(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

           2017 m. vasario 9 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,

sekretoriaujant Vaivai Gurnikaitei,

dalyvaujant ieškovo L&M International trading LTD atstovams advokatui Tadui Kelpšui ir advokato padėjėjui Eimantui Šimuliui,

atsakovo akcinės bendrovės SEB banko atstovui advokatui Mariui Brasiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L&M International trading LTD ieškinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui dėl nuosavybės teisės į pastato dalį pripažinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas L&M International trading LTD kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs (el. b. 2 t., b. l. 1-8; 4 t., b. l. 11-12), prašo pripažinti kad negyvenamosios gamybinės patalpos, esančios Pramonės g. 141, Vilnius, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovui, nustatant, kad ieškovui priklauso 188/10000 (140,56 kv. m.) ar kitokia teismo nustatyta patalpų dalis. Ieškinyje nurodo, kad ieškovas 2006 m. gegužės-birželio mėnesiais su savo dukterine įmone AB „VINGRIAI", kaip generaliniu rangovu, sudarė statybos rangos sutartį. Pagal sutartį AB „VINGRIAI" įsipareigojo savo nuomos pagrindu valdomose ir gamybai naudojamose negyvenamosiose gamybos patalpose, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje - Patalpų pietinėje dalyje - pastatyti antro aukšto patalpas, jas moderniai įrengti ir pritaikyti biuro veiklai, jas įteisinti įstatymų nustatyta tvarka ir perduoti ieškovui, o ieškovas įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti pagal generalinio rangovo pateiktus patirtas išlaidas statybos ir projektavimo darbams pagrindžiančius dokumentus. Pagal sutartį, 2006 m. antroje pusėje, gavus tuometinės patalpų savininkės UAB „Pramonės pastatų valdymas" sutikimą, ką įrodo teismui teikiami Č. K., ėjusio UAB „Pramonės pastatų valdymas" vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 12 d. iki 2011 m. gegužės 4 d. paaiškinimai, pietinėje patalpų dalyje buvo vykdomos statybos: nugriautos antrame aukšte buvusios mažo ploto fragmentiškos menkavertės patalpos, vietoje nugriautų patalpų, o taip pat ir tuščioje vietoje, išlietos antro aukšto grindys, įrengta nauja laiptų aikštelė (vietoje patalpų, pirmo aukšto plane pažymėtų indeksu 1-33), pastatytas naujas balkonas su stogu, antrame aukšte pastatytos naujos, iki tol neegzistavusios, patalpos. Naujai pastatytas antro aukšto patalpas generalinis rangovas įrengė pagal ieškovo poreikius (pritaikė jas biuro veiklai). Pagal ieškovo užsakymą naujai pastatytose antro aukšto patalpose rangovas įvedė biuro veiklai reikalingas komunikacijas (internetą, elektrą, vandentiekį, kanalizaciją, vėdinimo ir kondicionavimo sistemas), sudėjo triukšmą slopinančius langus bei duris. Naujai antrame aukšte pastatytų bei pirmo aukšto patalpų siena (iš gamybos cecho pusės) buvo uždengta metaline apdaila, po kuria išvedžiota ir paslėpta elektros instaliacija bei kitos komunikacijos. Tai, kad šiuo metu patalpose yra pastatytos naujos patalpų antro aukšto plane nepažymėtos patalpos, o buvusios fragmentiškos patalpos yra nugriautos, įrodo kartu su ieškiniu teismui pateiktas 2016 m. gegužės 6 d. antstolio Rimanto Vižainiškio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Už rangovo AB „VINGRIAI" pagal sutartį patalpose atliktus statybos darbus ieškovas visiškai atsiskaitė pagal rangovo ieškovui pateiktus rangovo statybinių medžiagų bei statybos darbų įsigijimui patirtas išlaidas patvirtinančius pirkimo dokumentus. Pagal ieškovo užsakymą 2006 m. patalpose atlikus statybos darbus, buvo pastatytos visiškai naujos antro aukšto biuro patalpos ir įrengtas iki tol nebuvęs balkonas su stogu, dėl ko žymiai padidėjo bendras patalpų plotas. Nors ieškovas statybas savo valdomoje ir naudojamoje patalpų dalyje vykdė su UAB „Pramonės pastatų valdymas", kuri statybų vykdymo metu Nekilnojamojo turto registre buvo registruota kaip patalpų savininkė, žinia ir sutikimu, tačiau vykdytos statybos nebuvo įteisintos bei ieškovo daiktinės teisės į naujai pastatytas patalpas iki šiol neįregistruotos. Pagal sutartį už statybos darbams reikalingų sutikimų (leidimų) gavimą bei statybų užbaigimo procedūrų organizavimą buvo atsakingas generalinis rangovas AB „VINGRIAI", tačiau šių pareigų tinkamai įvykdyti rangovas negalėjo, kadangi 2007 m. pradžioje UAB „Pramonės pastatų valdymas" nuosavybės teisę į patalpas perleido AB „SEB lizingas", kuri (jos teisių perėmėja AB SEB bankas) iki šiol yra registruota Nekilnojamojo turto registre kaip vienintelė patalpų savininkė. Kita vertus, pažymėtina, jog nuosavybės teisės į ieškovo naujai pasistatytas patalpas taip pat neįregistravo nei buvusi patalpų savininkė UAB „Pramonės pastatų valdymas", nei esama savininkė AB SEB bankas. Ieškovas pažymi, jog naujai pasistatytas patalpas ieškovas faktiškai valdo ir savo reikmėms naudoja nepertraukiamai nuo 2006 m. iki šiol. Jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su ieškovo valdoma patalpų dalimi, nei iš UAB „Pramonės pastatų valdymas", nei iš AB „SEB lizingas" (ar jo teisių perėmėjo AB SEB banko) ieškovas nei raštu, nei žodžiu per visą nurodytą laikotarpį nėra gavęs. Tuo metu AB „SEB lizingas" (jo teisių perėmėjas AB SEB bankas), kuri kaip patalpų savininkė Nekilnojamojo turto registre yra registruota nuo 2007 m. balandžio 6 d. iki šiol, niekada faktiškai patalpų nevaldė ir jomis nesinaudojo. Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtos Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopijos, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. Patalpos buvo areštuotos kitoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, jog areštuotų Patalpų saugotoju nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki arešto panaikinimo buvo paskirta AB „VINGRIAI". CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatyta, jog nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą. Laikytina, jog 2006 m. ieškovas pagal susitarimą su patalpų savininke UAB „Pramonės pastatų valdymas" ir su jos sutikimu savo faktiškai valdomoje ir naudojamoje patalpų dalyje pasistatęs naujas patalpas, pagamino naują nekilnojamąjį daiktą CK 4.47 straipsnio 4 punkto prasme ir, atitinkamai, minėtos CK nuostatos pagrindu į savo pagamintą naują nekilnojamąjį daiktą - naujai patalpų antrame aukšte pasistatytas patalpas - įgijo nuosavybės teisę. Tai, kad UAB „Pramonės pastatų valdymas" 2007 m. pirkimo-pardavimo sutartimi patalpas pardavė AB „SEB lizingas" negali daryti ir nedaro jokios įtakos ieškovo teisių į patalpas apimčiai. Teisėje galioja bendrasis principas, jog niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi. Tai reiškia, jog UAB "Pramonės pastatų valdymas", nebūdama naujai ieškovo pasistatytų patalpų savininke, negalėjo perleisti jokių teisių į minėtas patalpas atsakovui AB „SEB lizingas". Aplinkybė, jog šiuo metu vienintele Patalpų savininke Nekilnojamojo turto registre yra registruota AB „SEB lizingas" šiuo aspektu taip pat nėra teisiškai reikšminga. Minėtos ieškovo pasistatytos patalpos negali funkcionuoti ir būti naudojamos atskirai nuo likusios patalpų dalies ir dėl to negali būti laikomos atskiru nekilnojamojo turto objektu. Dėl to, ieškovas šiuo ieškiniu prašo teismo pripažinti, jog ieškovas tapo patalpų bendraturčiu, t. y. patalpos ieškovui priklauso dalinės nuosavybės teise. Ieškovas 2016-09-27 teismui pateikė pagal 2016-09-12 atliktus kadastrinius matavimus sudarytus naujus patalpų planus, iš kurių matyti, kad patalpų pietinėje dalyje esančių antro aukšto biuro patalpų plotas – 528,22 kv. m., o pagal 2003-10-08 atliktus kadastrinius matavimus antro aukšto patalpų plotas siekė 387,66 kv. m., todėl manytina, kad ieškovui turėtų būti pripažinta nuosavybės teisė į 188/10000 dalį (140,56 kv. m./7 442,59 kv. m.).

Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimuose į ieškinį ir jo patikslinimą (el. b. 3 t., b. l. 1-13; 4 t., b. l. 75-78) nurodė, kad visi bylos duomenys aiškiai liudija, kad bankui sudarant patalpų lizingo ir pirkimo sutartis tarp ieškovo ir / ar AB „Vingriai“ ir / ar UAB „Pramonės pastatų valdymas“ nebuvo sudaryti jokie susitarimai dėl patalpų rekonstrukcijos / pertvarkymo, nuosavybės teisių ieškovui sukūrimo. Ieškovas apskritai neturėjo jokių teisių naudotis, valdyti patalpas. Tą patvirtina atsakovo, AB „Vingriai“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ patvirtinimai, pateikti su Patalpų lizingo ir Pirkimo sutartimis, kuriose aiškiai nurodoma, kad jokie tretieji asmenys, išskyrus AB „Vingiriai“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“, neturi jokių valdymo, naudojimo, disponavimo teisių į patalpas. Pirkimo sutarties 4.2 p. buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad patalpos priklauso UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir yra išnuomotos AB „Vingiriai“. Jokių kitų patalpų suvaržymų, apribojimų, trečiųjų asmenų teisių į patalpas nėra. Pirkimo sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad visos nuosavybės teisės į patalpas pereina vieninteliam patalpų įgijėjui, t. y. atsakovui; Patalpų lizingo sutarties pakeitimu Nr. 1 UAB „Pramonės pastatų valdymas“ pakartotinai aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad perleidžiamos ginčo patalpos nėra įkeistos, išnuomotos (išskyrus nuomą pagal Nuomos sutartį), neperduotos naudoti panaudos pagrindais ir kitaip nėra apsunkintos trečiųjų asmenų teisėmis. Nė vienoje iš minėtų sutarčių nebuvo minima, kad perleidžiama yra tik dalis nuosavybės teisių į ginčo patalpas, ar kad šios patalpos tariamai yra perleidžiamos keliems įgijėjams. Pažymėtina, kad tokį patvirtinimą davė ne tik UAB „Pramonės pastatų valdymas“, bet ir Č. K., kuris sutarčių pasirašymo metu buvo ir AB „Vingiriai“ vadovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-11-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2014 yra išsamiai išnagrinėjęs ir pasisakęs dėl AB „Vingriai“ atliktų darbų, įskaitant ir ieškovo nurodomo antro aukšto įrengimo darbų, teisinio vertinimo. Teismas konstatavo, kad AB „Vingriai“ atlikti patalpų pertvarkymo darbai, medžiagų pirkimai, betonavimo, stogo, sienų ir kiti remonto darbai yra AB „Vingriai“ atlikti darbai susiję su patalpų pritaikymu savo veiklai vykdyti bei patalpų remonto darbų atlikimas pagal nuomos sutartį, siekiant išlaikyti tinkamą patalpų būklę. Buvo aiškiai konstatuota, jog AB „Vingriai“ darbus atliko savo naudai, taip pat kad darbai buvo atlikti neturint UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ar banko leidimo. Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje nustatyti faktai turi prejudicinę galią ir negali būti nagrinėjami pakartotinai šioje byloje. Cituojamoje byloje dalyvavo ir ieškovas, tačiau nereiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų į ginčo patalpų dalį. Ieškovas beveik 10 metų nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl patalpų, nereikalavo šių patalpų įregistruoti jo vardu, nevedė jokių derybų su atsakovu, o dėl tariamos nuosavybės įgijimo kreipėsi tiesiai į teismą. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi teisėtai – ieškovas ne tik nepateikė savininko sutikimo atlikti patalpų pertvarkymo/rekonstrukcijos darbus, tačiau taip pat nepateikė techninio projekto, statybą leidžiančio dokumento ir kt. privalomų statybą leidžiančių dokumentų. Ieškovas teigia, kad nuosavybės teisę į dalį patalpų ieškovas įgijo CK 4.47 str. 4 d. pagrindu – pagaminant naują daiktą. Tačiau tam, kad ieškovas galėtų teisėtai sukurti naują daiktą ar jo dalį, turėjo atitikti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. nustatytus reikalavimus statytojui: turėti savininko leidimą, įstatymų nustatyta tvarka parengtą techninį projektą, kompetentingų institucijų išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių susitarimų ar sutarčių su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir / ar AB „Vingriai“ ir / ar Banku, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog iš tiesų buvo sudarytas susitarimas dėl ieškovo nuosavybės sukūrimo. Atsakovas nuo 2009 m. siekė atgauti faktinį patalpų valdymą, reikalavo, kad UAB „Pramonės pastatų valdymas“, AB „Vingriai“ atlaisvintų patalpas, buvo pareiškęs ieškinį dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo bei kitomis priemonėmis gynė savo nuosavybę nuo neteisėto trečiųjų asmenų valdymo. Ieškovo nurodomos patalpos negali būti ir nėra savarankišku nuosavybės objektu. Aplinkybės, kad ieškovas patalpomis naudojosi slapta ir to neišviešino, neturi teisėtai sudarytų nuomos ar kitokio pobūdžio sutarčių, bankui priklausančiomis patalpomis naudojosi ir naudojasi prieš banko valią, sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovas patalpomis naudojasi neteisėtai ir yra nesąžiningas valdytojas. Atsakovas, įgijęs ginčo patalpas asmeninės nuosavybės teise ir neturėdamas net pagrindo manyti, kad kas nors kitas gali turėti kokių nors teisių į jas, minėtomis patalpomis leido naudotis išimtinai tik šioms įmonėms: UAB „Pramonės pastatų valdymas“ – pagal Patalpų lizingo sutarties sąlygas iki kol lizingo objektas, t. y. patalpos, bus visiškai išpirktos; AB „Vingriai“ – pagal paliktos galioti po Patalpų lizingo sutarties sudarymo Nuomos sutarties sąlygas (tik dabar subnuomos pagrindais) iki baigsis Patalpų lizingo sutartis. Tai, kad bankas yra vienintelis ir teisėtas patalpų savininkas buvo konstatuota ir įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria teismas tenkino banko ieškinį dėl UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir AB „Vingriai“ iškeldinimo iš patalpų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-12 nutartis c .b. Nr. 2A-526-302/2016). Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-03-27 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-222/2006 ir nurodė, kad tarp objekto savininko ir trečiojo asmens gali būti sudaromas susitarimas, kad rekonstrukcijos būdu sukurtas antraeilis daiktas atitektų trečiajam asmeniui, teismas taip pat pažymėjo ir tai kad: „asmeniui pareiškus ieškinį dėl nuosavybės teisių į gyvenamojo namo priestatą pripažinimo, be kitų aplinkybių, turi būti tiriama, ar priestatas gali būti savarankišku nuosavybės teisių objektu; jeigu priestatą su namu sieja funkcinis ryšys (neturi atskiro įėjimo, negali turėti atskiros nuo gyvenamojo namo šildymo sistemos, vandentiekio, elektros tinklų ir kt.), jis negali būti savarankišku nuosavybės objektu ir tampa pagrindinio daikto dalimi (CK 4.15 straipsnis), nebent tarp namo savininko (visų bendraturčių) ir priestato statytojo buvo susitarimas, kad tokiu būdu atsiras jų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.72 straipsnis, 4.73 straipsnio 2 dalis)“. Nagrinėjamu atveju ieškovas pripažįsta ieškinyje, kad ieškovo pasistatytos patalpos negali funkcionuoti ir būti naudojamos atskirai nuo likusios patalpų dalies ir dėl to negali būti laikomos atskiru nekilnojamojo turto objektu. Nėra ginčo dėl to, kad antrojo aukšto patalpos negali būti laikomos savarankišku nekilnojamojo turto objektu. Tai reiškia, jas ištiko ginčo patalpų (kaip pagrindinio daikto) likimas – jos perėjo atsakovo nuosavybėn (CK 4.14 str.). Dar daugiau, su ieškiniu pateikti įrodymai vertintini kritiškai, kadangi į bylą pateikta Rangos sutartis nėra minima nei Patalpų lizingo sutartyje, nei Nuomos sutartyje, nei Pirkimo sutartyje, nei jokiame kitame į šią bylą pateiktame dokumente, taip pat apie ją nebuvo kalbama ir kitose bylose. Į bylą nėra pateikta jokių susirašinėjimų ar kitokios komunikacijos dėl šios Rangos sutarties egzistavimo. Patys rangos darbai pagal šią Rangos sutartį išviešinti niekada nebuvo, suformuoti ir įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre taip pat nebuvo. Vienintelis dokumentas, kuris liudija, esą 2006 m. galėjo būti tartasi dėl kažkokių patalpų pagerinimų, yra būtent ieškovo į bylą pateikta Rangos sutarties kopija. Ieškovas teigia, esą Rangos sutarties kopiją gavo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-20 nutartimi šioje byloje išduotą liudijimą išsireikalauti minėtą dokumentą iš AB „Vingriai“. Tačiau visa AB „Vingriai“ priklausanti dokumentacija nėra ir nebuvo perduota BAB „Vingriai“ bankroto administratoriui, ir šiuo metu, labiausiai tikėtina, vis dar yra ieškovo neteisėtai valdomose patalpose. Bankrutuojančios AB „Vingriai“ bankroto administratoriui jokie AB „Vingriai“ dokumentai iki šiol nėra perduoti. Todėl kyla klausimas, kaip Rangos sutarties kopiją galėjo gauti ieškovas ir kodėl ieškovas ją gavo, o BAB „Vingriai“ bankroto administratorius – ne. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi liudijimas buvo išduotas gauti Rangos sutarties originalą, ieškovo atstovas nurodo, kad gauta buvo tik Rangos sutarties kopija. Pažymėtina, kad ant šios kopijos nėra jokių bankroto administratoriaus žymų ar parašų, kad kopija yra autentiška. Visos paminėtos aplinkybės, ieškovo ir bankrutuojančios AB „Vingriai“ korporacinės sąsajos, sudaro pagrindą teigti, kad minėta Rangos sutartis buvo parengta atgaline data. Ieškovo į bylą pateikti iš anksto parengti Č. K. rašytiniai paaiškinimai neturi jokios įrodomosios reikšmės. Ieškovo pateikti bankiniai pavedimai nepatvirtina ieškovo reikalavimo pagrįstumo. Ieškovas su ieškiniu pateikė bankinius pavedimus, tačiau šie dokumentai yra neinformatyvūs, kadangi iš jų negalima nuspręsti, kokiu tikslu buvo daromi pavedimai ir už ką mokama. Įvertinus tai, kad ieškovas buvo AB „Vingriai“ motininė bendrovė, yra labai tikėtina, kad minėtos lėšos pervestos veiklai finansuoti ir laikytinos paskolomis. Kaip minėta, Patalpų lizingo sutartis buvo nutraukta dar 2009-10-05. Tačiau iki pat šios dienos faktinio patalpų valdymo atsakovas negali atgauti dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Taip yra todėl, kad buvę UAB „Pramonės pastatų valdymas“, AB „Vingriai“ vadovai ir akcininkai, taip pat ieškovas bei tretieji asmenys po 2009 m. sutarčių nutraukimo ėmėsi visų priemonių tam, kad ginčo patalpų atsakovas neatgautų. Šio ginčo esmė yra ne užtikrinti ieškovo tariamą teisę į ginčo patalpų dalį, bet kiek įmanoma kuo ilgiau išlaikyti savo žinioje visas ginčo patalpas kartu su visa ten esančia, bankui ir bankrutuojančiai AB „Vingriai“ priklausančia įranga, kuri šiuo metu yra nemokamai naudojama be banko sutikimo, taip ją nudėvint ir darant tiesioginę žalą bankui, o patalpas ir įrangą naudojantiems asmenims iš to gaunant pajamas. Ieškovas beveik 10 metų nereiškė bankui jokių pretenzijų ar reikalavimų, patalpų dalimi naudojosi slaptai ir nesąžiningai. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis pareikšdamas ieškinį ir net 4 nepagrįstus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir klaidindamas teismą siekia, bet kokiomis priemonės užsitikrinti tolimesnį neteisėtą dalies patalpų naudojimą. Atsakovas mano, kad dėl tokių nesąžiningų bei neteisėtų veiksmų, ieškovui reiškiant vieną po kito akivaizdžiai nepagrįstus ieškinius, ieškovui turi būti paskirta maksimali, t. y. 5 792 EUR (CPK 95 str.) bauda už akivaizdų piktnaudžiavimą savo teisėmis.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai pagal patikslintą 2016-10-04 pareiškimą. Papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad 2007 metų gegužę ieškovas visiškai įrengė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilnius, antrame aukšte, kurios buvo skirtos biuro veiklai. Pats ieškovas tose patalpose veiklos nevykdė. Nuo patalpų sukūrimo, jos perduotos AB „Vingriai“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“. Ieškovas vertėsi prekyba, pirkdavo gaminamas prekes ir iš AB „Vingriai“. Pastatytų ginčo patalpų vertė apie 430 tūkstančių dolerių, tačiau jokių darbų perdavimo-priėmimo aktų, PVM sąskaitų faktūrų, rangovui AB „Vingriai“ atlikus statybos darbus, tarp ieškovo, kaip užsakovo, ir AB „Vingriai“, kaip rangovo, pasirašyta nebuvo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad byloje nėra pateikta atliktų rangos darbų perdavimo-priėmimo aktų, kurie patvirtintų, jog buvo sukurta nuosavybė, kuri turi būti teisiškai įforminta. Nėra pateikta jokių susitarimų su UAB „Pramonės pastatų valdymas“, kaip buvusiu pastato savininku, kad bus sukurta nuosavybė, pastatant nekilnojamąjį turtą. Taip pat byloje nėra pateikta ir PVM sąskaitų faktūrų, pasirašytų tarp AB „Vingriai“ ir ieškovo dėl atsiskaitymų pagal rangos sutartį. Be to, abejotina ir pati į bylą pateikta Rangos sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir AB „Vingriai“ kuri nėra patvirtinta BAB „Vingriai“ bankroto administratoriaus, o išreikalauta, kai rangovui BAB „Vingriai“ jau iškelta bankroto byla. Byloje nėra ir statybos projektų, leidimų, kurie reikalingi nuosavybės sukūrimui. Pasirašant 2007-03-26 pirkimo-pardavimo sutartį, tarp UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir UAB „SEB VB lizingas“, kurio teises yra perėmęs atsakovas AB SEB bankas, patalpų savininkas UAB „Pramonės pastatų valdymas“ patvirtino, kad jokie tretieji asmenys neturi teisių į patalpas. Į bylą pateikti ieškovo atlikti bankiniai pavedimai AB „Vingriai“ nepatvirtina fakto, kad buvo mokama pagal rangos sutartį, įrengiant patalpas. Ieškovas, būdamas UAB „Vingriai“ akcininku galėjo finansuoti veiklą, grąžinti skolą, apmokėti už produkciją ir pan. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-269-241/2016 vertino analogiškus įrodymus (UAB „Vingriai“ , kaip pirkėjui, išrašytas PVM sąskaitas faktūras pateiktas ir šioje byloje) ir sprendė, kad AB „Vingriai“ tokiu būdu pagerino sau kaip nuomininkui skirtas patalpas. Jokių nuosavybės teisių į šias patalpas L&M International trading LTD, dalyvavęs minėtoje civilinėje byloje, neįrodinėjo.

Liudytojas Č. K., dirbęs iki 2014 metų vidurio AB „Vingriai“ direktoriumi bei UAB ‚Pramonės pastatų valdymas“ direktoriumi, 2017-01-20 teismo posėdžio metu parodė, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo 2005 metų vidurio vyko rekonstrukcija. UAB ‚Pramonės pastatų valdymas“ užsiėmė patalpų pirkimu ir nuoma, o AB „Vingriai“ buvo gamybos įmonė, gamino stakles ir detales. AB „Vingriai“ tuo metu kėlėsi į rekonstruojamas patalpas, kurie ir vykdė rekonstrukciją, o ją finansavo AB „Vingriai“ akcininkas  - L&M International trading LTD. Rekonstruojamose patalpose veiklą vykdė AB „Vingriai“. L&M International trading LTD turėjo savo vadovo (Shaia Kopelianski) kabinetą patalpose, nors jokios kitos veiklos minėtame pastate nevykdė. L&M International trading LTD buvo stambus AB „Vingriai“ gaminamos produkcijos užsakovas. Užsakymai būdavo nuo 0,5 mln. iki 3 mln. dolerių vertės per metus. Visos L&M International trading LTD piniginės lėšos cirkuliavo per AB SEB banke atidarytą banko sąskaitą. Neatsimena, ar ieškovas L&M International trading LTD ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ buvo sudarę susitarimą dėl patalpų sukūrimo nuosavybės teise.

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad nuo 2006-05-02 UAB „Pramonės pastatų valdymas“ nuosavybės teise priklausė gamybos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 13-15). Minėtos patalpos 2007-03-16 atgręžtinio Finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-030182 ir 2007-03-26 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (el. b. 3 t., b. l. 38-49, 57-73) buvo perleistos UAB „SEB VB lizingas“ (vėliau pervadinta į UAB „SEB lizingas“, po to pertvarkyta į AB „SEB lizingas“, kurios teises ir pareigas po reorganizacijos perėmė AB SEB bankas, el. b. t. 1, b. l. 57-78). Tarp pastato savininko UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir AB „Vingriai“ buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis (el. b. 3 t., b. l. 14-21), kuri, kaip nurodė iškviestas liudytojas Č. K., vykdė gamybinę veiklą nuomojamose patalpose. Bankui ir UAB „Pramonės pastatų valdymui“ sudarius nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, patalpas ir toliau valdė UAB „Pramonės pastatų valdymas“. Patalpų įgijėjas ir veiklos finansuotojas – lizingo bendrovė, 2009-10-05 nutraukė Patalpų lizingo sutartis ir pareikalavo grąžinti patalpas, UAB „Pramonės pastatų valdymas“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų. 2009-10-08 ir 2009-11-08 buvo sudaryti UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir UAB „SEB lizingas“ susitarimai dėl turto atlaisvinimo tvarkos (el. b. 3 t., b. l. 22-24). Patalpų nuomininkas AB „Vingriai“ geruoju iš patalpų neišsikėlė, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-12 įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-526-302/2016 buvo tenkintas AB SEB banko ieškinys dėl AB „Vingriai“ priverstinio iškeldinimo iš patalpų (LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.). Ieškovas L&M International trading LTD, kuris buvo akcininkas AB „Vingriai“ (el. b. 1 t., b. l. 7-12) pateikė kartu su ieškiniu Č. K. (kuris, kaip paliudijo teismo posėdžio metu, buvo AB „Vingriai“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ vadovas bei AB „Vingriai“ akcininkas -el. b.  1 t., b. l. 16 ) rašytinius paaiškinimus, jog ieškovas L&M International trading LTD, būdamas AB „Vingriai“ akcininkas, su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ (patalpų savininko) sutikimu, savo lėšomis vykdė statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbus savo valdomojoje ir naudojamojoje patalpų dalyje (el. b. 1 t., b. l. 23). Statybos darbų ginčo patalpų, esančių Pramonės g. 141, Vilnius, antrame aukšte, atlikimo faktą grindžia į bylą pateiktu 2016-05-06 antstolio Rimanto Vižainiškio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (el. bylos popierinis priedas – b. l. 2), pateikta 2006-05-22 Statybos rangos sutartimi (el. b. 2 t., b. l. 29-30), sudaryta tarp ieškovo ir AB „Vingriai“, kuria remiantis AB „Vingriai“, kaip rangovas, pirko statybai reikalingas medžiagas, sudarinėjo sutartis, priėmė atliktus darbus (el. b. 1 t., b. l. 88-184), o ieškovas (užsakovas) atsiskaitė su rangovu AB „Vingriai“, atlikdamas tarptautinius mokėjimo nurodymus (el. b. 1 t., b. l. 186-189; 6 t., b. l. 111-123). Kadangi iš kartu su ieškiniu į bylą pateiktų 2003-10-08 atliktų kadastrinius antro aukšto matavimų  matyti, kad antro aukšto patalpų plotas siekė 387,66 kv. m., o pagal 2016-09-12 atliktus kadastrinius matavimus antro aukšto patalpų plotas sudaro 528,22 kv. m. (elektroninės bylos popierinis priedas – patalpų planų kopijos; el. b. 1 t., b. l. 30-37), ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti jam nuosavybės teisę į 188/10000 (140,56 kv. m.) pastato dalis.

Kaip matyti iš ieškinio turinio bei ieškovo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, ieškovas grindžia savo reikalavimą dėl nuosavybės teisės į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalį pripažinimo CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, jog nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą. Pritartina ieškovo dėstomai pozicijai, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti įgyjama tame tarpe ir statybos procese pastatant naują statinį ar pastato rekonstrukcijos rezultate padidinant rekonstruojamo turto vertę. Visgi, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad daikto pagaminimas būtų teisėtas (CK 4.47 str. 4 p.), jo pagaminimo procesas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pagal Konstituciją nuosavybės teisės įgijimo būdai gali būti įvairūs, tačiau jie negali prieštarauti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantiems reikalavimams, inter alia (be kita ko) teisėtumo, sąžiningumo principams. Įstatymų leidėjas, paisydamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų ir principų, turi nustatyti nuosavybės teisės įgijimo būdus ir pagrindus. Tai suponuoja nuosavybės įgijimo teisėtumo reikalavimą (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimas). Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai išvardyti CK 4.47 straipsnyje. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų savarankiškų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Pirmiausia daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja į jį nuosavybės teisių. Taigi, kad statytojas įgytų nuosavybės teisę į statinį, turi statybą pradėti, vykdyti ir baigti, laikydamasis tą procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007;).

CK 4.103 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2006 m. spalio 17 d.) buvo nurodyti atvejai, kada asmenys neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti: kai statyba vykdoma be leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus. Vėlesnėse CK 4.103 straipsnio redakcijos nuostatose akcentuojama, kad civilinius teisinius padarinius sukelia savavališka ar nesavavališka, bet kitaip neteisėta statinio statyba. Taip įstatymų leidėjas atskyrė savavališką statybą, kuri vykdoma be leidimo, neteisėtai išduoto ar teismo panaikinto leidimo pagrindu, nuo neteisėtos statybos, kuri vykdoma turint leidimą, bet nukrypstant nuo projektinių sprendinių esminių parametrų, t. y. keičiant statinio vietą, aukštį, užstatymo tankį ir kita.

Šių išaiškinimų kontekste, teismas pažymi, kad ieškovas įrodinėdamas savo ieškinį bei grįsdamas savo argumentus, kad ginčo patalpų antrame aukšte pastatė naujas, iki tol neegzistavusias patalpas, bei tokiu būdu įgijo į jas nuosavybės teises, jokių statybą leidžiančių dokumentų (leidimas vykdyti statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą, techninis projektas ir pan., remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis) į bylą nepateikė, kas teismo vertinta, jog daiktas buvo sukurtas nesilaikant teisės normų reikalavimų, vykdant statybos procesą. Savavališkai, pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu, taigi nuosavybės teisė į tokį objektą CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015).

Teisėjų kolegija pažymi, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.).

Vertinant kitų byloje ieškovo pateiktų įrodymų – 2006-05-22 Statybos rangos sutarties, PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų pirkėjui (rangovui) AB „Vingriai“ 2006 metais bei AB „Vingriai“ AB SEB banko sąskaitų išrašų, iš kurių matyti, kad ieškovas atliko tarptautinius mokėjimus AB „Vingriai“ 2006 metais – aktualumą, ieškovui įrodinėjant statybos procese sukūrus naujas patalpas ginčo pastato antrame aukšte, teismas pažymi, kad minėti įrodymai objektyviai nepagrindžia, jog ieškovas, kaip statytojas, 2006-2007 metais sukūrė naujas patalpas, kurios gali būti pripažintos nuosavybės teisių objektu.

Liudytojas Č. K., kuris patalpų rekonstrukcijų metu buvo AB „Vingriai“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ vadovas, teisme 2017-01-06 teismo posėdžio metu paliudijo, kad ginčo pastato didelė rekonstrukcija buvo vykdoma AB „Vingriai“ iniciatyva, skirta jos veiklos vykdymui, kuri tuo metu ir kraustėsi į ginčo patalpas, o rekonstrukcijos darbus finansavo AB „Vingriai“ akcininkas ieškovas L&M International trading LTD. Tačiau byloje nėra pateikta jokių rašytinių susitarimų ar sutarčių, jog 2006 metais, pradėjus vykdyti rekonstrukcijos (statybos) darbus UAB „Pramonės pastatų valdymas“ nuosavybės teise priklausančiame pastate, buvo sudarytas ieškovo ir pastato savininko UAB „Pramonės pastatų valdymas“ susitarimas dėl ieškovo nuosavybės sukūrimo statybos būdu, juolab kad ieškovas tuo metu neturėjo jokių daiktinių teisių į pastatą, jo nesiejo jokie sutartiniai santykiai su pastato savininku UAB „Pramonės pastatų valdymas“ (pvz. nuomos, panaudos ir kt.). Teismų praktikoje yra pažymėta, kad tarp objekto savininko ir trečiojo asmens gali būti sudaromas susitarimas, kad rekonstrukcijos būdu sukurtas antraeilis daiktas (šiuo atveju naujos patalpos pastato dalyje) atiteks trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-03-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-222/2006), tačiau duomenų apie tokio susitarimo sudarymą į bylą nepateikta. Tai, kad nebuvo tokio pobūdžio susitarimo patvirtina ir 2007-03-26 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir UAB „SEB VB lizingas“ nuostatos (4.2 p.,- el. b. 3 t., b. l. 38-49), patalpų savininkui patvirtinus, jog nėra jokių trečiųjų asmenų, kurie galėtų reikšti savo teises ir/ar pretenzijas į patalpą (jos dalį). Pardavėjas, t. y. UAB „Pramonės pastatų valdymas“, yra vienintelis teisėtas patalpos, kurios plotas 7 749,56 kv. m., savininkas. Į bylą pateiktas Č. K. rašytinis paaiškinimas (el. b. 1 t., b. l. 23), jog su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sutikimu ieškovas vykdė statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbus nelaikytinas tinkamu įrodymu minėtoms aplinkybėms pagrįsti, kadangi neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų (CPK 177 str., 192 str. 8 d.), šiuos subjektyvius paaiškinimus surašius prasidėjus civilinės bylos nagrinėjimui.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2006-05-02 pastatas, kuriame, anot ieškovo, buvo atlikti statybos darbai, nuosavybės teise priklausė UAB „Pramonės pastatų valdymas“ (el. b. 1 t., b. l. 13-15), o AB „Vingriai“, atlikdami rekonstrukcijos darbus, nuo 2005-09-06 nuomojosi dalį patalpų pastate (el. b. 1 t., b. l. 13-15; 3 t. b. l. 14-21). Nors į bylą pateikti AB „Vingriai“ sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašai (el. b. 1 t., b. l. 186-189; 6 t., b. l. 111-123) ir patvirtina ieškovo lėšų pervedimą AB „Vingriai“ 2006 metais, tačiau tai nesuponuoja teismo vienareikšmiškos išvados, kad visos ieškovo pervestos lėšos buvo skirtos AB „Vingriai“, kaip rangovui, vykdant ieškovo (užsakovo, statytojo) pareigas. Šias išvadas sustiprina ir tai, kad byloje nėra pateikta atliktų rangos darbų perdavimo-priėmimo aktų, nėra pateiktų ir rangovo (AB „Vingriai“) ieškovui, kaip užsakovui, išrašytų PVM sąskaitų faktūrų darbų apmokėjimui, kurie aktualūs rangos sutartinių santykių įforminimui ir darbų apmokėjimui (CK 6.681 str., 6.655 str., 6.694 str.). Tiek bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos, tiek specialiosios rangos nuostatos numato, kad užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai (CK 6.655 str. 1 d., 6.694 str.).

Dar daugiau, į bylą pateiktos AB „Vingriai“, kaip pirkėjui, išrašytos PVM sąskaitos faktūros, AB „Vingriai“ vardu pasirašyti atliktų darbų aktai (el. b. 1 t., b. l. 88-184) taip pat neleidžia pagrįstai vertinti, kokiame objekte ir apskritai, kokie darbai buvo atliekami, ieškovui įrodinėjant patalpų pastatymą ginčo objekte – (duomenys neskelbtini), Vilnius. Kita vertus, neatmetama tikimybė, kad byloje AB SEB banko sąskaitos išrašais grindžiamos ieškovo pervestos lėšos AB „Vingriai“ buvo pervedamos ne tik kaip rangovui, bet ir kaip dukterinei įmonei (el. b. 1 t., b. l. 7-12), finansuojant jos veiklą, taip pat kaip prekių tiekėjai, kadangi liudytojas Č. K. patvirtino, jog ieškovas buvo stambus AB „Vingriai“ gaminamos produkcijos užsakovas, o užsakymų vertė per metus siekdavo nuo 0,5 ml. iki 3 ml.

Tad įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, kuriais yra grindžiamas reikalavimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo, teigti, kad ieškovas, veikdamas kaip teisėtas statytojas, sukūrė nuosavybės teisių objektą, nėra objektyvaus pagrindo. Šias teismo išvadas patvirtina ir aukštesnių instancijų teismų konstatuotos aplinkybės, vertinant AB „Vingriai“ veiksmus, apmokant įvairaus pobūdžio PVM sąskaitas-faktūras, patvirtinančias medžiagų pirkimą, betonavimą, stogo, sienų ir kitus remonto darbus, jog AB „Vingriai“ tokiu būdu atliko patalpų pertvarkymą, pritaikant patalpas savo, kaip patalpų nuomininko, veiklai vykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-2-05 sprendimas Nr. 2A-1485/2013 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-487/2014).

Dar daugiau, aukščiau išdėstytų motyvų kontekste, pažymėtina, kad ginčai dėl minėtų patalpų tarp AB SEB banko, kaip patalpų savininko, įgijusio nuosavybės teises 2007 metais pagal Pirkimo-pardavimo sutartį (el. b. 3 t., b. l. 38-56), finansuojant UAB „Pramonės pastatų valdymas“ veiklą, sudarant atgręžtinio Finansinio lizingo sutartį (el. b. 3 t., b. l. 57-73) ir AB „Vingriai“, UAB „Pramonės pastatų valdymas“, L&M International Trading LTD vyksta ilgus metus (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, atsiliepimo argumentai), kai 2009-10-05 buvo nutraukta Patalpų lizingo sutartis ir paprašyta patalpas atlaisvinti ir jas perduoti savininkui lizingo bendrovei, kurios teises vėliau perėmė AB SEB bankas. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-12 įsiteisėjusia nutartimi c. b. Nr. 2A-526-302/2016 buvo konstatuota, kad bankui nutraukus sudarytą lizingo sutartį, nutrūko tarp UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir AB „Vingriai“ sudaryta nuomos sutartis, todėl tiek UAB „Pramonės pastatų valdymas“, tiek AB „Vingriai“ kilo pareiga atlaisvinti patalpas ir jas perduoti bankui. Kaip matyti iš tarp šalių buvusių ginčų ir jų pagrindu užvestų civilinių bylų duomenų, ieškovas L&M International Trading LTD nė karto nekėlė klausimo dėl nuosavybės ginčo patalpose įgijimo pastatant naujas patalpas (pastato dalį), nors, kaip pats teigia, dar 2007 metais gegužę užbaigė rekonstrukcijos darbus patalpose. Dar daugiau, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais įrodinėdamas savo, kaip patalpų statytojo, vykdytas pareigas, sukuriant pietinėje pastato dalyje antro aukšto patalpas, finansuojant statybas ženklia pinigų suma (el. b. 1 t., b. l. 186-189; 6 t., b. l. 111-123), ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti nuosavybę tik į dalį, t. y. 140,56 kv. m. ploto antro aukšto patalpų, kas taip pat leidžia abejoti buvus realiam siekiui įgyti nuosavybės teises į statybos būdu sukurtą objektą – antro aukšto pastato patalpas.

Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad į bylą ieškovo pateikti įrodymai bei išdėstyti motyvai nepagrindžia ieškovo teisėtai įgytos nuosavybės teisės į pastato dalį, ją pastačius. Ieškovas neįrodė buvus teisėtu patalpų statytoju, siejant statybos faktą tik su sudaryta Rangos sutartimi bei rangovui (dukterinei įmonei) į banko sąskaitą pervestų lėšų, kurių paskirtis neįrodyta, pervedimu. Nesant pateikto patalpų savininko sutikimo dėl naujo objekto patalpose sukūrimo nuosavybės teise bei statybos procesą legalizuojančių dokumentų, nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad jis įgijo nuosavybės teisę į statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93).

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ieškinys atmetamas, ieškovo bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Atsakovas patyrė 3 324,83 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str., 98 str., el. b. 5 t., b. l. 43-45). Atmetant ieškovo ieškinį atsakovo atžvilgiu, turi būti atlyginamos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Minėtos išlaidos, atsakovo atstovui surašius du atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, dalyvavus keturiuose teismo posėdžiuose (2016-10-05, 2016-11-21, 2017-01-06 ir 2017-01-20), kurių bendra trukmė sudaro 2 val. 12 min., atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija, rekomendacijų 8.2 p., 8.19 p.) juolab kad byloje kilęs ginčas bei surašyti procesiniai dokumentai reikalavo bylos duomenų išsamios analizės, didelių advokato laiko sąnaudų, procesinių dokumentų surašymas nebuvo šabloninis, o išsamus, išdėstytos aplinkybės pagrįstos rašytiniais įrodymais.

Kadangi ieškovas patikslino savo reikalavimą, sumažindamas savo reikalavimus ir prašydamas pripažinti nuosavybės teisę į 188/10000 pastato dalis (el. b. 4 t., b. l. 11-12), ieškovui grąžintinas permokėtas žyminis mokestis, kurį sudaro 458,00 Eur, kadangi už reiškiamą reikalavimą mokėtinas 372,00 Eur žyminis mokestis, o ieškovas yra sumokėjęs 830,00 Eur žyminis mokestis (el. b. 1 t., b. l.  46, 56) (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), iš ieškovo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Ieškovo ieškinį atmetus, byloje Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 nutartimi bei 2016-12-09 nutartimi c. b. Nr. e2S-2253-345/2016 taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vertinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-02 nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui skyrimo

Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė paskirti maksimalią baudą ieškovui, pareiškus nepagrįstą ieškinį teismui.

CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Ieškovo nuomone, atsakovas pateikdamas ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo, 10 metų nereiškęs pretenzijų, siekia kiek įmanoma ilgiau išlaikyti savo žinioje ginčo patalpas kartu su visa esančia įranga, o ne užtikrinti ieškovo tariamą teisę į patalpas. Teismo vertinimu, ieškinio padavimas, kad ir ginant tariamas subjektines teises po ilgo laiko, įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galima pažeistų teisių gynimo bei dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Šiuo atveju vien tik aplinkybė, kad ieškinys pripažintas nepagrįstu, nereiškia, jog jį ieškovas padavė kitu tikslu nei siekdamas apginti savo interesus. (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad ieškovas tikslino savo reikalavimą, remiantis teismo nustatytais nurodymais, teikė papildomus įrodymus ieškiniui pagrįsti, taip pat teikė savo nuomonę dėl galimo įrodymų vertinimo, tad šių teisių ir pareigų įgyvendinimas ir vykdymas savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl ieškovo sąmoningo siekio piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, neturint tikslo ginti savo teisėtų interesų, todėl bauda ieškovui neskirtina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 150, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo L&M International trading LTD, kodas 639341, buveinės adresas Coastal Building, Wickhams Cay II, Road Town, Tortola, Britų Mergelių salos, atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui, kodas 112021238, 3 324,83 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt keturis eurus, 83 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 ir 2016-12-09 nutartimis civilinėje byloje Nr. e2S-2253-345/2016 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

            Grąžinti ieškovui L&M International trading LTD, kodas 639341, buveinės adresas Coastal Building, Wickhams Cay II, Road Town, Tortola, Britų Mergelių salos, 458,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2016-05-20 mokėjimo nurodymu Nr. 1227.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                               Rima Lipeikienė