Civilinė byla Nr. 2-449/2014
Proceso Nr. 2-55-3-02344-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija: 126.2.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Plastfoma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Plastfoma“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JU2“ pareiškimus atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Paberžės aerodromas“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Vilniaus regiono keliai“ ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Plastfoma“ kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Paberžės aerodromas“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Valeksa“. Nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas pareiškėjui 2013 m. spalio 17 d. sudarė 5 500 Lt. Atsakovas savo prievolių neįvykdė, su kreditoriumi neatsiskaitė, todėl, pareiškėjo nuomone, atsakovas yra nemoki įmonė.
Bendraieškis BUAB „JU2“ taip pat prašė iškelti atsakovui bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Nemokumo sprendimai“; nurodęs, kad 41 716,59 Lt sumai turi reikalavimo teisę į UAB „Paberžės aerodromas“.
Trečiasis asmuo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ prašė iškelti bankroto bylą atsakovui ir bankroto administratoriumi skirti UAB „Vermosa“, nurodęs, kad turi reikalavimo teisę 4 375 Lt sumai.
Atsakovas nesutiko su bankroto bylos iškėlimu, prašė ieškovui UAB „Plastfoma“ skirti 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad su ieškovu UAB „Plastfoma“ 2013 m. gruodžio 5 d. atsiskaitė, todėl jis nebeturi reikalavimo teisės. Pažymėjo, kad turimas turtas sudaro 1 343 507 Lt, o įsipareigojimai – 325 823 Lt, iš kurių 120 290 Lt paskolinė prievolė AB SEB bankui, kurios įvykdymas užtikrintas įkeitimu ir įvykdymo terminas dar nesuėjęs; 16 646 Lt įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui išdėstytas iki 2014 m. gruodžio 31 d., todėl šie įsipareigojimai nelaikytini pradelstais. Pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 188 887 Lt, todėl nėra bankroto bylos iškėlimo pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Paberžės aerodromas“; netenkino atsakovo prašymo dėl baudos skyrimo.
Teismas akcentavo, kad svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai ištirti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę. Tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, nurodytus finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, galima daryti išvadas apie įmonės mokumą ar nemokumą. Teismas nustatė, kad nors atsakovas atsiliepime nurodė, jog 16 646 Lt įsiskolinimo dengimas VSDFV Vilniaus skyriui yra išdėstytas iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau tokio teiginio nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas nustatė, kad 2013 m. lapkričio 30 d. įmonės turtas sudarė 1 343 507 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 233 672 Lt. Teismas vertino, kad pateikti duomenys liudija, kad įmonė efektyviai mažina savo veiklos nuostolingumą, t. y. praėjusius finansinius metus įmonė baigė su 1 008 Lt grynojo pelno, kai tuo tarpu šiais finansiniais metais įmonės grynasis pelnas sudaro jau 35 677 Lt. Teismas padarė išvadą, kad įmonė yra moki, todėl kelti bankroto bylą UAB „Paberžės aerodromas“ atsisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Plastfoma“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priimti naujai pateiktus įrodymus, pagrindžiančius atsakovo finansinę būklę. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Spręsdamas atsakovo nemokumo klausimą, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neanalizavo įmonės tikrosios ekonominės finansinės padėties, o formaliai apsiribojo vien 2013 m. lapkričio 30 d. finansinių duomenų vertinimu. Pažymi, jog įmonės finansinei būklei nustatyti gali būti reikšmingi ir kiti dokumentai. Teismas neatliko pareigos veikti ex officio, neįsitikino, ar pateikti įrodymai yra patikimi bei ar pateiktų duomenų užtenka nuspręsti dėl atsakovo realios finansinės būklės.
2. Atsakovas nevykdo Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje numatytos pareigos pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, paskutinį kartą finansiniai duomenys pateikti už 2006 m. Ši aplinkybė leidžia abejoti pateiktų duomenų realumu.
3. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas vykdo veiklą, teikiančią pajamas.
4. Įmonės turto vertė nėra pagrįsta jokiais įrodymais.
5. Abejonių kelia per vienerius metus gautinos sumos.
6. Duomenys apie įstatinio kapitalo didinimą nėra įregistruoti VĮ Registrų centre.
7. Nepateikti įrodymai apie įsiskolinimo VSDFV Vilniaus skyriui išdėstymą. Įsiskolinimo buvimas patvirtina, kad atsakovas ilgą laiką neatsiskaito su darbuotojais, o tai savarankiškas ir pakankamas pagrindas iškelti bankroto bylą.
8. Atsakovas nevisiškai atsiskaitė su apeliantu, kadangi skolos likutis 420 Lt.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „JU2“ prašo skundą tenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime pritaria atskirojo skundo argumentams, nurodo:
1. Atsakovo pateiktas balansas neatspindi tikrosios turtinės padėties ir suklaidino teismą priimat procesinį sprendimą, o pats teismas nebuvo pakankamai aktyvus, siekdamas išsiaiškinti atsakovo tikrąją turtinę padėtį. Atsakovas teismui nepateikė visos bylai reikšmingos medžiagos, o teismas jos neišreikalavo ir sprendė tik iš atsakovo nuožiūra pateiktosios, taip pažeisti objektyvumo ir visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo principai.
2. Teismas neįsitikino debitorinių skolų atgavimo realumu.
3. Atsakovas nėra įvykdęs visos prievolės apeliantui, taip pat neatsiskaito ir su ieškovu BUAB „JU2“, kas patvirtina atsakovo nemokumą, o ne laikinus finansinius sunkumus.
4. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas vykdo veiklą, moka mokesčius. Bankroto bylos iškėlimas yra viena iš galimybių apginti kreditorių interesus.
Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešojo intereso bankroto bylose egzistavimą, priima ir vertina apelianto kartu su skundu pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 str.).
Atskirasis skundas tenkinamas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).
ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą bankroto byla keliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, ar įmonė tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti nekeliant bankroto bylos ir išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, galėtų spręsti dėl įmonės finansinės padėties ir jos mokumo, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareiga įmonės, kurios atžvilgiu inicijuojama bankroto byla, vadovui pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus.
Nagrinėjamoje byloje vadovaudamasis atsakovo pateiktais finansiniais dokumentais, teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra mokus, todėl nenustatė pagrindo konstatuoti jo nemokumą.
Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai įvertino atsakovo pateiktus dokumentus ir nepagrįstai konstatavo atsakovą esant mokia įmone, nebuvo pakankamai aktyvus ir neišsiaiškino atsakovo tikrosios turtinės padėties.
Iš atsakovo teismui pateiktų 2013 m. sausio 1 d. – lapkričio 30 d. finansinės atskaitomybės dokumentų (97 b. l.) matyti, kad į įmonės balansą įrašyto turto vertė yra 1 343 507 Lt: 1 175 599 Lt vertės ilgalaikis turtas, kurį sudaro nekilnojamasis turtas (100 b. l.) ir 167 908 Lt trumpalaikis turtas. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 233 672 Lt. Šiuo laikotarpiu įmonė gavo 35 677 Lt pelną (98 b. l.). Atsakovo pateikto kreditorių sąrašo duomenimis, pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 188 887 Lt (99 b. l.).
Jei būtų remiamasi vien minėtais atsakovo pateiktais duomenimis, tai būtų galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo būsena iš tiesų neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtų nemokumo kriterijų. Rėmimasis balanso duomenimis nustatant įmonės mokumą (nemokumą) paprastai yra pakankamas, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja nepašalintos abejonės dėl to, ar balanse nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo padėtį, todėl teismas turėjo imtis ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių, kad išsiaiškintų, ar įmonė nėra nemoki.
Pažymėtina, kad remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalimi, įmonės vadovas privalo pateikti teismui praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį. Nagrinėjamoje byloje, pateiktas nepilnas 2013 m. balansas, o pats pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis konstatavo, jog atsakovas nevykdo jam įstatymo numatytos pareigos pateikti įmonės finansinius duomenis VĮ „Registrų centras“, kur galimi atsakovo kreditoriai, o taip pat ir teismas galėtų patikrinti atsakovo finansines galimybes ir įsitikinti atsakovo mokumu. Apelianto pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų rinkinio (2006 m. finansinė atskaitomybė pateikta 2012 m.) (121 b. l.) taip pat sudaro pagrindą abejoti teismui pateiktų duomenų patikimumu. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „JU2“ teisingai nurodo, kad atsakovas teismui nepateikė visos bylai reikšmingos medžiagos, o teismas jos neišreikalavo ir sprendė tik iš atsakovo nuožiūra atrinktos ir pateiktos medžiagos, tačiau ji nepakankama spręsti apie tikrąją atsakovo finansinę padėtį. Atsakovas nepateikė informacijos apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus.
Atsakovas pateikė duomenis, kad atsiskaitė su ieškovu UAB „Plastfoma“ 5 080 Lt suma (96 b. l.), tačiau apelianto teigimu, su juo ne visiškai atsiskaityta. Pareiškime teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bei pareiškime atsakovui dėl ketinimo kreiptis į teismą nurodomas 5 500 Lt įsiskolinimas. Kaip matyti iš pateikto kreditorių sąrašo, į jį apeliantas nėra įtrauktas, taip pat neįtrauktas ir ieškovas BUAB „JU2“ su 41 716,59 Lt reikalavimu bei trečiasis asmuo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ su 4 375 Lt reikalavimu. Taip pat pirmosios instancijos teismas, teisingai atkreipė dėmesį, kad nors atsakovas atsiliepime nurodė, jog 16 646 Lt įsiskolinimo dengimas VSDFV Vilniaus skyriui yra išdėstytas iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau tokio teiginio nepagrindė jokiais įrodymais. Viešai prieinami VSDFV duomenys (CPK 179 str. 3 d.) patvirtina priešingai nei teigia atsakovas, atsakovo skola nėra atidėta ar išdėstyta, be to yra padidėjusi. Šios aplinkybės verčia abejoti atsakovo pateiktų duomenų teisingumu, ir suponuoja išvadą apie didesnę pradelstų įsipareigojimų sumą.
Kaip minėta, įmonės turtą iš esmės sudaro nekilnojamasis turtas. Atsakovo nurodymu, jo vertė sudaro 1 175 599 Lt, nes 2007 m. atlikti remonto darbai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šio turto vidutinė rinkos vertė nustatyta 2006 m. balandžio 13 d. ir sudarė 588 700 Lt, be to, nekilnojamajam turtui taikytas ne vienas areštas nuo 2007 m., įregistruota hipoteka, įkeistos turtinės teisės (122-125 b. l.). Finansiniai dokumentai VĮ Registrų centrui neteikti už laikotarpį nuo 2007 m., todėl nėra galimybės nustatyti, ar tikrai turtas buvo pagerintas ir kaip turto pagerinimas apskaitytas, taigi nepašalintos abejonės dėl tikrosios nekilnojamojo turto vertės.
Įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, todėl bankroto bylos turi viešąjį interesą. Teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, gali įpareigoti proceso šalis pateikti konkrečius įrodymus, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės finansinę padėtį, iš kurios būtų galima spręsti apie įmonės (ne)mokumą, tam, kad būtų išsiaiškinta, ar yra pagrindas tenkinti (atmesti) ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši aplinkybė suponuoja teismui pareigą reikalauti ir rinkti papildomus įrodymus, būtinus realios atsakovo turtinės padėties atskleidimui ir teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Šios pareigos nagrinėjamoje byloje teismas tinkamai neįvykdė. Privalomoms nustatyti faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms sprendžiant dėl įmonės mokumo ar nemokumo, nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti realią atsakovo finansinę padėtį.
Išdėstytos aplinkybės kelia abejonių pirmosios instancijos teismo išvados apie atsakovo mokumą ir pagrindo jam kelti bankroto bylą nebuvimą teisėtumu ir pagrįstumu. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nereikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, todėl byla galėjo būti išspręsta neteisingai ir dėl to yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą (CPK 185, 265 str., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.). Todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Paberžės aerodromas“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Konstantinas Gurinas