Administracinė byla Nr. I-120-283/2018
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00352-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 37.4.; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 2 d.
Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,
dalyvaujant pareiškėjai V. M. ir jos atstovei advokatei Giedrei Striaukienei,
atsakovo Panevėžio pataisos namų atstovei J. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Panevėžio pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja, ir V. M.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą Panevėžio pataisos namų (toliau – ir atsakovas, ir Panevėžio pataisos namai) 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 01/10-340 „Dėl prašymo skirti trumpalaikę išvyką“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji Panevėžio pataisos namuose atliko arešto bausmę. Nesulaukusi tinkamos medicininės pagalbos iš Panevėžio pataisos namuose dirbančių gydytojų, pareiškėja dėl pablogėjusios sveikatos 2017 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Panevėžio pataisos namų direktorių prašymu suteikti trumpalaikę išvyką pas specializuotus gydytojus-onkologus. Tačiau atsakovas jos prašymo netenkino. Pareiškėja kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, ir Kalėjimų departamentas) prašymu panaikinti atsakovo priimtą Sprendimą, tačiau šis prašymas taip pat buvo nepatenkintas. Pareiškėja teigė, kad Panevėžio pataisos namai privalėjo suteikti jai galimybę dėl pablogėjusios apsilankyti pas gydytojus- onkologus bei pas savo šeimos gydytoją, kad galėtų laiku gauti kvalifikuotą medicininę pagalbą (b. l. 32–36).
Teismo posėdyje V. M. prašė tenkinti skundą, vadovaujantis jos pateiktais rašytiniais paaiškinimais. Pareiškėja šiuose paaiškinimuose iš esmės pakartojo skunde nurodytas aplinkybes. Pareiškėja papildomai nurodė, kad Panevėžio pataisos namai, nagrinėdami jos prašymą suteikti trumpalaikę išvyką, nesurinko visos teisingos informacijos apie ją, prašymą nagrinėjo aplaidžiai ir skubotai. Pareiškėja teigė, kad dėl neteisėtų Panevėžio pataisos namų ir Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų ji patyrė moralinę ir materialinę žalą (b. l. 85–87). Be to, V. M., žodžiu teikdama papildomus paaiškinimus, nurodė, kad trumpalaikė išvyka buvo reikalinga nuvykti į konsultaciją viešojoje įstaigoje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (toliau - Klaipėdos universitetinė ligoninė), kadangi dėl sulaikymo ji į 2017 m. liepos 18 d. paskirtą konsultaciją nenuvyko. Pareiškėja nurodė, kad draugei V. M. 2017 m. liepos 30 d. atvežus išrašą iš sveikatos istorijos, 2017 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Panevėžio pataisos namų gydytoją dėl sveikatos pablogėjimo, kurį sukėlė netikėtas sulaikymas. V. M. teigė, kad informavo gydytoją apie tai, kad jai nuo 2006 m. diagnozuotas onkologinis susirgimas, todėl ji nori patekti į konsultaciją pas onkoginekologą. Pareiškėja nurodė, kad Panevėžio pataisos namų gydytoja jos neišklausė, elgėsi šiurkščiai ir nejautriai. Pareiškėja patvirtino, kad Panevėžio pataisos namų gydytoja pasiūlė ją užsiregistruoti pas įstaigoje dirbančią ginekologę, tačiau ji atsisakė. V. M. paaiškino, kad 2006 m. jai buvo diagnozuotas trečios stadijos onkologinis susirgimas, dėl ko ji privalo periodiškai lankytis pas onkoginekologą. Pareiškėja nurodė, kad po nuosprendžio priėmimo išvyko iš Lietuvos, o 2015 m. liepos 30 d. buvo išregistruota iš Rietavo savivaldybės.
Pareiškėjos atstovė advokatė G. Striaukienė paaiškinimų neteikė.
Atsakovas Panevėžio pataisos namai ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimais prašė V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas Panevėžio pataisos namai atsiliepime nurodė, kad V. M. 90 parų arešto bausmę Panevėžio pataisos namuose atliko nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2017 m. spalio 12 d. Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžio pataisos namų direktoriui pateikė prašymą suteikti trumpalaikę išvyką nuvykti pas specializuotus gydytojus ir prie jo pridėjo išrašo iš ambulatorinės asmens sveikatos istorijos kopiją. Atsakovas nurodė, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnio 5 dalį, trumpalaikę išvyką, trunkančią ne ilgiau kaip penkias paras, nuteistieji gali gauti dėl itin svarbių šeiminių aplinkybių. Areštą atliekančių nuteistųjų trumpalaikės išvykos į namus dėl itin svarbių šeiminių aplinkybių tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 182 patvirtintų Areštinių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 304–320 punktai. Panevėžio pataisos namai vertino, kad pareiškėjos prašyme nurodyta priežastis trumpalaikei išvykai suteikti (nuvykti pas specializuotus gydytojus) nepriskirtina prie itin svarbių šeiminių aplinkybių, kadangi ji yra susijusi su pareiškėjos asmeniu, o ne su jos šeimos nariais. Dėl šios priežasties nebuvo teisinio pagrindo V. M. suteikti trumpalaikę išvyką. Atsakovas teigė, kad pareiškėja buvo pasirašytinai supažindinta su teise gauti medicinos pagalbą bausmės atlikimo vietoje, todėl teikdama prašymą, ji apie šią savo teisę žinojo. Atsakovas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, buvo įvertinti ir kiti Taisyklėse nustatyti kriterijai, t. y. nuteistosios elgesys bausmės atlikimo metu, jos asmenybė. Vertinant V. M. asmenybę, buvo atsižvelgta į jos biografiją, turimus socialinius ryšius, polinkius, vertybių sistemą, su padaryta nusikalstama veika susijusias aplinkybes, elgesį bausmės atlikimo metu. Panevėžio pataisos namai nurodė, kad pareiškėjos charakteristiką apibūdinantys duomenys nesudarė pagrindo manyti, kad jos gebėjimas laikytis visuomenės elgesio taisyklių ir nustatytos tvarkos yra susiformavęs, kad ji yra padariusi reikiamas išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio ir ateityje stengsis laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Įvertinus visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su teisės aktuose nustatytomis galimomis priežastimis trumpalaikei išvykai suteikti, pareiškėjos asmenybe ir jos elgesiu bausmės atlikimo metu, buvo priimtas Sprendimas nesuteikti pareiškėjai trumpalaikės išvykos. Atsakovas vertino, kad teisės aktai Panevėžio pataisos namų direktoriaus neįpareigoja suteikti atliekančiam arešto bausmę asmeniui trumpalaikę išvyką, priimtas Sprendimas yra motyvuotas ir atitinka teisės aktų reikalavimus (b. l. 51–56).
Teismo posėdyje Panevėžio pataisos namų atstovė R. B. prašė skundą atmesti, remiantis atsiliepime išdėstytais motyvais ir argumentais. Atsakovo atstovė pabrėžė, kad arešto bausmę atliekančių asmenų išvykimo iš bausmės atlikimo vietos tvarka griežtai reglamentuota, Taisyklėse aiškiai nurodyta, kokiais atvejais galima suteikti išvykas, kokie svarbias priežastis patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti. Atsakovo atstovė nurodė, kad ji asmeniškai kalbėjosi su pareiškėja, kuri paaiškino, jog trumpalaikę išvyką nori gauti ne tik dėl gydytojo konsultacijos, bet ir siekdama susitvarkyti neįgalumo pažymėjimo, kurio galiojimas baigėsi 2013 metais, reikalus. R. B. nurodė, jog V. M. teigė nesupratusi, kokios yra laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygos, bei pripažino, kad po nuosprendžio paskelbimo išsigando paskirtos bausmės, todėl išvyko iš Lietuvos. Atsakovo atstovė nurodė, kad policijos pareigūnai pateikė informaciją apie skelbtą pareiškėjos paiešką. R. B. paaiškino, kad buvo nustatyta, jog pareiškėja Lietuvoje nėra deklaravusi gyvenamosios vietos, tačiau V. M., pas kurią pareiškėja ketino apsistoti per trumpalaikę išvyką, patvirtino, kad sutinka ją priimti. Panevėžio pataisos namų atstovė patvirtino, kad nuteistosios yra registruojamos pas įstaigoje dirbančius gydytojus, o prireikus specializuotos pagalbos, yra siunčiamos konsultacijoms ir gydymui į kitas medicinos įstaigas, be to, atlikdamos bausmę, nuteistosios turi galimybes susitvarkyti visus su darbingumo nustatymu susijusius reikalus.
Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam suinteresuotam asmeniui pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kalėjimų departamentas atsiliepime nurodė, kad išnagrinėjus V. M. skundą, buvo nustatyta, jog pagrindo naikinti Panevėžio pataisos namų priimtą Sprendimą nėra, kadangi skundžiamas Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus (b. l. 71–72).
Skundas atmetamas.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir kiti byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu V. M. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį, jai paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė (b. l. 16–17). Nurodytas teismo nuosprendis įsiteisėjo, Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1A-82-360/2012 ir 2012 m. sausio 25 d. nutartimi atmetus nuteistosios V. M. bei kito nuteistojo apeliacinius skundus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgus į tai, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties teisingumas gali būti ginčijamas tik instancine tvarka, teismas kaip teisiškai nepagrįstus vertina ir atmeta pareiškėjos teiginius, kad jai bausmė buvo paskirta neteisėtai.
Plungės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi šio teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirtą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę pakeitė į 90 parų arešto bausmę (b. l. 18-19). Plungės rajono apylinkės teismo nutartis įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 21 d. ir 2012 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu buvo perduota vykdyti (b. l. 20). Bylos duomenimis, nuteistoji V. M. buvo sulaikyta 2017 m. liepos 14 d. ir nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2017 m. spalio 12 d. Panevėžio pataisos namuose atliko 90 parų arešto bausmę (b. l. 68).
Minėta, kad V. M. Panevėžio pataisos namų direktoriui 2017 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą suteikti trumpalaikę išvyką pas specializuotus gydytojus. Pareiškėja savo prašymą grindė tokiomis priežastimis: jai 2006 m. buvo nustatyta onkologinė liga, todėl ji yra stebima gydytojų; pasibaigė išduoto neįgalumo pažymėjimo galiojimo terminas; 2017 m. liepos 14 d. pareiškėja, vykusi į pas savo šeimos gydytoją pasiimti siuntimą į 2017 m. liepos 18 d., 8.50 val. paskirtą konsultaciją pas onkoginekologę E. B., dirbančią Klaipėdos universitetinėje (originale – onkologinėje) ligoninėje, buvo sulaikyta be išankstinio perspėjimo; Klaipėdos universitetinėje ligoninėje esančioje pareiškėjos ligos istorijoje yra visa nuo 2006 metų sukaupta informacija, reikalinga darbingumo lygiui nustatyti (b. l. 66). Be to, pareiškėja savo prašyme nurodė, kad trumpalaikės išvykos metu apsistos pas Plungėje gyvenančią draugę V. M., bei pasižadėjo nustatytu laiku grįžti į bausmės atlikimo vietą ir sutiko būti stebima elektronine stebėjimo priemone. Pareiškėja prie savo prašymo pridėjo 2013 m. sausio 7 d. išrašo Nr. 4 iš ambulatorinės asmens sveikatos istorijos, išduoto uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo šeimos daktaras“, kopiją (b. l. 67).
Panevėžio pataisos namų direktorius 2017 m. rugpjūčio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 01/10-340 „Dėl prašymo skirti trumpalaikę išvyką“, kuriuo V. M. prašymą atmetė. Atsakovas priimtą Sprendimą grindė Taisyklių nuostatomis, pagal kurias, pareiškėjos ketinimas pasitikrinti sveikatą pas gydytoją, dirbantį ne bausmės atlikimo įstaigoje, yra susijusi tik su pareiškėjos asmenybe, todėl negali būti vertinamas kaip kita itin svarbi šeiminė aplinkybė (b. l. 57–58).
V. M., nesutikdama su Sprendimu, 2017 m. rugpjūčio 17 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą ir prašė suteikti jai trumpalaikę išvyką pas specializuotus gydytojus. Pareiškėja skunde nurodė, kad Panevėžio pataisos namai jos prašymą išnagrinėjo atmestinai, nepagrįstai netenkino jos prašymo ir be pagrindo svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą suteikti trumpalaikę išvyką, nepripažino aplinkybės, jog pareiškėja serga sunkia onkologine liga (b. l. 74–75).
Kalėjimų departamentas 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 2S-5840 „Dėl skundo nagrinėjimo“ V. M. skundo netenkino. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Panevėžio pataisos namų administracija, nesuteikdama pareiškėjai trumpalaikės išvykos, galiojančių teisės normų nepažeidė ir priėmė pagrįstą Sprendimą (b. l. 59–60).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Panevėžio pataisos namų sprendimo nesuteikti asmeniui, atliekančiam arešto bausmę, trumpalaikės išvykos.
Atsižvelgus į tai, kad V. M. Panevėžio pataisos namuose atliko arešto bausmę, sprendžiant klausimą dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, taikomos Bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 182 „Dėl Areštinių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Areštinių vidaus tvarkos taisyklių nuostatos.
Bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnio 5 dalis nustato, kad areštą atliekantys nuteistieji, kurie gerai elgiasi, gali gauti trumpalaikę išvyką į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus dėl itin svarbių šeiminių aplinkybių; leidimą parvykti į namus ne ilgiau kaip penkioms paroms duoda areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas; apie nuteistojo išvyką į namus pranešama vietovės, į kurią vykstama, teritorinei policijos įstaigai; išvykos į namus laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką, jos išlaidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai; areštinės direktoriaus nutarimu išvykusių į namus nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis; išvykų į namus tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. Analogiškos taisyklės įtvirtintos Taisyklių 304 punkte. Taisyklių 308 punktas nustato, kad areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, prieš priimdamas sprendimą leisti nuteistajam trumpalaikę išvyką į namus, privalo įvertinti nuteistojo areštu asmenybę ir 308.1-308.3 punktuose nurodytas aplinkybes. Taisyklių 310.1 punktas numato, jog areštinės administracija įformina išvadą, kurioje nurodomi nuteistojo biografiniai duomenys, charakteristika, duomenys apie ankstesnius teistumus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniai, dalys ir punktai, pagal kuriuos nuteistas asmuo šiuo metu atlieka arešto bausmę, bausmės vykdymo pradžia ir pabaiga, aplinkybės, dėl kurių suteikiama trumpalaikė išvyka, ir jas patvirtinantys dokumentai, įvertintos aplinkybės, nurodytos taisyklių 308 punkte, motyvuojamas elektroninio stebėjimo priemonių taikymo poreikis, palydovo (palydos) skyrimas arba neskyrimas, trumpalaikės išvykos trukmė (parų skaičius).
Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, jog nuteistojo, pageidaujančio gauti trumpalaikę išvyką į namus, apibūdinimas pateikiamas areštinės administracijos parengtoje išvadoje, o areštinės direktorius, priimdamas sprendimą dėl trumpalaikės išvykos, atsižvelgia į joje nurodytus duomenis. Byloje nustatyta, kad Panevėžio pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkė 2017 m. rugpjūčio 7 d. parengė išvadą Nr. 01/7-3443 „Dėl atsisakymo suteikti nuteistajam trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos teritorijos ribų“ (toliau – Išvada), kuria pasiūlė atsisakyti suteikti nuteistajai V. M. trumpalaikę išvyką (b. l. 61–62). Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad Panevėžio pataisos namų direktorius, priimdamas Sprendimą, rėmėsi nustatyta tvarka parengta Išvada ir joje nurodytais duomenimis (b. l. 57–58).
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnio 5 dalies ir Taisyklių 304 punkto prasmę, nuteistajam arešto bausme trumpalaikė išvyka į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus gali būti suteikiama tik dėl itin svarbių šeiminių aplinkybių. Tokių aplinkybių sąrašas pateiktas Taisyklių 305.1-305.4 punktuose.
Byloje nustatyta, kad V. M. prašė suteikti trumpalaikę išvyką pas gydytoją, t. y. pareiškėja prašymą grindė ne sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio liga, o savo fizinės sveikatos problemomis. Teismas sprendžia, kad šios pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės nėra pagrindo priskirti Taisyklių 305.1–305.3 punktuose nurodytų itin svarbių šeiminių aplinkybių kategorijai.
Taisyklių 305.4 punktas numato, kad nuteistajam areštu gali būti suteikta trumpalaikė išvyka į namus dėl kitų itin svarbių šeiminių aplinkybių. Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad V. M. trumpalaikę išvyką siekė gauti, norėdama nuvykti į konsultaciją pas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbančią ginekologę bei susitvarkyti su darbingumo lygio nustatymu susijusius reikalus.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 55 straipsnio 1 dalį, areštą atliekantys nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 2 dalį, arešto bausmę atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos; stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Teisės normos, nustatančios nuteistųjų areštu sveikatos priežiūros ypatumus, įtvirtintos Taisyklių XXXVI skyriaus 264, 266, 269-272 punktuose. Taisyklių 269 punktas nustato, kad jeigu nuteistajam areštu reikalinga medicinos pagalba, kurios suteikti bausmės atlikimo vietos įstaigos sveikatos priežiūros tarnyba negali, ji turi būti suteikta laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešojoje įstaigoje, užtikrinant nuteistojo apsaugą; jeigu sveikatos priežiūros specialisto nėra, sprendimą dėl nuteistojo areštu, kuriam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, siuntimo į gydymo įstaigą priima areštinės direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas.
Panevėžio pataisos namų atsiliepime pateikti duomenys, atsakovo atstovės J. B. paaiškinimai patvirtina, kad nuteistosioms sveikatos priežiūros paslaugas teikia šios pataisos įstaigos Sveikatos priežiūros tarnyba, kuri, esant būtinumui, siunčia nuteistąsias į kitas medicinos pagalbos įstaigas. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, nuteistieji arešto bausme pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Panevėžio pataisos namai Sprendime ir atsiliepime nurodė, jog V. M., atvykusi į Panevėžio pataisos namus, buvo pasirašytinai supažindinta su pataisos namų vidaus tvarkos taisyklėmis, su nuteistųjų bendrosiomis ir specialiosiomis teisėmis, tarp jų - ir teise gauti medicinos pagalbą (b. l. 62, 54). Nurodytą aplinkybę patvirtina ir Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkės 2017 m. rugpjūčio 7 d. tarnybinio pranešimo Nr. 01/7-3442 ir Išvados duomenys, jog V. M. pokalbio metu patvirtino žinanti apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką (b. l. 62-63).
V. M. asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, jog pareiškėją, pristatytą į Panevėžio pataisos namus, 2017 m. liepos 25 d. apžiūrėjo gydytoja E. M., kuri pareiškėją supažindino su medicinos pagalbos ir sveikatos paslaugų suteikimo tvarka (b. l. 115). Pirminės apžiūros lape nėra užfiksuota duomenų, jog V. M. šiai gydytojai būtų pranešusi apie jai diagnozuotą onkologinį susirgimą (b. l. 116). V. M. skunde paaiškino, kad šios aplinkybės nenurodė, nes neturėjo nurodytą faktą galinčio patvirtinti dokumento (b. l. 34). V. M. asmens sveikatos istorijos duomenimis, 2017 m. rugpjūčio 1 d. vykusios medicininės apžiūros metu, V. M. apžiūrėjusi gydytoja pasiūlė jai vykti į ligoninę tyrimams atlikti, nukreipė ginekologo konsultacijai dėl planinės konsultacijos skyrimo ir išaiškino siuntimo pas šį specialistą tvarką (b. l. 117–119). Be to, Asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d., 2017 m. rugpjūčio 8 d., 2017 m. rugpjūčio 10 d. V. M. pas gydytoją neatvyko (b. l. 119-120). Nors pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 8 d. pateikė paaiškinimą, kad ji pas Panevėžio pataisos namuose dirbančius gydytojus nesilankys, o 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštu atsisakė vizito pas gydytoją, tačiau pas Panevėžio pataisos namų gydytoją ji lankėsi 2017 m. rugpjūčio 29 d. (dėl nuolat vartojamo skydliaukės hormono), 2017 m. spalio 6 d. (dėl bronchito) (b. l. 122-126).
Nustatytos aplinkybės patvirtina išvadą, jog V. M. buvo žinoma, kad ji turi teisę Panevėžio pataisos namuose gauti medicinos pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka, be to, pareiškėjai buvo teikiamos reikalingos medicininės paslaugos.
Minėta, kad pareiškėja, pagrįsdama prašymą suteikti jai trumpalaikę išvyką, nurodė, kad ji pageidauja nuvykti į konsultaciją pas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbančią onkoginekologę E. B. Atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad prašyme suteikti trumpalaikę išvyką pareiškėja nurodė, kad yra užsiregistravusi pas gydytoją, tačiau tai patvirtinančio įrodymo nepateikė.
Klaipėdos universitetinės ligoninės 2018 m. vasario 12 d. rašto Nr. 23-440 duomenimis, V. M. konsultacijai pas gydytoją E. B. buvo užsiregistravusi 2017 m. liepos 18 d., 8.50 val. ir 2017 m. rugsėjo 19 d., 10.30 val., tačiau į paskirtas konsultacijas neatvyko, duomenų apie V. M. suteiktas paslaugas kitomis 2017 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. laikotarpio dienomis ligoninės informacinėje sistemoje nėra (b. l. 88, 97). Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. liepos 18 d. į gydymo įstaigą neatvyko, kadangi 2017 m. liepos 14 d. buvo sulaikyta. Teikdama paaiškinimus apie registravimą į konsultacijas, V. M. nurodė, kad ją užregistruodavo V. M., su kuria pareiškėja bendraudavo telefonu. V. M. 3 ar 4 kartus pareiškėją buvo užregistravusi pas gydytoją E. B., tačiau pranešus, kad jai neišleidžiama išvykti iš Panevėžio pataisos namų, draugės prašymu konsultacijos būdavo perkeliamos kitai datai. Dėl to, pareiškėjos nuomone, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir tėra išlikę duomenys apie tas konsultacijas, kai nepranešdavo apie neatvykimą.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad pareiškėja nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad teikdama 2017 m. rugpjūčio 4 d. prašymą, ji nustatyta tvarka buvo užsiregistruota konkrečiai konsultacijai pas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbančią gydytoją. Teismas neturi pagrindo netikėti Klaipėdos universitetinės ligoninės pateiktais rašytiniais duomenimis, kad V. M., atlikdama bausmę Panevėžio pataisos namuose, pas gydytoją E. B. konsultacijai buvo užsiregistruota tik 2017 m. rugsėjo 19 d., 10.30 val., t. y. po to, kai jau buvo priimtas skundžiamas Sprendimas. Objektyvių įrodymų, kad dėl šios konsultacijos datos buvo susitarta iki 2017 m. rugpjūčio 4 d., kai pareiškėja rengė prašymą, teismui nebuvo pateikta. Byloje esančios arešto bausmę atliekančio nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės duomenys patvirtina, kad per 2017 m. liepos 27 d. - 2017 m. spalio 11 d. laikotarpį pareiškėja 27 kartus skambino V. M. (b. l. 102). Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta V. M. nurodė, kad ji, V. M. paprašyta, 2 ar 3 kartus perkėlė jos konsultacijos pas gydytoją E. B. datas, tačiau liudytoja konkrečiai nenurodė, kada ji skambino į gydymo įstaigą, kokiomis dienomis buvo paskirtos konsultacijos, kada šių konsultacijų datos buvo perkeltos.
Be to, pareiškėja prašyme kaip vieną iš priežasčių, dėl kurios norėtų gauti trumpalaikę išvyką, nurodė aplinkybes, susijusias su darbingumo lygio nustatymu ir neįgaliojo pažymėjimo gavimu (b. l. 66). Panevėžio pataisos namų atstovė J. B. posėdyje patvirtino, jog šią priežastį pareiškėja nurodė ir per vykusį pokalbį.
Panevėžio pataisos namai Sprendime nurodė, kad atsakovas organizuoja bausmę atliekančių asmenų siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (originale – Medicininė darbingumo ekspertizės komisija) (b. l. 58). Nagrinėjant bylą, aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti šiuo atsakovo paaiškinimu, nenustatyta.
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad V. M. nurodytos priežastys - pageidavimas nuvykti į konsultaciją pas gydytoją Klaipėdos universitetinėje ligoninėje bei nustatyti darbingumo lygį ir gauti naują neįgalumo pažymėjimą - negali būti priskiriamos Taisyklių 305.4 punkte nurodytai kitų itin svarbių šeiminių aplinkybių kategorijai. Teismas sprendžia, kad pareiškėja visas reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų - ir onkoginekologo konsultaciją, bei siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą galėjo gauti per Panevėžio pataisos namus. Dėl šių priežasčių atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo pareiškėjos ketinimą pasitikrinti sveikatą ir susitvarkyti darbingumo nustatymo dokumentus vertinti kaip kitą itin svarbią šeiminę aplinkybę.
Panevėžio pataisos namai skundžiamą Sprendimą grindė ir ta aplinkybe, kad V. M. Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos nėra deklaravusi, o 2015 m. liepos 30 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę (b. l. 58). Šią aplinkybę atsakovas nustatė, remdamasis Išvadoje pateiktais Gyventojų registro duomenimis (b. l. 62). Teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktą Gyventojų registro išrašą, neturi pagrindo abejoti nurodytais duomenimis (b. l. 65).
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad Panevėžio pataisos namai pagrįstai padarė išvadą, jog V. M., teikdama prašymą suteikti trumpalaikę išvyką, Lietuvos Respublikoje nebuvo deklaravusi nuolatinės gyvenamosios vietos. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad ji buvo registruota prie Rietavo savivaldybės, prašymo išregistruoti iš deklaruotos gyvenamosios vietos neteikė, mananti, kad buvo išregistruota po to, kai buvo nebeleidžiama gyvenamosios vietos deklaruoti prie savivaldybių. Teismas nespręs dėl pareiškėjos išregistravimo iš deklaruotos gyvenamosios vietos aplinkybių, kadangi tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
Remiantis tuo, kad nurodyta, daroma išvada, kad V. M. nurodytas jos draugės būstas, kuriame pareiškėja ketino apsistoti trumpalaikės išvykos metu, negali būti laikomas kaip Bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnio 5 dalyje nurodyti namai.
Minėta, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nuteistajai V. M. paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, nustačius, kad ji 2012 m. vasario 9 d. – 2012 m. gegužės 21 d. laikotarpiu į Probacijos skyriaus šaukimus atvykti nereagavo, per apsilankymus nebuvo randama gyvenamojoje vietoje, t. y. vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę (b. l. 18–19). Išvadoje nurodyta, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus suteiktais duomenimis, Rietavo policijos komisariate buvo užvesta V. M. paieškos byla, tačiau dėl veikos mažareikšmiškumo Europos arešto orderis nebuvo išduotas; V. M. paskutinius kelerius metus su dukterimi buvo išvykusi į Angliją, Belgiją, Prancūziją (b. l. 62). Nurodytas aplinkybes patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys V. M. paieškos eigą (Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. T-68-669/2012).
Teismas sprendžia, kad Panevėžio pataisos namai nustatytus faktinius duomenis apie V. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą bei kitus jos asmenybę apibūdinančius duomenis pagrįstai įvertino kaip vieną iš pagrindų netenkinti prašymo suteikti trumpalaikę išvyką.
Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutarties rezoliucinėje dalyje ir 2012 m. rugpjūčio 22 d. patvarkyme apie nutarties vykdymą nurodyta, jog V. M. nuteista pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (b. l. 19-20). Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi nurodytą rašymo apsirikimą ištaisė (b. l. 38–39). Panevėžio pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkės parengtoje Išvadoje ir Sprendime nurodyta, kad pareiškėja nuteista pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Taigi nėra pagrindo teigti, kad dėl teismo nutartyje neteisingai nurodyto BK straipsnio V. M. prašymas suteikti trumpalaikę išvyką ir jos skundas buvo netinkamai išnagrinėti.
Teismas sprendžia, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso straipsnio 5 dalies ir Taisyklių 308 punkto prasmę, areštinės direktoriui, sprendžiančiam dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo arešto bausmę atliekančiam asmeniui, suteikta diskrecijos teisė. Teisminėje praktikoje viešojo administravimo subjekto diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti šiam subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, viešojo administravimo subjekto diskrecijos teisė turi būti grindžiama objektyviais faktais bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo principais (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-2203-2006, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2112-520/2015).
Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus bei vadovaujantis ginčo santykiams taikomu teisiniu reglamentavimu, daroma išvada, kad Panevėžio pataisos namų direktoriaus priimtas 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. 01/10-340 „Dėl prašymo skirti trumpalaikę išvyką“ pagrįstas objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis ir tinkamomis teisės normomis, administracinį aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas jam suteiktos diskrecijos ribų neviršijo, todėl nurodytas administracinis sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, pagrindo jį naikinti nėra.
V. M. 2017 m. gruodžio 18 d. teismo nutartimi atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-2460-567 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 48, 98–99). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 13 d. pažymos Nr. NTP-7-1060 duomenimis, pareiškėjai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 262,73 Eur, t. y. 188,11 Eur advokato darbo užmokesčio ir 74,62 Eur kitų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (b. l. 83).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Atmetus V. M. skundą, t. y. sprendimą priėmus ne pareiškėjos, kuriai buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, naudai, suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei neatlyginamos.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjos V. M. skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo atsakovui Panevėžio pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėjos Dalia Pranckienė
Irena Varžinskienė
Dalytė Zlatkuvienė