Administracinė byla Nr. AS¹⁴⁶–33/2011                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)

 

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2010 m. sausio 10 d.

Vilnius

 

            Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą, kuriame prašoma įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį priimti procesinį sprendimą.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

A. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui elektroniniu paštu pateikė skundą, kuriuo prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį priimti procesinį sprendimą dėl jo 2010 m. rugpjūčio 13 d. skundo bei 2010 m. rugpjūčio 18 d. skundo (b. l. 1-2).

2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo prašymas yra su trūkumais nustatė terminą iki 2010 m. spalio 12 d. šiuos trūkumus pašalinti: pateikti teismui 2 patikslinto skundo egzempliorius su patikslintu skundo reikalavimu bei žyminio mokesčio kvito originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (b. l. 19).

A. B. 2010 m. spalio 12 d. ir 2010 m. spalio 19 d. elektroniniu paštu pateikė prašymus (b. l. 21, 25) pratęsti teismo nustatytą terminą trūkumams pašalint. Prašymuose nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo bei į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos. Paaiškino, kad atsakymas iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos iki šiol nėra gautas, todėl prašo pratęsti 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti.

2010 m. spalio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas atsižvelgęs į pareiškėjo prašymą dėl termino pratęsimo iki 2010 m. spalio 29 d. pratęsė pareiškėjui terminą pateikti 2 patikslinto skundo egzempliorius su patikslintu skundo reikalavimu bei žyminio mokesčio kvito originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (b. l. 27).

2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas, konstatavęs, jog per teismo nustatytą ir pratęstą terminą pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, A. B. skundą laikė nepaduotu (b. l. 29).

 

II.

 

Pareiškėjas A. B. 2010 m. lapkričio 12 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti spręsti kitam pirmosios instancijos teismui (ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui).

Atskirąjį skundą grindžia tokiais motyvais:

1. Nurodo nežinojęs, kad buvo tenkintas jo prašymas iki 2010 m. spalio 29 d. pratęsti 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti.

2. Nutarties, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti, įvykdyti negali iki šiol dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biurokratiškų veiksmų, o būtent dėl to, kad Inspekcija neišduoda metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo nusišalinti nuo skundo priėmimo klausimo sprendimo, nes skunde yra keliami klausimai yra dėl šio teismo teisėjos Egidijos Puzinskaitės (Smalakienės), dėl kurios nusikalstamos veikos padarymo yra prašoma Generalinės prokuratūros priimti procesinį sprendimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

III.

 

            Atskirasis skundas atmestinas.

            Administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, kurių nesilaikymas sąlygoja skundo nepriėmimą. Asmens teisė kreiptis teisminės gynybos įgyvendinama paduodant teismui ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą). Paminėtos teisės normos užtikrina, kad teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyką ar pagrindą, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

            Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjo skundą nutarė laikyti nepaduotu tuo pagrindu, kad pareiškėjas per nustatytą ir teismo nutartimi pratęstą terminą nepašalino skundo trūkumų. Pažymėtina, jog termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelia priimti pateiktą skundą.          

            Patikrinusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (b. l. 19) pagrįstai nustatė terminą pašalinti šiuos skundo trūkumus:

            1) Pateikti 2 patikslinto skundo egzempliorius su patikslintu skundo reikalavimu;

            2) Pateikti žyminio mokesčio kvito originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio.

            Teismas nutartyje detaliai išaiškino pareiškėjui, kokie yra jo teikiamo skundo trūkumai ir kaip juos pašalinti, tačiau pareiškėjas nei per teismo nustatytą nei per vėliau, patenkinus jo prašymą pratęstą terminą, nepašalino nei vieno iš nurodytų trūkumų.

            Iš pareiškėjo 2010 m. spalio 12 d. ir 2010 m. spalio 19 d. pateiktų prašymų dėl termino pratęsimo (b. l. 21, 25), taip pat iš jo atskirojo skundo argumentų, matyti, kad pareiškėjas aiškina negalėjęs pašalinti vieno iš skundo trūkumų (pateikti žyminio mokesčio kvito originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio) dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kaltės, nes jam nebuvo išduota metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija. Be to, pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog jis nežinojo, kad teismas pratęsė terminą skundo trūkumams pašalinti.

            Kaip matyti iš bylos duomenų, 2010 m. spalio 21 d. nutarties kopija, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas ir iki 2010 spalio 29 d. pratęstas terminas skundo trūkumams pašalinti (b. l. 27), buvo išsiųsta pareiškėjui jo skunde nurodytu adresu tą pačią dieną (b. l. 28). Tačiau, net jei ir tikėti pareiškėjo teiginiu, jog šios nutarties jis negavo, pažymėtina, jog pareiškėjas nei per jam nustatytą pirminį terminą, nei per pratęstąjį net nebandė šalinti kito skundo trūkumo – pateikti 2 patikslinto skundo egzempliorius su patikslintu skundo reikalavimu. Kokios priežastys sukliudė pareiškėjui per nustatytą ir pratęstą terminą pašalinti šį skundo trūkumą pastarasis nenurodo. Pažymėtina, kad nepatikslinus skundo reikalavimų, nėra galimybės aiškiai ir tiksliai apibrėžti keliamą ginčą bei nustatyti bylos nagrinėjimo ribas, dėl ko tinkamas tokio pareiškėjo skundo išnagrinėjimas teisme yra neįmanomas.

            Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant administracines bylas, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Minėta, kad pareiškėjas aplinkybę, jog nepašalino skundo trūkumo – pateikti žyminio mokesčio kvito originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio – aiškina tuo, kad skundo pateikimo metu ir iki šiol nėra išspręstas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo, o būtent Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nėra jam išdavusi metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos. Tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. spalio 12 d. rašto į pareiškėjo paklausimą (b. l. 26), pastaroji išaiškino pareiškėjui, kad jis pats privalo užpildyti ir pateikti Mokesčių inspekcijai 2 deklaracijos egzempliorius. Rašte taip pat išaiškinta, kad Mokesčių inspekcija, gavusi užpildytus 2 deklaracijos egzempliorius, vieną grąžins pareiškėjui su žyma, kad deklaracija pateikta ir šį deklaracijos egzempliorių pareiškėjas galės pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, priimančiai sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Taigi, nors pareiškėjas ir teigia, kad teismo nustatytus trūkumus pašalinti jam kliudo Mokesčių inspekcijos veiksmai, pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kad jis būtų pats pateikęs metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją Mokesčių inspekcijai ir, atitinkamai, su pateiktos deklaracijos pateikimą patvirtinančiu egzemplioriumi kreipęsis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Nesant (nepateikus teismui) jokių duomenų, kad  pareiškėjas priskirtinas asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, grupei ir dėl šios priežasties atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pareiškėjo atžvilgiu taikytinas bendrasis ABTĮ 38 straipsnio reikalavimas – pateikti žyminio mokesčio kvito originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, todėl termino pašalinti skundo trūkumus nustatymu, juolab jo pratęsimu, kaip skundą pateikusiam asmeniui palankia aplinkybe, negali būti piktnaudžiaujama. Be to, pareiškėjui išaiškintina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nėra užkertamas kelias pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą – tinkamai pašalinęs skundo trūkumus pareiškėjas galės vėl kreiptis į teismą su skundu.

            Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui nei per 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatytą nei per 2010 m. spalio 21 d. nutartimi pratęstą terminą (iš viso daugiau kaip per mėnesio terminą) nepašalinus nei vieno iš nurodytų skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 148 straipsnis, 134 straipsnio 2 dalis). Naikinti šią nutartį, tenkinant pareiškėjo atskirąjį skundą, nėra jokio pagrindo.

Nenustačius skundžiamos nutarties neteisėtumo pagrindų nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir perduoti jo skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui, juolab – kitam administraciniam teismui.

 

            Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

            Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.      

            Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

                        Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                                          Audrius Bakaveckas

 

                                                                                                                   Laimė Baltrūnaitė

 

                                                                                                       Arūnas Sutkevičius