Civilinė byla Nr. e2-321-450/2026
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00218-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.3.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fondas“ atskirąjį skundą ir atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Muskvila“ prisidėjimą prie skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos SIA „PPBB“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Muskvila“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vadyba“ veiksmų atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Muskvila“ bankroto byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Muskvila“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškėlė bankroto bylą.
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi paskyrė naują bendrovės nemokumo administratorę UAB „Bankroto vadyba“ (toliau – ir nemokumo administratorė).
3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi bendrovė pripažinta likviduojama dėl bankroto (toliau – ir LUAB „Muskvila“).
4. 2025 m. rugpjūčio 27 d. įvyko LUAB „Muskvila“ kreditorių susirinkimas, kuriame, be kitų klausimų, 5–uoju darbotvarkės klausimu kreditoriai nusprendė dėl atsakovės turto pardavimo tvarkos ir nutarė pardavinėti iš varžytynių turimą 31 004 Eur reikalavimo teisę: 1) už 15 000 Eur iš pirmųjų viešųjų varžytynių; 2) nepardavus iš pirmųjų varžytynių, pardavinėti reikalavimo teisę už 10 000 Eur iš antrųjų viešųjų varžytynių; 3) nepardavus iš antrųjų viešųjų varžytynių, pardavinėti reikalavimo teisę už 10 000 Eur iš trečiųjų viešųjų varžytynių; 4) nepardavus turto trečiosiose varžytynėse – pardavinėti reikalavimo teisę už didžiausią pasiūlytą kainą, pasiūlymus priimant 7 dienas nuo skelbimo įkėlimo į tinklapį dienos ir apie pardavimą viešai paskelbiant www.skelbiu.lt. Darbotvarkės 5.2.7–uoju klausimu buvo nutarta nepardavus reikalavimo teisės laisvu pardavimu – nurašyti ją į bendrovės nuostolius.
5. Pareiškėja SIA „PPBB“ (toliau – ir pareiškėja, kreditorė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė įpareigoti LUAB „Muskvila“ nemokumo administratorę sudaryti su pirkėja SIA „MUIŽA 11“ reikalavimo teisės į SIA „PPBB“, kildinamos iš LUAB „Muskvila“ 2023 m. balandžio 26 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros Nr. MS606, pirkimo–pardavimo sutartį pagal 2025 m. lapkričio 24 d. pateiktą pasiūlymą įsigyti reikalavimo teisę už 1 001 Eur kainą, arba įpareigoti LUAB „Muskvila“ nemokumo administratorę nurašyti LUAB „Muskvila“ reikalavimo teisę į SIA „PPBB“, kildinamą iš LUAB „Muskvila“ 2023 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. MS606, į nuostolius; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad pirkėja, neatskleisdama savo tapatybės, elektroniniu paštu 2025 m. lapkričio 24 d. nemokumo administratorei pateikė pasiūlymą įsigyti reikalavimo teisę už 1 001 Eur kainą. Pirkėjai nurodžius rekvizitus, nemokumo administratorė pažymėjo, kad nurodytas juridinis asmuo jai neteikė siūlymo įsigyti ginčo reikalavimo teisės ir atsisakė sudaryti reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį. Toks nemokumo administratorės atsisakymas yra nepagrįstas, nes skelbime nebuvo numatyta pareiga iš anksto atskleisti pasiūlymą teikiantį asmenį.
7. Pasak pareiškėjos, nemokumo administratorė atsisakė parduoti reikalavimo teisę, nes pirkėjos adresas sutampa su pareiškėjos SIA „PPBB“ adresu. Tokiu būdu nemokumo administratorė pažeidė atsakovės 2025 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo patvirtintą atsakovės turto pardavimo tvarką. Be to, minėto kreditorių susirinkimo 5.2.7 darbotvarkės papunkčiu nutarta, nepardavus reikalavimo teisės laisvu pardavimu – nurašyti ją į bendrovės nuostolius. Taigi, nemokumo administratorei atsisakant parduoti reikalavimo teisę, ji turėtų būti nurašyta
.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 19 d. nutartimi patenkino dalį pareiškėjos skundo dėl nemokumo administratorės veiksmų ir įpareigojo nemokumo administratorę tęsti reikalavimo teisės į SIA „PPBB“ pardavimą pagal 2025 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo 5.2–uoju darbotvarkės klausimu patvirtintą turto pardavimo tvarką (5.2.1–5.2.7 papunkčiai), taip pat priteisė pareiškėjai SIA „PPBB“ iš LUAB „Muskvila“ bankroto proceso administravimui skirtų lėšų 600 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nurodė, kad atsakovės kreditorių susirinkimas, įgyvendindamas jam įstatyme numatytas teises, patvirtino atsakovės turto (debitorinių skolų), pardavimo tvarką. Kreditorių susirinkimas nutarė pardavinėti reikalavimo teisę varžytynėse, po to – skelbimų portale www.skelbiu.lt, o nepardavus reikalavimo teisės laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą – nurašyti ją į bendrovės nuostolius. Minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo skundžiamas, yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl, pasak teismo, privalomas tiek visiems atsakovės kreditoriams, tiek nemokumo administratorei. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą nepardavus reikalavimo teisės, ją nurašyti, o nemokumo administratorei nesutikus sudaryti reikalavimo teisės pardavimo su juridiniu asmeniu SIA „MUIŽA 11“, ji siekia pradėti išieškojimo procesą, teismas konstatavo, jog nemokumo administratorė, nesilaikydama atsakovės kreditorių susirinkimo nustatytos reikalavimo teisės pardavimo tvarkos, peržengė jai priskirtos kompetencijos ribas.
10. Teismas, vertindamas ar nemokumo administratorė pagrįstai atsisakė sudaryti reikalavimo teisės į SIA „PPBB“ pirkimo–pardavimo sutartį, pritarė pareiškėjos argumentams, kad aplinkybė, jog pirkėjos SIA „MUIŽA 11“ ir atsakovės skolininkės SIA „PPBB“, kuri taip pat yra ir atsakovės kreditorė bei į kurią reikalavimo teisė pardavinėjama, adresas sutampa, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti sudaryti reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį ir nelemia kreditorių teisių pažeidimo. Taip pat, pasak teismo, vien tai, kad bendrovės SIA „MUIŽA 11“ vardu derybas dėl reikalavimo teisės įsigijimo pradėjo A. S., kuris nemokumo administratorei pateikė pirkėjos SIA „MUIŽA 11“ rekvizitus, nesudaro pagrindo spręsti, jog reikalavimo teisės perleidimas SIA „MUIŽA 11“ būtų neteisėtas. Teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovės argumentą, kad reikalavimo teisę perleidus už 1 001 Eur nukentėtų kitų kreditorių interesai. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas balsų dauguma nutarė nepardavus SIA „PPBB“ debitorinės skolos trečiosiose varžytynėse, pardavinėti reikalavimo teisę už didžiausią pasiūlytą kainą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pirkėja pasiūlė didžiausią kainą.
11. Teismas pažymėjo, kad nemokumo procesas yra kolektyvinis procesas ir kreditorių daugumai nusprendus dėl atsakovės turto pardavimo tvarkos, kuriai 2025 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkime balsuodama „už“ pritarė ir kreditorė UAB „Taurus fondas“, patvirtintos tvarkos nesilaikymas, nesant šiuo klausimu priimto naujo kreditorių susirinkimo nutarimo, būtų neteisėtas. Taip pat pažymėjo, kad tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1041-577/2025). Teismas nurodė, kad tiek atsakovės kreditoriai, tiek nemokumo administratorė turi teisę inicijuoti naują kreditorių susirinkimą dėl debitorinių skolų pardavimo tvarkos pakeitimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 46 straipsnyje nustatyta tvarka, jei galiojanti turto pardavimo tvarka nebeatitinka kreditorių interesų.
12. Teismas papildomai pažymėjo, kad nemokumo administratorė Vilniaus apygardos teismui 2025 m. lapkričio 17 d. teikė prašymą pratęsti atsakovės likvidavimo terminą iki 2026 m. gegužės 17 d., kurį grindė argumentais, jog tebevyksta atsakovės debitorinių skolų pardavimo procedūros. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi atkreipė dėmesį, kad bendrovės likvidavimo terminas baigėsi 2024 m. lapkričio 17 d. ir įvertinęs prašymo argumentus, nusprendė, jog yra pagrindas pratęsti likvidavimo terminą iki 2026 m. vasario 17 d. Taigi, bendrovės likvidavimo procesas užsitęsė ir šiuo metu nustatytas terminas pasibaigė. Atsakovės likvidavimo procedūra trunka ilgiau nei vienerius metus. Teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad skolos išieškojimo procesas yra ekonomiškai naudingas ir atitiktų kreditorių interesus. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, kiek išieškojimo veiksmai truktų, ar tokia situacija būtų suderinama su bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo principais. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas nusprendė, kad šioje situacijoje nemokumo administratorės atsisakymas parduoti reikalavimo teisę pagal kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytą tvarką neatitinka kreditorių interesų. Atsižvelgęs į tai, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas yra susijęs su abiejų sutarties šalių laisva valia sudaryti sutartį ir šioje byloje yra sprendžiama tik dėl nemokumo administratorės veiksmų teisėtumo nemokumo byloje, teismas skundą patenkino iš dalies ir nemokumo administratorę įpareigojo tęsti reikalavimo teisės pardavimą pagal 2025 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo 5.2–uoju darbotvarkės klausimu patvirtintą turto pardavimo tvarką.
13. Teismas nurodė, kad iš esmės patenkinus pareiškėjos skundą, nes byloje nemokumo administratorės veiksmai pripažinti neteisėtais, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja nurodė, kad iš viso patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą, pateikė advokato 2026 m. vasario 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAR26-0069 ir sąskaitos apmokėjimą pagrindžiantį dokumentą. Teismo įvertinimu, pareiškėjos patirtos išlaidos atitiko realumo ir būtinumo kriterijus, yra pagrįstos, neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus už tokio pobūdžio teisines paslaugas užmokesčio dydžio, todėl jas priteisė iš atsakovės.
III. Atskirojo skundo, prisidėjimo prie atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Apeliantė (kreditorė) UAB „Taurus fondas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas neteisingai įvertino pareiškėjos materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir dėl to neteisingai išsprendė bylą. Pateiktas skundas ir jame suformuluoti reikalavimai nėra susiję su pareiškėjos SIA „PPBB“ teisėmis ar pareigomis. Skundo reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti sutartį su SIA „MUIŽA 11“ negalėjo pakeisti pareiškėjos SIA „PPBB“ teisinio statuso, sukurti jai teisių ar pareigų, todėl pareiškėjos SIA „PPBB“ reikalavimas, pareikštas kitos pareiškėjos naudai, turėjo būti nenagrinėtinas teisme.
14.2. Antroji pareiškėja SIA „MUIŽA 11“, nors formaliai pareiškė reikalavimą dėl savo teisių ir pareigų, tačiau į procesą įsitraukė tik kartu su patikslintu SIA „PPBB“ skundu, t. y. praleidusi įstatyme numatyta 14 dienų terminą skundui paduoti. Praleisto termino ši pareiškėja atnaujinti neprašė, kai atsakovė ir UAB „Taurus fondas“ prašė teismo taikyti praleisto termino skundui paduoti pasekmes.
14.3. Teismas nepagrįstai modifikavo pareiškėjų pareikštą reikalavimą, nesilaikydamas rungimosi principo. Pareiškėjos į teismą kreipėsi per profesionalų atstovą (advokatą) su galutinai suformuluotu ir vėliau dar kartą patikslintu reikalavimu. Pareiškėjos teismui pateikė konkretų ir nedalų reikalavimą, kurio nebuvo įmanoma patenkinti iš dalies. Dėl pareiškėjų reikalavimo „įpareigoti atsakovą sudaryti konkrečią sutartį“ teismas galėjo pasisakyti tik „taip“ arba „ne“. Neleistinai išskaidęs nedalomą reikalavimą rungimosi principu grindžiamame procese teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir teisėtumo principus.
14.4. Teismo įpareigojimas yra neaiškus ir nekonkretus. Teismo pasirinktas ginčo sprendimo būdas nė vienai iš pareiškėjų nesukūrė teisių ir pareigų. Pareiga nemokumo administratorei vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimus kilo iš įstatymo. Tam nebuvo reikalingas papildomas teismo sprendimas.
14.5. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė ne pagal proceso taisykles, nes nors tenkino skundą iš dalies (faktiškai netenkindamas pareiškėjų faktinio reikalavimo jokioje apimtyje), tačiau pareiškėjai SIA „PPBB“ priteisė 100 procentų jos patirtų išlaidų. Faktiškai atmesdamas skundo reikalavimus dėl įpareigojimo atsakovei sudaryti sutartį su SIA „MUIŽA 11“, teismas nepagrįstai netenkino UAB „Taurus fondas“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjų nepatenkintų reikalavimų apimtyje.
15. Atsakovė LUAB „Muskvila“, atstovaujama nemokumo administratorės, prisidėjimu prie atskirojo skundo prašo atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prisidėjimas prie atskirojo skundo grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirkėja sąmoningai neatskleidė savo tapatybės, nenurodė, kokie santykiai ją sieja su elektroninį laišką parašiusiu fiziniu asmeniu. Kas realiai teikė pasiūlymą nemokumo administratorei nėra žinoma. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad buvo veikiama išimtinai vienos skolininkės – kreditorės naudai.
15.2. Teismas negalėjo iš dalies tenkinti pareiškėjų SIA „PPBB“ ir SIA „MUIŽA 11“ reikalavimų, nes teismui pateiktas skundas jame suformuluotų reikalavimų apimtyje nebuvo susijęs su pareiškėjos SIA „PPBB“ teisėmis ar pareigomis. Skundo reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti sutartį su SIA „MUIŽA 11“ negalėjo pakeisti pareiškėjos SIA „PPBB“ teisinio statuso, negalėjo sukurti šiam asmeniui teisių ar pareigų, todėl pareiškėjos SIA „PPBB“ reikalavimas, pareikštas kitos pareiškėjos naudai, turėjo būti nenagrinėtinas teisme.
16. Pareiškėja SIA „PPBB“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
16.1. Teismas pagrįstai nustatė kreditorės materialinį teisinį suinteresuotumą reikšti reikalavimą dėl bendrovės nemokumo administratorės neteisėtų veiksmų, nes pareiškėja yra bendrovės kreditorė, kuri balsavo už kreditorių susirinkime priimtą sprendimą dėl bendrovės reikalavimo teisių pardavimo tvarkos. Kreditorė yra tiesiogiai materialiai suinteresuota, kad būtų vykdomas kreditorių susirinkimo sprendimas, nes pareiškėja siekia, jog bendrovės gautos piniginės lėšos iš turto pardavimo būtų panaudos atsiskaitant su kreditoriais, įskaitant ir ją pačią. Nemokumo administratorė vietoje to, kad vykdytų kreditorių susirinkimo sprendimą, vienašališkai nusprendė ne sudaryti reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį su didžiausią kainą pasiūliusiu pirkėju, o pardavimo procesą nutraukti ir imtis išieškojimo veiksmų, taip didinant bendrovės išlaidas jokio apibrėžtumo nesuteikiančiame procese užsienio šalyje, toliau vilkinant bendrovės likvidavimo procedūrą, dėl to nemokumo administratorė jau kelis kartus kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti nemokumo proceso terminą, argumentuodama, kad tęsiasi turto pardavimo procesas, dėl to teismas tik iš dalies tenkindavo nemokumo administratorės prašymus, pažymėdamas, jog ji turi imtis veiksmų operatyviam nemokumo proceso organizavimui.
16.2. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 14 d. nutartimi priėmė kreditorės skundą, tačiau atsisakė priimti skundą, teikiamą SIA „MUIŽA 11“ vardu, nurodydamas, kad SIA „MUIŽA 11“ nepatenka į subjektų ratą, galinčių teikti skundą JANĮ 31 straipsnio 1 dalies pagrindu, tokių asmenų reikalavimai turėtų būti reiškiami bendrąja ginčo teisenos tvarka. SIA „MUIŽA 11“ šios teismo nutarties neskundė. Taigi, nutartis priimta tik dėl kreditorės pareikšto skundo, todėl UAB „Taurus fondas“ argumentai dėl SIA „MUIŽA 11“ yra neaktualūs nutarties pagrįstumo įvertinimui.
16.3. Pareiškėja skundžia nemokumo administratorės neveikimą, t. y. nesudarymą reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutarties su pirkėju pagal reikalavimo teisę (SIA „MUIŽA 11“). Skunde kreditorė įrodinėjo, kad nemokumo administratorės neveikimas yra neteisėtas, t. y. neatitinka bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo, kuris yra teisėtas ir nenuginčytas, būtent tokį sprendimą bendrovės kreditorių susirinkimui pasiūlė pati nemokumo administratorė ir jam pritarė ne tik kreditorė, bet ir UAB „Taurus fondas“. Skundžiama nutartimi teismas patenkino kreditorės skundą iš dalies, t. y. pripažino, kad nemokumo administratorės veiksmai yra neteisėti, tačiau netenkino kreditorės prašymo dėl įpareigojimo sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir vietoje to įpareigojo nemokumo administratorę tęsti bendrovės turto pardavimą kreditorių susirinkimo sprendime nustatyta tvarka. Taigi, teismas, atsisakęs tenkinti reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti reikalavimo teisės perleidimo sutartį dėl to, kad neperžengtų sutarties šalių dispozityvumo principo, ne pažeidė, bet užtikrino dispozityvumo principo įgyvendinimą, o tuo pačiu realizavo JANĮ 3 straipsnio 4 dalyje bei teismų praktikoje suformuotą teismo teisę įpareigoti nemokumo proceso subjektus atlikti tam tikrus veiksmus.
16.4. Kreditorės skundo esmė – nemokumo administratorės neveikimas, nevykdant kreditorių susirinkimo sprendimo. Būtent dėl šio nemokumo administratorės neveikimo teismas nutarties rezoliucine dalimi įpareigojo nemokumo administratorę tęsti pardavimo procesą, numatytą kreditorių susirinkime, nes nemokumo administratorė to nedarė, t. y. nepardavė bendrovės reikalavimo teisės, nors iš SIA „MUIŽA 11“ yra gautas didžiausios kainos pasiūlymas (to neginčija nemokumo administratorė bei UAB „Taurus fondas“). Taigi, toks teismo sprendimas įpareigoja nemokumo administratorę ne veikti vienašališkai, o vykdyti teisėtą ir galiojantį bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimą.
16.5. Teismas pagrįstai kreditorei priteisė 600 Eur už advokato pagalbą, parengiant skundą dėl nemokumo administratorės veiksmų, nes skundas buvo patenkintas iš dalies, pripažįstant nemokumo administratorės neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir įpareigojant ją atlikti veiksmus. Skundą patenkinus iš esmės, pareiškėjai pagrįstai visa apimtimi buvo priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu UAB „Taurus fondas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo atmestas, nes kreditorė teikė prieštaravimus skundui ir su juo nesutiko visa apimtimi.
17. Kreditorė LUAB „Litpakas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
17.1. Skundas dėl nemokumo administratorės veiksmų (neveikimo) buvo pateiktas JANĮ 31 straipsnio 1 dalies pagrindu, tai reiškia, kad pareiškėjos materialinis ir procesinis suinteresuotumas skųsti nemokumo administratorės veiksmus kyla iš jos, kaip kreditorės – nemokumo proceso dalyvio statuso. Akivaizdu, kad kreditorės turtiniai interesai bankroto byloje tiesiogiai priklauso nuo nemokumo administratorės veiksmų (neveikimo).
17.2. Iš skundo matyti, kad kreditorė ginčijo nemokumo administratorės neveikimą ir nepaisant to, jog suformulavo du savarankiškus skundo reikalavimus, visgi, siekė labai aiškaus procesinio rezultato, o būtent – įpareigoti nemokumo administratorę vykdyti kreditorių susirinkimo sprendimus, kuriais nustatyta reikalavimo teisių pardavimo tvarka, tai skundžiama nutartimi teismas ir padarė.
17.3. 2025 m. rugpjūčio 27 d. LUAB „Muskvila“ kreditorių susirinkimo sprendimu, priimtu 5.2 darbotvarkės klausimu, net 87,291 procentų dalyvaujančių susirinkime teismo patvirtintų kreditorių balsų dauguma buvo pritarta nemokumo administratorės pateiktiems nutarimų projektams ir nustatyta turto pardavimo tvarka bei kainos. Nemokumo administratorė, nepaisydama aplinkybės, kad kreditorių susirinkimo sprendimai dėl reikalavimo teisių pardavimo tvarkos nustatymo yra galiojantys ir nenuginčyti, savarankiškai nusprendė kreditorių susirinkimo sprendimų nevykdyti bei šią skolą galimai išieškoti. Nemokumo administratorė nėra pateikusi kreditoriams jokio pagrindimo, kas leistų manyti, kad nemokumo administratorės numatoma inicijuoti civilinė byla galėtų būti perspektyvi ir ekonomiškai naudinga, t. y. numatomas reikšti ieškinys galėtų būti patenkintas bent iš dalies. Taipogi nėra pateikta informacijos, kiek laiko galėtų užtrukti nemokumo administratorės numatomas bylinėjimasis užsienio valstybės teismuose, įskaitant galimą apeliaciją. Akivaizdu, kad vien ieškinio pareiškimo faktas nereiškia, kad ieškinys galėtų būti patenkintas, o ilgas bylinėjimasis kreditoriams nėra priimtinas. Kita vertus, net ir ieškinio patenkinimo atveju, nemokumo administratorė kreditoriams nėra pateikusi informacijos apie numatomas skolos išieškojimo perspektyvas, skolininko turtinę padėtį ir pan., įvertinant itin reikšmingą aplinkybę apie skolos išieškojimo apsunkinimus, susijusius su tuo, jog skolininkas yra ne Lietuvos Respublikos rezidentas, o užsienio valstybės jurisdikcijoje registruotas juridinis asmuo. Dėl šių priežasčių nemokumo administratorės sprendimas (neveikimas) nevykdyti galiojančių kreditorių susirinkimo sprendimų negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Taigi teismui neįpareigojus nemokumo administratorės vykdyti reikalavimo teisės pardavimą pagal kreditorių patvirtintą turto pardavimo tvarką, nemokumo administratorė ir toliau pažeidinėtų kreditorių teises LUAB „Muskvila“ bankroto procese ir vilkintų bankroto procedūras. Akivaizdu, kad teismo sprendimas įpareigoti nemokumo administratorę tęsti turto pardavimą sukuria akivaizdžias teisines pasekmes visiems proceso dalyviams, tiek nemokumo administratorei, tiek ir kreditoriams
.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
19. Byloje nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 27 d. įvyko LUAB „Muskvila“ kreditorių susirinkimas, kuriame, be kitų klausimų, 5–uoju darbotvarkės klausimu kreditoriai nusprendė dėl atsakovės turto pardavimo tvarkos ir nutarė pardavinėti atsakovės 31 004 Eur reikalavimo teisę iš varžytynių: 1) už 15 000 Eur iš pirmųjų viešųjų varžytynių; 2) nepardavus iš pirmųjų varžytynių, pardavinėti reikalavimo teisę už 10 000 Eur iš antrųjų viešųjų varžytynių; 3) nepardavus iš antrųjų viešųjų varžytynių, pardavinėti reikalavimo teisę už 10 000 Eur iš trečiųjų viešųjų varžytynių; 4) nepardavus turto trečiosiose varžytynėse – pardavinėti reikalavimo teisę už didžiausią pasiūlytą kainą, pasiūlymus priimant 7 dienas nuo skelbimo įkėlimo į tinklapį dienos ir apie pardavimą viešai paskelbiant www.skelbiu.lt. Darbotvarkės 5.2.7–uoju klausimu buvo nutarta nepardavus reikalavimo teisės laisvu pardavimu – nurašyti ją į bendrovės nuostolius. Kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas balsų dauguma, nuomonę dėl sprendžiamų klausimų raštu pateikus kreditoriams, kurių finansinių reikalavimų suma sudarė 87,291 procentų bendros teismo patvirtintų atsakovės kreditorių finansinių reikalavimų sumos.
20. Byloje taip pat nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ginčo reikalavimo teisės nepardavus varžytynėse, ji buvo pardavinėjama skelbimų portale www.skelbiu.lt.
21. Bylos duomenimis, 2025 m. lapkričio 24 d. A. S., iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), nemokumo administratorei parašė elektroninį laišką, siūlydamas nupirkti reikalavimo teisę už 1 001 Eur kainą. Nemokumo administratorė 2025 m. gruodžio 5 d. paprašė pateikti pirkėjo duomenis. A. S. elektroniniu laišku nurodžius, kad pirkėjas bus juridinis asmuo SIA „MUIŽA 11“ ir pateikus šio asmens rekvizitus, nemokumo administratorė atsakė, kad šis juridinis asmuo neteikė jai siūlymo įsigyti reikalavimo teisę; taip pat pažymėjo, kad stabdys pardavimą, nenurašys debitorinės skolos ir pradės išieškojimą, siekiant kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.
22. Pareiškėja, manydama, kad nemokumo administratorė nepagrįstai ir neteisėtai atsisako parduoti bendrovės reikalavimo teisę pagal kreditorių susirinkime patvirtintą turto pardavimo tvarką už didžiausią pasiūlytą kainą, kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė įpareigoti nemokumo administratorę sudaryti su pirkėja SIA „MUIŽA 11“ reikalavimo teisės į SIA „PPBB“ pirkimo–pardavimo sutartį pagal 2025 m. lapkričio 24 d. pateiktą pasiūlymą įsigyti reikalavimo teisę už 1 001 Eur kainą arba nurašyti reikalavimo teisę į nuostolius. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą dėl nemokumo administratorės veiksmų patenkino iš dalies ir įpareigojo nemokumo administratorę tęsti reikalavimo teisės į SIA „PPBB“ pardavimą pagal kreditorių susirinkime patvirtintą turto pardavimo tvarką. Apeliantė ir atsakovė su nurodytu pirmosios instancijos teismo įpareigojimu nesutinka ir teigia, kad pareiškėja neturi materialinio teisinio suinteresuotumo pareikšti reikalavimą dėl nemokumo administratorės veiksmų, taip pat, jog teismas nepagrįstai modifikavo nedalų pareiškėjos reikalavimą, patenkindamas jo dalį, o nustatytas įpareigojimas tęsti reikalavimo teisės pardavimą pagal bendrovės kreditorių nustatytą tvarką nesukelia teisinių pasekmių.
23. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl nemokumo administratorės veiksmų (neveikimo), pastarajai atsisakant sudaryti reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį su pasiūlymą pateikusiu asmeniu ir ketinant inicijuoti skolos išieškojimo procesą.
Dėl nemokumo administratorės veiksmų (ne)teisėtumo
24. Minėta, kad apeliantė ir atsakovė kelia klausimą dėl pareiškėjos materialiojo teisinio suinteresuotumo pareikšti reikalavimą dėl nemokumo administratorės veiksmų, pastarajai atsisakant sudaryti reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį su pasiūlymą pateikusiu asmeniu ir ketinant inicijuoti skolos išieškojimo procesą. Pasak apeliančių, pateiktas skundas ir jame suformuluoti reikalavimai nėra susiję su pareiškėjos SIA „PPBB“ teisėmis ar pareigomis.
25. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir nemokumo procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu skundžiami teismui CPK nustatyta tvarka per 14 dienų nuo tada, kai skundą teikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą ar veiksmą (neveikimą).
26. Asmens teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi gali būti materialusis ir procesinis arba tik procesinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020 19 punktas). Kitaip nei materialusis teisinis suinteresuotumas, reiškiantis, kad byloje priimtas teismo procesinis sprendimas turės tiesioginę įtaką byloje dalyvaujančio asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms, procesinis teisinis suinteresuotumas reiškia, kad priimtas byloje sprendimas tiesiogiai neveiks konkretaus asmens materialiųjų subjektinių teisių ir pareigų, tačiau jo procesinė padėtis lemia suinteresuotumą vienokia ar kitokia bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-823/2025 16 punktas).
27. Teisės doktrinoje bankroto proceso subjektai (dalyviai) pagal jų vaidmenį bankroto procese skirstomi į bankroto byloje dalyvaujančius asmenis ir kitus proceso dalyvius. Bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis pripažįstami bankroto proceso dalyviai, teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi. Tuo tarpu kitais proceso dalyviais pripažįstami asmenys, vienokia ar kitokia forma įtraukti į bankroto procesą, tačiau teisiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi (Kavalnė, S., Norkus, R. Bankroto teisė. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2009, p. 204). Šis skirstymas iš esmės atitinka CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą dėl byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių (CPK 37 straipsnio 1 dalis, 61 straipsnio 1 dalis).
28. Aiškindamas iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialinį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014). Bankrutuojančio juridinio asmens kreditorius nuo nutarties, kuria patvirtinti jo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjimo momento tampa dalyvaujančiu bankroto byloje asmeniu ir nuo tada įgyja visas dalyvaujančio byloje asmens teises (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir teisę susipažinti su bylos medžiaga, gauti iš administratoriaus informaciją apie bankroto bylos eigą, į kurios sampratą patenka ir informacija apie teismo priimtus procesinius sprendimus bankroto byloje, bei, atitinkamai, teisę CPK nustatyta tvarka apskųsti procesinius sprendimus (nutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).
29. Taigi, tiek teisinis reguliavimas, tiek teisminė praktika leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja, būdama atsakovės kreditore, yra bankroto bylos dalyvė, turinti visas kreditoriams JANĮ suteiktas teises, įskaitant ir teisę skųsti teismui nemokumo administratorės veiksmus (neveikimą). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad priimto teismo procesinio sprendimo tiesioginė įtaka byloje dalyvaujančio asmens teisėms ir pareigoms apibūdina tik materialųjį teisinį suinteresuotumą, kaip vieną iš teisinio suinteresuotumo rūšių (šios nutarties 26 punktas). Tuo tarpu teisė apskųsti nemokumo administratorės veiksmus (neveikimą) pareiškėjos teisinio suinteresuotumo rūšimi (materialusis ir procesinis ar tik procesinis suinteresuotumas) pagal įstatymą nėra ribojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-823/2025 24 punktas).
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad tiesioginį suinteresuotumą, kokia kaina bus parduotas likviduojamos dėl bankroto bendrovės turtas, turi jos kreditoriai, nes pagrindinis kreditoriaus interesas bankroto byloje – gauti finansinio reikalavimo patenkinimą iš nustatyta tvarka realizuoto bendrovės turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1025-933/2023 46 punktas).
31. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliantės nepagrįstai teigia, kad pareiškėja, būdama bendrovės kreditore, neturi teisinio suinteresuotumo skųsti nemokumo administratorės veiksmų (neveikimo).
32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip visiškai nepagrįstus atmeta UAB „Taurus fondas“ argumentus dėl SIA „MUIŽA 11“ termino skundui pareikšti praleidimo. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 14 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą, tačiau atsisakė priimti SIA „MUIŽA 11“ skundą. Teismas konstatavo, kad „MUIŽA 11“ skundą teikia JANĮ 31 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. dėl sprendimų, priimtų nemokumo proceso metu, tačiau SIA „MUIŽA 11“ nėra nemokumo proceso dalyvis, todėl neturi teisės reikšti skundų nemokumo administratorei nurodytu pagrindu. Atsižvelgiant į nustatytą, UAB „Taurus fondas“ nurodomi argumentai dėl SIA „MUIŽA 11“ termino skundui pareikšti praleidimo atmetami kaip teisiškai neaktualūs.
33. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai modifikavo nedalų pareiškėjos reikalavimą, jį patenkindamas iš dalies.
34. Iš pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikto skundo matyti, kad pareiškėja pareiškė du alternatyvius reikalavimus – įpareigoti LUAB „Muskvila“ nemokumo administratorę sudaryti su pirkėja SIA „MUIŽA 11“ reikalavimo teisės į SIA „PPBB“ pirkimo–pardavimo sutartį pagal 2025 m. lapkričio 24 d. pateiktą pasiūlymą įsigyti reikalavimo teisę už 1 001 Eur kainą arba įpareigoti LUAB „Muskvila“ nemokumo administratorę nurašyti LUAB „Muskvila“ reikalavimo teisę į SIA „PPBB“ į nuostolius. Kaip skundo pagrindą pareiškėja nurodė nemokumo administratorės veiksmus (neveikimą), pastarajai atsisakant parduoti ir (ar) nurašyti į nuostolius bendrovės reikalavimo teisę. Taigi pareiškėja iš esmės siekė įpareigoti nemokumo administratorę vykdyti LUAB „Muskvila“ 2025 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, kuriais nustatyta reikalavimo teisės pardavimo tvarka bei kurie yra teisėti ir galiojantys.
35. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo dalį patenkino, pripažindamas, kad nurodyti nemokumo administratorės veiksmai yra neteisėti, peržengiantys jai priskirtos kompetencijos ribas, dėl to įpareigojo nemokumo administratorę tęsti bendrovės turto pardavimą pagal kreditorių susirinkimo sprendime nustatytą turto pardavimo tvarką. Teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo dėl įpareigojimo sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutartį SIA „MUIŽA 11“, nes atsižvelgė į tai, kad tokios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas yra susijęs su abiejų šalių laisva valia sudaryti sutartį, o šioje byloje yra sprendžiama tik dėl nemokumo administratorės veiksmų teisėtumo nemokumo byloje.
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pateikto skundo reikalavimus ir jų faktinį pagrindą, t. y. kad išnagrinėto skundo ribas sudarė klausimas dėl nemokumo administratorės veiksmų teisėtumo, šiai atsisakant parduoti ir (ar) nurašyti į nuostolius bendrovės reikalavimo teisę, kaip tai buvo numatyta kreditorių susirinkimo nutarimu, konstatuoja, jog apeliantės bei prie skundo prisidėjusios atsakovės nemokumo administratorės argumentai dėl pareiškėjos reikalavimų neteisėto modifikavimo atmetami kaip nepagrįsti.
37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas įpareigojimas nemokumo administratorei tęsti reikalavimo teisės pardavimą pagal bendrovės kreditorių nustatytą tvarką nesukelia teisinių pasekmių. Minėta, kad pareiškėjos skundo ribas sudarė klausimas dėl nemokumo administratorės veiksmų teisėtumo, šiai atsisakant parduoti ir (ar) nurašyti į nuostolius bendrovės reikalavimo teisę, kaip tai buvo numatyta kreditorių susirinkimo nutarimu. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepimuose į atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl nemokumo administratorės neveikimo, nutarties rezoliucine dalimi įpareigojo nemokumo administratorę tęsti bendrovės reikalavimo teisės pardavimo procesą, kaip tai numatyta bendrovės 2025 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarime. Taigi, priešingai nei teigia apeliantės, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas įpareigoti nemokumo administratorę tęsti turto pardavimą pagal kreditorių nustatytą tvarką sukuria akivaizdžias teisines pasekmes visiems bendrovės bankroto proceso dalyviams, tiek nemokumo administratorei, tiek ir kreditoriams.
38. Apeliantė UAB „Taurus fondas“ atskirajame skunde kelia klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo pirmosios instancijos teisme. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė ne pagal proceso taisykles, nes nors skundą patenkino iš dalies, tačiau pareiškėjai priteisė 100 proc. jos patirtų išlaidų, o UAB „Taurus fondas“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos skundas yra iš esmės patenkintas, dėl to, įvertinęs prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, jas visa apimtimi priteisė iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje buvo pateiktas skundas dėl nemokumo administratorės veiksmų (neveikimo), pareiškėjai siekiant patikrinti nemokumo administratorės veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą dėl bendrovės reikalavimo teisės nepardavimo didžiausią kainą pasiūliusiai pirkėjai ir (ar) šios teisės nenurašymo į nuostolius, kaip tai numatyta pagal kreditorių susirinkime patvirtintą turto pardavimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškėjos skundžiami nemokumo administratorės veiksmai, šiai atsisakant parduoti ir (ar) nurašyti į nuostolius bendrovės reikalavimo teisę, kaip tai buvo numatyta kreditorių susirinkimo nutarimu, yra neteisėti ir peržengiantys jai priskirtos kompetencijos ribas. Atitinkamai dėl to sutiktina, kad pareiškėjos skundas šiuo atveju yra patenkintas iš esmės ir jai, kaip laimėjusiai šaliai, priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
40. Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl pareiškėjos skundo dėl bendrovės nemokumo administratorės veiksmų (neveikimo) pagrįstumo. Apeliantės atskirojo skundo ir atsakovės prisidėjimo prie atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
41. Netenkinus apeliantės atskirojo skundo ir atsakovės prisidėjimo prie atskirojo skundo, jos neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų atsikertant į jų atskirojo skundo ir prisidėjimo prie jo argumentus, atlyginimą turi kreditorė SIA „PPBB“ (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
42. Kreditorė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad SIA „PPBB“ apeliacinės instancijos teisme patirtos 900 Eur išlaidos už teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir neviršija rekomenduojamų maksimalų atlygintinų dydžių už tokias teisines paslaugas, todėl egzistuoja pagrindas kreditorės patirtas išlaidas priteisti iš apeliantės UAB „Taurus fondas“ ir atsakovės LUAB „Muskvila“ bankroto proceso administravimo išlaidų lygiomis dalimis visa prašoma apimtimi.
43. Nors kreditorė LUAB „Litpakas“ prašė jai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau kreditorė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą, dėl to apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331, 338 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fonas“, juridinio asmens kodas 304104519, ir atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Muskvila“, juridinio asmens kodas 304437267, bankroto proceso administravimo išlaidų pareiškėjai SIA „PPBB“, juridinio asmens kodas 40103485363, 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Asta Radzevičienė