Civilinė byla Nr. e2-260-431/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01203-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija:2.2.;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Gerasičkinienė 

sekretoriaujant Anai Prutkovskai

dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui M. G., advokato padėjėjai A. L.

atsakovės atstovui advokatui T. U.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB "Lietuvos tranzitas" ieškinį atsakovei G. M. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

        Ieškovas nurodė, kad UAB "Lietuvos tranzitas" vadove ir vienintele akcininke buvo atsakovė G. M.. Finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtinti 2016-04-28, tačiau atsižvelgiant i ta faktą, jog bendrovė buvo valdoma vieno asmens, bendrovės nemokumas galėjo būti konstatuotas daug anksčiau, t. y. dar 2016 m. pradžioje. Formaliai pareiga kreiptis j teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo kilo nuo 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinimo, t. y. 2016-04-28 dienos. Tačiau įvertinus bendrovės vadovo tam tikrų veiksmų nuoseklumą galima daryti išvadą, jog jai sudėtinga ir blogėjanti bendrovės finansinė padėtis buvo žinoma nuo pat 2015 metų. 2015 metų bendrovės nuostolis siekė 14 020 EUR, o 2016 metais - beveik 40 kartų didesnis, t. y. 566 436 EUR, 2017 metais nuostolių tik padidėjo. Taigi, bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas pažeidė ĮBĮ nustatytą įpareigojimą laiku kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Bendrovės vadovė bei vienintelė akcininkė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė tik 2017 m. rugsėjo mėnesį. Šiuo konkrečiu atveju neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Dėl aukščiau nurodytų neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo), tiek ieškovui, tiek jo kreditoriams, buvo padaryta didelė turtinė žala, kuri atitinka ieškovo bankroto byloje jos kreditorių patvirtintą kreditorinių reikalavimų sumą skaičiuojant nuo 2016 metų pradžios - 834 836,07 EUR, kuri, atsižvelgiant ir įvertinant visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nebus padengta kreditoriams nė dalimi. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu sumažino reikalavimo dydį, atsižvelgęs į sumažintą kreditorinių reikalavimų dydį bankroto byloje, ir prašė priteisti 596 253,62 Eur žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

        Atsakovė nepripažino ieškinio, nurodė, kad yra sudėtinga atsikirsti į padriką ieškinio argumentaciją, kadangi ieškovas taip ir nenurodo konkrečios datos, kada, jos vertinimu, UAB „Lietuvos tranzitas“ tapo nemoki, t. y. kurią dieną, bendrovei nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, jos pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nei bendrovės bankroto administratorius, kuriam atsakovė perdavė visus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, nei bendrovės atstovas šioje civilinėje byloje neatliko UAB „Lietuvos tranzitas“ buhalterinės apskaitos dokumentų analizės teisiniu–finansiniu požiūriu ir tikslaus bendrovės nemokumo momento bei pradelstų įsipareigojimų ir turto santykio nenustatinėjo. Vien juridinio asmens balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita išsamiai neatskleidžia juridinio asmens finansinės padėties. Ieškinyje remiamasi išskirtinai tik viešuose registruose prieinamais bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais, kuriuose nei UAB „Lietuvos tranzitas“ įsiskolinimų sudėtis, nei jų susidarymo momentas ir pradelstumas neatsispindi. Vien juridinio asmens patirtų nuostolių suma, neanalizuojant jų susidarymo kilmės ir priežasčių bei šių duomenų nevertinant su juridinio asmens pradelstais įsipareigojimais bei jų struktūra nieko nepasako apie juridinio asmens tikrąją finansinę padėtį, todėl tokia paviršutiniška ieškovo atlikta bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų „analizė“ negali būti laikoma tinkamu įrodymu sprendžiant dėl bendrovės mokumo, todėl ieškovo teiginiai dėl bendrovės nemokumo tiek 2015, tiek 2016 metais yra atmestini kaip nepagrįsti. Nenustačius bankrutavusios UAB „Lietuvos tranzitas“ nemokumo momento, neįmanoma nustatyti, kada atsakovei kilo (ir ar iš viso kilo) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Analogiškai, nenustačius tokios pareigos atsiradimo momento, nėra pagrindo išvadai, jog tokią savo kaip bendrovės vadovės pareigą G. M. pažeidė. O nesant pažeidimo, atitinkamai, negali būti konstatuotas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir tariamai bendrovei (jos kreditoriams) padarytos žalos. Ieškovas bendrovei galimai padarytos žalos dydį klaidingai sieja su konkrečių kreditorių finansiniais reikalavimais, tariamai kilusiais bendrovei jau tapus nemokiai, tačiau Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra suformuota aiški ir nedviprasmiška taisyklė, jog nustatant žalos dydį turi būti vertinama ne išaugusi skolos apimtis konkrečiam kreditoriui, bet bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

I e š k i n y s   a t m e s t i n a s.

Vilniaus apygardos teismo 2017-09-22 nutartimi UAB „Lietuvos tranzitas" buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Mokumo valdymo sprendimai". 

Ieškovas ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 str. 1 dalyje numatytos pareigos nesilaikymu, dėl kurio, pagal ĮBĮ 8 str. 4 dalį, atsako juridinio asmens vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją.

Pagrindas ĮBĮ 8 str. 1 dalyje nurodytai juridinio asmens vadovo pareigai atsirasti yra juridinio asmens nemokumas. ĮBĮ 2 str. 8 dalyje juridinio asmens nemokumas yra apibrėžiamas kaip „įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės“. Atsižvelgiant į tai, jog būtent juridinio asmens nemokumo būsenos atsiradimas yra pagrindinis veiksnys, sąlygojantis ne tik juridinio asmens vadovo veiksmų (neveikimo) vertinimą, tačiau ir juridiniam asmeniui ir (ar) jo kreditoriams galimai padarytos žalos dydį, šioje civilinėje byloje yra būtinas tikslus UAB „Lietuvos tranzitas“ nemokumo momento nustatymas. Ši pareiga kyla ieškovui.

Ieškovas, įrodinėdama UAB „Lietuvos tranzitas“ nemokumo momentą, remiasi bendrovės 2015–2017 m. balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi c. b. Nr. B2-5252-565/2017, kuria bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Vieninteliai finansiniai duomenys, kuriais remiamasi ieškovas – tai bendrovės balansuose ir pelno (nuostolio) ataskaitose nurodytas bendrovės turto, įsipareigojimų (visų, ne tik pradelstų) kiekis bei bendrovės pelno rodikliai. Ieškinyje nurodoma, jog „2015 m. bendrovė turėjo turto už 4 028 840 EUR, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 2 963 121 EUR. Bendrovė patyrė 14 020 EUR nuostolių, todėl jau 2015 metais finansiniai įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir bendrovė galėtų būti laikoma nemokia“.

Negalima sutikti su ieškovo argumentais, nes paties ieškovo pateikti duomenys apie tai, kad 2015 metais per vienerius metus UAB „Lietuvos tranzitas“ mokėtinos sumos, t.y. 2 963 121 Eur , kitais 2016 metais buvo sumažintos iki 1 390 324 Eur, leidžia spręsti apie įmonės galimybę atsiskaityti su kreditoriais ženkliomis sumomis. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijama ar paneigta aplinkybė, jog apie 460 000 Eur per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų 2015 m. pabaigoje sudarė UAB „Lietuvos tranzitas“ įsipareigojimai lizingo bendrovei už transporto priemones, taip pat aplinkybė, kad su lizingo bendrove UAB „Lietuvos tranzitas“ atsiskaitė laiku ir pilna apimtimi, todėl šio įsipareigojimo priskirti prie pradelstų, nustatant bendrovės nemokumo momentą, nėra jokio pagrindo. Bendrovės balanso 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis UAB „Lietuvos tranzitas“ įsiskolinimai sudarė 3 550 832,00 Eur, o atsakovei kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ne tik kad neišaugo, tačiau sumažėjo 3,6 karto.

Ieškovo nurodomi UAB „Lietuvos tranzitas“ per vienerius metus vykdytini įsipareigojimai nereiškia, jog visa ši piniginių lėšų suma buvo pradelsta. Skolinių įsipareigojimų pradelstumas juridinio asmens balanse neatsispindi, todėl pareiga pateikti tikslią pradelstų įsipareigojimų sumą atitinkamai datai tenka bankroto administratoriui, savo dispozicijoje turinčiam visus bankrutavusios UAB „Lietuvos tranzitas“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Įmonės balansų grafose ir didžiojoje knygoje grafose „per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ nurodytos sumos neatspindi pradelstų įsipareigojimų apimties ir jų santykio su įmonės turimu turtu, o nustatant įmonės (ne)mokumą pagal ĮBĮ 2 str. 8 dalį, aktualus yra ne visų be išimties, o tik pradelstų jos įsipareigojimų ir turto vertės santykis. Tačiau tokių įrodymų ieškovas neteikė.

Ieškovas, teikdamas įrodymus apie UAB „Lietuvos tranzitas“ skolinius įsipareigojimus, pateikė kreditorinius reikalavimus, kurie, jo teigimu, atsirado nuo 2016 m. Tačiau kaip matyti iš teikiamo kreditorių sąrašo, prievolių atsiradimo momentas yra 2016 metų vidurys, pabaiga, arba 2017 metai. Viena iš didesnių sumų, t.y. 2016-02-15 datai vykdytina 243 845,88 Eur prievolė BUAB „Sadvita ir Ko“ buvo nuginčyta teisme: kreditoriaus BUAB „Sadvita ir Ko“ prašė patvirtinti 243 845,88 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Lietuvos tranzitas“ bankroto byloje. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nutarė kreditoriaus BUAB „Sadvita ir Ko“ prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą patenkinti iš dalies ir įtraukti BUAB „Sadvita ir Ko“ į trečios eilės BUAB „Lietuvos tranzitas“ kreditorių sąrašą su 5 263,43 Eur kreditoriniu reikalavimu, kitą prašymo dalį atmesti  (Civ. byla Nr. B2-724-565/2018, Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01900-2017-5). Nutartis yra įsiteisėjusi. Kita ženkli įsiskolinimo suma – 476 135,04 kreditoriui BUAB „LADATRANSAS“ įvardijama kaip atsiradusi nuo 2016 metų, nenurodant konkretaus momento, kada atsirado prievolė vykdyti įsipareigojimą.

Siekiant iš pateiktų įrodymų nustatyti UAB „Lietuvos tranzitas“ nemokumo momentą, atitinkamai iš ieškovo nurodomos 834 836,07 įsiskolinimo sumos atėmus sumas, kurių įsiskolinimo data yra 2016 metų pabaiga, 2017 metai ir teisme nuginčytą kreditoriaus BUAB „Sadvita ir Ko“ reikalavimą, gauname, kad 2016 m. tikėtina UAB „Lietuvos tranzitas“ pradelstų mokėjimų suma yra 297 984,04 Eur, kai tuo tarpu pagal ieškovo teikiamus duomenis turto 2016 m. iš viso buvo už 1 629 932 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartyje, kuria buvo patenkintas UAB „Lietuvos tranzitas“ direktorės G. M. prašymas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Lietuvos tranzitas“, konstatuota, kad pagal 2017-08-28 atsakovo UAB „Lietuvos tranzitas“ balanso duomenis atsakovo turtas sumažėjo iki 408 438 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – tik iki 986 946 EUR, pagal atsakovo UAB „Lietuvos tranzitas“ pateiktą kreditorių sąrašą 249 201 EUR įsipareigojimai yra pradelsti. Taigi, jeigu ir galima būtų vertinti, kad 249 201 EUR įsipareigojimai yra pradelsti, tačiau jokių įrodymų, kokiu laikotarpiu konkretus pradelstas įsipareigojimas yra atsiradęs, kokiu konkrečiu momentu jis sąlygojo įmonės nemokumą ir ar atitinkamai atsakovės galimi veiksmai didino įsiskolinimą kreditoriams tuo laikotarpiu - ieškovas nepateikė ir teismui nėra galimybės daryti išvadas, kurios yra esminės teisingam ginčo išnagrinėjimui iš esmės.

Nurodytieji argumentai tik dar kartą patvirtina išvadą, kad įmonės nemokumas turėtų būti įrodinėjamas ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, t.y. pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, bei kt. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje ne kartą yra akcentuota, jog juridinio asmens balansas yra sudaromas išskirtinai tik apskaitos tikslais. Vien juridinio asmens balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita išsamiai neatskleidžia juridinio asmens finansinės padėties. Nustatinėjant su finansiniais sunkumais susiduriančio juridinio asmens nemokumo momentą neišvengiamai privalo būti analizuojama bendrovės įsiskolinimų sudėtis, įsipareigojimų darbuotojams, valstybės institucijoms bei tretiesiems asmenims santykis ir, svarbiausia, savalaikis bendrovės finansinių įsipareigojimų vykdymas bei šių įsipareigojimų pradelstumas. Pradelstus to meto įsipareigojimus iš esmės galėtų atskleisti informatyvus ieškovo kreditorių sąrašas, kuriame atsispindėtų įmonės kreditorių reikalavimų sumos atitinkamu laikotarpiu, atsiskaitymo terminai, bendra pradelstų įsipareigojimų suma. Byloje įrodymai apie savalaikį įsipareigojimų nevykdymą nepateikti. Vien juridinio asmens patirtų nuostolių suma, neanalizuojant jų susidarymo kilmės ir priežasčių bei šių duomenų nevertinant su juridinio asmens pradelstais įsipareigojimais bei jų struktūra nieko nepasako apie juridinio asmens tikrąją finansinę padėtį. Tačiau tokių duomenų ieškovas į civilinę bylą nepateikė, plačiau paaiškinti nurodomas aplinkybes negalėjo, bei nenurodė, kad norėtų pateikti papildomų įrodymų.

Net ir nustačius, jog tam tikru momentu juridinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į juridinio asmens balansą įrašyto turto vertės, tai dar nėra pagrindas pripažinti, jog toks juridinis asmuo yra nemokus. ĮBĮ 2 str. 8 dalis kaip privalomąją įmonės nemokumo sąlygą įtvirtina ir savalaikį įsipareigojimų nevykdymą. Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, liudijančio apie nevykdomus ieškovo įsipareigojimus ir atitinkamai konstatuotiną nemokumą 2016 metų pradžioje. Tuo tarpu pagal UAB „Lietuvos tranzitas“ 2016 metų balansą, ieškovo per vienerius metus gautinos sumos buvo 1 251 566 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 390 324 Eur. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad 2016 metais per vienerius metus mokėtinų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų dydis buvo mažesnis už per vienerius metus gautinų sumų dydį.

Apibendrinus ištirtuosius įrodymus ir vadovaujantis nurodytais motyvais, teismas vertina, kad ieškovas neįrodė UAB „Lietuvos tranzitas" nemokumo atsiradimo momento.

Nenustačius bankrutavusios UAB „Lietuvos tranzitas“ nemokumo momento, neįmanoma nustatyti, kada atsakovei kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Analogiškai, nenustačius tokios pareigos atsiradimo momento, nėra pagrindo išvadai, jog tokią savo kaip bendrovės vadovės pareigą G. M. pažeidė. O nesant pažeidimo, atitinkamai, negali būti konstatuotas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir bendrovei (jos kreditoriams) padarytos žalos. Taip pat pažymėtina, kad pagal suformuotą praktiką ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Sieti žalą, padarytą pavėlavimu kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, vien su kreditorinių reikalavimų sumine išraiška negalima. Paprastai tokioje situacijoje žala skaičiuojama nuo buvusių nemokumo momentu (kai egzistavo prielaidos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) kreditorinių reikalavimų ir bankroto metu užfiksuotų padidėjusių reikalavimų skirtumo. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti (i) bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir (ii) pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Ieškovas bendrovei galimai padarytos žalos dydį klaidingai sieja su konkrečių kreditorių finansiniais reikalavimais, tariamai kilusiais bendrovei jau tapus nemokiai, tačiau Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra suformuota aiški ir nedviprasmiška taisyklė, jog nustatant žalos dydį turi būti vertinama ne išaugusi skolos apimtis konkrečiam kreditoriui, bet bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku.

Ieškinyje nėra įrodyta nė viena iš būtinųjų sąlygų, reikalingų tiek juridinio asmens vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo pažeidimui, tiek žalos dydžiui konstatuoti, t. y. ieškovas neįrodė bendrovės tapimo nemokia momento, atsakovės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo atsiradimo momento, bendrovės visų įsipareigojimų sumos atsakovės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo atsiradimo dieną, neginčijamos bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, bendrovės bankroto byloje patvirtintos neginčijamos kreditorinių reikalavimų sumos, kurios bendrovė jos bankroto procese negalės padengti kreditoriams. Ieškovas nevertino aplinkybių apie bendrovės bankroto administratoriaus žinioje esantį bendrovės turtą, jo realizaciją bei gautas pinigines lėšas, iš kurių galėtų (ar negalėtų) bent iš dalies būti mažinama bendrovės įsiskolinimų teismo patvirtintiems kreditoriams suma. Todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies, pagal CPK 98 straipsnį, priteisiamos išlaidos už advokato pagalbą. Atsakovė pateikė 2480,50 Eur atstovavimo išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus. Vertintina, kad jos yra atitinkančios LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovo.

Teismas, vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo bankrutavusios UAB „Lietuvos tranzitas“ atsakovės G. M. naudai 2480,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, išieškojimą nukreipiant į bankroto administratoriaus UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ bankroto administravimo sąmatą.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                 Laima Gerasičkinienė