymu dar kartą vežė į Vilnių, apgyvendino V. V. viešbutyje „Green Hotel“, po ko Ž. P. nurodymu buvo nuvykęs į kažkokios įmonės, kurios pavadinimo jis nepamena, įsikūrusios (duomenys neskelbtini), patalpas, kur, pasak Ž. P., V. V. turėjo pasirašyti kažkokius dokumentus, susijusius su bendradarbiavimu dėl kuro. Į įmonės, į kurią Ž. P. prašymu jis atvežė V. V., ofiso holą jis buvo užėjęs, tačiau pokalbyje su įmonės atstovais jis nedalyvavo: pokalbyje dalyvavo V. V. ir atskirai nuo jų atvykęs Ž. P.. Kas būtent vyko ofise, jis nežino, kokie dokumentai buvo pasirašomi, jis taip pat nežino: jo žiniomis, jokie dokumentai ten nebuvo pasirašyti, nes paaiškėjo, kad V. V. nesugeba rašyti. Jis V. V. parvežė į viešbutį, kitą dieną iš viešbučio personalo jis sužinojo, kad išvakarėse V. V. iš viešbučio išėjo. Daugiau V. V. jis nematė. Apie tai, kad Ž. P. V. V. siekė padaryti UAB ,,G.“ direktoriumi nusikalstamais tikslais, jis nežinojo. Taip pat jam nėra žinoma, ar be jo V. V. vyko kur nors su Ž. P. įmonės reikalais.

2.7       Jis pripažįsta parduodamas kurą naudojęsis Ž. P. jam duotomis kuro kortelėmis, tačiau Ž. P. jis yra sumokėjęs už kiekvieną įpiltą ar kitiems asmenims parduotą litrą. Jis manė, kad, jei tai leidžia įmonės direktorius (Ž. P. buvo UAB „G.“ direktorius), tai yra teisėta. Apie tai, kad Ž. P. už parduotą kurą neatsiskaito ir pasisavina jo perduotus pinigus ar daro kitas nusikalstamas veikas, jam nieko nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Juo buvo pasinaudota, kadangi jis buvo siunčiamas į degalines, kuriose yra filmavimo kameros, jis bendravo su Ž. P. atsiųstais ar jo surastais kuro pirkėjais. Dabar jam akivaizdu, kad Ž. P. stengėsi kuo mažiau bendrauti su kuro pirkėjais, buhaltere, V. V. ir kitais, kad dėl visko galėtų apkaltinti jį. Jis nežinojo, kad Ž. P. planuoja apgaule pasisavinti svetimą turtą. Jis labai gailisi pasinaudojęs kuro kortelėmis (T. 6, b. l. 91-96, 99-100).

3.1       Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad nuo 2006 m. gegužės 1 d. jis dirba įmonės „T.“ filialo vykdančiuoju direktoriumi. Į jo pareigas įeina klientų paieška, sutarčių parengimas ir mokėjimo kontrolė.

3.2       Su Ž. P. jis susipažino 2011 metais, Ž. P. buvo UAB „S.“ direktorius. 2011 m. kovo 2 d. UAB „S.“ buvo išduotos trys UTA kortelės. UAB „S.“ veikla, kiek jis pamena, buvo krovinių pervežimas transporto priemonėmis. Kiek jis pamena, UAB „S.“ visiškai apmokėjo pateiktas sąskaitas, tačiau mokėjimai kartais vėlavo. Jo atstovaujamos įmonės klientu UAB „S.“ buvo iki 2012 m. gruodžio 31 d., po ko UAB „S.“ buvo uždaryta.

3.3       2013 metais Ž. P., jau būdamas UAB „G.“ direktoriumi, kreipėsi į įmonės „T.“ filialą, prašydamas išduoti tris korteles. Ž. P. užpildė nustatytos formos anketą. Jis ir įmonės direktorius B. K. patikrino UAB „G.“ duomenis: pastaroji užsiiminėjo tarptautinių krovinių pervežimu. Kredito komitetas, kuriam vadovavo B. K., nusprendė pasirašyti sutartį su UAB „G.“ bei išduoti tris UTA kuro korteles. 2013 m. vasario 27 d. tarp įmonės „T.“ filialo ir UAB „G.“, atstovaujamos direktoriaus Ž. P., buvo pasirašyta kliento kortelės perdavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu įmonės „T.“ filialas perdavė, o UAB „G.“ priėmė UTA kortelės formoje nurodytas UTA korteles. Perduotų kortelių pagrindu UAB „G.“ buvo teikiamos paslaugos ir prekės, t. y. panaudojant įmonės „T.“ filialo išduotas UTA korteles UAB „G.“ vairuotojai arba kiti asmenys, turintys korteles, turėjo galimybę gauti prekes ir paslaugas, įsigyti kurą, apmokėti kelių mokesčius ir t. t., o už šias prekes ir paslaugas iš karto apmokėdavo įmonės „T.“ filialas, vėliau sąskaitos būdavo pateikiamos UAB „G.“, kuri, gavusi sąskaitą už suteiktas paslaugas, įsipareigodavo atsiskaityti su įmonės „T.“ filialu. UTA kortelė buvo išduota tam tikram konkrečiam automobiliui, minėtų kortelių PIN kodus žinojo Ž. P.. Kiekvienos kortelės limitas buvo 2 000 eurų per parą. 2013 m. gruodžio 5 d. kvito patvirtinimo pagrindu UAB „G.” buvo perduota (duomenys neskelbtini) tipo kliento kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galėjo būti naudojama išimtinai tik UAB „G.“ priklausančio krovininio automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aptarnavimui. 2014 m. gegužės 30 d. kvito patvirtinimo pagrindu UAB „G.“ buvo perduotos keturios (duomenys neskelbtini) tipo kliento kortelės: kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galėjo būti naudojama išimtinai tik UAB „G.“ priklausančio krovininio automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aptarnavimui; kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galėjo būti naudojama išimtinai tik UAB „G.“ priklausančio krovininio automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aptarnavimui; kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galėjo būti naudojama išimtinai tik UAB „G.“ priklausančio krovininio automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aptarnavimui; kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galėjo būti naudojama išimtinai tik UAB „G.“ priklausančio krovininio automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aptarnavimui. 2015 m. balandžio 16 d. kvito patvirtinimo pagrindu UAB „G.“ buvo perduotos dar dvi (duomenys neskelbtini) tipo kliento kortelės: kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galėjo būti naudojama išimtinai tik UAB „G.“ priklausančio krovininio automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aptarnavimui, ir kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galėjo būti naudojama išimtinai tik UAB „G.“ priklausančio krovininio automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aptarnavimui. Visos kortelės buvo perduotos Ž. P., kuris pasirašė šių kortelių perdavimų aktus. Iš viso UAB „G.“ buvo perduotos septynios (duomenys neskelbtini) tipo kliento kortelės, kurių naudojimas buvo galimas tik aptarnauti su kiekviena kortele susietą nurodytos bendrovės krovininį automobilį. UAB „G.“ perduotos naudoti pareiškėjo kliento kortelės buvo naudojamos vadovaujantis Bendrosiomis UTA kortelės naudojimo sąlygomis. Vadovaujantis Bendrųjų sąlygų 1.4. punktu, kliento kortelė galioja tik ant jos nurodytai transporto priemonei. Vadovaujantis Bendrųjų sąlygų 1.5. punktu, (duomenys neskelbtini) kortelė suteikia klientui ir jo atstovams teisę į paslaugas UTA priėmimo vietose, tarptautiniu mastu įsigyti kurą ir kitas su transporto priemonėmis susijusias prekes ir paslaugas. Bendrųjų sąlygų 2.2. punkte taip pat įtvirtinta, kad kliento kortelė yra UTA nuosavybė. Kliento kortelė lieka UTA nuosavybe, negali būti perduodama trečiajai šaliai ir turi būti atidžiai saugoma. Pareikalavus kliento kortelė turi būti nedelsiant grąžinta įmonės „T.“ filialui. UAB „G.“ kliento korteles dažniausiai naudojo tik krovinius gabenančių automobilių aptarnavimui užsienio valstybėse – kurui įsigyti, kelių mokesčiams mokėti. Kortelės negalėjo būti naudojamos kitiems, t. y. ne su kortele susietiems automobiliams aptarnauti, juo labiau kortelės negalėjo būti naudojamos ne UAB „G.“ poreikiams tenkinti.

3.4       2015 m. birželio 3 d. įmonė „T.“ iš centrinio bendrovės „U.“ biuro gavo elektroninį laišką apie įtartinus UAB „G.“ sandorius Lietuvoje. Įmonės „T.“ vadybininkė R. G. telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), susisiekė su Ž. P., kuris paaiškino, kad visos kortelės naudojamos pagal paskirtį tik tų automobilių, kurių aptarnavimui jos išduotos, o jo bendrovės vairuotojai prieš išvažiuodami į reisą užsienyje turi užpilti pilną baką kuro, tam ir buvo panaudotos UTA kortelės. Jo atstovaujamos įmonės darbuotojai pastebėjo, kad Ž. P. vadovaujamai bendrovei priklausančių kortelių panaudojimas labai įtartinas, nes ženkliai didėjo sąskaitos už suteiktas paslaugas. Jis bandė telefonu susisiekti su Ž. P., tačiau atsiliepdavo kitas asmuo, kuris negalėjo nieko paaiškinti. Laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. birželio 16 d. Lietuvoje esančiose UAB „Statoil Fuel&Retail Lietuva“, UAB „Lukoil Baltija“ ir UAB „Neste Lietuva“ degalinėse už prekės buvo atsiskaitoma UAB „G.“ priklausančiomis (duomenys neskelbtini) tipo kortelėmis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtomis kortelėmis buvo atsiskaityta ir užsienio valstybėse: Vokietijoje, Italijoje, Latvijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Danijoje, Liuksemburge. 2015 m. birželio 16 d. įmonės „T.“ filialas užblokavo UAB „G.“ išduotų kliento kortelių naudojimą ir po to elektroniniu paštu kreipėsi į Lietuvoje esančias UAB „Statoil Fuel&Retail Lietuva“, UAB „Lukoil Baltija“ ir UAB „Neste Lietuva“ degalines, prašydamas išsaugoti ir pateikti filmuotą medžiagą, iš kurios matytųsi, kokiomis aplinkybėmis ir kas tiksliai panaudoja (duomenys neskelbtini) korteles. Su UAB „Statoil Fuel&Retail Lietuva“ jis bendravo telefonu ir elektroniniu paštu. Būdamas UAB „Lukoil Baltija“ ir UAB „Neste Lietuva“ degalinėse jis bendravo su šių degalinių atstovais, kurie žadėjo išsaugoti vaizdo įrašus. UAB „Neste Lietuva“ degalinėje jis peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame atpažino Ž. P., kuris į automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įpylė degalų. Ž. P. jis atpažino iš veido bruožų ir kūno sudėjimo. Vaizdo įrašė jis matė, kaip po kelių minučių Ž. P. įpylė degalų į kitą lengvąjį automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po kelių minučių privažiavo trečias automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį Ž. P. taip pat įpylė degalų. Tada jis suprato, kad jo įtarimai, jog Ž. P. sukčiauja, pasitvirtino. Paskutinis UAB „G.“ lėšų pervedimas už UTA kortelių panaudojimą – 900,85 eurų buvo atliktas 2015 m. gegužės 19 d., minėtas mokėjimas buvo už 2015 m. balandžio 15 d. sąskaitą. Kiek jis žino, šiuo metu UAB „G.“ pradelsė apmokėti sąskaitas, kurių suma yra 93 174, 37 eurų. Ž. P. su įmonės „T.“ filialu nebendrauja, ar Ž. P. gyvena Lietuvoje, jis nežino – jis tik žino, kad Ž. P. UAB „G.“ nebedirba, minėtai bendrovei vadovauja kitas žmogus. Registruotus laiškus, raginimus geruoju apmokėti pradelstas sąskaitas, įmonė „T.“ siuntė ir į Ž. P. gyvenamąją vietą, ir į UAB „G.“ buveinę.

3.5       2015 m. kovo 30 d. UAB „G.“ įmonės „T.“ naudai yra įkeitusi dvi 12 000 eurų vertės transporto priemones „Iveco Stralis“, tačiau kur šiuo metu yra minėti automobiliai, įmonės „T.“ filialas nežino. Su nauju UAB „G.“ direktoriumi jis nebendravo, nes neturi pastarojo telefono numerio ir elektroninio pašto (T. 4, b. l. 195-198).

4.1       Ikiteisminio tyrimo metu I. V. parodė, kad nuo 2007 m. birželio mėn. ji dirba įmonės „U.“ atstovybėje Lietuvoje – įmonės „T.“ filiale klientų aptarnavimo specialiste. Įmonės ,,U.“ pagrindinė būstinė yra Vokietijoje, todėl visi įmonės „T.“ dokumentai lietuvių kalba sudaromi Vokietijoje. Į jos pareigas įeina klientų aptarnavimas, kuro kortelių užsakymai ir kelių apmokėjimo priemonių užsakymai bei su tuo susijusių klausimų sprendimai.

4.2       Su Ž. P. ji susipažino 2011 metais, kai šis buvo UAB „S.“ direktorius. Kiek ji pamena, UAB „S.“ buvo išduotos keturios UTA kortelės. UAB „S.“ veikla, kiek ji pamena, buvo krovinių pervežimas transporto priemonėmis. Kiek ji pamena, UAB „S.“ kartais visiškai, kartais dalimis apmokėdavo pateiktas sąskaitas, tačiau mokėjimai kartais vėlavo. Kelerius metus Ž. P. vadovavo tik minėtai įmonei.

4.3       2014 metais Ž. P. UAB „S.“ uždarė, prieš tai visiškai atsiskaitęs su įmone „T.“, įkūrė naują įmonę – UAB „G.“, kurios veikla buvo tarptautiniai krovinių pervežimai transporto priemonėmis. Ž. P. su įmonės „T.“ filialu pasirašė naują sutartį. 2014 metais, tikslios datos ji neprisimena, įmonės „T.“ filialas UAB „G.“ išdavė penkias UTA korteles.

4.4       Kliento kortelės perdavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyta 2013 m. vasario 27 d. tarp UAB „G.“ direktoriaus Ž. P., buvo surašyta Lietuvoje, sutartį paruošė įmonės „T.“ filialo vykdantysis direktorius A. M., o sutarties priedus jie gavo iš Vokietijos, todėl sutarties prieduose UTA kortelių numeriai yra sutrumpinti ir sudaro 4 skaičius. UAB „G.“ direktoriui Ž. P. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo perduotos septynios UTA ,,Full Service Card“ kortelės. UTA kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) sutrumpintas numeris, nurodytas 2013 m. gruodžio 5 d. sutarties priede, yra (duomenys neskelbtini), kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) sutrumpintas numeris yra (duomenys neskelbtini), kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) sutrumpintas numeris yra (duomenys neskelbtini), kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) sutrumpintas numeris yra (duomenys neskelbtini), kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) sutrumpintas numeris yra (duomenys neskelbtini), kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) sutrumpintas numeris yra (duomenys neskelbtini), kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) sutrumpintas numeris yra (duomenys neskelbtini). Tokie sutrumpinimai naudojami įmonės vidiniam naudojimui. UTA kortelės buvo priskirtos prie konkrečios transporto priemonės: kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sutrumpintas numeris yra (duomenys neskelbtini), priskirta prie automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sutrumpintas numeris yra (duomenys neskelbtini), priskirta prie automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sutrumpintas numeris yra (duomenys neskelbtini), priskirta prie automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sutrumpintas numeris yra (duomenys neskelbtini), priskirta prie automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sutrumpintas numeris yra (duomenys neskelbtini), priskirta prie automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sutrumpintas numeris yra (duomenys neskelbtini), priskirta prie automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sutrumpintas numeris yra (duomenys neskelbtini), priskirta prie automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tik minėtų automobilių vairuotojai galėjo naudotis minėtomis UTA kortelėmis, taip pat papildomai prie kiekvieno automobilio buvo išduoti automatiniai kelių mokesčių mokėjimo aparatai. Konkretus aparatas buvo pritvirtintas prie konkretaus automobilio. Kelių mokesčių mokėjimo aparatai yra mobiliųjų telefonų aparatų dydžio, jie yra tvirtinami ant automobilio priekinio stiklo, todėl automobiliui važiuojant mokamu keliu kelių mokesčių mokėjimo aparatas gaudo signalą nuo kelyje pastatytų vartų arba šlagbaumo ir šiuos atidaro, automobilis pravažiuoja, o visa informacija apie visas pravažiuotas kelių atkarpas, už kurias reikia mokėti, ateina į centrą, todėl automobilio vairuotojas pravažiuoja mokamu keliu nesustodamas. Automobilio vairuotojas, turintis pritvirtintą kelių mokesčių mokėjimo aparatą, gali važinėti dvi savaites ir tik po to įmonės „U.“ pagrindinė būstinė Vokietijoje pateikia sąskaitą, kurią įmonė, turinti sutartį su įmone „U.“, privalo apmokėti. Mokamų kelių savininkai Prancūzijoje už naudojimąsi keliais taiko nuolaidas, kurių dydis priklauso nuo to, kiek vilkikas sumokėjo už kelius, t. y. kuo daugiau važiuoji, tuo didesnę nuolaidą gauni.

4.5       UAB „G.“ kartais visiškai, kartais dalimis apmokėdavo pateiktas sąskaitas, mokėjimai kartais vėluodavo, tačiau jau tada Ž. P. bendravo su įmone „T.“, įgijo pasitikėjimą. 2015 m. balandžio mėn. Ž. P. atvyko į įmonės „T.“ filialą, esantį (duomenys neskelbtini), pasakė susipykęs su UAB „G.“ akcininkais ir kad jis pats nebebus UAB „G.“ direktorius, minėtos įmonės direktorius bus kitas asmuo, tačiau kas kitas, Ž. P. neatskleidė, pasakęs pranešiąs veliau. Įmonės „T.“ filialas nereikalavo Ž. P. grąžinti UTA kuro korteles, juolab, kad sutartyje nebuvo numatyta, kad korteles turi gražinti buvęs direktorius, nes kortelės buvo išduotos ne UAB „G.“ direktoriui, o įmonei. Minėtų kortelių PIN kodus galėjo žinoti kiekvienos konkrečios transporto priemonės vairuotojas, dirbantis UAB „G.“, ne tik direktorius, tačiau minėtų kortelių PIN kodai užklijuotose vokuose buvo išduoti Ž. P. UTA kortelė buvo išduota konkrečiai transporto priemonei, t. y. konkrečiam vilkikui pagal valstybinį numerį. Kiek ji pamena, minėtus vokus Ž. P. įteikė A. M.. Tą dieną, kai atvykęs Ž. P. pasakė nebebūsiantis UAB „G.“ direktoriumi, UAB „G.“ nebuvo skolinga įmonės „T.“ filialui.

4.6       2015 m. balandžio mėn. po Ž. P. vizito įmonė „U.“ pastebėjo, kad labai padidėjo UAB „G.“ kuro pirkimai Lietuvoje, nes prieš tai Lietuvoje pylimų visiškai nebuvo. Įmonės „T.“ filialo darbuotoja R. G. paskambinusi Ž. P. paklausė, ar UTA kuro kortelėmis naudojasi UAB „G.“ vairuotojai, ar tikrai minėtomis kortelėmis naudojasi vilkikų, kurių numeriai nurodyti ant UTA kortelių, vairuotojai. Ž. P. atsakė, kad viskas tvarkoje, kad UAB „G.“ pakeitė užsakovus, kad visi vilkikai jo įmonėje užsipylė pilnus kuro bakus Lietuvoje ir išvažiuoja į Vakarus. Kadangi UAB „G.“ tuo metu nebuvo skolinga įmonės „T.“ filialui, pagrindo netikėti Ž. P. žodžiais nebuvo. Atėjus terminui mokėti už šiuos sandorius, UAB „G.“ pateiktos sąskaitos neapmokėjo. Įmonės „T.“ filialo klientų aptarnavimo specialistė R. G. telefonu bandė susisiekti su Ž. P., tačiau niekas neatsiliepdavo. R. G. rašė priminimus UAB „G.“ elektroniniu paštu, tačiau niekas neatsakinėjo ir skolos neapmokėjo. 2015 m. gegužės mėn., tikslios datos ji neatsimena, įmonės „T.“ filialas užblokavo visas UAB „G.“ išduotas UTA kuro kortelės. Kiek ji žino, vėliau įmonės „T.“ filialas kreipėsi į policiją. Kiek ji žino, A. M. įmonės „T.“ filialo direktoriaus nurodymu važiavo į degalinių centrines būstines Vilniuje, kuriose apžiūrinėjo vaizdo įrašus. Iš A. M. žodžių ji žino, kad kai kuriuose vaizdo įrašuose A. M. atpažino Ž. P.. Ji Ž. P. gali atpažinti, šis yra sportiško kūno sudėjimo, aukštas, apie 190 cm ūgio, apie 40- 45 metų amžiaus, trumpai kirptų tamsių plaukų. Ž. P. ji gali atpažinti pagal veido bruožus, akių formą ir kūno sudėjimą (T. 4, b. l. 188, 190, 192).

5.1       Ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, kad ji nuo 2011 m. gruodžio 1 d. dirba įmonės „T.“ filialo Lietuvoje klientų aptarnavimo specialiste. Į jos pareigas įeina UTA kortelių, kelių mokėjimo priemonių užsakymas, sąskaitų savalaikių apmokėjimų tikrinimas, pirminės skolos išieškojimas. UAB „G.“ ir pastarosios direktorių Ž. P. ji prisimena. Su UAB „G.“ ir tik su Ž. P. ji bendravo apie metus 2015 metais. Kiek ji pamena, UAB „G.“ buvo išduotos UTA kortelės ir tiek pat kelių mokėjimo priemonių, tačiau kortelių ir priemonių kiekio ji nepamena. Pradžioje viskas vyko laiku ir sklandžiai, UAB „G.“ apmokėdavo laiku. Vėliau, kada tiksliai, ji nepamena, atsirado vėlavimai, tačiau po kažkiek laiko UAB „G.“ su įmone „T.“ atsiskaitydavo.

5.2       2015 m. gegužės mėn. UAB „G.“ visiškai nustojo mokėti. Ž. P. nurodytu elektroniniu paštu, kurio adreso ji neatsimena, parašė primenantį laišką, tačiau į šį niekas neatsakė. Tada ji paskambino Ž. P., kuris pasakė sąskaitą apmokėsiantis per dvi – tris dienas. Po trijų dienų nesulaukusi apmokėjimo ji vėl skambino Ž. P., tačiau šis jau neatsiliepė. Ji apie tai informavo savo tiesioginį vadovą A. M., kuris toliau bendravo su Ž. P. Su Ž. P. gyvai ji bendravo tik tol, kol pastarojo vadovaujama įmonė neturėjo skolų: ji užsakinėjo ir Ž. P. kaip UAB „G.“ direktoriui išduodavo UTA korteles ir kelių mokėjimo priemones, tai buvo iki 2015 m. gegužės mėnesio

5.3       2015 m. balandžio mėnesį, tikslios datos ji neatsimena, ji skambino Ž. P. pasiteirauti, dėl kokių priežasčių smarkiai padidėjo UAB „G.“ kuro pirkimai Lietuvoje. Ž. P. telefonu jai paaiškino, kad viskas tvarkoje, kad jo vadovaujamos įmonės vilkikai užsipila kurą Lietuvoje ir pilnais bakais išvažiuoja į Europą. Tokio UAB „G.“ direktoriaus paaiškinimo jai užteko, nes kiekviena įmonė pati sprendžia, kur jai pirkti kurą. Tas pokalbis vyko būtent pavasarį, o ne vasarą.

5.4       2015 m. gegužės mėnesį, tikslios datos ji neprisimena, ji girdėjo, kaip Ž. P., būdamas ofise, A. M. sakė nebesantis UAB „G.“ direktoriumi. Viso pokalbio ji negirdėjo. Taip pat ji negirdėjo, ar Ž. P. A. M. sakė, kas tapo nauju įmonės direktoriumi, kodėl pats Ž. P. nebėra UAB „G.“ direktorius. Priežasties, kodėl Ž. P. nustojo eiti UAB „G.“ direktoriaus pareigas, ji nežino (T. 5, b. l. 3).

6.1       Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė, kad 2015 metais jis turėjo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį 2015 m. vasarą pardavė pažįstamai, vardu Jelena, kurios pavardės jis neprisimena. Kada tiksliai jis pardavė minėtą automobilį, jis neprisimena. Ką jis darė 2015 m. gegužės 25 d. vakare, tiksliai pasakyti jis negali, bet jis galėjo būti degalinėje „Neste“, esančioje Vilniuje.

6.2       2015 m. pavasarį, galbūt 2015 m. gegužės 25 d. prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo stambaus sudėjimo vyras, apie 50 metų amžiaus, žilų, trumpai kirptų plaukų, apie 185 cm ūgio. Minėtą vyrą jis porą kartų matė prie garažo, taip pat jis matė tą vyrą važinėjantį tamsios spalvos automobiliu „Opel Vectra“, kurio valstybinių numerių jis neprisimena. Minėtas vyras jam galėjo sakyti dirbantis vilkiko vairuotoju, tačiau dabar tiksliai tvirtinti tai jis negali. Minėto vyro vardo, pavardės, telefono numerio jis nežino, tik porą kartų šį vyrą jis yra matęs šalia savo garažo. Taigi minėtas vyras priėjęs prie jo pasiūlė pirkti dyzeliną, galimai 20 ar 30 centų pigiau, pasakęs, kad kuras jam liko, todėl pastarąjį parduoda. Jam su šiuo pasiūlymu sutikus jis ir minėtas vyras nuvažiavo į degalinę „Neste“, esančią šalia prekybos centro „Ozas“. Kiek tiksliai jis iš minėto vyro pirko dyzelino, jis neprisimena. Minėtas vyras važiavo mikroautobusu „Chrysler“, kurio valstybinių numerių jis neprisimena, o jis – automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis pripylė dyzeliną į savo automobilio baką ir dar galbūt į talpas (tiksliai jis neprisimena), sumokėjo minėtam vyrui pinigus. Kiek jis prisimena, minėtas vyras prašė palaikyti kanistrus, tačiau jis atsisakė. Daugiau minėto vyro jis nematė. Tada net nesuprato, kad minėtas vyras vagia kurą. Kokiu būdu minėtas vyras atsiskaitė už kurą – ar grynaisiais pinigais, ar kortele, jis nematė: jam atrodo, kad minėtas vyras net pats pripylė kurą į jo automobilio baką. Kokia kalba – rusų ar lietuvių jis kalbėjo su minėtu vyru, jis neprisimena. Ž. P. jis nepažįsta (T. 5, b. l. 15-16).

7.       Ikiteisminio tyrimo metu G. K. parodė, kad jis yra UAB „C.“ direktorius. Jo vadovaujamos įmonės veikla – statybos ir apdailos darbai. UAB „C.“ priklauso krovininis automobilis „Mercedes Benz 310D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „C.“ šiuo metu dirba jis, bendrovės akcininkas V. V., buhalterė I. K., vairuotojas V. K., apdailininkas K. Č. 2015 metais jo vadovaujamoje bendrovėje dar dirbo vairuotojas J. K. Automobilį „Mercedes Benz 310D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 metais nuomojosi buvęs jo vadovaujamos bendrovės darbuotojas Ž. Č., kuris 2015 metais UAB „C.“ nebedirbo. Automobilis „Mercedes Benz 310D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra priskirtas konkrečiam asmeniui: asmuo, turintis „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir dirbantis jo vadovaujamoje bendrovėje, 2015 metų vasarą galėjo naudotis minėtu automobiliu, tačiau kas konkrečiai 2015 m. birželio 7 d. galėjo važinėti automobiliu „Mercedes Benz 310D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis neprisimena. Ž. P. jis nepažįsta, apie UAB „G.“ jis niekada negirdėjo (T. 5, b. l. 42-43).

8.       Ikiteisminio tyrimo metu J. K. parodė, kad nuo 2012 m. iki 2015 m. lapkričio ar gruodžio mėnesio, tikslios datos jis nepamena, jis dirbo UAB „C.“ vairuotoju, jis vairavo krovininį automobilį „Mercedes Benz“, kurio valstybinio numerio jis neprisimena, galbūt (duomenys neskelbtini) minėto automobilio priekaba buvo dengta geltonos spalvos tentu. 2015 metų vasarą, galbūt 2015 m. birželio 7 d. jam esant pas savo draugą D. U., pas kurį jis buvo atvažiavęs minėtu automobiliu „Mercedes Benz“, D. U. paprašė jį nuvažiuoti kartu į degalinę „Neste“, esančią Ozo gatvėje, Vilniuje, padėti šiam į bakus pripilti dyzelinį kurą. D. U. jam pasakojo, kad kažkoks žmogus, turintis kažkokią firmą, parduoda dyzelinį kurą, nes minėtam žmogui skubiai reikalingi pinigai, o D. U. sutiko pirkti kurą, nes minėtas vyras kurą pardavinėjo pigiau negu degalinėje. Jis su D. U. į jo vairuojamą automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukrovė kelias talpas kurui laikyti (kiek tiksliai buvo talpų, jis nepamena) ir dienos metu kartu su D. U. nuvažiavo į degalinę „Neste“, esančią Ozo gatvėje, Vilniuje, kur jau buvo minėtas jam nepažįstamas vyras. Pastarojo apibūdinti jis negali, nes neprisimena. Jis padėjo D. U. pripilti dyzelinį kurą į talpas. Jis nematė, kas ir kaip atsiskaitė už kurą. Minėto vyro vardo ar pavardės jis nežino, pastarąjį matė pirmą ir paskutinį kartą. Ž. P. jis nepažįsta, apie UAB „G.“ nieko negirdėjo. Jam atrodo, kad jis tik vieną kartą padėjo D. U., tačiau tiksliai jis to nepamena (T. 5, b. l. 81-82).

9.1       Ikiteisminio tyrimo metu D. U. parodė, kad 2012 metais kažkokiame naktiniame Vilniaus klube jis susipažino su vyru, vardu A., kurio pavardės jis nežino; jis žino, kad A. turi suaugusį sūnų, kuriam apie 18-20 metų, sūnaus vardo jis nežino. A. telefono numeris (duomenys neskelbtini), tačiau šis numeris šiuo metu išjungtas. A. apie 40 metų, apie 190 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų tamsių plaukų, didelė kreiva nosis, truputį praplikęs iš šonų, tamsių akių. Anksčiau A. gyveno kažkur (duomenys neskelbtini) (A. pats jam tai sakė).

9.2       2015 m. vasarą, tikslios datos jis neprisimena, jis buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), ir laukė savo automobilyje prie parduotuvės ,,Maxima“. Jis matė A., einantį nuo gyvenamųjų namų, esančių už minėtos parduotuvės, jo automobilio link. Priėjęs prie jo A. pasakė besinuomojantis butą, kuriame gyvena su savo drauge. Pastarosios vardo jis neprisimena, jai apie 22-24 metai, liekno kūno sudėjimo, didele krūtine, šviesių plaukų.

9.3        Jam priklauso pilkos spalvos kabrioletas „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 metais minėtu automobiliu naudojosi tik jis. 2015 metų pavasarį jam atvažiavus į degalinę „Neste“, esančią Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje, prie jo priėjo A., kuris buvo atvažiavęs automobiliu „Opel Vectra“ angliškais numeriais (pastarųjų jis neprisimena), ir pasiūlė pirkti dyzelinį kurą pigiau: A. jam net nesiūlė, o prašė, sakydamas esantis firmos direktorius, kad firmos automobilis yra kažkur Europoje, kad reikia grynųjų pinigų suremontuoti tą automobilį ir parvežti krovinį, o tada jis atsiskaitysiąs su degaline. Savo vadovaujamos įmonės pavadinimo A. jam nesakė. Jam tiko A. pasiūlyta dyzelinio kuro kaina, taigi jis su A. pasiūlymu sutiko. A. dar jam pasakė, kad reikia pirkti daug dyzelinio kuro, kad buhalterė matytų, jog kuras pilamas į vilkiką. Tą pačią ar kitą dieną jis į tą pačią degalinę „Neste“, esančią Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje, atvažiavo mikroautobusu „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) geltonos spalvos kabina ir pilkos spalvos kėbulu, priklausančiu jo vadovaujamai UAB ,,G.“. Į minėto mikroautobuso kėbulą jis buvo sudėjęs dvi statines ir kanistrus (kiek tiksliai buvo kanistrų, jis neprisimena). Iš A. dyzelinį kurą jis pirko 2015 metais vasarą vieno ar dviejų mėnesių laikotarpiu toje pačioje degalinėje „Neste“, esančioje Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje, tris kartus: 600 litrų, 800 litrų ir 350 litrų. Visais atvejais jis A. mokėjo grynaisiais pinigais po 60 arba 70 centų už litrą. A. už dyzelinį kurą visada mokėjo pats – jis įtaria, kad A. mokėjo kortele, nes pats A. jam sakė mokėsiąs kortele (kokia tai buvo kortelė, jis nežino, nes nematė nei logotipo, nei spalvos). A. jam kortelės nebuvo davęs, visada atsiskaitydavo pats. A. atvažiuodavo arba vienas, arba su savo drauge. A. buvo atvažiavęs sidabrinės spalvos automobiliu „Chrysler Voyager“, kurio valstybinio numerio jis nežino: A. sakė besinuomojantis minėtą automobilį. A. naudojosi ir mėlynos spalvos automobiliu „Volkswagen Sharan“, kurio valstybinio numerio jis neprisimena: A. gyrėsi šį automobilį nusipirkęs. Su A. jis bendravo rusiškai. Vieną kartą jis savo draugo J. K. paprašė, kad šis atvažiuotų darbiniu automobiliu. J. K. atvažiavo automobiliu „Mercedes Benz“, dengtu geltonos spalvos tentu, valstybinio numerio jis neprisimena, į kurį buvo sudėjęs kanistrus (kiek, jis neprisimena). J. K. padėjo jam pripilti kurą, A. sumokėjo už kurą kortele, o jis A. sumokėjo grynaisiais pinigais. Vieną kartą A. pats savo automobiliu „Volkswagen Sharan“ atvažiavo pas jį į namus, sukrovė jo kanistrus ir pats nuvažiavo į degalinę (į kurią – jis nežino). Po kurio laiko A. grįžo, atvežė jam pripiltus kanistrus, jis A. sumokėjo grynaisiais pinigais tiek, kiek buvo sutarta, tačiau po valandos A. grįžo, pasakė, kad jam – A. reikia važiuoti į užsienį, o jis – A. viršijo kortelės limitą ir jam – A. reikia 110 litrų dyzelinio kuro. A. jam pasakė, kad kai grįš į Lietuvą atiduos jam dyzelinį kurą. Jis A. atidavė 110 litrų kuro be pinigų, tačiau A. taip ir negrįžo, kuro jam neatidavė, o tiesiog jį apgavo. Jis bandė A. skambinti, tačiau šis neatsiliepė, o vėliau išjungė telefoną. Nuo to laiko jis A. nematė, šis dingo, paskutinį kartą jis A. matė 2015 metų vasarą, kai šis pasiėmė iš jo minėtus 110 litrų dyzelinio kuro. Ž. P. jis nepažįsta, apie UAB „G.“ niekada negirdėjo (T. 5, b. l. 51-52).

10.       Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. U. A. L. atpažino kaip vyrą, vardu A., apie kurį jis davė parodymus (T. 5, b. l. 53-54).

11.       Ikiteisminio tyrimo metu L. L. parodė, kad ji turi savo individualią įmonę, vykdo mažmeninę prekybą maisto produktais (duomenys neskelbtini). Jos įmonei priklauso mėlynos spalvos krovininis automobilis „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtu automobiliu 2015 metais galėjo naudotis jos sūnus A. L., dar vienas sūnus D. L., jos vyras B. L. arba vairuotojas K. B.. Kas 2015 m. birželio 14 d. galėjo važinėti minėtu automobiliu, ji neprisimena. Jos įmonėje minėtas automobilis nėra priskirtas konkrečiam asmeniui, minėto automobilio dokumentus ir raktus laiko ji pati, taigi ji pati, esant reikalui, leidžia minėtu automobiliu naudotis. Ji pati minėto automobilio nevairuoja (T. 5, b. l. 45-46).

12.       Ikiteisminio tyrimo metu D. L. parodė, kad jo motinos L. L. įmonei priklauso mėlynos spalvos krovininis automobilis „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 metų vasarą, tikslios datos jis neprisimena, norėdamas nuplauti savo automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis laukė Karoliniškių plovyklos teritorijoje, esančioje Sausio 13-osios gatvėje, Vilniuje. Jam belaukiant eilėje prie jo priėjo kažkoks jam nepažįstamas vyras, apie 40 metų amžiaus, kuris pasiūlė jam pirkti dyzelinį kurą iš degalinės pigiau nei degalinėse, tačiau jam reikia nusipirkti apie 1 000 litrų dyzelinio kuro. Minėtas vyras kalbėjo lietuviškai, buvo atvažiavęs automobiliu „Ford Galaxy“ arba „Volkswagen Sharan“, valstybinio numerio jis neprisimena. Su minėtu pasiūlymu jis sutiko. Minėtas vyras davė jam savo telefono numerį, kurio jis šiuo metu nėra išsaugojęs. Nuvažiavęs į namus jis pasiėmė mamos automobilį „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į minėtą automobilį sudėjo keturias kuro talpas po 200 litrų. Tos pačios dienos vakare jis paskambino minėtam vyrui. Pastarasis nurodė atvažiuoti prie Šeškinės turgelio, Vilniuje. Motinos automobiliu jam atvažiavus į sutartą vietą minėtas vyras atsisėdo į jo motinos automobilį ir jie nuvažiavo į degalinę „Neste“, esančią Švitrigailos gatvėje, Vilniuje, kurioje minėtas vyras padėjo jam į statines pripilti dyzelinį kurą. Jis minėtam vyrui sumokėjo grynaisiais pinigais apie 500-600 eurų už apie 800 litrų dyzelinio kuro. Tą dieną jis su minėtu vyru dyzelinį kurą pylė tik į talpas – į automobilio baką kuro nebuvo pilta. Jis matė, kad minėtas vyras degalinėje už kurą atsiskaitė kortele, tačiau kortelės pavadinimo, logotipo, numerio jis nematė. Minėto vyro jis neklausė, kodėl šis pardavinėja dyzelinį kurą pigiau negu degalinėje. Ž. P. jis nepažįsta, apie UAB „G.“ jis nieko negirdėjo (T. 5, b. l. 48-49).

13.       Ikiteisminio tyrimo metu S. L. parodė, kad jis yra UAB „5“ direktorius. Jo vadovaujamoje įmonėje dirba tik penki darbuotojai: jis, jo žmona V. L., L. N., R. Z. ir V. M.. UAB „5“ veikla – automobilių nuoma ir pardavimas. 2015 metais UAB „5“ priklausė automobiliai „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 metais, tikslios datos jis neatsimena, A. L. vardu buvo sudaryta automobilio „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, minėtas automobilis buvo perduotas A. L., tačiau pastarasis minėto automobilio jo vadovaujamai įmonei negrąžino. Jis kreipėsi su pareiškimu į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau minėtas automobilis taip ir nebuvo rastas. Su A. L. jam susisiekti nepavyko. Jis negali pasakyti, kas būtent 2015 m. gegužės 23 d. apie 11 val. naudojosi automobiliu „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kas 2015 m. birželio 7 d. apie 19 val. naudojosi automobiliu „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. P. jis nepažįsta, jokių reikalų su UAB „G.“ jis neturėjo (T. 5, b. l. 58-59).

14.       S. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė transporto priemonių nuomos sutartis, kuriose nurodyta, kad automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. gegužės 22 d. 14.22 val. iki 2015 m. gegužės 29 d. ir automobilis „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. birželio 5 d. 11.44 val. iki 2015 m. birželio 15 d. 12.15 val. buvo išnuomotas A. L. (T. 5, b. l. 60-64).

15.       Ikiteisminio tyrimo metu R. V. parodė, kad šiuo metu jam priklauso du automobiliai: „Fiat Ulysse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz E 270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pastaruoju automobiliu jis naudojosi nuo 2016 m. vasario mėn., tikslios datos jis neprisimena, 2015 metais jis minėto automobilio neturėjo, automobilį „Mercedes Benz E 270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis įsigijo 2016 m. vasario mėn., pastarąjį iškeitęs į savo turėtą automobilį „BMW 735“, kurio valstybinio numerio jis neatsimena. 2016 metais jis patalpino skelbimą į interneto svetainę „Autoplius“. Po kurio laiko jam paskambino jaunas vaikinas, kurio vardo ir pavardės jis neprisimena, ir sutiko mainyti savo automobilį „Mercedes Benz E 270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į jo automobilį „BMW 735“. Su minėtu vaikinu jis susitiko Varėnoje, minėtas vaikinas jam dar primokėjo už jo automobilį „BMW“, nes pastarasis buvo brangesnis. Jie pasirašė pirkimo – pardavimo dokumentus, po ko jis minėtam vaikinui atidavė savo automobilį „BMW 735“, o minėtas vaikinas jam perdavė savo automobilį „Mercedes Benz E 270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo dokumentus jis turi namie. Jis prisimena, kad automobilio „Mercedes Benz E 270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė buvo moteris, kurios pavardė buvo lenkiška, ankstesnės savininkės pavardės jis neprisimena. Vaikino, iš kurio jis įsigijo automobilį „Mercedes Benz E 270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) telefono numerio jis neišsaugojo. Ž. P. jis nepažįsta (T. 5, b. l. 18).

16.1                       Ikiteisminio tyrimo metu M. L. parodė, kad nuo 2014 m. pavasario iki 2015 m. rudens jis naudojosi automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį 2015 m. rudenį jis iškeitė į automobilį „BMW“, kurio valstybinio numerio jis nepamena. 2015 m. vasarą automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi tik jis.

16.2                       2015 m. pavasarį, galbūt gegužės mėnesį (tikslios datos jis neatsimena) jam paskambino jo tėvas A. L. ir paklausė, ar jis turi kuro. Jis pasakė turintis nedaug kuro, tada tėvas pasakė jam atvažiuoti į degalinę „Neste“, esančią Ozo gatvėje, Vilniuje. Į minėtą degalinę jis atvažiavo savo automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tėvas į minėtą degalinę buvo atvykęs išnuomotu pilkos spalvos mikroautobusu, kurio valstybinio numerio jis neprisimena. Taip pat degalinėje buvo du jam anksčiau nematyti vyrai, atvažiavę sunkvežimiu, kurio nei modelio, nei valstybinių numerių jis nežino. Jis matė, kad jo tėvas bendravo su minėtais vyrais, padėdavo šiems pilti kurą į kanistrus, stovinčius jų sunkvežimyje. Taip pat degalinėje su jo tėvu buvo pastarojo sugyventinė, vardu I., apie 30 metų amžiaus, šviesių plaukų, liekno kūno sudėjimo. I. su jo tėvu 2015 metais gyveno (duomenys neskelbtini) (kur tiksliai, jis nežino, nes jis niekada nebuvo svečiuose). 2015 metų liepos mėnesio pradžioje iš tėvo jis sužinojo, kad šis su sugyventinė I. išvyko ar į Ispaniją, ar į Prancūziją. Tą kartą tėvas į jo automobilio kuro baką pripylė 10 litrų dyzelinio kuro ir jis išvažiavo. Jis nematė, kaip tėvas atsiskaitė už kurą. Ką tėvas su minėtais vyrais darė minėtoje degalinėje, jis nematė, taip pat jis nematė, kas tada atsiskaitė už kurą. Pats tėvas jam nieko neaiškino, o jis ir neklausė. Ž. P. jis nepažįsta, apie UAB „G.“ jis nieko negirdėjo (T. 5, b. l. 56).

17.       Ikiteisminio tyrimo metu O. K. parodė, kad 2015 metų vasarą, tikslios datos ji neprisimena, per savo pažįstamą, vardu E. (jo pavardės ji nežino), gyvenantį Vilniuje, ji nusipirko pilkos spalvos automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. gegužės mėn. minėtas automobilis priklausė ne E., o kitam vyrui, kurio nei vardo, nei pavardės ji neprisimena. Su E. ji susitiko Vilniuje esančioje degalinėje „Neste“, tikslaus adreso ji nepamena, į kurią E. atvežė jai jau pasirašytą pirkimo – pardavimo sutartį. Pinigus ji atidavė E., pastarasis atidavė jai jau pasirašytą pirkimo – pardavimo sutartį, vėliau ji tą automobilį jau Kaune užregistravo savo vardu. Ž. P. ji nepažįsta, apie UAB „G.“ ji nieko negirdėjo (T. 5, b. l. 84-85).

18.       Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad nuo 2014 metų, tikslios datos jis neprisimena, jo vardu buvo registruotas pilkos spalvos automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau minėtu automobiliu pastoviai naudojosi jo draugas E. Š. Pastarasis turi problemų su antstoliais, todėl paprašė jo, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų registruotas jo vardu. Jis sutiko. 2015 metais, galbūt vasarą, tikslios datos jis neatsimena, automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas moteriškei, kurios vardo ir pavardės jis neatsimena. Apie UAB „G.“ jis nieko negirdėjo, Ž. P. jis nepažįsta (T. 5, b. l. 87).

19.       Ikiteisminio tyrimo metu E. Š. parodė, kad nuo 2014 metų, tikslios datos jis neprisimena, jo draugo V. S. vardu buvo registruotas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtu automobiliu naudojosi jis, bet automobilis buvo registruotas V. S. vardu, nes pastarasis minėto automobilio pirkimui paskolino jam pinigų. Apklausos metu jam buvo parodytas vaizdo įrašas „Vingis 2015.05.24-1“. Peržiūrėjęs minėtą vaizdo įrašą jis pamatė, kad iš automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės išlipa jis, o iš keleivio pusės – jo pažįstamas L. A. Kodėl L. A. atvažiavo į degalinę jo automobiliu, jis neprisimena. Taip pat jis neprisimena, kokiu būdu ir kas tada atsiskaitė už kurą. Vaizdo įrašė jis matė, kad L. A. įdėjo į degalinės aparatą nuolaidų ar mokėjimo kortelę, tačiau kokią kortelę L. A. įdėjo, jis nežino. Automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo varomas dyzeliniu kuru. Jis neprisimena ir nieko negali papasakoti apie tą įvykį, net nežino, kada tiksliai, kokiame Lietuvos mieste ir kodėl jis atvažiavo į degalinę su L. A.. Apie UAB „G.“ jis nieko negirdėjo, Ž. P. jis nepažįsta (T. 5, b. l. 89-90).

20.       Ikiteisminio tyrimo metu M. Č. parodė, kad 2008 ar 2009 metais, tikslios datos ji neatsimena, ji su savo vyru S. Č. iš pastarojo brolio P. Č. nusipirko sidabrinės spalvos automobilį „Mercedes Benz“, kurio valstybinio numerio ji neprisimena, galbūt (duomenys neskelbtini) pastarąjį automobilį ji registravo savo vardu. Minėtas automobilis po mėnesio sugedo ir P. Č. minėtą automobilį „Mercedes Benz“ pakeitė į kitą automobilį „Volkswagen Sharan“, kurio valstybinio numerio ji neatsimena. Atidavusi minėtą automobilį „Mercedes Benz“ P. Č., šio automobilio ji neišregistravo ir jokių pirkimo – pardavimo dokumentų ji nepildė – tiesiog grąžino automobilį P. Č.. Ji nežino, kas po to, kai ji 2008 ar 2009 metais atidavė P. Č. automobilį „Mercedes Benz“, naudojasi minėtu automobiliu. Kas 2015 metų vasarą galėjo naudotis jos vardu registruotu minėtu automobiliu „Mercedes Benz“, ji nežino. Ž. P. ji nepažįsta, apie UAB „G.“ ji nieko negirdėjo (T. 5, b. l. 66-67).

21.       Ikiteisminio tyrimo metu P. Č. parodė, kad 2008 m. sausio 30 d. Vokietijoje jis pirko automobilį „Mercedes Benz E320“. Minėtas automobilis Lietuvos valstybių numerių neturėjo, to automobilio VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Tą automobilį jis su žmona perleido jo brolio S. žmonai M. Č. Kada tiksliai jis pardavė minėtą automobilį, jis neprisimena, tačiau minėtas automobilis jo brolio šeimai netiko, taigi jis minėtą automobilį pakeitė į automobilį „Volkswagen Sharan“. Minėtą automobilį „Mercedes Benz“ jis pasiėmė – minėtas automobilis ilgai stovėjo jo darbovietės kieme, vėliau jis minėtą automobilį paskolino savo draugui R. T. (T. 5, b. l. 69-70).

22.       Ikiteisminio tyrimo metu R. T. parodė, kad jis yra R. T. personalinės įmonės savininkas. 2015 metais jo įmonė naudojosi trimis krovininiais automobiliais „Iveco“, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Ar 2015 m. birželio 18 d. jis buvo Vilniuje, jis nepamena. Krovininiais automobiliais jis pats nevažinėjo, kuro niekada nesipylė. Krovinius jo įmonė gaudavo iš UAB „A.“, kurą pildavo Ž. P. Su Ž. P. jis bendravo tik telefonu. Jokių kortelių jis pats neturėjo (T. 5, b. l. 75-76).

23.1                       Ikiteisminio tyrimo metu P. T. parodė, kad jis jau daug metų draugauja su R. A., kuris yra UAB „A.“ direktorius. Jo tėvas R. T. yra R. T. personalinės įmonės savininkas. UAB „A.“ ir R. T. personalinė įmonė užsiima tarptautiniais krovinių pervežimais. R. T. personalinė įmonė naudojasi ir 2015 metais naudojosi krovininiais automobiliais „Iveco Stralis“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kiek jis žino, minėti automobiliai priklauso UAB „Am.“. Tėvo įmonėje 2015 metais dirbo tik trys vairuotojai. Jo tėvas pats krovininių automobilių nevairuoja. Jis pažįsta Ž. P. – pastarasis yra R. A. draugas. Apie UAB „G.“ jis nieko nežino.

23.2                       Galbūt 2015 metų vasarą, tikslios datos jis neprisimena, R. A. arba Ž. P., žinodami, kad jo tėvas užsiima transporto veikla, pasiūlė pirkti dyzelinį kurą su atidėjimu, t. y. su galimybe atsiskaityti vėliau. Jis tą pasiūlymą perdavė savo tėvui, pastarasis sutiko. Siūlomo pirkti dyzelinio kuro kaina buvo tokia pati, kaip ir degalinėse, tačiau buvo galima už kurą sumokėti vėliau. Jis neprisimena, kodėl R. A. pasiūlė jam pirkti dyzelinį kurą. Jo tėvas jokių sutarčių su UAB „A.“ nepasirašinėjo, jokių UTA kortelių nei R. A., nei Ž. P. nei jam, nei jo tėvui neperdavinėjo, už kurą atsiskaitinėjo arba Ž. P., arba R. A.. R. A. arba Ž. P. telefonu jam arba jo tėvui iš anksto pasakydavo, kur ir kada turi privažiuoti vairuotojas. Jis arba tėvas pasakydavo vairuotojui, kur atvažiuoti, vairuotojas numatytu laiku atvažiuodavo, į tą pačią degalinę atvažiuodavo arba Ž. P., arba R. A., pripildavo dyzelinį kurą ir atsiskaitydavo kortele, tačiau kokia tai buvo kortelė, jis nežino. Vairuotojai atveždavo jo tėvui kuro kvitą: tokiu būdu tėvas žinojo, kiek buvo pripilta dyzelinio kuro. Kiek jis žino, buvo piltasi dyzelinio kuro degalinėse „Lukoil“ Alytuje ir degalinėse „Neste“ Vilniuje, tačiau kuriose tiksliai, jis nežino. Jis pylėsi dyzelinį kurą tik vieną kartą 2015 metų vasarą (tikslios datos jis neprisimena) degalinėje „Lukoil“ Alytuje: jis buvo atvažiavęs tėvo naudojamu automobiliu „Mercedes Benz“, kurio valstybinio numerio jis neprisimena. Kiek ir į kur jis tada pripylė kuro, jis neprisimena, kas tada su juo buvo degalinėje, jis neprisimena, galbūt R. A. arba Ž. P. – kažkas iš pastarųjų sumokėjo už jo pripiltą kurą (T. 5, b. l. 78-79).

24.1                       Ikiteisminio tyrimo metu R. A. parodė, kad jis yra UAB „A.“ direktorius, jo vadovaujama įmonė vykdo tarptautinius krovinių pervežimus. Šiuo metu UAB „A.“ priklauso du vilkikai „Iveco“, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Ž. P. jis pažįsta apie šešerius metus, susipažino per savo draugus. Ž. P. sakė susijęs darbiniais santykiais su UAB „G.“: kiek jis žino, Ž. P. buvo UAB „G.“ vadybininkas – kas buvo UAB „G.“ direktorius, jis neatsimena. UAB „G.“ vykdė tarptautinį krovinių pervežimą.

24.2                       2015 m. gegužės 1 d. UAB „A.“ ir UAB „G.“ pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria UAB „A.“ parduoda UAB „G.“ 12 100 eurų vertės vilkiką „Iveco Stralis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o UAB „G.“ laikinam naudojimui UAB „A.“ pateikia dvi kreditines kuro kortelės UTA Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), suteikdama teisę UAB „A.“ naudotis šiomis kortelėmis neviršijant 10 000 eurų. Minėtą sutartį paruošė jis. Ž. P. pasakė, kad UAB „G.“ direktorius jau yra V. V., taigi jis sutartyje taip ir parašė. Pasirašęs minėtą sutartį pastarąją jis atidavė Ž. P. Po kažkiek laiko Ž. P. atvežė jau pasirašytą sutartį ir dvi UTA korteles, pasakė PIN kodus ir leido naudotis minėtomis kortelėmis. Kieno vardu buvo išduotos minėtos kortelės, jis nepamena. UAB „A.“ naudojosi tomis kortelėmis 2015 metais apie pusantro mėnesio, kol buvo išnaudota 12 100 eurų be PVM. Panaudojant dvi kreditines kuro korteles UTA Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo piltasi dyzelinio kuro į UAB „A.“ priklausančius vilkikus „Iveco Stralis“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kas tiksliai iš UAB „A.“ darbuotojų ir kokia konkrečiai UAB „G.“ išduota UTA kortele atsiskaitė už kurą, jis negali pasakyti, nes kuro ataskaitoje tai neatsispindi. Už kurą UTA kortelėmis galėjo atsiskaitinėti jis, V. L., V. M., V. M., R. D. Taip pat panaudojant dvi kreditines kuro korteles UTA Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo piltasi dyzelinio kuro į UAB „Am.“ vilkikus „Iveco“, kurių valstybinių numerių jis nežino. UAB „Am.“ direktorius yra jo draugo P. T. tėvas R. Jis norėjo greičiau išnaudoti visą sumą, o R. T. vadovaujama bendrovė su juo atsiskaitė vėliau pinigais ir paslaugomis. Viskas vyko žodžiu, jokių sutarčių jie nepasirašinėjo.

24.3                       Pagal nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „G.“ nuo 2015 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. birželio mėn. pabaigos naudojosi UAB „A.“ priklausančiu vilkiku „Iveco Stralis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „A.“ panaudojant dvi kreditines kuro korteles UTA Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pripylus į savo vilkikus dyzelinio kuro už 12 100 eurų, UAB „G.“ grąžino UAB „A.“ vilkiką „Iveco Stralis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o UAB „A.“ UAB „G.“ perdavė dvi kreditines kuro korteles UTA Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei vilkiką „Iveco Stralis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

24.4                       Apklausos metu jam buvo parodytas vaizdo įrašas ,,2015.06.02 (duomenys neskelbtini) policijai“, kuriame yra užfiksuotas jis, pilantis dyzelinį kurą į vilkiką „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurą jis sumokėjo UAB „G.“ išduota UTA kortele, kurią jam davė Ž. P.. Kiek jis tada pripylė kuro, jis neprisimena. Kur tiksliai atsiskaitydamas už kurą jis panaudojo UAB „G.“ išduotas UTA korteles, jis neprisimena, nes pylimų buvo daug: buvo piltasi kuro ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, kur tiksliai – jis negali pasakyti.

24.5                       2015 metais jis Ž. P. grąžino vieną UTA kortelę, o kitą kortelę UAB „G.“ darbuotojui grąžino UAB „A.“ vairuotojas V. M., kuris naudojosi minėta kortele (T. 5, b. l. 20-23, 38-40).

26.       Ikiteisminio tyrimo metu Darius Stakeliūnas parodė, kad jis dirba antstolių Nemiros Šliugždaitės ir Dariaus Stakeliūno kontoroje antstoliu. 2015 m. rugsėjo 11 d. į jų kontorą kreipėsi įmonės „T.“ filialo direktorius A. M., kuris pateikė jam 2015 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. D. vykdomąjį raštą ir prašymą išieškoti 18 042, 58 eurų skolą iš UAB „G.“ įmonės „T.“ filialo naudai. Vykdydamas išieškojimą jis žinojo, kad 2015 m. kovo 30 d. UAB „G.“ įmonės „T.“ filialo naudai įkeitė du vilkikus „Iveco Stralis“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) A. M. pateikė jam 2015 m. kovo 30 d. sutartinį įkeitimą, pasirašytą UAB „G.“ buvusio direktoriaus Ž. P. ir įmonės „T.“ filialo atstovo A. M.. Minėtų vilkikų paieška užtruko. Buvo patikrinti registrų duomenys, užklaustos įvairios institucijos dėl automobilių buvimo vietos, tačiau rasti UAB „G.“ vilkikus pavyko tik tada, kai jam paskambino UAB „B.“ direktorė bei pranešė, kad jų bendrovės saugomoje aikštelėje stovi UAB „G.“ vilkikai. Jam nuvykus į (duomenys neskelbtini), prie greitkelio esančią saugomą vilkikų stovėjimo aikštelę, UAB „B.“ darbuotojas parodė jam tris vilkikus „Iveco Stralis“ – raudonos, mėlynos ir baltos spalvų kėbulais. Vilkikai buvo techniškai netvarkingi, be akumuliatorių, be raktelių, be dokumentų, įaugę į žemę. Kadangi vilkikai buvo prastos būklės, jis nutarė skirti minėtų vilkikų „Iveco Stralis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Iveco Stralis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Iveco Magirus 440ST“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertizę ir kreipėsi į UAB „Au.“, kuri pateikė jam konsultacinę pažymą dėl minėtų vilkikų vertės. Du vilkikai „Iveco Stralis“ buvo įvertinti kiekvienas po 2 300 eurų, o trečias vilkikas „Iveco Magirus 440ST“ – 2 280 eurų. Įmonės „T.“ filialas apie tai buvo informuotas paštu išsiunčiant patvarkymą dėl informacijos pateikimo apie areštuoto turto vertinimą. Patvarkyme buvo nurodyta areštuoto turto vertė ir, kadangi įmonės „T.“ filialas neturėjo prieštaravimų, minėtas turtas buvo parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui už tą pačią kainą (T. 4, b. l. 111-112).

27.       Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad jis dirbo UAB „G.“ vairuotoju – ekspeditoriumi. Kas dar dirbo UAB „G.“ vairuotojais, jis nežino. Kuo užsiėmė UAB „G.“, jis nežino. Kas buvo UAB „G.“ direktorius ir akcininkas, jis nežino. Jis važinėjo su viena transporto priemone „Iveco“, kurios valstybinio numerio jis neprisimena. Kiek ir kokios buvo UAB „G.“ mašinos, jis nežino. Jis važiuodavo į Suomiją, Latviją, Estiją, Norvegiją, po kitas Europos valstybės, į kurias veždavo krovinius. Jis naudojosi UTA kortelėmis. Jis nežino, kiek UTA kortelių turėjo UAB „G.“. Šios UTA kortelės buvo skirtos užsipilti kurui, kortelė buvo priskirta prie automobilio. Jis neprisimena, kas buvo užrašyta ant UTA kortelių. Korteles duodavo direktorius, jos būdavo automobiliuose. Jis kortelėmis mokėdavo už kurą, tačiau kam, kada ir kiek, jis neprisimena. V. V. jis nepažįsta ir nežino, ar šis buvo direktorius. Jis iš V. V. UTA kortelių nėra gavęs. Jis nepažįsta R. A. Apie UAB „A.“ ir UAB „G.“ pasirašytą sutartį dėl vilkiko „Iveco Stralis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nieko nežino (T. 5, b. l. 106-108).

28.       Ikiteisminio tyrimo metu D. D. parodė, kad jis dirbo UAB „G.“ vairuotoju – ekspeditoriumi nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. liepos mėn. Iš šios darbovietės jis išėjo, kadangi maždaug 2015 m. gegužės mėn. pasikeitė bendrovės direktorius, t. y. Ž. P., prieš tai buvęs šios įmonės direktoriumi, pardavė bendrovę ir tapo pastarosios vadybininku. Naujuoju direktoriumi tapo, kiek jam žinoma, V. V., kuris nemokėjo atlyginimo, su šiuo nebuvo galimybės susisiekti, todėl jis nusprendė šioje įmonėje nebedirbti. Kas buvo bendrovės akcininkai, jam nežinoma. Visos transporto priemonės, kuriomis jis naudojosi dirbdamas UAB „G.“, buvo „Iveco Stralis“. Jam pradėjus dirbti UAB „G.“ būdavo naudojamos UTA kortelės, tačiau pastarosios nebuvo priskiriamos konkrečiam asmeniui (vairuotojui), o būdavo priskirtos bendrovės automobiliams, t. y. ant kortelių būdavo nurodytas valstybinis numeris, todėl su kuria transporto priemone jis išvažiuodavo, tos transporto priemonės kortelę jis ir naudodavo. Būdavo atvejų, jog korteles prieš reisą vairuotojui paduodavo direktorius, kitais atvejais kortelės būdavo paliekamos automobiliuose. Šių kortelių numerių jis neatsimena. Jis negali pasakyti, kiek kartų, kur ir kada jis naudojo šias korteles, tačiau su jomis būdavo atsiskaitoma už kurą, už plovyklų paslaugas, taip pat sumokami kelių mokesčiai. Apie V. V. jis žino tik tiek, kad šis maždaug 2015 m. gegužės mėn. tapo UAB „G.“ direktoriumi, tačiau V. V. jis nėra nei matęs, nei su šiuo kalbėjęs telefonu. V. V. tapus UAB „G.“ direktoriumi, jis dar maždaug vieną mėnesį dirbo šioje bendrovėje, tačiau negavęs algos bei negalėdamas telefonu susisiekti su V. V., jis iš šios įmonės išsidarbino. Iš V. V. jis negavo jokių UTA kortelių: kaip jis suprato, bendrovės automobiliuose buvo likusios tos pačios UTA kortelės, kurios buvo naudojamos dar bendrovei vadovaujant Ž. P. Jis žino R. A., kelis kartus pastarąjį yra matęs, tačiau kokia veikla šis užsiima ir kur dirba, jam nėra žinoma. Apie UAB „A.“ ir UAB „G.“ pasirašytą sutartį dėl vilkiko „Iveco Stralis“ jam nėra žinoma: transporto priemonės, kurios valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) dirbdamas šioje bendrovėje jis nėra vairavęs bei matęs (T. 5, b. l. 100-102).

29.1                       Ikiteisminio tyrimo metu R. D. parodė, kad su vyru, vardu A., pravarde L. jis susipažino važinėdamas į Ukrainą: jis ir A. varydavo iš Lietuvos į Ukrainą automobilius. Su A. jis susipažino prieš pusantrų metų. A. telefono numerio jis niekada neturėjo: jeigu jam reikėjo susisiekti su A., jis skambino jų bendram draugui V. K., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jau pusmetį V. telefonas yra išjungtas.

29.2                       V. V. yra jo sugyventinės O. M. brolis. Kadangi V. V. gyvena netoli jo, V. V. A. pažinojo. Iš V. V. jis žino, kad A. pasiūlė V. V. atidaryti kažkokią firmą, kurios pavadinimo jis nežino. Jis ir O. M. sakė V. V., kad šis nesusidėtų su A., tačiau V. V. jų neklausė – matyt, norėjo užsidirbti. Kiek jis suprato, V. V. A. dėka vis dėl to tapo kažkokios įmonės direktoriumi. Jis žinojo, kad A. vežiodavo V. V. į Vilniuje esantį viešbutį, palikdavo pinigus, o V. V. gerdavo. Kokiu tikslu A. padarė V. V. kažkokios firmos direktoriumi, jis nežino, tačiau įtaria, kad tikriausiai tokiu būdu A. sukčiavo. Apie Ž. P. jis niekada negirdėjo, tokio nepažįsta. Jis A. turėtų atpažinti: A. apie 40 metų, apie 195 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų šviesių plaukų, pailgo veido (T. 5, b. l. 92-93).

30.       Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. D. atpažino A. L. kaip vyrą, vardu A., pravarde L., apie kurį jis davė parodymus (T. 5, b. l. 94-95).

31.       Ikiteisminio tyrimo metu E. Ž. parodė, kad 2015 metais, tikslios datos jis neatsimena, ieškodamas darbo į internetinę svetaine www.cvbankas.lt jis patalpino savo gyvenimo aprašymą. Jam skambino darbdaviai ir siūlė įvairų darbą, tačiau taip ir neišsirinkęs darbo 2015 metų vasarą su draugais A. D., B. D., A. D. jis išvažiavo į Olandiją. Pabuvęs apie keletą dienų Olandijoje ten jis pametė savo pasą. Jie norėjo išskristi į Airiją, tačiau tam jam reikėjo pasidaryti pasą. Nuvykęs į Prancūziją Lietuvos ambasadoje jis pasidarė laikiną pasą ir jie išskrido į Airiją. Airijoje jis buvo iki 2018 m. sausio mėn. Apie bendrovę „G.“ jis nieko nežino, niekada nebuvo jos direktoriumi. Kas galėjo panaudoti jo duomenis, įregistruodamas jį UAB „G.“ direktoriumi, jis nežino. Ž. P. jis nepažįsta, V. V. pavardė jam girdėta. A. L. jis pažinojo, pastarajam apie 45 metai, aukšto ūgio, tamsios spalvos plaukai, išskirtinių požymių neturi. Jis nežino, kada tiksliai, A. L. išvyko į Ispaniją, po to A. L. jis matė Airijoje (T. 5, b. l. 136).

32.1                       Ikiteisminio tyrimo metu V. V. parodė, kad 2015 metais, galbūt vasarą, tikslios datos jis neatsimena, buvo jau šilta, jo sesers sugyventinis R. D. supažindino jį su savo pažįstamu vyru, vardu A., kurio pavardės jis nežino, pastarajam apie 40 metų, apie 180 cm ūgio, trumpai kirptų šviesių plaukų, apvalaus veido. Po kurio laiko A. atvažiavo pas jį į namus ir pasiūlė tapti UAB „G.“ direktoriumi. A. sakė, kad viskas bus gerai, kad padės jam direktoriauti, o jam reikės tik pasirašinėti. Už tai, kad jis pasirašys A. pateiktus dokumentus ir taps UAB „G.“ direktoriumi, A. žadėjo mokėti gerus pinigus. A. sakė, kad UAB „G.“ turi penkis krovininius automobilius, veža į užsienį metalą, o jo parašas reikalingas Lietuvoje pilantis dyzelinį kurą. A. jį vaišino alkoholiniais gėrimais, taigi su A. pasiūlymu jis sutiko.

32.2                       Po mėnesio A. atvažiavo pas jį juodos spalvos visureigiu „Mercedes Benz“, kurio valstybinio numerio jis nežino, po ko nuvežė jį į viešbutį Vilniuje kažkur šalia Pilaitės mikrorajono, tikslaus adreso jis nežino. A. apmokėjo viešbutyje visus gėrimus ir valgius, kad jis galėtų pailsėti, davė jam pasirašyti kelis dokumentus (lapų skaičiaus jis neatsimena). Jis liko minėtame viešbutyje toliau gerti alkoholinius gėrimus. Kitą rytą A. atvažiavo jo paimti iš viešbučio ir nuvežė jį pas notarą toliau tvarkyti dokumentų. Po dokumentų tvarkymo A. jį nuvežė namo ir sumokėjo jam 50 eurų. Būdamas neblaivus jis išlipo iš A. automobilio, pastarajame pamiršęs savo striukę, o joje – Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Po kelių dienų jis skambino A., norėdamas susigrąžinti savo daiktus, bet A. neatsiliepė ir ignoravo jo skambučius.

32.3                       Po mėnesio A. vėl atvažiavo pas jį į kaimą, pasakė, kad UAB „G.“ reikia apiforminti kito asmens vardu, o vėliau neva jis vėl bus direktoriumi. A. atvažiavo šviesios spalvos mikroautobusu, kurio valstybinio numerio jis nežino, ir vėl nuvežė jį į Vilnių, kur iš kažkokio namo, kurio adreso jis nežino, vietos parodyti jis negali, išėjo kažkoks jaunas vyras, kurį jis matė tik vieną kartą gyvenime ir negali nei apibūdinti, nei atpažinti. Tada jie trise nuvažiavo į kažkokią įstaigą, kurios nei pavadinimo, nei adreso jis nežino, ir jis pasirašė kažkokius dokumentus lietuvių kalba, kurių turinio jis nesuprato, tačiau A. jam pasakė, kad tai dokumentai, kurie patvirtina, kad UAB „G.“ direktoriumi tampa tas jaunas vyras ir tik dviem mėnesiams, o paskui jis vėl bus minėtos įmonės direktoriumi. A. ir minėtas jaunas vyras atvežė jį namo ir daugiau jis tų vyrų nematė. Ž. P. ir E. Ž. jis nepažįsta ir niekada apie šiuos negirdėjo. Jis tik dabar suprato, kad A. jį apgavo.

32.4                       Būdamas UAB „G.“ direktoriumi jokių funkcijų jis neatlikinėjo, jokio darbo užmokesčio jis negavo, išskyrus minėtus 50 eurų. UAB „G.“ buveinės adreso jis nežino, niekada nėra ten buvęs. Kokia veikla užsiiminėjo UAB „G.“, jis nežino, tik girdėjo, kaip A. notarui sakė, kad minėta įmonė krovininiais automobiliais į užsienį veš metalą. 2015 m. gegužės 4 d. tarpininkavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „S.“ ir UAB „G.“ jis nepasirašė ir į jokias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuvykęs jis nebuvo. Dėl UAB „G.“ priklausiusios transporto priemonės „Iveco Magirus 440ST“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitimo UAB „S.“ jis nieko nežino. Apie kuro korteles, priklausiusias UAB „S.“, jis nieko nežino, šių kortelių jis nėra matęs ir nieko apie jas girdėjęs. 2014 m. gruodžio 17 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį grafoje „Pirkėjai, vardas, pavardė parašas“ rankraštinius įrašus „V. V.“ parašė ir savo parašu pasirašė jis; 2015 m. gegužės 28 d. buhalterinių dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo akto grafoje „Priėmė: UAB „G.“ direktorius V. V.“ savo parašu pasirašė jis; 2015 m. birželio 9 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Pastaba: vadovas, akcininkas“ rankraštinį įrašą „V. V.“ parašė ir savo parašu pasirašė jis; 2015 m. birželio 9 d. prašymą JAR-1 grafoje „parašas“ pasirašė jis; 2015 m. birželio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą grafoje „parašas“ pasirašė jis, tačiau jis negali pasakyti, kada, kur, kokiomis aplinkybėmis ir kieno prašymu šiuos dokumentus jis pasirašė. Kažkokį A. pateiktą dokumentą jis pasirašė būdamas pas savo pažįstamus namuose, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nurodyti jis negali, kokį konkrečiai dokumentą jis tuo metu pasirašė, jis negali nurodyti, nes tas dokumentas buvo surašytas lietuvių kalba, o jis buvo neblaivus. Šių dokumentų jis neskaitė, nes jis baigė tik 7 klases ir nemoka skaityti lietuviškai. Šiuos dokumentus jis pasirašė, nes to paprašė A.. Už UAB „G.“ akcijas niekam jokių pinigų jis nemokėjo, 100 000 litų jis niekada neturėjo. A. jam paaiškino, kad pasirašęs šiuos dokumentus jis tapo UAB „G.“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi. Ž. P. ir E. Ž. jis nepažįsta ir niekada apie šiuos jis negirdėjo. A. dažnai jam duodavo po 5-10 litų, kuriuos jis išleisdavo alui ir degtinei. UAB „G.“ buhalterinių apskaitos dokumentų ir jokio turto – nei minimo pasirašytame 2015 m. gegužės 28 d. buhalterinių dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo akte, nei jokio kito jam niekas niekada neperdavė. Būdamas UAB „G.“ direktoriumi, jokių funkcijų neatlikinėjo, jokių sutarčių nei su fiziniais, nei su juridiniais asmenimis nepasirašinėjo. Jokio darbo užmokesčio, būdamas UAB „G.“ direktoriumi, negavo (T. 6, b. l. 35-36, 40-41, 48, 64-66).

33.       Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. V. atpažino A. L. kaip vyrą, vardu A., apie kurį jis davė parodymus (T. 6, b. l. 37-38).

34.1                       Ikiteisminio tyrimo metu Ž. P. parodė, kad nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2015 m. balandžio 28 d. jis buvo vienintelis UAB „G.“ akcininkas ir direktorius. Minėta įmonė užsiiminėjo krovinių pervežimais, įmonės buveinė buvo (duomenys neskelbtini). Bendrovėje dirbo nuo 4 iki 6 darbuotojų. UAB „G.“ nuosavybės teise priklausė du vilkikai „Iveco Stralis“, kurių valstybinių numerių jis neprisimena, dar du vilkikai „Iveco Stralis“, kurių valstybinių numerių jis neprisimena, buvo išsinuomoti iš UAB „L.“. UAB „G.“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Y.“, dokumentus jis teikė arba šios įmonės savininkei, vardu Gabrielė, arba kitai darbuotojai, vardu A.

34.2                       Galbūt 2011 metais (tikslios datos jis neatsimena) UAB „G.“ iš įmonės „T.“ gavo 7 UTA korteles, kurių numerių jis neatsimena. UAB „G.“ vairuotojams jis duodavo UTA kortelę, kad šie važiuodami galėtų pilti kurą. Kiek jis pamena, UTA kortelė nebuvo priskirta nei prie konkrečios transporto priemonės, nei prie asmens. Įmonė „T.“ kas mėnesį į UAB „G.“ elektroninį paštą atsiųsdavo sąskaitą ir UAB „G.“ mokėjimo pavedimais atsiskaitydavo. Prieš išduodama UTA korteles įmonė „T.“ pareikalavo šios įmonei naudai įkeisti du UAB „G.“ priklausančius vilkikus „Iveco Stralis“, kurių valstybinių numerių jis neprisimena, be to, kiekvienais metais jis pasirašydavo vekselius. Pirmą vekselį jis pasirašė 2011 metais, kokiai konkrečiai sumai, jis nepamena; 2014 metais jis pasirašė vekselį 60 000 eurų sumai. Įmonė „T.“ kiekvienais metais vis didindavo vekselio sumą: kiekvienais metais likus mėnesiui iki paskutinio vekselio galiojimo pabaigos jis pasirašydavo naują vekselį.

34.3                       2014 metų gale jis nusprendė parduoti visas UAB „G.“ akcijas: tuo metu vienas iš jo pažįstamų vykdė veiklą, susijusią su lengvųjų automobilių pervežimais, todėl jis panoro išbandyti kitą verslą. Internetiniame skelbimų portale „Skelbiu.lt“ jis patalpino skelbimą apie parduodamas įmonės akcijas. Kadangi šiame portale jis talpino skelbimus apie tai, kad įmonei reikalingi vairuotojai, jis neatsimena, ar skelbimą apie parduodamas akcijas jis patalpino atskirai, ar šią informaciją paskelbė skelbime, kuriame buvo skelbiama apie vairuotojų paiešką. Skelbimuose jis nurodydavo UAB „G.“ registruotą telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo jis naudojosi iki įmonės akcijų pardavimo. Susidomėjęs skelbimu apie siūlomą vairuotojo darbą UAB „G.“ jam paskambino vyras, kuris teiravosi apie siūlomą darbą. Vieno iš pokalbių metu jis šiam vyrui papasakojo ketinantis parduoti ir UAB „G.“ akcijas. Ar vyras, kuriam jis pasakojo apie ketinimą parduoti akcijas, prisistatė, jis neatsimena, bet, jeigu neklysta, minėtas vyras prisistatė A. vardu. Su A. jis kalbėjo lietuviškai, nors kartais pastarasis naudojo ir rusų kalbos žodžius. Kuo užsiima A., jis nesidomėjo. Iki UAB „G.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo su A. telefonu jis kalbėjo dažnai, bet ar jie buvo susitikę, jis neatsimena. Skambindamas jam A. teiravosi apie UAB „G.“ veiklą, iš pradžių derėjosi akcijas įsigyti su apmokėjimo atidėjimu, tačiau jis nesutiko. Kas parengė UAB „G.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, jis neatsimena. UAB „G.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo pasirašyta tamsios spalvos automobilyje, kurio modelio ir valstybinio numerio jis neatsimena. Įsėdęs į minėto automobilio priekinę sėdynę šalia vairuotojo pastarasis jam nurodė, kad akcijų pirkėjas sėdi automobilio gale. Automobilyje buvo dar du ar trys asmenys, kurių jis nepažįsta ir kurie tarpusavyje kalbėjo rusiškai. Ar tą dieną į susitikimą automobilyje jis parengė ir atvežė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, ar pastarąją parengė ir atvežė pirkėjas, jis neatsimena. Kažkas iš automobilyje sėdinčių asmenų jam pasakė, kad jiems reikia susitikti dar po valandos. Po valandos jie susitiko toje pačioje vietoje, t. y. kažkur Ukmergės gatvėje, Vilniuje, tiksliau vietos nurodyti jis negali. Jis vėl atsisėdo šalia vairuotojo, dokumentai gulėjo automobilyje ant panelės. Jam paėmus UAB „G.“ pirkimo – pardavimo sutartį joje jau buvo pirkėjo parašas, tuomet automobilyje akcijų pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė ir jis. Ar reikėjo įmonės antspaudo, jis neatsimena. Asmens, kuriam jis pardavė įmonės akcijas, anketinių duomenų jis netikrino, nes tą daro „Registrų centras“. Akcijų pirkėjas, kurio vardo ir pavardės jis neatsimena, žadėjo pinigus už akcijas surinkti per 3 mėnesius: tas jam buvo pažadėta automobilyje, kuriame pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Kas konkrečiai iš sėdinčių automobilyje tą žadėjo, jis neatsimena. Už UAB „G.“ akcijas jam turėjo sumokėti 6 000 arba 9 000 eurų (jis tiksliai neatsimena). Ar prieš parduodant įmonės akcijas jis atliko įmonės turto inventorizaciją, jis atsakyti negali.

34.4                       UAB „G.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis su V. V. buvo pasirašyta 2014 m. gruodžio 17 d., tačiau pinigus V. V. jam sumokėjo 2015 m. gegužės 28 d. Tą dieną, kai „Registrų centre“ buvo pasirašyti dokumentai apie pasikeitusius UAB „G.“ duomenis, t. y. akcininką ir atleidžiamą bendrovės vadovą, dalyvavo jis ir vyras, įsigijęs akcijas, kitų asmenų nebuvo. Kas „Registrų centre“ užpildė dokumentus įregistruoti pasikeitusius duomenis apie bendrovę, jis neatsimena. Po „Registrų centro“ jis kartu su akcijų pirkėju nuvyko į prekybos centrą „Europa“, kur išgėrė kavos. Ten pat, t. y. prekybos centre „Europa“ esančiame AB „SEB banko“ padalinyje akcijų pirkėjas per banko kasą į jo vardu atidarytą banko sąskaitą grynaisiais pinigais įnešė sumą už įsigytas akcijas.

34.5                       V. V. sumokėjus pinigus už akcijas, jis V. V. perdavė UAB „G.“ turtą, taigi būtent todėl UAB „G.“ buhalterinių dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo aktas buvo pasirašytas tik praėjus pusei metų po minėtos įmonės akcijų pardavimo. 2015 m. gegužės 28 d. jis ir V. V. pasirašė buhalterinių dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo aktą. Viskas vyko įmonės, tvarkiusios UAB „G.“ buhalterinę apskaitą, biure, esančiame Laisvės prospekte, Vilniuje, į kurį jis atvažiavo savo automobiliu, o vyrą, įsigijusį akcijas, atvežė pastarojo draugai ir išvažiavo. Iš biuro dėžes su dokumentais jie sunešė į jo automobilį, paskui valandą kavinėje laukė, kol minėto vyro draugai atvažiuos šį vyrą paimti, po ko perkrovė dokumentus į minėto vyro draugų automobilį. Kadangi jis liko įmonėje dirbti vadybininku, kilnojamojo turto jis neperdavė, tik buhalterinės apskaitos dokumentus, įmonės antspaudą, kuro ir banko korteles ir mobiliojo ryšio telefono SIM kortelę. Ar perduodant įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus įmonėje buvo grynųjų pinigų likutis, jis neatsimena. Koks įmonėje buvo turtas, kuris turėjo būti perduotas akcininkui kartu su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, jis neatsimena. UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus perdavimui paruošė minėtos įmonės buhalterė, kas parengė dokumentų priėmimo – perdavimo aktą, jis neatsimena.

34.6                       Kiek jis pamena, V. V. jis atidavė tik dvi UTA korteles, kurių numerių jis nepamena, o kitos kortelės buvo reisuose pas vairuotojus. UAB „G.“ vairuotojai buvo D. D. ir A. B., taip pat buvo dar du išnuomoti vairuotojai, kurių pavardžių jis nepamena. V. V. visada atvažiuodavo su A. ir dar su kitu vyru, kurio vardo ir pavardės jis nežino, apie 180 cm ūgio, apie 40-50 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo. V. V. kalbėjo su juo ir rusiškai, ir lietuviškai, tačiau lietuviškai labai prastai.

34.7                       UAB „G.“ vilkikai tuo metu dirbo Europoje. Naujasis UAB „G.“ direktorius V. V. tai žinojo. V. V. prieš mėnesį matė (duomenys neskelbtini) esančioje vilkikų stovėjimo aikštelėje saugomus UAB „G.“ priklausančius vilkikus. Minėtų vilkikų valstybinių numerių jis neprisimena: vienas vilkikas „Iveco Stralis“ buvo raudonos spalvos kėbulu, kitas vilkikas „Iveco Stralis“ – mėlynos spalvos kėbulu. Kur šiuo metu yra minėtų vilkikų registracijos dokumentai, jis nežino, jam dirbant bendrovėje vilkikų dokumentai buvo saugomi vilkiko kabinoje, o vilkiko rakteliai visada buvo laikomi po kapotu. Būtent minėti vilkikai buvo įkeisti įmonei „T.“. Toje pačioje aikštelėje jis matė stovintį ir trečią UAB „G.“ vilkiką „Iveco Stralis“ baltos spalvos kėbulu, minėtas vilkikas buvo įsigytas iš R. A. vadovaujamos bendrovės.

34.8                       Prieš savaitę iki UAB „G.“ pardavimo, 2015 m. balandžio mėn., tikslios datos jis neprisimena, jis nuvyko į įmonės „T.“ filialą, esantį (duomenys neskelbtini), kur buvusiai įmonės „T.“ filialo specialistei I. V. pasakė nebebūsiantis UAB „G.“ direktoriumi, tačiau naujo direktoriaus pavardės I. V. jis nepasakė, nes ši apie tai neklausė. I. V. jis nesakė susipykęs su UAB „G.“ akcininkais, nes tuo metu jis buvo vienintelis bendrovės akcininkas. Šis pokalbis vyko tą pačią dieną, kai įmonės „T.“ naudai buvo įkeisti UAB „G.“ priklausantys vilkikai „Iveco Stralis“. Tą pačią dieną tik anksčiau jis kalbėjo su įmonės „T.“ filialo direktoriumi A. M., pastarajam pranešdamas nebebūsiantis UAB „G.“ akcininku ir vadovu, po ko A. M. grąžino jam jo išduotą vekselį. Vekselio grąžinime dalyvavo I. V.

34.9                       Po UAB „G.“ pardavimo V. V. dar paprašė jo, kad jis padirbtų UAB „G.“ vadybininku. Jis sutiko ir dar apie du mėnesius padirbo minėtoje įmonėje, tačiau 2015 m. gegužės 30 d. jis patyrė galvos traumą ir UAB „G.“ dirbo tik epizodiškai, kai labai paprašydavo V. V.

34.10                      R. A. yra geras jo pažįstamas, jie turėjo bendrų verslo reikalų. Būdamas UAB „G.“ direktoriumi, ketindamas plėsti įmonės veiklą, jis nusprendė iš R. A. vadovaujamos UAB „A.“ įsigyti vilkiką „Iveco Stralis“. Šios transporto priemonės įsigijimo aplinkybių, t. y. už kokią kainą, kaip buvo sudaroma pirkimo – pardavimo sutartis, perregistravimo UAB „G.“ vardu jis neatsimena. Transporto priemonės įsigijimo derybos vyko tuo metu, kai jau buvo pasirašyta UAB „G.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, todėl dėl transporto priemonės įsigijimo buvo kalbėta su nauju akcininku, kuris sutiko su tokiu pirkiniu ir sakė norintis priimti į darbą naujų vairuotojų. Perkant minėtą transporto priemonę susidarė tokia situacija, kad atsiskaityti už transporto priemonę įmonėje tuo metu nebuvo pinigų. R. A. kreipėsi į jį, teiraudamasis, kada bus atsiskaityta už transporto priemonę. Tuo metu jis jau nebuvo UAB „G.“ direktorius, todėl jis pažadėjo paklausti naujojo vadovo. Pastarasis paaiškino negalintis atsiskaityti, todėl paprašė R. A. paklausti, ar šiam tiks, jei bus atsiskaityta kuru. R. A. toks pasiūlymas tiko. Pagal sutartį, kurią pasirašė V. V. ir R. A., UAB „G.“ perdavė UAB „A.“ dvi UTA korteles: kadangi, kaip jis minėjo, UAB „G.“ pinigų neturėjo, ši įmonė leido UAB „A.“ naudotis UTA kortelėmis tiek, kad UAB „A.“ panaudotų kuro, kurio suma atitiktų vilkiko pardavimo kainą. Už įsipiltą kurą su įmone „T.“ UAB „G.“ atsiskaitytų pervedimais. Tai buvo V. V. sumanymas. Jis paėmė iš R. A. pastarojo pasirašytą sutartį ir šią perdavė V. V., kuriam pasirašius minėtą sutartį UAB „G.“ vardu šią sutartį jis paėmė ir kartu su dviem UTA kortelėmis, kurių numerių jis neprisimena, perdavė R. A. Po to, kai R. A., naudodamas UTA korteles, išduotas UAB „G.“, įsipylė kuro kiekį, atitinkantį parduotos transporto priemonės vertę, per jį kuro korteles grąžino UAB „G.“ direktoriui. Tokiu būdu UAB „G.“ atsiskaitė už iš UAB „A.“ įsigytą transporto priemonę ir ši tapo UAB „G.“ nuosavybe, taip pat UAB „G.“ liko įsipareigojimas atsiskaityti už kurą, kurį įsipylė UAB „A.“ naudojantis jai perduotomis UTA kuro kortelėmis.

34.11                      UAB „G.“ iš jo vaikų motinos L. B. nuomojo automobilį „BMW X3“, kurio valstybinio numerio jis nepamena. Su minėtu automobiliu jis, dirbdamas UAB „G.“ vadybininku, važinėjo darbo reikalais, pylė į minėtą automobilį kurą naudodamas UTA kortelės, kurias jam kurui pripilti duodavo V. V.

34.12                      Nuo 2015 m. liepos mėn. vidurio jis UAB „G.“ jau nebedirbo, taigi norėdamas išeiti iš darbo jis bandė telefonu susisiekti su V. V., tačiau niekas neatsiliepdavo. 2015 m. lapkričio 27 d. jis kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, prašydamas atleisti jį iš UAB „G.“. 2015 m. gruodžio 29 d. jis iš Valstybinės darbo inspekcijos gavo pažymą apie darbo santykių su UAB „G.“ pabaigą. Jokia neteisėta veikla jis neužsiiminėjo ir jokių santykių su įmone „T.“ pardavęs UAB „G.“ jis neturėjo. Jis mano, kad įmonė „T.“ pretenzijų jam neturėjo, kadangi grąžino jam vekselį. Jam nebesant UAB „G.“ vadovu įmonė „T.“ galėjo užblokuoti UTA korteles, o skolai padengti galėjo realizuoti įkeistas transporto priemones. Nei A., nei V. V. anksčiau jis nepažinojo, su šiais santykių jis nepalaiko.

34.13                      Jis niekada nepylė kuro į R. T. personalinės įmonės naudojamus krovininius automobilius „Iveco Stralis“, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kiek jis žino, R. T. yra R. A. pažįstamas, galbūt pats R. A. perdavė R. T. UAB „G.“ išduotas kuro korteles. Jis mano, kad jei R. A. ir R. T. vadovaujamos įmonės turėjo komercinių santykių ir kuras, jeigu buvo pilamas, tai galėjo būti pilamas tik atsiskaitant už perkamą vilkiką „Iveco Stralis“.

34.14                      Dirbdamas UAB „G.“ vadybininku jis turėjo ir naudojosi automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėtu automobiliu jis važinėjo darbo reikalais, kurą į minėtą automobilį jis pylė naudodamasis UTA kortele, kurios numerio jis nežino. Jis tai darė su UAB „G.“ tuometinio direktoriaus V. V. žinia. Pildamas kurą jis buvo įsitikinęs jokių pažeidimų nedarantis, nes naudojosi UTA kortelėmis tik darbo reikalais ir UAB „G.“ vadovas apie tai žinojo. Jis nežinojo, kad pagal kliento kortelės perdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „G.“ ir įmonės „T.“, UTA kortelės yra skirtos tik atitinkamiems UAB „G.“ vilkikams: jis buvo įsitikinęs, kad UTA kortelėmis kuras gali būti naudojamas UAB „G.“ reikmėms nepriklausomai nuo transporto priemonės. Jis neatsimena, ar 2015 m. birželio 13 d. jis pylė kurą į automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. N. jis nepažįsta. Kiek kartų, kuriose degalinėse ir kokiomis UTA kortelėmis jis naudojosi, jis neprisimena, bet tikrai ne ilgiau, negu dirbo UAB „G.“ vadybininku. Vilkikus jis ir UAB „G.“ darbuotojai (kas konkrečiai ir kada, jis neprisimena) paliko įprastoje saugojimo vietoje – (duomenys neskelbtini) sunkvežimių saugojimo aikštelėje. Kiek jis atsimena, tai buvo 3 vilkikai „Iveco Stralis“ be puspriekabių (valstybinių numerių jis neatsimena) raudonu, baltu ir mėlynu kėbulais. Vilkikai priklausė UAB „G.“, tačiau buvo įkeisti įmonei „T.“. Vilkikai buvo važiuojantys, techniškai tvarkingi, juose buvo dokumentai ir rakteliai, kad vairuotojai, esant reikalui, galėtų paimti vilkikus. Jau nebedirbdamas UAB „G.“ važiuodamas pro šalį jis dar ilgą laiką matydavo ten stovinčius vilkikus. Kadangi UAB „G.“ jam jau nepriklausė ir įmonėje jis jau nebedirbo, tai rūpintis stovinčiais vilkikais jam nereikėjo (T. 6, b. l. 8-9, 15-20, 25, 27-32).

35.       2013 m. vasario 27 d. kliento kortelės perdavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje tarp įmonės „T.“ filialo, atstovaujamo B. K., ir UAB „G.“, atstovaujamos Ž. P., nurodyta, kad įmonės „T.“ filialas perduoda, o UAB „G.“ priima UTA kortelės užsakymo formoje nurodytas UTA korteles Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 10- 14).

36.       Išraše iš Sodos duomenų bazės nurodyta, kad A. L. UAB „G.“ niekada nedirbo (T. 6, b. l. 108).

37.       Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 2 d. iki 2015 m. birželio 16 d. A. L. neteisėtai laikė svetimas – Lenkijos Respublikoje registruotai bendrovei „T.“ priklausančias elektronines mokėjimo priemones – septynias (duomenys neskelbtini) kuro korteles Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini), kuriomis neteisėtai pasinaudodamas atsiskaitydamas už kurą atliko finansines operacijas UAB „Neste Lietuva“ valdomose degalinėse, esančiose Stepono Dariaus ir Stasio Girėno g. 17, Vilniuje, Geležinio Vilko g. 43/Ozo g. 53, Vilniuje, Kauno g. 26, Vilniuje, Parodų g. 1A, Vilniuje.

 

III.                      Veikų kvalifikavimo motyvai

 

38.       A. L. neteisėtai laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, taigi A. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

39.       Neteisėtai disponuodamas svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis A. L. atliko finansines operacijas, taigi A. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

 

IV.                      Bausmių skyrimo motyvai

 

40.       Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. L. skirti 250 MGL dydžio baudą, už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. L. skirti 150 MGL dydžio baudą; paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir A. L. skirti subendrintą 450 MGL dydžio baudą, kurią sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. skirti 300 MGL dydžio baudą.

41.       A. L. padarė nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, už kurių padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. A. L. įkaltinamais nusikaltimais žala nepadaryta. A. L. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi, prašo skirti mažesnę baudą, kurios mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui (T. 6, b. l. 159-160). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

42.       Spręsdamas dėl A. L. skirtinų bausmių rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. L. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. A. L. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, A. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. A. L. yra neteistas (T. 6, b. l. 109-111), kaip nurodė pats A. L., jis dirba (duomenys neskelbtini) (T. 6, b. l. 158), taigi teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. L. skiriant turtinio pobūdžio bausmes – baudas, jų dydžius nustatant šiek tiek didesnius už minimalius, ir už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. L. skirtina 200 MGL, t. y. 7 532 eurų dydžio bauda (A. L. nusikalstamų veikų padarymo metu MGL dydis buvo lygus 37,66 eurų), už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. L. skirtina 250 MGL, t. y. 9 415 eurų dydžio bauda. A. L. skirtinos bausmės bendrintinos jas visiškai sudedant ir A. L. skirtina subendrinta 450 MGL, t. y. 16 947 eurų dydžio bauda.

43.       Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. L. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dėl ko A. L. skirtinos baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 150 MGL, t. y. 5 649 eurais ir A. L. skirtina galutinė 300 MGL, t. y. 11 298 eurų dydžio bauda, įpareigojant A. L. šią baudą sumokėti per dvidešimt keturis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 500 eurų.

 

V.                      Procesinės prievartos priemonės

 

44.       Ikiteisminio tyrimo metu A. L. skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 6, b. 1. 101-104), kurios paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 64¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 16, 22-25 straipsniais,

 

nusprendžia:

 

Pripažinti A. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 200 MGL, t. y. 7 532 eurų dydžio baudą.

Pripažinti A. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 250 MGL, t. y. 9 415 eurų dydžio baudą.

Šias bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir A. L. skirti subendrintą 450 MGL, t. y. 16 947 eurų dydžio baudą.

A. L. skirtos baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu – 150 MGL, t. y. 5 649 eurais ir A. L. skirti galutinę 300 MGL, t. y. 11 298 eurų dydžio baudą, įpareigojant A. L. šią baudą sumokėti per dvidešimt keturis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 500 eurų.

A. L. skirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. L., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtyje - baudžiamosios bylos Nr. e1-966-990/2020. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

7. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

8. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

9. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

 

 

Teisėjas                                                                               Mindaugas Ražanskas