Civilinė byla Nr. 2S-146-464/2011

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-03944-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.1.; 121.6.

 (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. gegužės 20 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vilniaus ūkas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus ūkas“ dėl žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

ieškovas A. G. 2009-04-10 su ieškiniu (b.l. 2-3) kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus ūkas“ nesumokėtą darbo užmokestį - 2708 Lt, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2004-01-23 dirbo (duomenys neskelbtini) konstruktoriumi pagal neterminuotą darbo sutartį. Darbo sutartis nutraukta 2008-12-03 pagal DK 127 str. Ieškovui nebuvo sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis už 2008 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, iš viso 4208 Lt. 2009-01-20 ir 2009-02-03 dalis skolos buvo sumokėta - 1500 Lt, liko nesumokėta 2708 Lt darbo užmokesčio (darbo užmokesčio suma nurodyta atskaičius priklausančius mokėti mokesčius).

Atsakovas UAB „Vilniaus ūkas“ atsiliepimu (b.l. 16) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su ieškovu yra visiškai atsiskaityta. Ieškovas nepripažįsta jam išduotų avansinių apyskaitos lėšų užskaitymo. Ieškovas jam, kaip darbuotojui, išmokėtas lėšas, kurių jis nepanaudojo vykdydamas pareigas, turi arba grąžinti bendrovei, arba šios sumos yra užskaitomos kaip apmokėjimas už darbo užmokestį. Nors ieškovas išėjo iš darbo savo noru, atsakovas ketino jį atleisti už aplaidumą. Dėl ieškovo aplaidžių veiksmų atsakovas yra patyręs nuostolių.

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-11-18 sprendimu (b.l. 47-48) ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo ieškovui darbo užmokestį 2708 Lt ir vidutinį darbo užmokestį už  uždelsimo laiką nuo atleidimo iš darbo 2008-12-03 iki teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojant pagal ieškovo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį – 2000 Lt, vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį – 94, 34 Lt, priteisė 950 Lt išlaidoms advokato pagalbai atlyginti, priteisė iš atsakovo valstybei 261,24 Lt žyminio mokesčio ir 7,72 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, taip pat atmetė likusią dalį reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytiniu įrodymus bei šalių paaiškinimus, nustatė, kad ieškovas nuo 2004-01-23 dirbo (duomenys neskelbtini) konstruktoriumi pagal neterminuotą darbo sutartį, nuo 2007-07-02 jam buvo nustatytas 2000 Lt per mėnesį dydžio, bet ne mažesnis nei LR nustatyta minimali alga, darbo užmokestis. Darbo sutartis nutraukta nuo 2008-12-03 nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas – DK 127 str. (darbuotojo pareiškimu), ieškovui paskaičiuotas, tačiau jo paskutinę darbo dieną – 2008-12-03 nesumokėtas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas yra 4208 Lt. 2009-01-20 darbdavys ieškovui sumokėjo 500 Lt, o 2009-02-03 – dar 1000 Lt, viso 1500 Lt, likusi suma – 2708 Lt nebuvo sumokėta. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad su atleidžiamu darbuotoju nebuvo atsiskaityta per įstatymo nustatytą terminą dėl paties darbuotojo, t.y. ieškovo kaltės. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepagrįstai iškaitė iš ieškovui priklausančio mokėti darbo užmokesčio ieškovui 2008-08-27 ir 2008-09-02 išduotas lėšas, kadangi užskaitos galėjo būti padarytos tik esant konkrečiam darbuotojo ir darbdavio susitarimui, tačiau tokio susitarimo nebuvo.

Atsakovas UAB „Vilniaus ūkas“ 2009-12-14 pateikė apeliacinį skundą (b.l. 50-53), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-11-18 sprendimą. Nesutiko su teismo išvada, kad su ieškovu nebuvo atsiskaityta atleidžiant jį iš darbo. Teismas, nagrinėdamas darbo bylą, turėjo būti aktyvus, įvertinti bei ištirti ieškovo, kaip aplaidaus darbuotojo, padarytą žalą atsakovui. Mano, jog pagrįstai taikė įskaitymą. Vidutinio darbo užmokesčio ieškovui priteisimas už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo 2008-12-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010-09-30 nutartimi (b.l. 137-138) nustatė atsakovui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė apeliacinio skundo sumos bei nesumokėjo žyminio mokesčio. Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, kad atsakovas realiai ginčija didesnę, nei nurodyta patikslinto apeliacinio skundo suma – 2708 Lt. Kadangi atsakovas nesutinka su visu Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-11-18 sprendimu, apeliacinio skundo suma turi būti nurodyta pagal ginčijamus reikalavimus.

Atsakovas UAB „Vilniaus ūkas“ apeliacinį skundą patikslino (b.l. 141-144) ir prašė panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-11-18 sprendimą. Nurodė, kad apeliacinio skundo suma 2708 Lt.

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010-10-18 nutartimi (b.l. 146-147) atsakovo apeliacinį skundą laikė nepaduotu, grąžino atsakovui 84,24 Lt dydžio žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu ginčija Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-11-18 sprendimą visa apimtimi, todėl apeliacinio skundo suma yra apskaičiuojama prie 2708 Lt neišmokėto darbo užmokesčio sumos pridedant priteistą vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2008-12-03 iki 2009-11-18, t.y. 25 745,74 Lt sumą, o nuo gautos sumos atitinkamai apskaičiuojant žyminį mokestį. Kadangi per teismo nustatytą terminą atsakovas nepašalino nurodytų trūkumų, pirmosios instancijos teismas grąžino apeliacinį skundą atsakovui.

Atsakovas UAB „Vilniaus ūkas“ atskiruoju skundu (b.l. 151-153) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-10-18 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atsakovą apeliacinį skundą. Nurodo, kad pateiktas apeliacinis skundas atitinka įstatymo reikalavimus, skundžiama suma – 2708 Lt buvo jame įvardinta bei sumokėtas žyminis mokestis. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliacinio skundo trūkumai nebuvo pašalinti. Pažymi, kad sprendimo dalies dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo atsakovas neskundžia, todėl atitinkamai už šį reikalavimą žyminio mokesčio nemoka. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas skundžia visą 2009-11-18 sprendimą.

Atsakovas A. G. atsiliepimu (b.l. 171-173) su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-10-18 nutartį palikti nepakeistą, paskirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinio skundo motyvai patvirtina, jog atsakovas skundžia ir 2009-11-18 sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio sumos už uždelsimo laiką priteisimo, todėl atsakovui pagrįstai buvo nustatytas terminas šiam trūkumui pašalinti – nurodyti sumą ir atitinkamai sumokėti žyminį mokestį. Atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi pateiktu atskiruoju skundu siekia ne apginti savo pažeistas teises, o vengia sprendimo įvykdymo, dėl tokio elgesio ieškovas patiria papildomas bylinėjimosi išlaidas.

Atskirasis skundas atmestinas.

Šioje byloje spręstinas klausimas, susijęs su atsakovo apeliacinio skundo priėmimo išsprendimu žyminio mokesčio dydžio nustatymo kontekste, todėl teisėjų kolegija dėl to ir pasisako. Išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų nepažeidė, jas aiškino ir taikė tinkamai, šioje situacijoje tinkamai nustatė ginčo apimtį ir pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą bei jų nepašalinimo teisines pasekmes.

Apeliacijos teisė, leidžianti patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, yra viena iš esminių procesinių asmens teisių. Galimybė pateikti apeliaciją yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nuo kurių priklauso asmens subjektyvus ginčo sprendimo procedūrų teisingumo vertinimas, o kartu ir pasitikėjimas teisingumo vykdymo kokybe. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis visiems privalomos įstatymais nustatytos tvarkos. Apeliacinio skundo priėmimo, jo atitikimo CPK nuostatoms  klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs byloje sprendimą (CPK 315 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar skundas ir jo priedai atitinka CPK 306 str. 311 str. nurodytus reikalavimus, ar jis paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino apeliaciniam skundui paduoti, ar apmokėtas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, taip pat įsitikinti, ar nėra CPK 315 str. 2 d. numatytų atsisakymo priimti paduotą skundą pagrindų. Jeigu apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 str., 311 str. reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (CPK 316 str.).

Pagal CPK 80 str. 1 d. kiekvienas ieškinys (pradinis ar priešieškinis) yra apmokamas žyminiu mokesčiu. Už apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius ir kasacinius skundus minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 str. 4 d.). Tai reiškia, kad viena tinkamo kreipimosi į teismą įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio - įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią avansu turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (135 str. 2 d., 316 str. 3 d.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo dalies šio mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi jam paskirtu įpareigojimu už apeliacinį skundą, t.y. už prašymą revizuoti pirmosios instancijos teismo sprendimą instancine tvarka sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, apskaičiuotą pagal ginčijamą 25 745,74 Lt sumą.  

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad apeliantas UAB „Vilniaus ūkas“, nesutikdamas su Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-11-18 sprendimu, 2010-09-27 pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti šio sprendimo dalį dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 129-135). Apeliantas nurodė, kad panaikinus skundžiamą sprendimo dalį dėl 2780 Lt darbo užmokesčio priteisimo, kita sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo taip pat būtų nepagrįsta (b.l. 135). Esant tokio turinio reikalavimui (apeliacijos dalykui), pirmosios instancijos teismas 2010-09-30 nutartimi pagrįstai įpareigojo apeliantą įvardinti jo realiai ginčijamą sumą apeliaciniame skunde ir sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį (b.l. 137-138). Tačiau šis, 2010-10-14 pateikdamas patikslintą apeliacinį skundą (b.l. 141-144), ir vėlgi prašydamas panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-11-18 sprendimą visa apimtimi bei priimti dėl ginčo naują sprendimą, arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad apeliacinio skundo suma yra 2708 Lt.

Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija negali sutikti. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-11-18 sprendimu ieškovo A. G. ieškinys buvo patenkintas pilnai, iš apelianto (atsakovo) UAB „Vilniaus ūkas“, buvo priteista 2708 Lt nesumokėta darbo užmokesčio dalis ir vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2008-12-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant pagal ieškovo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį – 2000 Lt, vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį – 94,34 Lt (b.l. 47-48). Kolegija pažymi, kad vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką yra sudėtinė išnagrinėjusio darbo ginčą organo (teismo) sprendimu jau nustatyto įpareigojimo atsakovui (darbdaviui) dalis. Tokiu atveju paties teismo priedermė yra ne tik įvardinti, kad toks darbuotojo reikalavimas tenkinamas ir vidutinis darbo užmokestis priteisimas, bet ir paskaičiuoti priteistino vidutinio darbo užmokesčio sumą iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei ją įvardinti sprendimo rezoliucinėje dalyje. Ši pirmosios instancijos teismo klaida, nenurodžius paskaičiuoto  iki teismo sprendimo priėmimo dienos vidutinio darbo užmokesčio sumos, kuri yra priteisiama ieškovui, nesuponuoja vertinimo, kad ginčo suma yra mažesnė. Apeliantas patikslintame apeliaciniame skunde nenurodo, kad sutinka sumokėti iki teismo sprendimo jau realiai priteistą ieškovui vidutinį darbo užmokestį (25 745,74 Lt), o skundžiant tik sprendimo dalį dėl 2708 Lt priteisimo, kitoje ieškovo patenkintų reikalavimų dalyje šis sprendimas įsiteisėtų, priešingai, prašo panaikinti visą teismo sprendimą.

Kolegija akcentuoja ir tai, kad šias aplinkybes jau analizavo ir vertino, teisiškai reikšmingą faktą dėl priteistos skundžiamu sprendimu ieškovo naudai sumos dydžio nustatė ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija 2010-08-27 nutartyje (b.l. 119-122), pažymėdama, kad apeliaciniu skundu siekiant teismo sprendimo panaikinimo ar bylos nagrinėjimo iš naujo teisinio rezultato, ginčijama suma skaičiuotina tokiu būdu: prie 2708 Lt neišmokėto darbo užmokesčio pridedant vidutinį ieškovo darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2008-12-03 (atleidimo iš darbo dienos) iki 2009-11-18 (teismo sprendimo priėmimo dienos), t.y. už 11 mėnesių ir 15 dienų, iš jų 11 darbo dienų, priteista šiuo ginčijamu teismo sprendimu suma iš viso yra 25 745,74 Lt. Taigi apeliacinio skundo apimtis pagal atsakovo reikalavimus yra būtent 25 745,74 Lt, todėl apeliacinis skundas apmokestintinas 772 Lt (25 745,74 Lt x 3 proc.) dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.). Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog už paduotą apeliacinį skundą žyminis mokestis yra sumokėtas pilnai, nors pirmosios instancijos teismas savo 2010-09-30 nutartyje, vadovaudamasis kooperacijos principu (CPK 8 str.), tinkamai įgyvendino išaiškinimo pareigą, aiškiai ir konkrečiai įvardijo, kad toks žyminis mokestis skaičiuotinas nuo priteistos ir realiai ginčijamos sumos – 25 745,74 Lt.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apelianto UAB „Vilniaus ūkas“ apeliacinį skundą pagrįstai laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, o atskirojo skundo argumentai prielaidų panaikinti visapusiškai teisėtą bei pagrįstą nutartį nesudaro.

Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 7,05 Lt (b.l. 175) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

 

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

 

n u t a r ė:

 

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismas 2010 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB „Vilniaus ūkas“ 7 (septynis) litus 5 centus dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                 Dalia Kačinskienė

 

 

Teisėjai                                                                                     Andrutė Kalinauskienė

 

 

                                                                                                Virginijus Kairevičius