Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-300/2016
Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00326-2014-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.15;
(S)
2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 25 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teisėjų Raimundo Jurgaičio, Boleslovo Kalainio,
sekretoriaujant Vilmai Armalytei,
dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei,
gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Zgierskytės-Strumilaitės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo P. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį išteisintas, nesant jo veiksmuose šios nusikalstamos veikos sudėties.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
P. D. kaltinamas tuo, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, o būtent: žinodamas apie 2014-03-27 Šiaulių apylinkės teisme priimtą nutartį administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-678-898/2014, kuri jam buvo pasirašytinai įteikta, apie tai, kad paskirta dažų ekspertizė, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Medžiagų ir gaminių skyriaus ekspertams, taip pat būdamas 2014-03-27 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi įpareigotas pagal ekspertų nurodytą laiką ir vietą, bet ne vėliau negu iki 2014-04-22 pateikti savo naudojamą automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei iki ekspertų automobilio apžiūros neatlikti jokių automobilio remonto darbų, susijusių su automobilio perdažymu, tyčia vengė pristatyti automobilį ekspertizės atlikimui ir taip nevykdė teismo sprendimo.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Irena Zgierskytė-Strumilaitė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – P. D. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 straipsnyje, ir skirti jam 40 MGL baudą.
Skunde nurodo, kad teismas, išteisindamas P. D., netinkamai įvertino surinktus bei teisme ištirtus įrodymus. Prokurorė pažymi, jog šioje byloje yra surinka pakankamai duomenų apie tai, kad P. D. buvo susipažinęs su Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-27 nutartimi, tačiau tyčia vengė pristatyti automobilį ekspertams, neieškojo priemonių greičiau vykdyti nutartį, vengė kontakto su ekspertais, neatsiliepdavo į jų telefoninius skambučius, o po to neperskambindavo. Taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi ne ekspertės R. Ž. parodymais, kuri prieš duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pasirašė už melagingų parodymų atsakomybę, o kaltinamojo P. D. parodymais, kuris nėra saistomas atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad P. D. savo aktyviais, net įžūliais veiksmais kliudė tinkamai atlikti ir šį ikiteisminį tyrimą, neištesėdamas savo telefonu duotų pažadų susitikti (duomenys neskelbtini) su iš (duomenys neskelbtini) atvykstančiais policijos pareigūnais atlikti su juo procesinius veiksmus, neatvykdamas į (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariatą, po to jau neatsiliepdamas į mobiliojo ryšio telefono skambučius ir ant vaistinės, kurioje dirba, durų iškabindamas raštelį, jog atostogauja. Tai, prokurorės įsitikinimu, rodo kaltinamojo P. D. absoliutų LR teisėsaugos institucijų reikalavimų ignoravimą, ir dėl to jam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (duomenys neskelbtini). Todėl prokurorės įsitikinimu, P. D. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 245 straipsnyje.
Teismo posėdžio metu išteisintojo gynėja prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas.
Prokurorė, apeliaciniu skundu nesutikdama su apylinkės teismo priimtu sprendimu dėl P. D. išteisinimo pagal BK 245 straipsnį, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir teigia, kad P. D. veikoje yra nustatyti visi BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Nepaisant to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų ir padarė teisingas išvadas dėl jų, ir dėl to pagrįstai konstatavo, jog P. D. veiksmuose nėra jam inkriminuotos ir BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties.
Kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Iš bylos medžiagos – Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties, kurios nevykdymas išteisintajam P. D. ir inkriminuotas, matyti, kad jis ir Š. L. buvo įpareigoti pateikti automobilius Lietuvos teismo ekspertizės centro Medžiagų ir gaminių skyriaus ekspertams pagal ekspertų nurodytą laiką ir vietą, bet ne vėliau negu iki 2014 m. balandžio 22 d., bei iki ekspertų automobilių apžiūros neatlikti jokių automobilių remonto darbų, susijusių su automobilių perdažymu (nutartis P. D. įteikta kovo 2014 m. kovo 27 d.; 1 t., 20–22 b. l.).
Taip pat iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad nei P. D., nei Š. L. iki nutartyje nurodytos datos, t., y. iki 2014 m. balandžio 22 d. automobilių Lietuvos teismo ekspertizės centro Medžiagų ir gaminių skyriaus ekspertams nepateikė. Apylinkės teismo posėdžio metu išteisintasis P. D. nurodė, kad nutartyje nustatytu laikotarpiu atlikti ekspertizės buvo fiziškai neįmanoma, nes ekspertizės centre yra eilės. Taip pat jis nurodė, kad teisėja posėdžio metu jam pasakė, kad ji susisieks, todėl jis laukė, kol jį informuos. Skambino į teismą J. K. sekretorei ir klausė, kodėl jam niekas nepranešė apie ekspertizę (2 t., 151–152 b. l.). Liudytoja R. Ž. (ekspertė) apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad nutartyje nebuvo nurodytas P. D. telefono numeris. Neradus telefono numerio, balandžio mėnesio pradžioje skambino sekretorei E. P., ji pasakė, kad teisėja J. K. atostogauja, o P. D. turi pats susisiekti su eksperte. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, iki 2014 m. balandžio 23 d. nesulaukusi skambučio, pranešė, kad automobilis ekspertizei nėra pateiktas ir niekas su ekspertizių centru nesusisiekė. Nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki gegužės mėnesio P. D. skambino apie dešimt kartų, tačiau niekas nekėlė telefono. Taip pat ekspertė patvirtino, kad ekspertizės centre eilė būna apie du, tris ar keturis mėnesius, ir tyrimą planavo pradėti birželio 26 d. (2 t., 152–153 b. l.).
Vadinasi, išteisintojo versija, kad jis iki 2014 m. balandžio 22 d. laukė, kol su juo susisieks, ir jį informuos, kada jam reikia pateikti automobilį ekspertizės centrui, nepaneigta. Netgi priešingai, kaip matyti iš Šiaulių apylinkės teismo teisėjos 2014 m. birželio 3 d. rašto, P. D. pareiga pristatyti automobilį į Lietuvos teismo ekspertizės centrą telefonu buvo išaiškinta tik 2014 m. birželio 3 d. (1 t., 24 b. l.), t. y. jau suėjus Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartyje nurodytam terminui, iki kada jis turėjo pristatyti automobilį Lietuvos teismo ekspertizės centrui.
Taigi byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad P. D. tyčia pažeidė teismo nustatytą įpareigojimą ne vėliau negu iki 2014 m. balandžio 22 d. pateikti automobilį Lietuvos teismo ekspertizės centro Medžiagų ir gaminių skyriaus ekspertams ir kad ši veika yra tiek pavojinga, jog už ją galima būtų taikyti baudžiamąją atsakomybę. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šioje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia ir tai, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės užtikrinti teismo sprendimo vykdymą (BPK 163 str.). Esant aptartoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad P. D. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ne tik P. D., bet ir Š. L. buvo įpareigota pateikti automobilį Lietuvos teismo ekspertizės centrui ne vėliau negu iki 2014 m. balandžio 22 d., nors iš bylos medžiagos matyti, kad šį teismo įpareigojimą Š. L. įvykdė tik 2014 m. birželio 4 d. (2 t., 157 b. l.), tačiau jos atsakomybės klausimas keltas nebuvo.
Atsakant į prokurorės skunde nurodytus teiginius, kad P. D. tyčia vengė pristatyti automobilį ekspertams, neieškojo priemonių kaip greičiau ją įvykdyti, vengė kontakto su ekspertais, neatsiliepdavo į jų telefoninius skambučius, o po to neperskambindavo, pažymima, kad pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį, kurios nevykdymas išteisintajam ir inkriminuotas, pareiga pristatyti automobilį jam buvo tik iki 2014 m. balandžio 22 d., todėl visi vėlesni veiksmai, kai P. D. neatsiliepdavo telefonu, nors jam liudytoja R. Ž. nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki gegužės mėnesio skambino apie dešimt kartų, neturi teisinės reikšmės sprendžiant jo atsakomybės klausimą pagal jam pareikštą kaltinimą. P. D. kaltės nepagrindžia ir kiti prokurorės skunde nurodyti teiginiai, kad P. D. savo aktyviais, net įžūliais veiksmais kliudė tinkamai atlikti ir šį ikiteisminį tyrimą neištesėdamas savo telefonu duotų pažadų susitikti (duomenys neskelbtini) su iš (duomenys neskelbtini) atvykstančiais policijos pareigūnais atlikti su juo procesinius veiksmus, neatvykdamas į (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariatą, po to jau neatsiliepdamas į mobilaus ryšio telefono skambučius, nes tai yra visiškai nesusiję jam pareikštu kaltinimu.
Dėl nurodytų priežasčių prokuratūros apeliacinis skundas pripažįstamas nepagrįstu ir yra netenkintinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
n u t a r i a:
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Zgierskytės-Strumilaitės apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Vidmantas Mylė
Teisėjai Raimundas Jurgaitis
Boleslovas Kalainis