Civilinė byla Nr. 2S-85-881/2013
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-03857-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija: 129.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. kovo 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens VšĮ „Verslumo ugdymo centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-11050-433/2012 pagal pareiškėjo antstolio V. M. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuoti asmenys – VšĮ „Verslumo ugdymo centras“, Lietuvos statybinių medžiagų prekybos įmonių asociacija, kuria pareiškėjo prašymas patenkintas.
Teisėja, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas antstolis V. M. kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą, vykdant vykdomąjį dokumentą, išduotą pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7490-141/2010 dėl 52 466,88 Lt išieškojimo iš skolininko Lietuvos statybinių medžiagų prekybos įmonių asociacijos išieškotojo VšĮ Verslumo ugdymo centras naudai. Antstolis prašė išaiškinti, ar nuostata „išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrovės finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti“ turėtų būti taikoma vykdant teismo sprendimą, jau esant pasibaigusiam skolininko projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpiui (projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga 2012-04-14), tuo tikslu po 2012-04-14 areštuojant pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitoje, ar šioje situacijoje CPK 668 straipsnio 3 dalis draudžia areštuoti/išieškoti lėšas po 2012-04-14 d., kai projektų vykdymo laikotarpis jau pasibaigęs. Be to, prašė išaiškinti, ar CPK 668 straipsnio 3 dalies nuostata, jog „...išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrovės finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti...“, turėtų būti taikoma vykdant aukščiau minėtąjį vykdomąjį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos lėšos yra pervestos ne remiamam projektui vykdyti, bet vykdymo išlaidoms kompensuoti (išlaidų kompensavimo ir/ar sąskaitų apmokėjimo būdais), ar minėtoje situacijoje CPK 668 straipsnio 3 dalis draudžia areštuoti/išieškoti lėšas, kurios pervestos projekto vykdymo išlaidoms kompensuoti išlaidų kompensavimo ir (ar) sąskaitų apmokėjimo būdais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo antstolio V. M. prašymą tenkino – išaiškino, kad LR CPK 668 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata vykdomojo dokumento Nr. 2-7490-141/2010 pagrindu draudžia areštuoti/išieškoti lėšas po 2012 m. balandžio 14 d., kol nepatvirtinta galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita arba apmokėtas galutinis mokėjimo prašymas, priklausomai nuo to, kuris veiksmas atliekamas vėliau, taip pat, kad CPK 668 str. 3 d. įtvirtinta nuostata vykdomojo dokumento Nr. 2-7490-141/2010 pagrindu draudžia areštuoti/išieškoti lėšas po 2012 m. balandžio 14 d., kai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos lėšos yra pervestos ne remiamam projektui vykdyti, bet vykdymo išlaidoms kompensuoti.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 dalyje nustatyta, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta vienintelė išimtis kai šis draudimas netaikomas, o būtent, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo. Be to, nagrinėjant antstolio pareiškimą būtina vadovautis ir 2007 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 patvirtintomis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis (toliau – taisyklės). Taisyklių 137 nustatyta, kad prieš sudarant projekto finansavimo ir administravimo sutartį, projekto vykdytojas turi atidaryti atskirą banko sąskaitą projektui skiriamoms lėšoms, jeigu numatoma už projektą išmokėti avansą ir (ar) taikyti sąskaitų apmokėjimo būdą. Prievolė projekto vykdytojui ir (ar) partneriams nuosavą indėlį saugoti projekto sąskaitoje nėra nustatyta. Tačiau Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. A1-96 patvirtinto 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ priemonės VP1-1.1-SADM-01 „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 10 punkte nurodyta, kad Projekto vykdytojo ir (ar) partnerio nuosavas indėlis priskiriamas bendrojo finansavimo lėšoms (pažymėtina, kad CPK 668 straipsnio 3 dalyje taip pat vartojama sąvoka „...bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti.“. Taisyklių 150 punkte, nustatyta, kad, baigęs įgyvendinti projekto veiklas, projekto vykdytojas Europos socialinio fondo agentūrai pateikia galutinį mokėjimo prašymą, galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą ir auditoriaus išvadą. Jeigu Europos socialinio fondo agentūra patikrinusi šiuo dokumentus, nustato, kad lėšų buvo išmokėta daugiau nei numatyta projekto finansavimo ir administravimo sutartyje ir pagal patvirtintus tinkamų finansuoti išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentus, pareikalauja, kad projekto vykdytojas grąžintų viršytą sumą. Vadinasi, lėšos ir po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos yra priskiriamos projektui, todėl išieškojimas iš tokių lėšų nėra galimas, kol projektas nėra galutinai baigtas. Projektas nėra baigtas, kol nepatvirtinta galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita arba apmokėtas galutinis mokėjimo prašymas, priklausomai nuo to, kuris veiksmas atliekamas vėliau. Minėtas apribojimas taip pat yra taikomas tuo atveju, kai į minėtą skolininko sąskaitą yra pervestos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos lėšos ne remiamam projektui vykdyti, bet vykdymo išlaidoms kompensuoti. Lietuvos Respublikos finansų ministerija pateiktame rašte Nr.(24.3-01)-5K-1204508 nurodo, jog lėšos, kurios yra pervedamos už jau įgyvendintas projekto veiklas, yra finansavimo, o ne projekto vykdytojo ir (ar) partnerių lėšos (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 139 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo VšĮ „Verslumo ugdymo centras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartį ir išaiškinti, kad remiamo projekto vykdymo laikotarpis sutampa su Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse vartojamu terminu „projektų veiklų įgyvendinimo pabaiga“ ir po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos CPK 668 str. 3 d. apribojimas netaikomas (projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpis, nenustatytas); „lėšos, gautos kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti“ suprantamos kaip lėšos, sumokėtos sąskaitų apmokėjimo būdu, t. y. skirtos remiamo projekto veikloms vykdyti, bet ne jau įvykdytų projekto veiklų daliai išlaidų kompensuoti (išlaidų kompensavimo būdas), todėl antstolis turi teisę išieškoti/areštuoti tokias lėšas. Nurodo, kad jokiame Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 ir jų pakeitimuose, punkte nėra nustatyta, kad į specialiąją projekto sąskaitą pervestos lėšos negali būti pervedamos projekto rėmuose ir/ar kad visos lėšos turi būti laikomos banko sąskaitoje iki projekto finansavimo pabaigos. Todėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 150 p. taip pat negali būti aiškinamas kaip nustatantis projekto vykdymo laikotarpį ar draudžiantis išieškojimus. 2012 m. liepos 16 d. Europos socialinio fondo agentūra (toliau – Agentūra) raštu Nr. SB-2012-00597 „Dėl finansuojamų projektų vykdymo“ išaiškino, kad projektų vykdymo laikotarpis – tai laikotarpis nuo projektų veiklų įgyvendinimo pradžios iki projektų veiklų įgyvendinimo pabaigos, numatytos projektų finansavimo ir administravimo sutartyje ir sutarties pakeitimuose. Agentūra turi kompetenciją aiškinti teisės aktus bei teikti informaciją apie teisės aktų taikymą konkretaus projekto atžvilgiu. Nagrinėjamos bylos atveju teismas visiškai ignoravo (nenurodė, dėl kokių priežasčių atmeta) 2012 m. liepos 16 d. Agentūros rašte pateiktus projekto vykdymo laikotarpio ir jo pabaigos išaiškinimus. www.esparama.lt puslapyje aiškiai nurodoma „projekto būsena: baigtas įgyvendinti. Projekto pabaiga: 2012 m. balandžio 14 d.“. Specialioji CPK 668 str. 3 d. norma išieškojimą draudžia tik vienu atveju, kai lėšos skirtos „remiamam projektui vykdyti“, tačiau nedraudžia išieškojimo iš kitų lėšų. Teismas bei teisinio pagrindo plečiamai aiškino specialiąją normą, kuri turėtų būti taikoma tik esant dispozicijoje nurodytai fabulai. CPK 668 straipsnio 3 dalies tikslas – apsaugoti, užtikrinti, kad būtų įvykdytos projekto veiklos. Jeigu lėšos skirtos jau įvykdytų veiklų išlaidų kompensavimui (išlaidų kompensavimo būdas), tai CPK 668 str. įtvirtintas draudimas netaikytinas. Išlaidų kompensavimo būdu deklaruotos ir išmokėtos lėšos nėra skirtos projekto vykdymui. Jos gali būti naudojamos bet kokioms reikmėms, tai yra projekto vykdytojo ir partnerių lėšos, kurias projekto vykdytojas ir partneriai gali naudoti savo nuožiūra, kaip gautas už jau įvykdytas veiklas. Sodra ir VMI, taikydamos sankcijas, nusiskaito (išieško) lėšas iš projekto sąskaitos, ir tai vyksta kas mėnesį. Suinteresuotas asmuo Lietuvos statybinių medžiagų prekybos įmonių asociacija tokių išskaitų neginčijo, pripažindamas, kad tai teisėta. Be to, agentūra, prižiūrinti projektų vykdymo ir lėšų panaudojimo teisėtumą, įstatymų pažeidimų dėl minėtų išieškojimų nenustatė. Kitaip aiškinant CPK 668 str. 3 d. būtų pažeidžiami apelianto kaip teisėto kreditoriaus interesai.
Atsiliepimu į suinteresuoto asmens VšĮ „Verslumo ugdymo centras“ atskirąjį skundą antstolis V. M. palaiko atskirąjį skundą ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad termino „projekto vykdymo laikotarpis“ apibrėžimas turi esminę reikšmę nustatant, ar skolininko sąskaitose esančios lėšos, kurios į minėtą sąskaitą buvo pervestos po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos, yra tinkamos išieškojimui vykdyti. Remiantis Europos socialinio fondo agentūros 2012 m. balandžio 20 d. pranešimu, projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga yra 2012 m. balandžio 14 d., todėl po 2012 m. balandžio 14 d. skolininko gautos lėšos galėtų būti panaudotos išieškojimui įvykdyti, nepriklausomai nuo to, ar jos skirtos remiamam projektui vykdyti. Remiantis teisės normomis, Europos socialinio fondo agentūra turi kompetenciją aiškinti teisės aktus bei teikti informaciją apie teisės aktų taikymą konkretaus projekto atžvilgiu, todėl teismas turėjo įvertinti agentūros pateiktą išaiškinimą. CPK 668 str. 3 d. tikslas – apsaugoti, užtikrinti, kad būtų įvykdytos projekto veiklos, o tuo atveju, jei lėšos skirtos jau įvykdytų išlaidų kompensavimui (išlaidų kompensavimo būdas), tai CPK 668 str. įtvirtintas draudimas netaikytinas. Teismo pateiktas CPK 668 str. 3 d. išaiškinimas pažeidžia apelianto interesus ir asmenų lygybės principą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
CPK 668 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo.
Byloje kilo ginčas dėl dviejų CPK 668 straipsnio 3 dalyje vartojamų sąvokų: „remiamo projekto vykdymo laikotarpis“, konkrečiai – jo pabaiga, ir „lėšos remiamam projektui vykdyti“. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad projektas nėra baigtas, kol nepatvirtinta galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita arba apmokėtas galutinis mokėjimo prašymas (priklausomai nuo to, kuris veiksmas atliekamas vėliau), ir kad draudimas vykdyti išieškojimą taip pat taikomas lėšoms, kurias LR finansų ministerija perveda projekto vykdymo išlaidoms kompensuoti. Tuo tarpu apeliantas ir išieškojimą vykdantis antstolis tvirtina, kad remiamo projekto vykdymo laikotarpio pabaiga turėtų būti suprantama kaip projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga, numatyta projektų finansavimo ir administravimo sutartyje ir sutarties pakeitimuose, ir kad lėšos, iš kurių draudžiama išieškoti, turėtų būti suprantamos kaip lėšos, skirtos remiamo projekto veikloms vykdyti, bet ne jau įvykdytų projekto veiklų daliai išlaidų kompensuoti.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad CPK 668 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas vykdyti išieškojimą turėtų būti aiškinamas nepaneigiant šio draudimo tikslų – užtikrinti sklandų, finansine prasme, projekto įgyvendinimą, ir galimybę kompetentingoms institucijoms, esant pagrindui, susigrąžinti projekto vykdytojui pervestas lėšas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 150 punkte nustatyta, kad baigęs įgyvendinti projekto veiklas, projekto vykdytojas įgyvendinančiajai institucijai (šiuo atveju – Europos socialinio fondo agentūrai) pateikia galutinį mokėjimo prašymą, galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą ir auditoriaus išvadą. Jeigu įgyvendinančioji institucija, patikrinusi šiuos dokumentus, nustato, kad lėšų buvo išmokėta daugiau, nei numatyta projekto finansavimo ir administravimo sutartyje ir pagal patvirtintus tinkamų finansuoti išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentus, išmokėtų projekto finansavimo lėšų perviršis turi būti susigrąžinamas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai išaiškino, kad projektas nėra baigtas, kol nepatvirtinta galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita arba apmokėtas galutinis mokėjimo prašymas, priklausomai nuo to, kuris veiksmas atliekamas vėliau. Priešingas projekto pabaigos aiškinimas leistų antstoliui įvykdyti išieškojimą iš tų lėšų, kurios turėtų būti grąžintos kaip projektui skirtų lėšų perviršis, ir taip apsunkintų arba apskritai padarytų neįmanomą įgyvendinančiajai institucijai šias lėšas susigrąžinti. Pažymėtina, kad tokį pat projekto pabaigos išaiškinimą pateikė ir Europos socialinio fondo agentūra (2012 m. kovo 21 d. raštas, b. l. 22-23), kuri, kaip pabrėžia apeliantas, yra kompetentinga aiškinti nurodytus teisės aktus.
Tačiau išaiškinimas, kad pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį, išieškojimas yra draudžiamas ir iš lėšų, kurias LR finansų ministerija perveda projekto vykdymo išlaidoms kompensuoti, teismo vertinimu, neatitinka vieno iš minėtų CPK 668 straipsnio 3 dalies tikslų – užtikrinti finansiškai sklandų projekto įgyvendinimą. Kaip skundžiamoje nutartyje nurodė pats pirmosios instancijos teismas, minėtas lėšas LR finansų ministerija perveda ne remiamam projektui vykdyti, bet vykdymo išlaidoms kompensuoti, t. y. jau į projekto vykdymą investuotoms lėšoms grąžinti, todėl išieškojimas iš tokių lėšų negali sukelti grėsmės projekto įgyvendinimui. Tai, kad nurodytos lėšos taip pat yra suprantamos kaip projekto finansavimo lėšos, CPK 668 straipsnio 3 dalies prasme nėra teisiškai reikšminga.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išaiškinti, kad CPK 668 straipsnio 3 dalyje nurodytos „lėšos, gautos kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti“ neapima lėšų, skirtų remiamo projekto jau įvykdytų veiklų išlaidoms kompensuoti (išlaidų kompensavimo būdas), todėl antstolis turi teisę išieškoti/areštuoti tokias lėšas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartį pakeisti – išaiškinti, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 3 dalyje nurodytos „lėšos, gautos kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti“ neapima lėšų, skirtų remiamo projekto jau įvykdytų veiklų išlaidoms kompensuoti (išlaidų kompensavimo būdas), todėl antstolis turi teisę išieškoti/areštuoti tokias lėšas.
Kitą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėja Vilija Mikuckienė