Pranešėja Jolanta Gailevičienė                                          Civilinė byla Nr. 2A-833-777/2014

Teisėjas Mantas Ūsas                                (Proceso Nr. 2-24-3-01434-2013-9)

                                          Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                                                        78.2.1.; 99.5; 99.1, 99.7; 99.10

                                                                                                       121.21.

                                                        (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui M. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteisti iš atsakovo 9 000 Lt išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą už                35 mėnesius bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini)gimė sūnus M. P., gimus sūnui šalys kurį laiką gyveno kartu, tačiau 2010 metų rugsėjo mėn. šalių santykiai nutrūko, atsakovas nuo to laiko sūnui išlaikymo neteikia. Ieškovė šiuo metu nedirba, be šalių sūnaus, augina dar vieną vaiką, vaikus padeda išlaikyti draugas. Sūnus M. turi regėjimo problemų, jam būtina nuolatinė okulisto priežiūra, sūnaus išlaikymui reikia pirkti ne tik maistą, vitaminus, rūbus, bet ir korekcinius akinius, mokėti už gydytojų konsultacijas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-12-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo M. P. sūnaus M. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį nuo 2013-08-28 iki vaiko pilnametystės, 9 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą (po 250 Lt per mėnesį), priteisė valstybei iš atsakovo 450 Lt žyminio mokesčio, 9 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad ieškovė registruoto turto ir transporto priemonių neturi, atsakovas iki 2014-01-13 yra vaiko priežiūros atostogose, per mėnesį gauna 1995,91 Lt tėvystės pašalpą, turi įsiskolinimų kredito įstaigoms, abi šalys augina dar po vieną vaiką. Šalių sūnui M. reikalingi akiniai, nes jis turi regėjimo sutrikimų. Atsakovas išlaikymo sūnui neteikė nuo 2010 m. rugsėjo mėn., dėl to teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėn. iki kreipimosi į teismą dienos. Teismas konstatavo, jog orientacinis kriterijus nustatant vaiko išlaikymui reikalingą lėšų sumą yra 1 minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 1 000 Lt. Aplinkybės, kad atsakovas išlaiko dar vieną vaiką ir kad turi kreditoriams įsipareigojimų nėra pagrindas mažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad atsakovas išlaiko ir savo draugės vaiką, yra teisiškai nereikšminga sprendžiant klausimą dėl jo paties vaikui būtino išlaikymo.

Atsakovas M. P. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimo ir prašė sprendimą pakeisti, sumažinti priteistą išlaikymą vaikui iki 250 Lt kas mėnesį, panaikinti sprendimo dalį dėl 9 000 Lt išlaikymo vaikui įsiskolinimo. Nurodė, kad jo turtinė padėtis yra itin prasta, yra bedarbis, neturi galimybių mokėti 500 Lt išlaikymą kas mėnesį. Atsakovas pažymėjo, jog moka skolas kreditoriams, kuriems įsipareigojimus prisiėmė gyvendamas su ieškove. Be to, turi išlaikyti dar vieną vaiką.

Ieškovė G. R. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo prašė skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad visas lėšas, gautas iš kreditorių, panaudojo šalių bendram gyvenimui, nes jiems gyvenant kartu nuomos mokesčio mokėti nereikėjo, be to, pinigai buvo skiriami ir vaikui išlaikyti, iki šalys gyveno kartu. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis išlaiko kitą vaiką, nėra pagrindas neteikti išlaikymo ar teikti tik minimalų ir šalių vaikui.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.  

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė                         absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu priteisto nepilnamečiam sūnui išlaikymo dydžiu ir prašo jį sumažinti nuo 500 Lt iki 250 Lt kas mėnesį. Taip pat nurodo, kad nesutinka su priteistu išlaikymo įsiskolinimu, nes neturi galimybių jo mokėti.

Atmestini apelianto argumentai, kad jis neturi galimybių mokėti vaikui priteistą išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą, nes turi įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė gyvendamas su ieškove, kreditoriams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 „Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo“ ir kt.). Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 nuo 2013-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga – 1 000 Lt. Taigi atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad vaikui pakanka mažesnės, nei teismų praktikoje nustatyta, išlaikymo sumos. Atsakovas teigdamas, kad vaiko išlaikymui pakanka mažesnės sumos, ir sutikdamas mokėti tik 250 Lt išlaikymo per mėnesį, neteikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti jo siūlomo dydžio išlaikymo pakankamumą, nedetalizavo šios sumos pagal vaiko būtinus poreikius maistui, rūbams, būstui, higienos ir sveikatos poreikiams, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (CPK 178 str.).

Atsakovas iš esmės rėmėsi tik tuo, kad neturi finansinių galimybių vaikui mokėti daugiau, bei tuo, kad išlaiko kitą vaiką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad mokėtinas išlaikymas nemažintinas ir bedarbiams. Šios bylos atveju atsakovas, nors yra bedarbis, tačiau neturi jokių sveikatos apribojimų ir gali dirbti ir užtikrinti išlaikymo vaikui teikimą. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtina atsižvelgti ir į vaiko sveikatos būklę. Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas turi sveikatos problemų, jam būtina nuolatos nešioti korekcinius akinius, nes nustatytas kairės akies žvairumas (b. l. 12–15, 46), dėl to ieškovė patiria papildomų vaiko išlaikymo išlaidų. Aplinkybė, kad atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriams, kuriuos prisiėmė gyvendamas su ieškove, nėra esminė sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, nes tai neatleidžia nuo pareigos rūpintis vaiku ir teikti kaip įmanoma optimalesnį išlaikymą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog jo turtinė padėtis sunki. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu yra bedarbis (b. l. 71), registruoto turto neturi, transporto priemonių neturi (b. l. 41), išlaiko dar vieną vaiką (b. l. 23). Tačiau pažymėtina, kad atsakovas yra darbingas, neturi jokių sveikatos apribojimų, dėl to turi dėti maksimalias pastangas tam, kad užtikrintų savo vaiko tinkamą vystymąsi. Be to, ieškovės turtinė padėtis taip pat prasta, ji nedirba, turto neturi (b. l. 40, 42), taip pat turi išlaikyti dar vieną vaiką (b. l. 7), darbo pajamų negavo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose (b. l. 40). Atsakovas teigia, kad yra bedarbis, tačiau taip pat nurodo, jog įsipareigojimus kreditoriams vykdo, taigi darytina išvada, kad atsakovas pajamas gauna. Tuo atveju, jei teismui nepavyksta gauti įrodymų, patikimai patvirtinančių šalies turtinę padėtį, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2004-03-29 Nr. 3K-3-231/2004, 2004-04-19 Nr. 3K-3-286/2004, 2008-10-22 Nr. 3K-3-506/2008, 2008-12-09 Nr. 3K-3-569/2008, 2010-01-18 Nr. 3K-3-49/2010 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo              2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Dėl to nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaiko turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo.

Vis dėlto teisėjų kolegija, įvertinusi šalių vaiko amžių, jo poreikius, šalių turtinę padėtį, šalių  išlaikomų nepilnamečių vaikų skaičių (LR CK 3.198 str.), siekdama interesų pusiausvyros, konstatuoja, jog yra pagrindas sumažinti iš atsakovo priteistiną išlaikymą vaikui iki 400 Lt kas mėnesį.

Apeliantas nesutinka su priteistu išlaikymo įsiskolinimu, tačiau pripažįsta, kad išlaikymo vaikui neteikė, ir nurodo, kad neturi tam finansinių galimybių. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo neteikė nuo 2010 m. rugsėjo mėn., atsakovas šios aplinkybės neginčijo, taigi nustatyta, kad atsakovas nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2013-08-29, t. y. 36 mėn. išlaikymo vaikui nemokėjo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Kaip jau buvo minėta, aplinkybės, kad atsakovo turtinė padėtis pablogėjo ar kad jis išlaiko dar vieną vaiką iš kitų santykių, neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti ir bendrą su ieškove vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo įsiskolinimas priteistas po 250 Lt per mėnesį (36 mėn. x 250 Lt), o tokia suma nevertintina kaip nepagrįstai didelė našta atsakovui.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – iš atsakovo M. P. vaiko M. išlaikymui priteista suma mažintina iki 400 Lt per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

Atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies. Todėl keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmojoje instancijoje (LR CPK 93 str. 5 d.).

Ieškovė byloje pareiškė 2 savarankiškus reikalavimus. Pirmuoju reikalavimu ieškovė prašė priteisti 500 Lt išlaikymą vaikui kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-08-29). Ieškovės reikalavimas patenkintas iš dalies ir vaiko išlaikymui priteista po 400 Lt kas mėnesį. Šis reikalavimas patenkintas 80 proc. Antrasis ieškovės reikalavimas patenkintas visiškai. Todėl iš viso patenkinta 90 proc. ieškovės reikalavimų.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad valstybė nagrinėjamoje byloje turėjo 400 Lt valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l.45). Todėl iš atsakovo valstybei už byloje ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą priteistina 360 Lt (400 Lt x           90 proc.) (LR CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 414 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, kuris apskaičiuojamas taip:          144 Lt (400 x 12 x 3 proc.) + 270 Lt (9 000 Lt x 3 proc.), ir 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93, 98 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-02-18 nutartimi atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas. Atsakovas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 360 Lt žyminį mokestį            ((250 x 2 x 3 proc.) + (9000 x 3 proc.)) (CPK 80 str. 4 d.). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies,           t. y. 10 proc., iš atsakovo valstybei priteistina 324 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 84 str.). Ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei, todėl likusi žyminio mokesčio dalis iš jos valstybei nepriteistina.

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a  :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo priteisimo pakeisti ir sumažinti iš atsakovo M. P. priteistą išlaikymą sūnui M. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), iki 400 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2013-08-28, iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo M. P. 360 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo M. P. 738 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą bei 9 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                Jolanta Gailevičienė

Kolegijos teisėjai                                                                                                                Irma Čuchraj

                                                                                                                              Alvydas Žerlauskas