Baudžiamoji byla Nr. 1-1796-446/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41960-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.12.2.8

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,

sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei,  

dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,

kaltinamajai V. I., jos gynėjui advokatui Petrui Simėnui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamoji V. I. 2019 m. rugsėjo 30 d. apie 22 val. 15 min (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo transporto priemonę - automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai (2019-09-30 neblaivumo nustatymo akte nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) ir atsisakė pasitikrinti girtumą alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0210, t. y. vengė neblaivumo patikrinimo.

Kaltinamoji V. I. kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. vakare nuvyko į (duomenys neskelbtini) bendruomenės namus, kur vartojo alkoholį. Išgėrė pusę butelio šampano, apsvaigusi nesijautė ir iškarto sėdo už savo automobilio, kuriuo buvo atvykusi, vairo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve ją stabdė policijos pareigūnai, ji išsigando, pasimetė, gatvėje nesustojo, o nuvažiavo į savo namų kiemą. Iš paskos atvažiavo policijos pareigūnai, jai išlipus iš automobilio, prie jos priėjo policijos pareigūnai ir paprašė nusistatyti girtumą, pūsti į alkotesterį. Ji išsigando, kad gali būti nustatytas didelis girtumas, nes alkoholį buvo neseniai vartojusi, todėl atsisakė tikrintis, atsisakė pūsti į alkotesterį. Pareigūnai ją įkalbinėjo, tačiau ji nesutiko. Kad gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už vengimą tikrintis girtumą ar apsvaigus nuo alkoholio, nežinojo. Pareigūnai reikalavo jos atlikti įvairiausių judesių, tokių kaip paliesti nosies galiuką, ištiesti rankas ir pan. Sėdint pareigūnų tarnybiniame automobilyje, pareigūnai dar kartą pasiūlė jai pasitikrinti girtumą, tačiau ji atsisakė. Neigiamai vertina savo elgesį, gailis.

  Kaltinamosios V. I. kaltė įrodyta.

Iš telefoninių pranešimų informacijos (b. l. 7) matyti, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. 22 val. 24 min Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriui telefonu pranešė, kad sustabdytas automobilis „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja V. I. atsisako tikrintis girtumą.

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 28-29, 30-31), neblaivumo nustatymo akto (b. l. 23), apžiūros protokolo (b. l. 13-15), foto nuotraukų (b. l. 16-20) matyti, kad, policijos pareigūnai 2019 m. rugsėjo 30 d. 22 val. 15 min, patruliuodami tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) gatvėje, įjungę švyturėlius ir garsinį signalą, stabdė automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis stabtelėjęs nuvažiavo, pavažiavęs apie 200 metrų, pasukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, įsuko į gyvenamojo namo kiemą ir sustojo. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš automobilio „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipusiai vairuotojai V. I. buvo pasiūlyta alkotesteriu pasitikrinti girtumą, ji tai daryti atsisakė, nustatyti girtumo požymiai, apžiūrėtas automobilis „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pasitikrinti blaivumą vairuotojai V. I. pareigūnai siūlė keletą kartų.

Neblaivumo nustatymo akte, surašytame 2019 m. rugsėjo 30 d. 23 val., nurodyta, kad V. I. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Nurodyta, kad ji negali eiti tiesia linija, stovėdama negali pirštu pataikyti į nosies galą.

Automobilis „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos nugabentas į saugojimo aikštelę, esančią Telšiuose, Mažeikių g. 13D (b. l. 25).

Iš VĮ „Regitra“ informacijos (b. l. 34) matyti, kad automobilis „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas B. I., kuris, kaip paaiškino kaltinamoj, yra jos sutuoktinis, vardu.

BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, reikšmės neturi. Analizuojamu atveju baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį ir pan.).

Įvertinus visumą aptartų įrodymų darytina išvada, kad kaltinamoji V. I. vairavo automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Kaltinamoji pripažino, kad išgėrusi alkoholinio gėrimo sėdo už automobilio vairo. Policijos pareigūnai, sustabdę V. I. vairuojamą transporto priemonę, vairuotojai nustatė girtumo požymius – alkoholio kvapą, negalėjimą atlikti kaip kurių kūno judesių, nerišlią kalbą, tačiau ji sąmoningai atsisakė pasitikrinti blaivumą – pūsti į alkotesterį. Tokie kaltinamosios veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmuo, prašantis perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą – J. P. – V. I. sesuo (b. l. 99). J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ją su seserimi sieja artimas ryšys, jos gyvena skirtinguose kaimuose, tačiau nuolat susiskambina, susitinka, pasitaria, iškilus problemoms. Apie įvykį ji žino – sesuo V. I. jai apie tai papasakojo, sesuo dėl įvykio labai pergyvena, išvadas iš savo netinkamo elgesio padarė. J. P. neteista (b. l. 103), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už nedidelius administracinius nusižengimus (b. l. 101-102). Teismas, įvertinęs laiduotojos asmenybę, sprendžia, kad J. P. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama būti laiduotoja.

Kaltinamosios V. I. padaryta nusikalstama veika - nesunkus nusikaltimas.

Kaltinamoji neteista, ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo (b. l. 80), duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo ji vėl būtų pažeidusi baudžiamuosius įstatymus, byloje nėra, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 81-82), todėl yra pagrindo manyti, kad V. I. padarytas nusikaltimas – atsitiktinė jos veika, ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, V. I. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, žalos savo veiksmais nepadarė. Taigi yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Esant visumai paminėtų aplinkybių, taip pat vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais V. I. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojai J. P. ir baudžiamąją bylą V. I. atžvilgiu nutraukiant.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji dirba, ūkininkauja, todėl nustatytinas minimalus – vienerių metų – laidavimo terminas.

Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Teismas, įvertinęs tai, kad V. I. bausta administracine tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio nebuvo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, prisipažino ir gailisi nusikaltusi, todėl jai skirtinas ne daug ilgesnis nei minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuotinu turtu laikomas nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Automobilis „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį kaltinamoji vairavo apsvaigusi nuo alkoholio, yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio nuosavybė, todėl ši nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuotina (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismas, vadovaudamasis BPK 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priimdamas procesinį sprendimą byloje, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyrius pateikė prašymą dėl išlaidų, susidariusių dėl automobilio „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervežimo ir saugojimo, pripažinimo proceso išlaidomis (b. l. 40). Tačiau įrodymų (sąskaitų, mokestinių pavedimų ir pan.), iš kurių būtų galima spręsti, kad policijos komisariatas patyrė išlaidų, susijusių su šio automobilio transportavimu ir saugojimu, nepateikta, todėl proceso išlaidų, susijusių su transporto priemonės nuvežimu ir saugojimu, priteisti iš kaltinamosios nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

        V. I., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu, perduodant ją laiduotojos J. P., gimusios 1972 m. rugpjūčio 27 d., atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl šios veikos V. I. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, paskirti V. I. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomųjų priemonių – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo ir specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2019 m. spalio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, transporto priemonę – automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN numeris (duomenys neskelbtini), registruotą B. I. vardu, saugomą aikštelėje Telšiuose, Mažeikių g. 13D, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės V. I., kad laidavimo metu jai padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jai padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl V. I. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja                                                                                             Vilma Raščiuvienė