Civilinė byla Nr. e2A-29-739/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27895-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6.; 2.6.8.6.; 2.6.8.11.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.11.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1.     

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. (G. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1911-1044/2021 pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovams E. J. ir G. J. dėl notarinės sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Šiaulių m. 2-ojo notaro biuro notarei L. V., Vilniaus rajono 3-iojo notaro biuro notarui T. P. V., D. O.,  uždarajai akcinei bendrovei „Fasado construction“. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas G. D. (toliau – ir ieškovas, ir apeliantas), Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. vasario 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos su atsakovais E. J. ir G. J. (toliau – ir atsakovai), 7.11 punkto sąlygą „Pardavėjai pareiškia, o Pirkėjas patvirtina, kad depozitą nuomininko sumokėtą pagal Nuomos sutartį perdavė Pirkėjui“.

2.       Teigė, kad su atsakovais E. J. ir G. J. 2016 m. vasario 3 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis), pagal kurią  atsakovai pardavė ieškovui butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas ieškovui perduotas 2016 m. vasario 8 d. priėmimo – perdavimo aktu. Ieškovo teigimu, sutarties 7.11 punkte nurodyto depozito iš atsakovų jis negavo, ką patvirtino pats atsakovas žodžiu ir raštu kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-604-931/2020 pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovams D. O. ir UAB „Fasado construction“, kurioje trečiuoju asmeniu įtrauktas E. J.. Toje civilinėje byloje E. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad „su naujuoju buto pirkėju G. D. buvo sutarta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bus parduodamas už 108000 Eur kainą. Pirkėjas G. D. buvo informuotas, kad UAB „Fasado“ yra sumokėjęs E. J.3000 Lt (868,86 Eur) depozitą. Tam, kad nereikėtų grąžinti depozito nuomininkui UAB „Fasado“, buto kaina buvo sumažinta nuo 108000 Eur iki 107000 Eur“. Taigi atsakovas patvirtino, kad ginčijamas sutarties 7.11 punktas yra neteisingas ir neatitinka tikrovės.

3.       Ieškovas pažymėjo, kad jis nei sutartimi nei kitokiu būdu, nei žodžiu, nei raštu neįsipareigojo išnuomoti buto. Ieškovo teigimu, sudarant sutartį, jam buvo pranešta, kad butas nuomojamas. Ieškovas nederino sutarties teksto su atsakovais, ar su notaru. Pasirašant sutartį, ieškovui pats svarbiausias dalykas buvo sutarties nuostatos, susijusios su perkamo buto kaina (107000 Eur). Tuo tarpu sutarties 7.11 punkte neapibrėžtai kalbama apie ieškovui perduodamą depozitą, t. y. nenurodant jokios konkrečios depozito sumos, į ką ieškovas būtų atkreipęs dėmesį pasirašydamas sutartį. Ieškovo teigimu, tai įrodo, kad jis suklydo pasirašydamas ginčijamą sutarties 7.11 punkto nuostatą. Pažymėjo, kad E. J. atsiliepime į ieškinį minėtoje civilinėje byloje Nr. e2‑604-931/2020 taip pat nurodė, kad pagal tarpusavio susitarimą, naujasis buto savininkas (ieškovas) įsipareigojo grąžinti 3 000 Lt (868,86 Eur) depozitą UAB „Fasado“. Pasak ieškovo, tokiu atveju ieškovas būtų turėjęs sumokėti 868,86 Eur didesnę kainą už perkamą butą dėl UAB „Fasado“ grąžintino 3 000 Lt (868,86 Eur) depozito, kas yra nelogiška ir nepagrįsta. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovas prašo Sutarties 7.11 punktą pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nurodė, kad restitucija netaikytina, nes ieškovas negavo depozito iš atsakovų.

4.       Atsakovai E. J. ir G. J. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, skirti ieškovui 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos pervedant atsakovams. Atsakovų teigimu, ieškovas nesuklydo dėl sutarties 7.11 punkto nuostatų, nes tokia buvo abiejų sutarties šalių valia. Notarą, pas kurį buvo sudaryta sutartis, nurodė ieškovas, atsakovai norėjo sandorį sudaryti pas kitą notarą, bet ieškovas pageidavo, kad sutartis būtų sudarytą pas notarą T. P. V.. Pasak atsakovų, priešingai nei teigia ieškovas, buvo tartasi, kad ieškovas už perkamą butą sumokės 108 000 Eur ir ši suma buvo įrašyta į sutarties projektą. Ieškovas norėjo atsiskaityti grynaisiais pinigais, bet kai šalys atvyko pasirašyti sutarties, ieškovas pareiškė, kad visos sumos neturi ir pinigus dar skolinsis. Tuomet notaras pasiūlė pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, o priėmimo-perdavimo aktą pasirašyti po pinigų pervedimo. Kadangi ieškovas minėjo, jog pinigų dar pasiskolins, atsakovas E. J. pasakė, kad ,,nereikia žaisti su pinigų vaikščiojimu iš rankų į rankas“, todėl jis (atsakovas) sutiko sumažinti buto kainą iki 107000 Eur, o ieškovas prisiėmė depozito turėtojo pagal nuomos sutartį pareigas, t. y. šalys susitarė kad tokiu būdu  depozitas ieškovui yra  perduotas ir esant reikalui, jis turės pareigą jį grąžinti nuomininkui. Dėl nurodytų priežasčių ir buvo padarytas sutarties pakeitimas, joje sumažinant buto kainą nuo 108000 Eur iki 107000 Eur, sutartis papildyta 7.11 punktu, nurodant, kad ,,Pardavėjai pareiškia, o Pirkėjas patvirtina, kad depozitą nuomininko sumokėtą pagal Nuomos sutartį Pardavėjai perdavė Pirkėjui“.

5.       Teigė, kad sutarties 7.11 punktas buvo parengtas abiejų šalių susitarimu. Faktą, kad butas išnuomotas, ieškovas žinojo iš anksto, nes ieškovo tikslas buvo tokiu būdu investuoti pinigus, t. y. nusipirkti jau išnuomotą butą ir gauti pagal nuomos sutartį nuompinigius, atsakovai jam atidavė nuomos sutarties kopiją. Pasirašius sutartį ir po 5 dienų pasirašius priėmimo–perdavimo aktą, ieškovas žinodamas apie tai, kad nupirktas butas išnuomotas, nereiškė jokių pretenzijų dėl depozito, nes buvo sutarta, kad užuot atsakovams ieškovui grąžinus depozitą, bus 1000 Eur suma sumažinta buto pirkimo kaina, tokiu būdu įskaitant depozitą.

6.       Aiškino, kad ieškovas yra rūpestingas verslininkas, turintis ir galintis suprasti pasirašomų sutarčių esmę ir turinį. Ieškinį ieškovas pateikė teismui tik po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-604-931/2020, kurioje tarp ieškovo G. D. ir atsakovų UAB ,,Fasado construction“ ir D. O. kilo ginčas dėl iš ieškovo reikalaujamo pastolių nuomos mokesčio.

7.       Atsakovai atkreipė dėmesį, kad ieškovas daugiau negu keturis metus nekėlė reikalavimų dėl depozito gražinimo, naujai sudarydavo buto nuomos sutartis su nuomininkais, ir tik įsivėlęs į ginčą dėl pastolių nuomos, nutarė reikšti atsakovams pretenzijas dėl sutarties 7.11 punkto negaliojimo, kas rodo ieškovo nesąžiningumą. Dėl to prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

8.       Tretieji asmenys UAB „Fasado construction” ir D. O. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tarp nuomotojo G. D. (ieškovo) ir nuomininko UAB „Fasado construction” (trečiojo asmens) 2016 m. liepos 1 d. ir 2017 m. vasario 1 d. buvo sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys, jose šalys aiškiai sulygo, kad E. J. (atsakovas), pardavęs patalpas perdavė naujam savininkui 868,86 Eur (dviejų mėnesių) depozitą (2016 m. liepos 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 2.8. p. „Nuomotojui Depozitas yra perduotas ankstesniojo patalpų savininko.”; 2017 m. vasario 1 d. sutarties Bendrųjų sąlygų 2.8. p. „Nuomotojui perkeliamas Depozitas 868,86 Eur, kuris yra sumokėtas pagal 2016 m. liepos 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1. Depozitas laikomas Nuomininko įsipareigojimų pagal šią Sutartį tinkamo įvykdymo užtikrinimo priemone”). Teigė, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, sąmoningai siekdamas užvilkinti ir apsunkinti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-604-931/2020 nagrinėjimą ir toks neteisėtas elgesys turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, siekiant teisei priešingų tikslų, todėl taip pat kaip ir atsakovai prašė skirti ieškovui 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, paskirtos baudos 50 procentų priteisiant atsakovams ir tretiesiems asmenims lygiomis dalimis.

9.       Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras T. P. V. prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

10.       Trečiasis asmuo Šiaulių m. 2-ojo notaro biuro notarė L. V. 2021 m. birželio 1 d. prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad kadangi sutartis tvirtinta prieš daugiau nei penkis metus, ji negali atsiminti visų sutarties aplinkybių, tačiau paaiškino kad visais atvejais, būdama notaro atstove, ji šalims išaiškindavo sutarties turinį, visas esmines ir neesmines sąlygas, pasekmes ir tvirtindavo tokią sutartį, tik įsitikinusi, kad šalims viskas aišku ir jokių klausimų ar neaiškių nuostatų nėra (tai nurodyta ir pačios sutarties, kurią visos šalys pasirašė, pabaigoje). Taip pat pažymėjo, kad sutarties 7.11 punktas nėra standartinė sutarties sąlyga, todėl dėl tokių sąlygų, visada šalims aiškinama papildomai. Notarė įsitikinusi, kad sutarties šalys jai, kaip notaro T. P. V. atstovei, aiškiai pareiškė, jog nuomininko pardavėjams sumokėtas depozitas yra perduotas pirkėjui, todėl, šalių prašymu, tokia nuostata ir buvo įtraukta į sutartį. Teigė neabejojanti, kad šis sutarties punktas tikrai buvo aptartas tiek su pardavėjais (atsakovais), tiek ir su pirkėju (ieškovu), jiems išaiškintas ir abi šalys jį patvirtino, kadangi vadovaudamasi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 straipsniu, ji visais atvejais savo notarinėje (bei notaro atstovės) veikloje taip elgiasi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 30 d.

12.       Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl notarinės pirkimo-pardavimo sutarties 7.11 punkto sąlygos pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu, t. y. kaip sudarytos dėl esminio suklydimo. Teismas sprendė, kad šalių sudaryta sutartis buvo individualizuota ne viename sutarties punkte, atsižvelgiant į faktinę aplinkybę, kad turtas parduodamas esant galiojančiai nuomos sutarčiai. Kadangi ieškovui dar iki sutarties sudarymo buvo žinoma, kad perkamas nekilnojamasis daiktas yra išnuomotas, ieškovas pretenzijų dėl to nereiškė ir pasirašydamas notarinę sutartį su tuo sutiko, kitų sutarties sąlygų neginčijo, teismas sutiko su trečiojo asmens notarės L. V. argumentais, kad pati sutartis iš esmės nebuvo standartinė, o ginčijamas sutarties 7.11 punktas nebuvo standartinė sutarties sąlyga. Trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad nestandartinė 7.11 punkto sąlyga į sutartį buvo įtraukta šalių prašymu, kad šis punktas buvo aptartas tiek su pirkėju, tiek su pardavėju ir jiems išaiškintas.

13.       Teismas ieškovo argumentus, kad jis galbūt nepastebėjo minėtos sąlygos ar, anot ieškovo, „pražiopsojo“, nes buvo susikoncentravęs į turto kainą, laikė savaime nesuponuojančius išvados, kad ieškovas suklydo pasirašydamas sutartį dėl 7.11 punkto sąlygos. Teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką, klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas, savo nuožiūra pasirinktinai tam tikrų sutarties sąlygų įvertinimas, o kitų nevertinimas, negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.

14.       Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo sutarties sąlyga buvo sudaryta jam suklydus dėl nuostatos esmės, kadangi byloje nustatyta, jog ieškovas yra brandaus amžiaus (sandorio sudarymo metu buvo 62 metų), turintis gyvenimiškos, įvairiapusės darbo ir verslo patirties, įskaitant nekilnojamojo turto pirkimą-pardavimą ir nekilnojamojo turto nuomą. Teismas konstatavo, ieškovas laikytinas asmeniu, turinčiu didelį potencialą išvengti suklydimo dėl sudaromų sandorių ir jų sąlygų bei gebančiu pasirūpinti savo teisėmis ir pareigomis, įvertinti galimus teisinius padarinius. Pažymėjo, kad ieškovo nurodyta turima patirtis užsiimant nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, nuoma, į bylą atsakovų pateiktas garso įrašas tarp ieškovo ir atsakovų, suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį esant nuomos sutarčiai, tarp ieškovo ir atsakovų turėjo būti tarpusavio susitarimas dėl nuomininko sumokėto depozito.

15.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad priėmimo-perdavimo aktas, kuriame abiejų sutarties šalių buvo patvirtinta, jog yra galutinai ir tinkamai atsiskaityta už perduodamą daiktą ir jokių ginčų ir / ar pretenzijų dėl kainos ir atsiskaitymo nėra, buvo pasirašytas praėjus 5 dienoms po sutarties sudarymo, todėl ieškovas turėjo pakankamai laiko papildomai susipažinti su sutarties turiniu ir teisinėmis pasekmėmis bei elgtis atidžiai ir rūpestingai, o trečiasis asmuo notaras T. P. V. duodamas paaiškinimus patvirtino, kad nebūtų tvirtinęs priėmimo-perdavimo akto, jeigu tarp šalių būtų buvęs ginčas dėl atsiskaitymo.

16.       Nors ieškovas tvirtino, kad atsakovai depozito jam neperdavė grynais pinigais ar pavedimu, todėl jis suklydo pasirašydamas sutarties 7.11 punktą, teismas nurodė, kad lingvistinė perdavimas reikšmė apima ne tik fizinį veiksmą, tačiau apima ir reikšmę perleisti (pvz., teises, pareigas).

17.       Teismas nurodė, kad byloje yra svarbūs šalių veiksmai po ginčijamos sutarties sudarymo. Byloje nustatyta, kad tarp nuomotojo G. D. (ieškovo) ir nuomininko UAB „Fasado construction” (trečiojo asmens) 2016 m. liepos 1 d. ir 2017 m. vasario 1 d. buvo sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys Nr. 1 ir Nr. 2. Sutarties 2016 m. liepos 1 d. Nr. 1 6 punkte nurodytas 868,86 Eur depozitas, o Bendrųjų sąlygų 2.8 punkte įtvirtinta, kad „Nuomotojui Depozitas yra perduotas ankstesniojo patalpų savininko. Depozitas yra laikomas Nuomininko įsipareigojimų pagal šią Sutartį tinkamo įvykdymo priemone“. Sutarties 2017 m. vasario 1 d. Nr. 2 6 punkte nurodytas 868,86 Eur depozitas, o Bendrųjų sąlygų 2.8 punkte įtvirtinta, kad Nuomotojui perkeliamas Depozitas 868,86 Eur, kuris yra sumokėtas pagal 2016 m. liepos 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1. Depozitas laikomas Nuomininko įsipareigojimų pagal šią Sutartį tinkamo įvykdymo užtikrinimo priemone. Teismo vertinimu, tai taip pat reiškė, kad ieškovas suvokė ginčijamą sutarties sąlygą.

18.       Teismo vertinimu, sprendžiamam klausimui buvo reikšminga ir ta aplinkybė, kad laiko tarpas, praėjęs nuo ginčijamo sandorio sudarymo iki ieškinio pareiškimo šioje byloje, buvo pakankamas, kad ieškovas visapusiškai įvertintų sudaryto sandorio 7.11 punkto sąlygą, tačiau reikalavimas dėl šios sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia buvo pareikštas ne neuždelsiant (per protingą terminą), o tik po daugiau nei ketverių metų bei po to, kai teisme buvo iškelta kita civilinė byla tarp ieškovo ir nuomininko.

19.       Teismas konstatavo, kad ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos pagrįsti teisme pareikštą reikalavimą. Atsižvelgęs į tai, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų, nulemtų neteisingai suvoktų esminių sandorio aplinkybių arba netikslios valios išraiškos, tokių aplinkybių teismui nenustačius, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą pripažinti 2016 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties 7.11 punkto sąlygą negaliojančia dėl suklydimo (CPK 1.90 straipsnis).

20.       Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė nesant pakankamo pagrindo kvalifikuoti ieškovo veiksmus kreipiantis į teismą dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia kaip pakankamus piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti, todėl netenkino atsakovų ir trečiųjų asmenų prašymo taikyti ieškovui CPK 95 straipsnyje numatytą sankciją už piktnaudžiavimą procesu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

21.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

21.1.                      Apeliantas teigia, kad klausimo dėl 2016 m. vasario 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties 7.11 p. negaliojimo išsprendimas reikšmingas siekiant nustatyti tiesą aukščiau paminėtose Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu sustabdytose civilinėse bylose. Nr. e2-217-931/2021 ir Nr. e2-301-600/2021. Kilus šiems teisminiams ginčams, ieškovas suprato suklydęs pasirašant 2016 m. vasario 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties 7.11 p., kuriame nurodyta, kad pardavėjai pareiškia, o pirkėjas patvirtina, kad depozitą, nuomininko sumokėtą pagal nuomos sutartį pardavėjai, perdavė pirkėjui. Todėl laiko tarpas, praėjęs nuo ginčijamo sandorio sudarymo iki ieškinio pareiškimo šioje byloje buvo pakankamas, kad ieškovas visapusiškai įvertintų sudaryto sandorio 7.11 punkto sąlygą, tačiau reikalavimas dėl šios sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia buvo pareikštas ne neuždelsiant (per protingą terminą), o tik po daugiau nei ketverių metų, yra pateisinamas išdėstytomis aplinkybėmis ir įrodymais, patvirtinančiais poreikį pateikti ieškinį po to, kai kilo teisminiai ieškovo ginčai su nuomininkais.

21.2.                      Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino sandorio esmės, jo sudarymo aplinkybių ir nepasisakė dėl sandorio, kurio dalykas buvo nekilnojamojo daikto pirkimas, esmės ir pirkimo-pardavimo sutarties atribojimo nuo įskaitymo sandorio. Įrodymai patvirtina aplinkybes, jog ieškovas su atsakovu tarėsi išimtinai dėl buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo. Įrodymai patvirtina aplinkybes, kad dėl jokio kito sandorio, įskaitant depozito perleidimą Ieškovui, ir/ar depozito įskaitymo į perkamo turto kainą, šalys niekada nesitarė. Skundžiamu sprendimu nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovų turėjo būti tarpusavio susitarimas dėl nuomininko sumokėto depozito. Tačiau, pasak apelianto, tokie skundžiamo sprendimo argumentai yra nepagrįsti, nes įskaitymas yra atskiras sandoris (CK 6.130 str.), o ginčo atveju įrodymai patvirtina aplinkybes, kad ieškovas ir atsakovas nesudarė jokio depozito įskaitymo į Buto kainą sandorio, tik Pirkimo – pardavimo sutartį.

21.3.                      Apelianto teigimu, buto kaina 107000 Eur ieškovo ir atsakovo buvo suderėta kaip vienintelė ir galutinė perkamo turto kaina apie tai girdint ieškovui butą parekomendavusiam pirkti nekilnojamojo turto brokeriui D. P., kuris byloje buvo apklaustas liudytoju ir nurodytas aplinkybes patvirtino 2021 m. gegužės 26 d. posėdžio metu. Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad buto kaina buvo suderėta 108000 Eur, nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 12, 178 str.).

21.4.                      Apeliantas taip pat teigia, kad ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie jokį buvusio nuomininko UAB „Fasado“ atsakovui sumokėtą depozitą, nes nei iki pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, nei jos pasirašymo metu, nei ją pasirašius, ieškovas jokiais būdais nebuvo supažindintas su VĮ Registrų centras įregistruota 2014 m. sausio 7 d. nuomos sutartimi tarp UAB „Fasado“ ir atsakovo, taigi nežinojo apie jokį UAB „Fasado“ sumokėtą depozitą atsakovui. Tai reiškia, kad ieškovas ir atsakovas nesudarė jokio depozito įskaitymo į buto kainą sandorio.

21.5.                      Ieškovas nurodo, kad aplinkybę, jog ieškovas ir atsakovas taip pat nesudarė jokio depozito įskaitymo į buto kainą sandorio, patvirtina įrodymai, jog Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovo nesiejo jokie sutartiniai santykiai nei su UAB „Fasado“, nei su atsakovu. Ieškovas nebuvo nei nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Fasado“ ir atsakovo, šalis, nei nuomos sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir UAB „Fasado“, teisių perėmėjas (CK 6.101 str. 1, 4 d.), nes 2014 m. sausio 7 d. nuomos sutartis buvo pasibaigusi.

21.6.                      Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas, siekdamas perleisti depozitą ieškovui tokia tvarka, kokią atsakovas sugalvojo savo procesiniuose dokumentuose kilus teisminiam ginčui (jog depozitas įskaitytas į Buto kainą), privalėjo pagal CK 6.158 straipsnio 1 d. elgtis sąžiningai ir pranešti ieškovui apie atsakovo gautą depozitą pagal 2014 m. sausio 7 d. nuomos sutartį tarp UAB „Fasado“ ir atsakovo, o vėliau CK 6.2 str. nustatyta tvarka ieškovas su atsakovu turėjo sukurti priešpriešinę tarpusavio prievolę dėl atsakovo iš UAB „Fasado“ gauto depozito (868,86 Eur) įskaitymo į ieškovo perkamo buto kainą (107 000 Eur) (CK 6.2 str., CK 1.72 straipsnio 1 d., CK 6.130 straipsnio 1 d.), tačiau to nepadarė, o nepadarė todėl, kad jokio susitarimo tarp ieškovo ir atsakovų dėl depozito įskaitymo į buto kainą niekada nebuvo. Be to, jei būtų buvusi sukurta priešpriešinė prievolė, ieškovo perkamo buto kaina būtų buvusi ne 107 000 Eur, o 106 131,14 Eur (107 000 Eur - 868,86 Eur), ir tai įrodo, jog priešingai nei nustatyta skundžiamu sprendimu, joks įskaitymo sandoris Pirkimo-pardavimo sutartimi neįvyko, o Pirkimo-pardavimo sutarties 7.11 p. Ieškovas pasirašė dėl suklydimo.

21.7.                      Apeliantas teigia, kad iš anksto nesuderinta Pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta tą pačią dieną, kas vėl įrodo sąžiningą Ieškovo suklydimą pasirašant Pirkimo-pardavimo sutarties 7.11 p. 

21.8.                      Pasak apelianto, ieškovo valia, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, buvo kitokia – ieškovas, pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutartį, suklydo iš esmės dėl sandorio dalies (7.11 p.), kuria kartu buvo nustatytas ir buvusio nuomininko UAB „Fasado“ atsakovui perduoto depozito perėjimas ieškovui, teisinės prigimties, t. y. manė, kad sudarė sandorį tik dėl nekilnojamojo turto pirkimo, o sudarė du atskirus sandorius – dėl buto pirkimo ir dėl depozito įskaitymo į nekilnojamojo turto kainą. Toks suklydimas (kai šalis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes), apelianto manymu, teismų praktikoje yra laikomas esminiu.

21.9.                      Ieškovas paaiškina, kad 2016 m. vasario 10 d. tarp UAB „Fasado“ ir ieškovo buvo sudaryta nauja Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, depozitas ieškovui sumokėtas nebuvo, vietoje depozito nuomininkas Ieškovui perdavė pastolius. Taigi 2014 m. sausio 7 d. nuomos sutartis, sudaryta tarp UAB „Fasado“ ir atsakovo, ieškovui negaliojo.

21.10.                      Taip pat teigia, kad priešingai nei nurodyta Pirkimo-pardavimo sutarties 7.11 p., ieškovui atsakovas jokio depozito neperdavė nei iki Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, nei ją pasirašius, nei bankiniu pavedimu, nei grynais pinigais. Ieškovas iš Atsakovų negavo jokio depozito, taigi nedavė jokio pakvitavimo (CK 6.52 straipsnio 2 d., CK 6.65 straipsnio 1 d.), kas patvirtina, kad ieškovas sąžiningai suklydo.

21.11.                      Pasak apelianto, bylos išsprendimas galėjo turėti įtakos nebent UAB „Fasado“, teisėms arba pareigoms, tačiau UAB „Fasado“, išregistruota dėl bankroto, o UAB „Fasado construction“ nėra UAB „Fasado“ teisių ir pareigų perėmėja, todėl būsimas teismo sprendimas nesukelia jokių pasekmių UAB „Fasado construction“. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu UAB „Fasado construction“ nefigūravo jokiuose sutartiniuose santykiuose tarp ieškovo ir atsakovo. Taigi teismo rezoliucija nepagrįstai nutarta įtraukti UAB „Fasado construction“ trečiuoju asmeniu, todėl ir bylinėjimosi išlaidos UAB „Fasado construction“ naudai priteistos nepagrįstai.

22.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22.1.                      Atsakovai mano, kad apeliacinio skundo aplinkybės (argumentai), nurodytos skundo 2 - 8 punktuose, nebuvo nagrinėjamos šioje byloje pirmos instancijos teisme, todėl jomis apeliantas neturi teisės grįsti apeliacinį skundą, ir šie apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini apeliacinės instancijos teisme CPK 306 straipsnio pagrindu.

22.2.                      Tai, kad tai, jog pirkimo – pardavimo sutarties 7.11 punktas buvo parengtas pagal abiejų šalių susitarimą, byloje patvirtino apklausta notarė L. V., nurodydama, kad šis punktas yra neįprastas tokio pobūdžio sandoriuose, todėl jo turinį, kaip ir visą sutartį, ji abiem šalims išaiškino. Pažymi, kad atsakovas E. J. turi regėjimo negalią, dėl šių aplinkybių bylos šalys prieštaravimų neturėjo. Atsakovas teisme paaiškino, kad sutarties projektas, prieš jam pasirašant, buvo perskaitytas, kad jis įsitikintų, ar pasirašomas dokumentas atitinka jo valią. Tuo tikslu jis pas notarą abu kartus buvo su įsūniu A. J.. Šias aplinkybes patvirtino notarė, joms neprieštaravo apeliantas.

22.3.                      Pasak atsakovų, aplinkybes, kad butas yra išnuomotas, apeliantas puikiai žinojo iš anksto, nes jo tikslas buvo tokiu būdu investuoti pinigus, t. y. nusipirkti butą jau su nuomininkais, ir gauti pagal naują nuomos sutartį nuompinigius, atsakovai jam atidavė nuomos sutarties kopiją. Taip pat byloje yra nustatyta, kad tokio pobūdžio sandoris apeliantui buvo ne pirmas, tai teisme patvirtino ir pats apeliantas, jis turėjo daug sandorių su nekilnojamojo turtu, tame tarpe ir nuomos sandorius. Todėl visos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas sutarties sudarymo metu, buvo rūpestingas verslininkas, turintis ir galintis suprasti pasirašomų sutarčių esmę ir tūrinį. Pasirašius buto pirkimo – pardavimo sutartį, ir po 5 dienų pasirašius Priėmimo – perdavimo aktą, apeliantas žinodamas, kad butas jam pereina su nuomininkais, nekėlė atsakovams jokių pretenzijų dėl depozito, nes šalių buvo sutarta, kad užuot atsakovams jam grąžinus depozitą, bus 1000 Eur sumai sumažinta buto pirkimo kaina, tokiu būdu užskaitant depozitą, todėl sutarties 7.11 punktas pilnai atitiko jo valią. Tai patvirtina ir aplinkybės, kad šioje byloje ieškinį apeliantas pateikė tik po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2-217-931/2021, kurioje ieškovu yra taip pat G. D., o atsakovai UAB ,,Fasado construction“ ir D. O., kilo ginčas dėl iš ieškovo reikalaujamo pastolių nuomos mokesčio. Taip pat tai patvirtina ir byloje esantys apelianto, jo atstovo telefoniniai pokalbiai su atsakovu E. J..

22.4.                      Dėl apelianto nurodytų argumentų, kad neva 2014 m. sausio 7 d. nuomos sutartis sudaryta tarp UAB ,,Fasado“ ir atsakovo, negaliojo naujam savininkui – ieškovui, atsakovai nurodo, kad šis argumentas yra klaidingas, be to neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl CK 1.90 straipsnio aiškinimo ir taikymo.

22.5.                      Dėl apelianto argumentų, jog į byla nepagrįstai trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti UAB ,,Fasado construction“ bei D. O., nurodo, kad šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos šių trečiųjų asmenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismo sustabdytoje civilinėje byloj Nr.e2-217-931/2021 yra atsakovai, teisėms ir pareigoms, todėl jie pagristai buvo įtraukti į bylą, o apeliantas tokio teismo procesinio sprendimo neskundė, proceso metu turėjo klausimų šiems asmenims, t. y. tol, kol teismo sprendimu nebuvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, apeliantas šio klausimo nekėlė, šių asmenų dalyvavimas procese jam buvo priimtinas.

23.       Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys UAB „Fasado construction“ ir D. O. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti trečiajam asmeniui UAB „Fasado construction“ bylinėjimosi išlaidas.

23.1.                      Tretieji asmenys teigia, kad apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, kad 2014 m. sausio 7 d. nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota iki 2016 m. sausio 20 d., tačiau pats apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė priedą pavadinimu „susitarimas“, kuriame aiškiai nurodyta, kad nuomos terminas pratęsiamas iki 2017 m. sausio 20 d. imtinai.

23.2.                      Dėl ieškovo valios tretieji asmenys nurodo, kad tais atvejais, kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Ginčo šalys 2016 m. vasario 8 d. sudarė notarinį Priėmimo-perdavimo aktą, kurio 2.3. punkte dar kartą nurodytas tinkamas šalių atsiskaitymas – „Pardavėjai ir pirkėjas pasirašydami šį Priėmimo - perdavimo aktą patvirtina, kad yra galutinai ir tinkamai atsiskaityta už perduodamą Daiktą ir jokių ginčų ir/ar pretenzijų dėl kainos ir atsiskaitymo nėra.“ Apelianto sandorio sąlygų suvokimą patvirtina tai, jog Apeliantas pasirašydamas 2016 m. liepos 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino depozito perdavimo faktą – 2016 m. liepos 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 2.8. punkte nurodyta, kad „Nuomotojui Depozitas yra perduotas ankstesniojo patalpų savininko.“

23.3.                      Mano, kad priešingai, nei teigia apeliantas, byloje esančių įrodymų visumos pagrindu pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sudarant Pirkimo – pardavimo sutartį nebuvo ieškovo G. D. valios trūkumų – Pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta šalių teisingai ir tinkamai suvokiant sutarties turinį ir sąmoningai išreiškiant valią sudaryti sandorį būtent sutartyje išdėstytomis sąlygomis. Teigia, kad būtent tolesni G. D. veiksmai, t. y. notarinis nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktas, dviejų negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymas aptariant sąlygas dėl depozito perėjimo iš buvusio buto savininko E. J. naujajam buto savininkui G. D. bei tarp ginčo šalių esančių skambučių garso įrašas galutinai patvirtina ir įrodo, jog G. D. suvokė Pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygas tinkamai ir jas realiai vykdė po sutarties sudarymo.

23.4.                      Teigia, kad UAB „Fasado construction“ į šį civilinį ginčą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, dalyvaujančiu byloje atsakovų pusėje. Trečiųjų asmenų nuomone, apeliantas pradėjo šį civilinį ginčą siekdamas užvilkinti ir apsunkinti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-604-931/2020 nagrinėjimą, todėl šio ginčo baigtis gali turėti įtakos UAB „Fasado construction“ teisėms ir pareigoms. Taigi, UAB „Fasado construction“ įtraukimas į bylą buvo būtinas, nes priešingu atveju būtų taikytinas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

25.       Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kurių nebuvo pateikęs pirmos instancijos teismui. Ieškovas pateikė teismui 2014 m. sausio 7 d. nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Fasado“ ir atsakovo, pastolių priėmimo-perdavimo aktą ir ieškovo atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašą bei 2016 m. vasario 10 d. tarp ieškovo ir UAB „Fasado“ sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1., kurie, pasak apelianto, įrodo jo apeliacinio skundo argumentus dėl depozito negavimo, dėl nuomos sutarties negaliojimo ir kt.

26.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, jog minėti ieškovo pateikti duomenys gali būti reikšmingi teisingam apeliaciniu skundu keliamo klausimo dėl ieškovo suklydimo sudarant sandorį išsprendimui, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi atsakovai ir tretieji asmenys dėl jų galėjo pasisakyti atsiliepimuose į apeliacinį skundą, juo labiau, kad dalis jų yra kitose tarp tų pačių šalių teisme nagrinėjamose civilinėse byloje, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos. Darytina išvada, kad yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir priimti ieškovo pateiktus naujus įrodymus.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

27.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), o žodinis jo nagrinėjimas galimas tik tuomet, kai bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą, t. y. toje konkrečioje byloje susiklosčiusios situacijos išskirtinumą, objektyviai lemiantį žodinio proceso poreikį (CPK 322 straipsnis). Ir nors byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose gali prašyti žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, toks prašymas apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas. Esminė aplinkybė nusprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo įprastos (rašytinės) bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme formos, yra nagrinėtino klausimo ir tirtinų aplinkybių pobūdis, dėl kurio tam tikrais atvejais tinkamai išnagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka nėra įmanoma.

28.       Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso bruožų, sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Oganova prieš Gruziją, Nr. 25717/03, 27, 28 punktai), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 28-469/2017).

29.       Apeliacinės instancijos teismui 2022 m. sausio 4 d. pateiktame prašyme dėl žodinio bylos nagrinėjimo, apeliantas nurodo, kad apeliaciniame skunde jis, be kita ko, iš esmės kelia faktinio pobūdžio klausimus, taip pat teikia argumentus tik dėl netinkamo teisės pritaikymo nagrinėjamoje byloje. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovų turėjo būti tarpusavio susitarimas dėl nuomininko sumokėto depozito, tačiau ieškovas su tokiais skundžiamo sprendimo argumentais nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl tariamai sudaryto sandorio yra siurprizinis, nes jokio įskaitymo sandorio ieškovas su atsakovais nesudarinėjo, jokio įskaitymo sandorio atsakovai neįrodinėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

30.       Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai nepatvirtina, jog egzistuoja išskirtinės aplinkybės, kurios pateisintų žodinio bylos nagrinėjimo poreikį. Šalims byloje nebuvo užkirstas kelias teikti procesinius dokumentus su paaiškinimais ir įrodymais, šalių pozicijos, tiek ieškovo dėl suklydimo, tiek atsakovų dėl tikrosios sutarties šalių valios, buvo suformuluotos ir išklausytos pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ir pirmosios instancijos teismo įvertintos, o apeliacinio skundo argumentai gali būti įvertinti apeliacinį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, juo labiau kad teisėjų kolegija patenkino apelianto prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme, dėl šių įrodymų kiti byloje dalyvaujantys asmenys galėjo pasisakyti teikdami atsiliepimus į apeliacinį skundą, o apeliacinės instancijos teisme jie gali būti įvertinti ir be papildomų šalių paaiškinimų žodžiu. Be to, nors apeliantas teigia, kad bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme poreikį sąlygoja, apelianto manymu, priimtas siurprizinis sprendimas, kaip matyti iš apeliacinio skundo, ieškovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu, kurios pakartotinai gali būti įvertintos apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl ginčo esmės

31.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia dėl esminio suklydimo (CK 1.90 straipsnis), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

32.       Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai (pardavėjai) 2016 m. vasario 3 d. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TVP-806, kurią pavirtino notaras, byloje taip nustatyta, kad sutarties sudarymo metu parduodamas butas buvo išnuomotas UAB „Fasado“, o ieškovas apie tai žinojo, nuomos sutartis buvo registruota VĮ Registrų centre. Be to, kiek vėliau šalių pasirašytame Priėmimo-perdavimo akte, taip pat patvirtintame notaro 2016 m. vasario 8 d., 2.3 punkte nurodyta, kad pardavėjai ir pirkėjas (atsakovai ir ieškovas), pasirašydami šį priėmimo-perdavimo aktą patvirtina, kad yra galutinai ir tinkamai atsiskaityta už perduodamą daiktą ir jokių ginčų ir / ar pretenzijų dėl kainos bei atsiskaitymo nėra. Šioje byloje ieškovas, t. y. sandorio šalis – pirkėjas, kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. vasario 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties 7.11 punkto nuostatą „Pardavėjai pareiškia, o Pirkėjas patvirtina, kad depozitą nuomininko sumokėtą pagal Nuomos sutartį perdavė Pirkėjui“, kadangi jokio depozito iš atsakovų jis negavo. 

33.       Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu reglamentuoja CK 1.90 straipsnis. CK

34.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas jis nebūtų sudaręs sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).   Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Taigi tais atvejais, kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.

35.       Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).

36.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau minėtas ginčo teisinius reglamentuojančias teisės normas bei suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio ginčuose, sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad ginčo sandorį (jo sąlygą) sudarė dėl esminio suklydimo, ir konstatavo, kad, įvertinus tiek sutarties sudarymo metu egzistavusias aplinkybes, tiek ieškovo elgesį po ginčo sutarties pasirašymo (sudarant kitas sutartis), ieškovas negalėjo suklysti dėl šioje byloje ginčijamos sutarties nuostatos.

37.       Apeliantas kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų nurodo tai, kad skundžiamu sprendimu nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovų turėjo būti tarpusavio susitarimas dėl nuomininko sumokėto depozito. Pasak apelianto, tokie skundžiamo sprendimo argumentai yra nepagrįsti, o teismo sprendimas yra siurprizinis, nes teismas pasisakė dėl įskaitymo ir tariamo sandorio buvimo, kai ginčo atveju įrodymai patvirtina aplinkybes, kad ieškovas ir atsakovai nesudarė jokio depozito įskaitymo į buto kainą sandorio, o tik pirkimo-pardavimo sutartį. 

38.       Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką, ieškovo pasirinktą pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdą.  

39.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškė reikalavimą dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, kaip sudarytos iš esmės suklydus. Ieškovas ieškinyje tvirtino, kad suklydo dėl sąlygos, kurioje nurodyta, kad nuomininko sumokėtas depozitas perduotas naujam savininkui, esmės, nes dėl depozito su atsakovais nesitarė ir jokio depozito iš atsakovų jis negavo. Atsakovai tvirtino priešingai, kad ginčijama sutarties 7.11 sąlyga buvo šalių aptarta, dėl depozito perėjimo naujam savininkui sumažinta galutinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo kaina.

40.       Ieškovo ieškiniu nustatytos bylos nagrinėjimo ribos apėmė tik pirkimo pardavimo sutarties (jos dalies) sudarymo vertinimą pagal CK 1.90 straipsnio nuostatas. Kaip jau minėta aukščiau, vertinant ar sandoris galėjo būti sudarytas esant esminiam suklydimui, svarbu nustatyti, ar asmuo, kuris ginčija sandorį, jo sudarymo metu galėjo suvokti to sandorio sąlygas ir esmę. Nagrinėjant ginčą, pirmosios instancijos teismas nustatinėjo reikšmingas aplinkybes, susijusias su išnuomoto nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymu, sandorio kainos nustatymu, vertino jas tik CK 1.90 straipsnio kontekste, t. y. vertino ar ieškovas galėjo iš esmės suklysti ar visgi suvokė sandorio esmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatinėti ir nustatinėjo teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar ieškovas galėjo suklysti sudarydamas ginčo sandorį, t. y. vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, CK 1.90 straipsnio ribose. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų, pasisakydamas dėl tarpusavio susitarimo tarp ginčo šalių dėl nuomininko sumokėto depozito, teismas ne kvalifikavo ginčo teisinius santykius kaip tariamą ar įskaitymo sandorį, bet ieškinio ribose vertino sandorio šalių valią, priežastis, kodėl galėjo būti sudaromas toks sandoris, ieškovo faktinių aplinkybių suvokimą sandorio sudarymo metu ir pan., o nustatęs, pirmosios instancijos teismo vertinimu, visas reikšmingas bylai aplinkybes, kurias įrodinėjo šalys, konstatavo, kad ieškovas negali būti laikomas iš esmės suklydusiu, ir ieškinį atmetė. Be to, aplinkybę, kad sudarydamos sutartį šalys tarėsi dėl depozito, neva, jo įskaitymo į nekilnojamojo turto kainą, įrodinėjo atsakovai, gindamiesi nuo ieškinio, todėl ieškovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė siurprizinį teismo spendimą yra nepagrįsti.

41.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, nesutinka su ieškovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju ginčo sutartis (jos dalis) buvo sudaryta iš esmės suklydus.

42.       Nors ieškovas bandė įrodinėti, kad dėl ginčijamos sutarties dalies nebuvo tartasi ir jokio depozito iš atsakovų jis negavo, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo teiginiai buvo paneigti tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek atsakovų bei trečiųjų asmenų paaiškinimais, tiek paties ieškovo elgesiu po sutarties sudarymo.

43.       Byloje nustatyta, kad šalims 2016 m. vasario 3 d. notarine tvarka sudarant buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, parduodamas butas buvo išnuomotas UAB „Fasado“, šis faktas buvo nurodytas ginčo sutartyje (2.2. punktas). Sutartyje buvo nurodyti iš esmės visi viešajame registre esantys duomenys apie turto nuomą, t. y. kad nuomos sutartis sudaryta  2014 m. sausio 7 d., taip pat nurodytas 2015 m. lapkričio 23 d. susitarimas, nurodyta, kad įrašas galioja nuo 2016 m. sausio 27 d. Visi šie duomenys nurodyti ir sutarties 7.10 punkte, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad nuomos sutartis galioja iki 2017 m. sausio 20 d. Nors apeliantas teigia, kad ši nuomos sutartis ginčo sutarties sudarymo metu jau negaliojo, byloje esantys įrodymai tvirtina priešingai, t. y. tiek 2015 m. lapkričio 23 d. susitarimas, tiek įrašas viešajame registre aiškiai patvirtina, kad nuomos sutartis buvo galiojanti, todėl parduodamas butas 2016 m. vasario 3 d. buvo išnuomotas ir teigti priešingai byloje nėra pagrindo.

44.       Nors apeliantas teigia, kad jis sutarties sudarymo metu buvo išimtinai susikoncentravęs tik į sandorio kainą, manė, kad sudaro tik nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį ir nieko nežinojo apie sutarties sąlygą dėl depozito, tokius ieškovo argumentus paneigia pačios ginčo sutarties tekstas. Jau minėta, kad sutarties 7.10 punkte yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta apie nuomos sutartį ir nuomininką, o ginčijamas sutarties 7.11 punktas siejasi su 7.10 punktu, abu punktai yra individualizuotos sutarties nuostatos, punktuose jos išdėstytos aiškiai, konkrečiai ir suprantamai. Kad ieškovas negalėjo likti nesupažindintas su ginčijama sąlyga paneigia ir trečiojo asmens, notarės, kuri tvirtino sandorį, paaiškinimai. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, remdamasis notarės L. V. paaiškinimais, ieškovo ginčijama sutarties 7.11 punkto sąlyga yra individuali, o ne standartinė sutarties sąlyga. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti notarės paaiškinimais, kad kiekvienu atveju individualizuota sutarties sąlyga yra išaiškinama ir garsiai perskaitoma sandorio šalims, šių notarės teiginių nepaneigė ir ieškovas.

45.       Be to, ieškovas teigia, kad nors ir žinojo apie nuomos faktą, jis nebuvo nuomos sutarties šalimi ir nieko apie šią sutartį nežinojo, nežinojo ir depozito dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu tokie ieškovo argumentai niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad sutartį ieškovas galėjo pasirašyti iš esmės suklydęs, kadangi, kaip jau minėta, sąlyga apie nuomininko sumokėto depozito perdavimą naujam savininkui turėtų būti visiškai aiški bet kuriam vidutiniam nekilnojamojo turto pirkėjui, o suprasdamas ką pasirašo pirkėjas turėjo pareigą pasidomėti nuomos sutartyje nurodyto depozito dydžiu. Be to, vertinant visas aplinkybes po sutarties sudarymo, teismui tokie ieškovo argumentai kelia pagrįstų abejonių, kadangi po ginčo sutarties sudarymo naujoje nuomos sutartyje su tuo pačiu nuomininku, nuomos kaina ir depozitas išliko tie patys, ieškovas butą pirko tikėdamasis jį toliau nuomoti ir iš to gauti pajamas, todėl visgi labiau tikėtina, kad ginčo sutarties sudarymo metu ieškovui buvo žinomos nuomos sutarties nuostatos.

46.       Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad aplinkybę, jog ginčo sutartyje dėl depozito tarp šalių nebuvo tartasi, patvirtina faktas, kad ieškovui depozitas nebuvo perduotas pardavėjų, o buvo sumokėtas nuomininko 2016 m. gegužės 26 ir 2016 m. liepos 1 d. pavedimais (434,43 Eur ir 434,43 Eur). Teisėjų kolegija neturi pagrindo remtis tokia ieškovo nurodoma aplinkybe, kaip įrodančia jo suklydimą dėl sutarties sąlygos esmės, kadangi pats ieškovas kitoje byloje bylinėdamasis su trečiuoju asmeniu teigia ir įrodinėja, kad 2016 m. gegužės 26 d. ir 2016 m. liepos 1 d. 434,43 Eur pavedimais jam buvo pervestas ne depozitas, o nuomos mokestis. Taigi tokie apelianto argumentai laikytini visiškai nepagrįstais ir neįrodančiais jokių bylai reikšmingų aplinkybių.

47.       Apelianto teigimu, aplinkybę, kad ieškovas ir atsakovai nesudarė jokio depozito įskaitymo į buto kainą, patvirtina įrodymai, jog 2016 m. vasario 10 d. ieškovas ir UAB „Fasado“ sudarė naują buto nuomos sutartį, niekaip nepriklausančią nuo ankstesnės 2014 m. sausio 7 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Fasado“ ir atsakovų. Tačiau paties apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateikta 2016 m. vasario 10 d. ieškovo ir UAB „Fasado“ sudaryta sutartis (7 punktas) patvirtina, kad depozitas perėjo iš ankstesnio buto savininko naujajam – ieškovui, šios sutarties bendrųjų sąlygų 2.8 punkte nurodyta, kad depozitas nuomotojui perduotas ankstesnio patalpų savininko. Analogiška nuostata perkelta ir į 2016 m. liepos 1 d. nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Fasado construction“ (2.8 punktas), kaip nustatyta byloje, nors ir keitėsi sutartį sudarantis juridinis asmuo, faktinis nuomininkas liko tas pats.

48.       Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju svarbūs šalių veiksmai po ginčijamos sutarties sudarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ankstesniame punkte aprašytos faktinės aplinkybės, susijusios su vėlesnėmis paties ieškovo sudarytomis nuomos sutartimis, ne patvirtina ieškovo teiginius, kad jis, sudarydamas ginčo sutartį, nieko nežinojo apie depozitą ir dėl jo perdavimo nesitarė, bet priešingai, juos tik paneigia. Spręstina, kad atidus, rūpestingas, vidutinių gabumų asmuo negalėtų pasirašyti tokių nuomos sutarčių sąlygų dėl depozito, jei prieš tai pirkimo-pardavimo sutartyje būtų iš tiesų suklydęs dėl ginčijamos sutarties nuostatos, kuria įtvirtinta, kad atsakovai perdavė ieškovui nuomininko sumokėtą depozitą. Dėl to konstatuotina, kad ginčijamas sandoris atitiko paties ieškovo valią ir tai patvirtina paties ieškovo faktinis elgesys po ginčijamo sandorio sudarymo.

49.       Be to, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kuriais ieškovas apibūdintas kaip asmuo, turtintis patirtį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriuose, besinaudojantis profesionalia pagalba, susijusia su nekilnojamojo turto naudojimu, valdymu, disponavimu, todėl turintis didelį potencialą išvengti suklydimo dėl sudaromų sandorių ir jų sąlygų bei gebantis pasirūpinti savo teisėmis ir pareigomis, įvertinti galimus teisinius padarinius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais teismo argumentais, todėl, įvertinusi prieš tai nustatytą faktinių aplinkybių visetą, sprendžia, kad apeliantas negalėjo suklysti/nesuvokti, kokį sandorį jis sudaro, kokia šio sandorio esmė ir kokie teisiniai padariniai atsiranda jį sudarius. Šioje nutartyje jau ne kartą minėta, kad ginčijama sutarties sąlyga buvo aiški, suprantama bet kuriam, net ir neturinčiam jokio specialaus išsilavinimo, asmeniui, ieškovui buvo žinomi visi su nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymu reikšmingi faktai, t. y. duomenys apie nuomą, jos galiojimą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas galėjo suklysti dėl ginčo sąlygos esmės – buvo suklaidintas tiek, kad negalėjo suprasti, jog nuo sandorio sudarymo momento jis laikomas gavusiu nuomininko depozitą. 

50.       Nors apeliantas teigia, kad jis apie ginčijamo sandorio sąlygas pradėjo domėtis tik kilus teisminiams ginčams kitose civilinėse bylose dėl skolos priteisimo iš UAB „Fasado construction“ ir mano, kad tokios aplinkybės pateisina ilgą jo savo teisėtų interesų negynimo laikotarpį, teisėjų kolegijos vertinimu, šios ieškovo nurodomos aplinkybės jokiu būdu nepatvirtina ieškovo suklydimo fakto, bet priešingai, tik patvirtina skundžiamo sprendimo motyvus, kad pats ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir nepasidomėjo (ar neapgalvojo) iš pasirašomos sutarties sąlygos galinčiomis kilti teisinėmis pasekmėmis ateityje, nepaisant to, kad, kaip minėta, ginčijama sutarties nuostata buvo pakankamai aiški, konkreti ir neabejotinai suprantama. 

51.       CPK 220 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo priemonėmis gali būti garso įrašai. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad aplinkybę, jog ieškovas suprato ginčijamą sandorio sąlygą, patvirtina ir po ieškovo atstovo priekaištų atsakovui 2021 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje dėl nepateiktų garso įrašų, 2021 m. liepos 2 d. teismui pateiktų garso įrašų turinys. Šie garso įrašai buvo aptarti teismo posėdyje, šalys davė dėl jų paaiškinimus ir jų panaudojimui byloje neprieštaravo. Viename iš šių įrašų ieškovas patvirtino atsakovui, kad jis viską prisimena, bet turi kitų bylų su nuomininku, todėl jam reikalinga atsakovo pagalba, t. y., kaip galima suprasti iš pokalbio konteksto, kad ieškovui reikia, jog būtų priimtas palankus teismo sprendimas šioje byloje, nes, priešingu atveju, jam nepavyktų laimėti kitose bylose.  Be to, ir byloje esantis atsakovo pokalbio garso įrašas su ieškovo atstovu, patvirtina tas pačias sandorio sudarymo aplinkybes ir šalių valią, kurias, atsikirsdami į ieškinį byloje įrodinėjo atsakovai. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovas ne suklydo pasirašydamas išnuomoto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, bet nebuvo pakankamai apdairus ir neįvertino tokios sąlygos teisinės galios, o toks jos elgesys negali būti laikomas esminiu suklydimu, kas būtų pagrindu sandorį pripažinti negaliojančiu (CK 1.90 straipsnis).

52.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas tai, ar ginčijamas sandoris galėjo būti sudarytas suklydus, pakankamai išsamiai ištyrė ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, pasisakė dėl visų tiek ieškovo, tiek atsakovų argumentų, t. y. nustatė faktinių aplinkybių visumą ir jų pagrindu pagrįstai nusprendė, kad ginčijamas sandoris nebuvo sudarytas suklydus.

Dėl trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

53.       Apeliantas teigia, kad bylos išsprendimas galėjo turėti įtakos nebent UAB „Fasado“ teisėms arba pareigoms, tačiau ji išregistruota dėl bankroto, o UAB „Fasado construction“ nėra UAB „Fasado“ teisių ir pareigų perėmėja, todėl būsimas teismo sprendimas nesukelia jokių pasekmių UAB „Fasado construction“, ji neturėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, todėl ir bylinėjimosi išlaidos UAB „Fasado construction“ priteistos nepagrįstai.

54.       Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Šie asmenys gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad UAB „Fasado construction“ buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu teisėjos 2020 m. lapkričio 20 d. rezoliucija gavus ir priėmus atsakovų atsiliepimą į ieškinį, kuriame buvo nurodyta, kad šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos trečiųjų asmenų UAB „Fasado construction“ ir D. O. teisėms ir pareigoms. Iš LITEKO duomenų taip pat matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovams UAB „Fasado construction“ ir D. O., trečiajam asmeniui E. J. dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Fasado construction“ priešieškinį ieškovui G. D.. Nurodyta byla sustabdyta paties ieškovo G. D. prašymu 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi iki bus išnagrinėta ši byla. 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje konstatuota, kad tik įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-33731-1044/2020 yra ginčijama sutarties 7.11 punkto nuostata: „pardavėjai pareiškia, o pirkėjas patvirtina, kad depozitą nuomininko sumokėtą pagal nuomos sutartį perdavė pirkėjui“, bus galima vertinti atsakovo UAB „Fasado construction“ reikalavimą priteisti minėtą depozitą iš ieškovo G. D..

55.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad šios bylos išsprendimas gali būti reikšmingas trečiojo asmens UAB „Fasado construction“ teisėms ir pareigoms, be to, trečiasis asmuo šioje byloje teikė paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, pagal kuriuos buvo nustatinėjamos reikšmingos bylai faktinės aplinkybės, trečiojo asmens pozicija buvo priešinga ieškovo, trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, todėl apelianto argumentai, kad būsimas teismo sprendimas nesukelia jokių pasekmių UAB „Fasado construction“ ir ji neturėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, atmestini kaip nepagrįsti.

56.       Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė laikydamasis CPK 47 straipsnio 2 dalies, 93, 98 straipsnių reikalavimų, ieškovas apeliaciniame skunde neginčija priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl pakeisti ar panaikinti teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

57.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, tinkamai taikė sandorių negaliojimą reglamentuojančias civilinės teisės normas, civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

58.       Kadangi trečiasis asmuo UAB ,,Fasado construction“  teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir dėl to patyrė 1161,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurios yra pagrįstos, atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, šios išlaidos trečiajam asmeniui priteistinos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

59.       Trečiasis asmuo taip pat prašo priteisti 580,80 Eur už atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties šioje byloje, kuria teismas buvo nustatęs terminą ieškovui pašalinti apeliacinio skundų trūkumus. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi apeliacinį procesą, pradėtą pagal trečiojo asmens UAB ,,Fasado construction“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021  m. rugsėjo 2 d. nutarties, nuspręsta nutraukti. Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo, kai nutartis dėl trūkumų buvo priimta dėl ieškovo paduoto procesinio dokumento, neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

60.       Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgusi į 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už atskirąjį skundą susidarymo priežastis, t. y., kad trečiasis asmuo neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo, o jį padavęs, patyrė išlaidų, teisėjų kolegija neturi pagrindo šių išlaidų priteisti iš ieškovo.

61.       Nors atsakovai atsiliepime prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nurodydami, kad prašymas bus pateiktas CPK nustatyta tvarka, iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme atsakovų bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai pateikti nebuvo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Fasado construction“ (j. a. k. 302710322) iš ieškovo G. D. ( G. D.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 1161,60 Eur (vieną tūkstantį šimtą šešiasdešimt vieną eurą 60 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.