Byla Nr. 1S-231-491/2017

Procesinio sprendimo kategorija :

2.14.4. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei,

suinteresuotiems asmenims I. A. ir S. K.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs suinteresuotų byloje asmenų – asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, R. K. sesers I. A. ir brolio S. K., skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria patenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės administracijos teikimas ir R. K. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis, taikymas,

nustatė:

1. Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartimi R. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. To paties teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi R. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas  BK 284 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kuris to paties teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.
2. Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi buvo tenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės administracijos teikimas ir R. K. pratęstas stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas.
3. Skundu R. K. artimi giminaičiai – sesuo I. A. ir brolis S. K., prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir R. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis, taikymo nepratęsti bei jį apgyvendinti socialinės globos namuose.
4. Skunde nurodo, jog jau nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. vasario 15 d. R. K. buvo gydomas griežto stebėjimo sąlygomis, po to – bendro stebėjimo sąlygomis. Dėl taikomo gydymo R. K. pablogėjo atmintis, sutriko pažinties funkcijos. Nurodo, kad R. K. prieš tai nebuvo teistas, nepadarė itin sunkių veikų gydymo metu – jis nekonfliktavo, nebuvo agresyvus, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė. Apeliantai mano, kad tolesnis R. K. gydymas stacionare nebus efektyvus ir nesutinka, kad šis gydymas būtų tęsiamas. Pažymi, kad 2017 m. birželio mėn. pabaigoje iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės R. K. broliui ir tėvui skambino socialinė darbuotoja ir teigė, kad R. K. jau yra pasveikęs ir artimieji jį gali pasiimti globon. Tvirtina, kad R. K. gydymas buvo pratęstas vien dėl to, kad artimieji nesutiko globoti R. K., kadangi jo sesuo gyvena užsienyje, tėvas yra senyvo amžiaus, 1 grupės invalidas, o brolis – dirbantis ir neturi galimybės jo prižiūrėti.
5. Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys prašė skundą patekinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.
6. Skundas atmetamas.
7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą : asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
8. Dėl pirmojo kriterijaus įvertinimo teismui reikalingos specialios žinios. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad R. K. serga alkoholine demencija, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje stebimas nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo R. K., pagrįstai rėmėsi šios ligoninės 2017 m. liepos 13 d. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad stebimu laikotarpiu R. K. psichinė būsena buvo stabili, jo elgesys formaliai teisingas – be konfliktų, agresijos, dienotvarkės pažeidimų, jo pažintinės funkcijos sutrikusios, jis išlieka formalaus kontakto, pokalbis su juo palaikomas klausimų pagalba, emocijos labilios, primityvios, mąstymas itin konkretus, mažai produktyvus, silpna dėmesio koncentracija, sutrikusi trumpalaikė, ypač fiksacinė atmintis, realių planų ateičiai neturi, socialiniai ryšiai nepakankami. Įvertinusi tai, Komisija rekomendavo tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis (3 b. l.). Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, jog paciento psichinė būklė šiuo metu nėra pakankama taikomą priverčiamąją medicinos priemonę keisti į švelnesnę ar apskritai ją naikinti. Skundą nagrinėjantis teismas su šia išvada visiškai sutinka. Pirmiau nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog R. K. psichikos būklė pagerėjo tiek, kad išnyko jo pavojingumas ir dėl padarytų veikų pavojingumo bei jo psichikos sutrikimo R. K. nebereikia stebėti ir gydyti stacionare. Kaip tik, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pastarojo ligonio esminio psichinės sveikatos pagerėjimo nėra, kas nereiškia jo pasveikimo, o kritikos stoka dėl savo sveikatos būsenos bei nusikalstamų veikų rodo, kad R. K. socialinis pavojingumas dar yra išlikęs.
9. Pažymėtina ir tai, kad paskyrus R. K. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, jo tinkamo gydymo nebūtų kam užtikrinti bei, įvertinus jo sveikatos būklę, nebūtų kam jį tinkamai prižiūrėti. Tokia išvada daroma atsižvelgiant tiek į R. K. artimųjų teismo posėdyje išreikštą poziciją, kad jie neturi galimybių rūpintis R. K. ir baiminasi, kad gydomas ambulatoriškai jis vėl pradės piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, bei į paties R. K. nesutikimą gydytis pensionate (24-25 b. l.). Iš esmės tokią pat poziciją jo artimieji išsakė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodydami, jog sesuo gyvena ir dirba užsienyje, brolis S. K. yra dirbantis ir taip pat neturi galimybių tinkamai rūpintis ir prižiūrėti savo brolį. 
10. Suinteresuotų asmenų skunde akcentuojamos aplinkybės – jų manymu, netinkamas R. K. gydymas bei socialinės darbuotojos jiems išsakyti teiginiai apie R. K. pasveikimą, nėra patvirtinamos byloje esančiais duomenimis. Kita vertus, jų pozicija apie R. K. psichinę būklę šiuo atveju negali būti laikoma objektyvia, kadangi ji prieštarauja specialistų padarytai išvadai ir nepaneigia pacientui nustatytos sveikatos būklės įvertinimo. Kaip minėta, esminiai priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (ar sprendimo jas panaikinti) kriterijai yra asmens psichinė būklė bei pavojingumas visuomenei, kurių vertinimas pateiktas anksčiau šioje nutartyje nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados, nei skundžiamoje nutartyje sprendė apylinkės teismas. Kiekvieno (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydomo ligonio būklę stebi ir gydymą atlieka šios srities specialistai medikai, ir tik jie gali parinkti tinkamą tokio ligonio gydymą. Abejoti specialistų teikiamos pagalbos apimtimi ir būdais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes tokių duomenų, išskyrus suinteresuotų asmenų paaiškinimus, byloje nėra surinkta.  
11. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priverčiamąja medicinos priemone užtikrinama pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti svarbūs interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Apygardos teismui nekelia abejonių Komisijos išvada, Komisijos kompetencija ir objektyvumas. Visuma pirmiau aptartų aplinkybių patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu R. K. dar reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas, kas darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Apeliacinės instancijos teismui duomenys, paneigiantys Komisijos išvados pagrįstumą, taip pat nėra pateikti, todėl ir nėra pagrindo abejoti šia Komisijos išvada bei apylinkės teismo sprendimu. Pažymėtina, kad, esant akivaizdžiam R. K. psichikos sveikatos būklės pagerėjimui, Komisija spręs dėl reikalingų medicinos priemonių.
12. Apeliantai tvirtina, kad R. K. galėtų būti patalpintas ir toliau stebimas globos namuose. Tačiau, viena vertus, galimybę pakeisti ligoniui jam taikomą stebėjimą gydymo įstaigoje į jo ambulatorinį stebėjimą gyvenamojoje vietoje (tame tarpe – ir jo galimą patalpinimą į globos namus) turi įvertinti ligoninės gydytojų komisiją; kita vertus, patalpinti į globos namus galima tik esant tam tikroms sąlygoms, viena kurių paprasčiausia – globos namuose turi būti laisvų vietų, nes globotinių skaičius juose yra ribotas. Byloje nėra jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) globos namuose, į kuriuos R. K. artimųjų vertinimu jis galėtų būti perkeltas, yra tokia galimybė, t. y. kad ten yra laisvų vietų ar kad globos namų administracija sutinka globoti R. K.     
13. Atsižvelgęs į aukščiau išvardytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji priimta tinkamai įvertinus visas svarbias aplinkybes. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir keisti R. K. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atmesti suinteresuotų asmenų – I. A. ir S. K., skundą ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas                             Valdas Meidus