Administracinė byla Nr. A-371-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06436-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 35.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. M., V. M. ir J. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys: Vilniaus lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, K. A., R. A., I. B., A. B., S. L., N. Č., G. J., A. Č., B. K., R. K., A. K., P. K., I. L., A. L., A. L., R. L., I. L., A. M., L. D., A. O., G. P., R. P., S. P., S. P., S. R., E. R., A. R., A. R., D. R., E. T., S. T., N. T., L. B., A. T., V. T., A. T.-V., E. V., D. V., T. V., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai E. M., V. M. ir J. M. padavė teismui skundą (priimtas patikslintas skundas, I t., b. l. 47–58), kuriame prašė įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) imtis veiksmų (priemonių), kad nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, Vilniaus lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ grupės „(duomenys neskelbtini)“ vaikų sąrašas būtų sudarytas (koreguotas) laikantis Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos reikalavimai“ (Žin., 2010, Nr. 50-2454) 9 punkto reikalavimų, kuriame nustatyta, jog ugdymo grupės formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus: grupėse iki 1 metų amžiaus gali būti ne daugiau kaip 6 vaikai, nuo 1 iki 1,5 metų – ne daugiau kaip 10 vaikų, nuo 1,5 iki 3 metų – ne daugiau kaip 15 vaikų, nuo 3 iki 7 metų – ne daugiau kaip 20 vaikų, grupių sąrašai turi būti sudaromi neviršijant pagal amžiaus grupes nurodyto vaikų skaičiaus, bei 10 punkto reikalavimų, kuriame nustatyta, kad vienas sutrikusio intelekto, kurčias, neprigirdintis, aklas, silpnaregis, turintis judesio ir padėties, kompleksinių, elgesio, žymių kalbos ar kitų komunikacijos sutrikimų, neįgalus vaikas, integruotai ugdomas įstaigos grupėje, prilyginamas dviem tos grupės, kurioje ugdomas, vaikams, todėl atitinkamai mažinamas 9 punkte nustatytas grupės vaikų skaičius.

Skunde paaiškino, kad pareiškėja J. M. turi negalią dėl klausos sutrikimo. Jai yra atliktos kochlearinės implantacijos, nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Pareiškėja J. M. lanko Vilniaus lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ vaikų grupę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) patalpose. Pareiškėjai 2012 m. rugpjūčio mėnesį sužinojo, kad minėtos grupės lankančių vaikų sąrašai yra sudaryti pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus, nes tuo metu grupės sąraše buvo užrašyti net 26 vaikai (3 iš jų su klausos negalia). Tai neatitinka Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos apsaugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos normos HN 75:2010, Higienos norma) 9 ir 10 punkto nuostatų, iš esmės prieštarauja Vilniaus lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio 30 d. bendradarbiavimo sutarties prasmei dėl vaikų, turinčių klausos sutrikimų, integracijai, pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Nurodė, kad ikimokyklinio ugdymo organizavimas yra perduotas atsakovo kompetencijai (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punktas). Vilniaus lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, pavaldi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, o vaikai į šio lopšelio-darželio grupes priimami ir išbraukiami iš jų įstaigos direktoriaus įsakymu (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 30-1127 patvirtinto Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 17, 23 punktai). Lietuvos higienos normos HN 75:2010 3 punkte nustatyta, kad šios higienos normos reikalavimai privalomi asmenims, vykdantiems ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, ir kontrolę vykdančioms institucijoms. Tvirtino, kad atsakovas piktybiškai nevykdo norminių teisės aktų nuostatų ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių nurodymų, nesiima jokių veiksmų, kad būtų užtikrinta norminių teisės aktų reikalavimus atitinkanti Vilniaus lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ veikla, kad šios įstaigos „Bitučių“ grupę lankančių vaikų sąrašas būtų formuojamas ir tvirtinamas laikantis Lietuvos higienos normos HN 75:2010 reikalavimų.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (II t., b. l. 95–101). Paaiškino, kad pagal 2012 m. rugpjūčio 31 d. tarp lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ ir E. M., atstovaujančio savo vaiko J. M. interesus, sudarytą ugdymo paslaugų sutartį Nr. 474 darželis įsipareigojo teikti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas J. M.. J. M. nuo 2012 mokslo metų pradžios pradėjo lankyti „(duomenys neskelbtini)“ grupę, veikiančią (duomenys neskelbtini) patalpose. J. M. nustatyti dideli specialieji poreikiai. Vilniaus lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ yra bendrosios, o ne specialiosios paskirties, todėl negali pilnai užtikrinti specializuoto, kompleksinio gydymo, tačiau atsižvelgdamas į vaikų poreikius, pasiūlė tėvams teikti logopedo, kurio darbo vieta yra darželio patalpose, paslaugas. 2013 m. vasario 25 d. buvo gautas V. M. sutikimas, kad J. M. į logopedo užsiėmimus lydėtų darželio įgaliotas asmuo. Atitinkamai buvo perskirstyta specialioji pedagoginė pagalba J. M. 4 kartus per savaitę teikiant surdopedagogo paslaugas ir 1 kartą per savaitę teikiant logopedės paslaugas. Dėl grupės „(duomenys neskelbtini)“ formavimo paaiškino, kad grupės formavimo tvarką reglamentavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 30-1127 „Dėl vaikų priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos aprašo tvirtinimo“ ir juo patvirtintas Aprašas. Atsižvelgiant į tai, kad Aprašui buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, ir į Aprašo 23 punktą, kad vaikai į grupes priimami ir išbraukiami iš jų ikimokyklinio ugdymo įstaigose direktoriaus įsakymu, 2012 m. grupę „(duomenys neskelbtini)“ formavo lopšelio-darželio direktorė, vaikų sąrašą patvirtindama savo įsakymu. Vilniaus lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2012 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. U-3, atsižvelgiant į ikimokyklinio ugdymo įstaigoje priimtus prašymus priimti į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupę, buvo sudaryta 2012 m. „(duomenys neskelbtini)“ grupė, kurioje buvo 24 vaikai. Apie vaikų skaičių grupėje pareiškėjai žinojo 2012 m. rugpjūčio mėnesį, tą patvirtino savo skunde teismui. Todėl turėjo ir galėjo žinoti apie minėtą direktorės įsakymą. Pareiškėjai, manydami, kad minėtas įsakymas pažeidžia jų ir jų dukters teises, turėjo teisę skųsti šį įsakymą teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė. Nenuginčijus įsakymo dėl grupės sudarymo, atsakovas negali būti įpareigojamas iš naujo formuoti ikimokyklinio ugdymo grupę. Nesutiko su pareiškėjų teiginiais, kad dėl per didelio, teisės aktų neatitinkančio grupės vaikų skaičiaus grupėje „(duomenys neskelbtini)“ yra neužtikrinamos saugios, norminių teisės aktų reikalavimus atitinkančios sąlygos ir taip pareiškėjai J. M. yra daroma neatitaisoma žala. Nors į grupę „(duomenys neskelbtini)“ dėl per didelio vaikų, pageidaujančių lankyti darželius, skaičiaus ir vietų stygiaus darželiuose, buvo įtraukti 22 vaikai, tačiau tai nereiškia, kad grupę šie 22 vaikai ir lanko. Visus 2012–2013 mokslo metus ir šiuo metu tebesitęsiančius 2013–2014 mokslo metus grupės „(duomenys neskelbtini)“ vaikų lankomumo vidurkis neviršijo teisės aktuose nustatyto vaikų skaičiaus. Paaiškino, jog J. M. iš ryto į darželį yra atvedama apie 7 valandą. Kiti vaikai į grupę pradeda rinktis apie 8–9 valandą. Tuo tarpu, kai renkasi vaikai, J. M. yra nuvedama pas surdopedagogę, su kuria turi užsiėmimus. Be to, dalis grupės „(duomenys neskelbtini)“ vaikų lanko muzikinius ir bendro lavinimo užsiėmimus, kurie vyksta darželio patalpose, todėl dalį dienos „(duomenys neskelbtini)“ grupėje šių vaikų apskritai nebūna. Surdopedagogo pagalba pareiškėjai yra teikiama rytais, tuo metu, kai į grupę renkasi kiti vaikai. Akivaizdu, kad pareiškėja negali būti išsiblaškiusi, irzli ir pavargusi surdopedagogo užsiėmimų metu dėl kitų vaikų, kadangi jų rytais, iki pareiškėjos užsiėmimų su surdopedagogu, grupėje būna vos keli. Be to, darželyje yra sukurtas mechanizmas, kuriuo gali būti reguliuojamas vaikų skaičius, atsižvelgiant į jų lankomumą. Tuo atveju, jei į grupę tam tikrą dieną susirinktų daugiau vaikų nei nustatyta higienos normoje (nors to dar nebuvo įvykę), dalis vaikų iš vienos darželio grupės būtų perkelta į kitą grupę, taip užtikrinant higienos normos reikalavimus. Mano, kad Higienos normos pažeidimą būtų galima konstatuoti tik tokiu atveju, jeigu vaikų grupės faktiškai nuolat būtų perpildytos. Pati higienos norma negali riboti savivaldybės administracijos ar ikimokyklinio ugdymo įstaigos teisės sudaryti grupes, nes pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 8 punktą būtent savivaldybės savarankiška funkcija yra ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas. Higienos norma tik gali nustatyti faktinį vaikų skaičių grupėse, priešingas higienos normos aiškinimas būtų nesuderinamas su vietos savivaldos savarankiškumo principu. Pažymėjo, kad pareiškėjai neįrodė, jog J. M. negauna pakankamai jai reikalingos pedagoginės pagalbos, specialus surdopedagoginis ugdymas (pagalba) tampa neefektyvus, nepakankamas. Prie skundo nėra pateikta gydytojų pažymų, kuriose būtų nurodyta, kad po kochlearinės implantacijos J. M. jaučiasi blogai, darželio lankymas daro jai neigiamą įtaką. Todėl abejojo, kad „sąrašinis“ vaikų skaičius gali turėti neigiamos įtakos vaiko būsenai, kai faktiškai į grupę vaikų tiek, kiek nurodyta sąraše, nesusirenka. Atsakovo nuomone, skundo patenkinimas situacijos iš esmės nepakeistų, nes pats savaime grupės sąrašas niekaip nedaro įtakos nei ugdymo kokybei, nei vaikų sveikatos ar jų emocinės būklei. Taip pat pažymėjo, kad logopedo ir surdopedagogo paslaugų teikimo dažnumas nuo vaikų skaičiaus sąraše ar grupėje nepriklauso. Be to, atsakovas nurodė, kad pagal higienos normą šiuo atveju grupėje galėtų būti 17 vaikų, o pagal grupės sąrašą J. M. sąraše yra 18. Taigi patenkinus pareiškėjų reikalavimą ir įpareigojus atsakovą iš naujo formuoti grupę, J. M. į ją galimai net nepatektų. Todėl skundo patenkinimas neužtikrintų, kad pareiškėjų nurodomos galimai pažeistos teisės būtų apgintos, o pareiškėjai nėra įgalioti ginti viešojo ar trečiųjų asmenų interesų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime su skundu nesutiko (II t., b. l. 55–59). Prašė atmesti pareiškėjų skundą iš esmės analogiškais kaip ir atsakovo argumentais. Tik pažymėjo, kad vaikų skaičių grupėse nustato savivaldybės administracija, o ne darželio administracija. Paaiškino, kad vaikai į darželių grupes yra priimami vadovaujantis Aprašu. Patvirtinus minėtą Aprašą, buvo įvesta centralizuoto priėmimo į Vilniaus darželius tvarka, pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pavesta sudaryti pageidaujančių lankyti darželių grupes vaikų eilę (Aprašo 10, 11 punktas), kuria vadovaujantis vaikai turi būti priimami į naujai suformuotas grupes arba į laisvas vietas grupėse. Aprašo 20 ir 29 punktuose nurodyta, jog tėvai, gavę pranešimą iš savivaldybės administracijos apie vaiko priėmimą į grupę ar laisvą vietą, turi kreiptis į ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir patvirtinti vaiko atvykimą. Aprašo 23 punkte nurodyta, jog vaikai į grupes priimami ir išbraukiami iš jų ikimokyklinio ugdymo įstaigos direktoriaus įsakymu. Ugdymo įstaigų vadovai patys vaikų neatrenka ir jų eilių nesudaro, t. y. savivaldybės administracija, sudariusi eilę ir remdamasi centralizuotoje prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinėje sistemoje esančiais duomenimis, ugdymo įstaigoms pateikia į grupes priimtinų vaikų sąrašą, kuriuo remdamasis įstaigos vadovas, sulaukęs šiame sąraše nurodytų vaikų tėvų patvirtinimo, įsakymu vaiką priima į atitinkamą grupę. Aprašo 17 punkte nurodyta, kad vietų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigos grupėse nustatomas pagal Lietuvos higienos normą HN 75:2010. Kadangi į „Bitučių“ grupę yra įrašyti 3 vaikai, turintys klausos negalią, šią grupę turėtų lankyti ne daugiau kaip 17 vaikų. Nors į grupę „(duomenys neskelbtini)“ dėl per didelio vaikų, pageidaujančių lankyti darželius, skaičiaus ir vietų stygiaus darželiuose, buvo įtraukti 22 vaikai, tačiau tai nereiškia, kad grupę šie 22 vaikai ir lanko. Šioms aplinkybėms patvirtinti pateikė įrodymus, jog visus 2012–2013 mokslo metus, ir šiuo metu tebesitęsiančius 2013–2014 mokslo metus, grupės „(duomenys neskelbtini)“ vaikų lankomumo vidurkis neviršijo teisės aktuose nustatyto maksimalaus vaikų skaičiaus. „Sąrašinis“ vaikų skaičius pareiškėjų teisių nepažeidžia. Darželyje užtikrinami J. M. specialieji ugdymosi poreikiai. Darželis siekia, kad būtų sumažintas grupės „(duomenys neskelbtini)“ vaikų skaičius, dėl to ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrių (2013 m. birželio 10 d. raštu Nr. SD-36, 2013 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. SD-2, 2013 m. spalio 7 d. raštu Nr. SD-4). Problemą pasiūlyta spręsti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir vaikų perkėlimą derinti su vaikų tėvais. Tačiau remiantis Aprašo nuostatomis, darželių vadovai patys vaikų eilių sudarinėti ir vaikų į grupes atrinkinėti neturi teisės. Kadangi darželis „(duomenys neskelbtini)“ yra bendrosios paskirties ir kyla nemažai sunkumų siekiant patenkinti specialius J. M. poreikius, pareiškėjams buvo siūloma pasirinkti specialiosios paskirties ugdymo įstaigą, kurioje galėtų būti teikiama kompleksinė pagalba, tačiau pareiškėjai rinktis kitą ugdymo įstaigą atsisako.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Centras) atsiliepime pasisakė, kad neturėtų būti šioje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu (II t., b. l. 128–131). Paaiškino, kad Centras šiuo metu yra patrauktas atsakovu administracinėje byloje Nr. I-957-561/2013 pagal Vilniaus lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. (12-6)12.11-170 „Dėl leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymo“ panaikinimo. Toje byloje ginčijamu 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632 patvirtintų leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių 53.1, 54 punktų nuostatomis bei sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintu kontrolės reglamentu (67 punktas), sustabdytas Vilniaus lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. sausio 24 d. išduoto leidimo-higienos paso Nr. (12.6)12.12-73 galiojimas. Prieš sustabdydamas leidimo-higienos paso galiojimą pagal gautus skundus Centras atliko kontrolės veiksmus. Atlikus operatyviąją kontrolę, nustatė ir 2013 m. gegužės 24 d. patikrinimo akte Nr. 13(14.1)-13.16-559 konstatavo, kad grupėje „(duomenys neskelbtini)“ vaikų skaičius pagal sąrašą yra 23 vaikai, tarp jų 3 vaikai su klausos negalia, dėl to yra pažeidžiami higienos normos reikalavimai, vaikų skaičius pagal sąrašą yra 6 vaikais didesnis nei leidžia higienos norma. Grįžtamosios kontrolės metu buvo nustatyta ir tai konstatuota 2013 m. rugsėjo 24 d. akte, kad vaikų lopšelis-darželis per nustatytą terminą pažeidimų nepašalino. Vėl konstatuoti tie patys higienos normos pažeidimai. Todėl 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“ išduoto leidimo-higienos paso galiojimas sustabdytas. Prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Tretieji suinteresuoti asmenys, vaikų, kurie lanko Vilniaus vaikų darželio-lopšelio „(duomenys neskelbtini)“ grupę „(duomenys neskelbtini)“, tėvai: G. J., B. K., R. K., A. K., P. K., I. L., A. L., A. L., I. L., L. D., A. O., G. P., R. P., S. P., S. P., S. R., E. R., A. R., A. R., E. T., L. B., A. T.-V., E. V., D. V., T. V. (nurodyti asmenys, kurie pasirašė atsiliepimą) atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti (III t., b. l. 49–53). Neprieštaravo dėl pareiškėjų teiginių, jog sąraše yra per didelis vaikų skaičius, tačiau pažymėjo, kad šios grupės vaikų lankomumas yra žemas ir grupėje vaikų tiek, kiek nurodyta sąraše, nesusirenka. Pareiškėjai siekia, kad iš grupės „(duomenys neskelbtini)“ sąrašo būtų išbraukti kiti vaikai, nors darželis „(duomenys neskelbtini)“ yra priskirtas jiems pagal gyvenamąją vietą. Darželis „(duomenys neskelbtini)“ nėra specializuotas. Vaikai, turintys klausos sutrikimų, buvo priimti į grupę „(duomenys neskelbtini)“ tikintis padėti jiems integruotis, tačiau dabar pareiškėjai siekia, kad kiti vaikai būtų išbraukiami. Grupę „(duomenys neskelbtini)“ lanko vaikai, gyvenantys senamiesčio teritorijoje, kuri Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-798 yra priskirta darželiui „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu pareiškėjai gyvena visai kitoje Vilniaus miesto teritorijoje, kuriai yra priskirti kiti darželiai. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjų gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) mikrorajone, yra net keli darželiai, teikiantys specializuotas paslaugas (lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“, lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“), ir nors patys pareiškėjai skunde nurodė, kad dėl vaiko vežimo į „(duomenys neskelbtini)“ patiria nuostolius, kad darželis nesuteikia reikiamų paslaugų, tačiau vis tiek siekia, kad būtų išbraukti kiti vaikai, kuriems darželis yra arčiau namų. Vaikai lanko muzikinius ir bendro lavinimo užsiėmimus, kurie vyksta darželio „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, todėl dalį dienos jie praleidžia ne grupės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, bet darželyje. Darželio „(duomenys neskelbtini)“ grupės „(duomenys neskelbtini)“ lankomumo lentelėje nurodyta, kad vaikų lankomumo vidurkis 2013 metais yra 12–14 vaikų. Be to, S. P., E. T. ir E. R. davė sutikimus, kuriuose nurodė, kad sutinka, kad jų vaikai, esant per dideliam vaikų skaičiui grupėje „(duomenys neskelbtini)“, būtų perkeliami į kitas darželio grupes, todėl net jei kurią dieną į grupę susirenka daugiau vaikų, darželio administracija, turėdama nurodytus sutikimus, perkelia vaikus į kitas darželio grupes. Atsižvelgdami į tai, nemano, kad sąraše nurodytas vaikų skaičius gali neigiamai veikti pareiškėją, nes faktiškai vaikų grupėje būna tik apie 14. Pažymėjo, kad grupėje „(duomenys neskelbtini)“ be pareiškėjos J. M. yra dar 2 vaikai kochlearinių implantų naudotojai. Vaikai, turintys klausos sutrikimų ir naudojantys kochlearinius implantus, mažiau kalba, sunkiau įsitraukia į bendrą veiklą, todėl išbraukus dar kelis vaikus iš „Bitučių“ grupės, būtų pažeidžiami šioje grupėje liekančių vaikų interesai, kadangi šie vaikai neturėtų su kuo bendrauti, būtų atimti kontaktai su kitais bendraamžiais vaikais, o ir pačių vaikų, naudojančių kochlearinius implantus, integracija galimai sumažėtų, kadangi dėl mažo vaikų lankomumo grupėje būti tik keli vaikai, neturintys specialiųjų poreikių, t. y. be klausos sutrikimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. L. atsiliepime paaiškino, kad jos globojamas D. Č. grupę „(duomenys neskelbtini)“ lanko nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. Pirmaisiais metais šioje grupėje buvo laikomasi higienos normos HN75;2010, vaikams buvo sudarytos saugios ir kokybiškos sąlygos. Lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymu 2012 m. buvo priimta papildomai vaikų ir grupę sudarė 26 vaikai, tai prieštarauja nurodytai Higienos normai. Šiuo metu minėtoje grupėje susidarė labai bloga padėtis. Vaikai, turintys klausos negalią, negauna kokybiško ugdymo grupėje, nes yra per didelis vaikų skaičius. Viena iš auklėtojų nesugeba užtikrinti vaikams saugios aplinkos, o apie ugdymo kokybę nėra net kalbos. Mano, kad pareiškėjų skundas yra pagrįstas, šeima nori, kad vaikai su klausos negalia kokybiškai integruotųsi į visuomenę. Darželyje-lopšelyje „(duomenys neskelbtini)“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ pažeidinėjama ne tik Higienos norma, bet ir auklėtojų, kaip darbuotojų, teisės, jiems už papildomą krūvį nėra sumokama (III t., b. l. 82).

Teismo posėdyje dalyvavę tretieji suinteresuotieji asmenys I. B., A. B., D. V. ir T. V. skundui pritarė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu (III t., b. l. 134-144) pareiškėjų skundą tenkino. Įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įgyvendinti Vilniaus vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ vaikų grupėje „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 9 ir 10 punktų reikalavimus, nustatančius, kad ugdymo grupės formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus: grupėse nuo 3 iki 7 metų gali būti ne daugiau kaip 20 vaikų, grupės sąrašas sudaromas neviršijant pagal amžiaus grupę nurodyto vaikų skaičiaus ir taikant nuostatą, kad vienas sutrikusio intelekto, kurčias, neprigirdintis, aklas, silpnaregis, turintis judesio ir padėties, kompleksinių, elgesio, žymių kalbos ar kitų komunikacijos sutrikimų, neįgalus vaikas, integruotai ugdomas įstaigos grupėje, prilyginamas dviem tos grupės, kurioje ugdomas, vaikams, todėl atitinkamai mažinamas 9 punkte nustatytas grupės vaikų skaičius.

Teismas nustatė, kad pareiškėjų E. M. ir V. M. dukra J. M. (gimusi (duomenys neskelbtini)) priimta į lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ vaiko tėvui E. M. sudarius ugdymo paslaugų sutartį su Vilniaus lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir vaikų darželis) direktore. Šios sutarties nuostatose vaikų darželis įsipareigojo vadovautis norminiais teisės aktais (I skyrius, II skyriaus 1.1 punktas), užtikrinti, kad paslaugos atitiktų ugdytinio poreikius, individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį, remiantis vaiko pažinimu, pritaikyti jį specialiųjų poreikių vaikams (1.2 punktas). J. M. Vilniaus psichologinės-pedagoginės tarnybos 2012 m. lapkričio 6 d. pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo Nr. 7k-743 nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai, kadangi vaikas turi negalią dėl klausos sutrikimo (kochlearinis implantas). Tokiu būdu J. M. pradėjo lankyti vaikų darželio grupę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje 2012, 2013, 2014 metais įvairiais laikotarpiais pagal teisme gautus duomenis buvo įrašyti 24 vaikai.

Teismas nurodė, kad vaikų grupėse galimą vaikų skaičių reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 75:2010, pagal kurios 3 punktą, šios higienos normos reikalavimai privalomi asmenims, tarp jų ir vykdantiems ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas ir kontrolę vykdančioms institucijoms. Lietuvos higienos normos HN 75:2010 9 punkte nustatyta, kad ugdymo grupės formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus. Nustatyta, kad grupėse nuo 3 iki 7 metų gali būti ne daugiau kaip 20 vaikų. Toliau higienos normoje nurodoma, kad grupių sąrašai turi būti sudaromi neviršijant pagal amžiaus grupes nurodyto vaikų skaičiaus. Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstus bet kokius atsakovo ir vaikų darželio paaiškinimus apie vaikų lankomumą, apie galimybę dalį vaikų perkelti į kitą grupę, jeigu atėjusių vaikų skaičius viršytų leidžiamą. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 75:2010 10 punktą vienas sutrikusio intelekto, kurčias, neprigirdintis, aklas, silpnaregis, turintis judesio ir padėties, kompleksinių, elgesio, žymių kalbos ar kitų komunikacijos sutrikimų, neįgalus vaikas, integruotai ugdomas įstaigos grupėje, prilyginamas dviem tos grupės, kurioje ugdomas, vaikams, todėl atitinkamai mažinamas 9 punkte nustatytas grupės vaikų skaičius. Taigi, nors vaikų darželio grupėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 metų iki pareiškėjų kreipimosi į teismą dienos vaikų skaičius visada viršijo leistiną pagal Lietuvos higienos normą HN 75:2010 (20 vaikų), tačiau vaikų skaičius turi būti dar mažesnis, atsižvelgiant į Lietuvos higienos normos HN 75:2010 10 punktą ir nustatytas faktines aplinkybes. Vaikų darželio atsiliepime į skundą nurodyta (tai patvirtina ir kiti bylos duomenys), kad grupėje „(duomenys neskelbtini)“ 3 vaikai yra su klausos negalia, todėl grupės sąraše vaikų skaičius turėjo būti 17 vaikų.

Remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 30-1127 patvirtinto Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos aprašo nuostatomis teismas darė išvadą, kad jau nuo 2012 m. grupių formavimą visiškai kontroliavo savivaldybės administracijos atitinkamas skyrius, vaikų darželio administracija vaikų skaičiui grupėse niekaip negalėjo daryti įtakos. Pažymėjo, kad vaiko priėmimą į grupę nulemia tėvų gautas pranešimas iš savivaldybės administracijos. Vaikų ugdymo įstaigos vadovui Aprašas nesuteikia teisės atsisakyti priimti vaiką, jeigu grupės sąraše esantis vaikų skaičius viršija leistiną pagal teisės aktus. Byloje nėra nustatyta, kad Vilniaus vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ administracija būtų 2012 metais pateikusi Vilniaus miesto savivaldybei klaidinančius duomenis apie vaikų skaičių grupėje „(duomenys neskelbtini)“. Ir priešingai, savivaldybės administracija, vykdanti vaikų darželio savininko funkcijas, turi galimybę panaikinti bet kokį neteisėtą vaikų darželio administracijos sprendimą, įsakymą ir kt. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjai Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu neskundė vaikų darželio direktoriaus įsakymo, kuriuo suformuota grupė „(duomenys neskelbtini)“, todėl dabar neturi reikalavimo teisės, pripažinta visiškai nepagrįsta, nes, visų pirma, vaikų darželis nėra viešojo administravimo institucija ir vadovų sprendimams ginčyti ABTĮ iš viso netaikomas, antra, už teisės aktų reikalavimų laikymąsi atsako vaikų darželio savininkas, trečia, vaikus į grupes siunčia būtent pati administracija.

Teismas sprendė, kad Lietuvos higienos normos HN 75:2010 9 ir 10 punktai gali būti aiškinami tik tokiu būdu, kad šios normos reikalauja sudarant vaikų sąrašą laikytis būtent jose nustatyto leistino vaikų skaičiaus grupėse, nes priešingai aiškinant (skaičiuojant tik atėjusių į grupę vaikų skaičių) susidarytų prielaidos teisės akto reikalavimams pažeisti, o ir faktinė padėtis būtų labai sudėtinga ir neprognozuojama, nes tėvai, kiekvieną dieną vesdami vaikus į grupę, nebūtų tikri, kad tą dieną vaikų skaičius grupėje neviršys leidžiamo teisės akte, vaikų darželio administracija taip pat kiekvieną dieną turėtų būti pasirengusi perkėlinėti vaikus į kitas grupes, nežinotų, ką daryti, jeigu ateitų tik tie vaikai, kurių tėvai nedavė sutikimo jų vaikus perkėlinėti į kitas grupes, ką daryti, jeigu ir kitose grupėse vaikų skaičius yra ribinis ir t. t. Vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje negali būti tokia padėtis ir jos nepateisina vietų trūkumas vaikų darželiuose-lopšeliuose Vilniaus mieste. Bet kuriuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija, siųsdama vaikus į grupes, privalo užtikrinti visų teisės aktų reikalavimų įvykdymą, o tuo labiau tokio teisės akto, apie kurio pažeidimą administracijai žinoma jau iš anksto, siunčiant vaiką į konkrečią grupę, nes administracija privalo turėti laisvų vietų skaičių ir žinoti apskritai apie leistiną toje grupėje vaikų skaičių, o jeigu pagal pačios administracijos nusistatytą tvarką administracija nežino esminių dalykų, tai privalo jais pasidomėti prieš siusdama vaikus į grupes. Nors ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas yra priskirtas savarankiškajai savivaldybės funkcijai (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis), tai nereiškia, kad įgyvendindama šią funkciją savivaldybės administracija gali nepaisyti valstybėje galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ įsteigtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1999 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 332, savivaldybė yra savininkas, pagrindinė veiklos sritis – švietimas, rūšis – ikimokyklinis ugdymas su priešmokyklinio ugdymo grupėmis (Vilniaus vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ nuostatai, patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo departamento Švietimo planavimo ir organizavimo skyriaus vedėjo 2010 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A15-1629-(2.1.4-ŠV1). Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalo nustatyti tokią priėmimo tvarką, kad dėl vaikų skaičiaus nebūtų pažeidinėjami Lietuvos higienos normos HN 75:2010 9 ir 10 punktų reikalavimai, kaip savininkas turi įgaliojimus pašalinti daromą pažeidimą. Todėl pareiškėjų reikalavimas tenkintas.

Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, į keliamą teismui reikalavimą, teismas nevertino ir netyrė klausimų, susijusių su specialios pagalbos neįgaliems vaikams teikimu, kurią teikia tame pačiame pastate esančio (duomenys neskelbtini) specialistai, kadangi šios pagalbos teikimo sąlygos ir tvarka nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas. Nustatyta, kad minėto centro specialistai teikia paslaugas vaikams, taip pat ir J. M.. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai tik kaip motyvą nurodė tą aplinkybę, kad J. M. negauna tinkamos pagalbos iš minėto centro specialisto, nes pavargsta grupėje, kurioje yra didesnis nei galima pagal teisės aktą vaikų skaičius. Teismas vertino, kad šis motyvas esminės reikšmės neturi, kadangi šiuo atveju nustatyto pažeidimo sudėtis yra formalioji ir todėl jo pasekmės neturi įtakos pažeidimui kvalifikuoti.

III.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 1-4), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

Atsakovas mano, kad teismas išnagrinėjo bylą formaliai. Tvirtina, kad nustatydamas, jog viršijus Higienos normoje nustatytą maksimalų vaikų skaičių darželio grupėje, darželio teikiamų paslaugų kokybė nėra tinkama, teismas nesivadovavo byloje pateiktais įrodymais, kurie parodo, kad aplinkybė, jog „(duomenys neskelbtini)“ grupėje yra įrašyta daugiau vaikų, nei nustatyta Higienos normoje, nepablogina darželio teikiamų paslaugų kokybės. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad 2012-2013 mokslo metais grupės „(duomenys neskelbtini)“ vaikų lankomumo vidurkis svyravo nuo 9 iki 15 vaikų, t. y. neviršijo Higienos normoje nustatyto vaikų skaičiaus. Tvirtina, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jų dukra negauna pakankamai jai reikalingos pedagoginės pagalbos, specialus surdopedagoginis ugdymas tampa neefektyvus, nepakankamas, darželio lankymas daro jai neigiamą įtaką. Mano, kad ikimokyklinio ugdymo grupės vaikų sąrašas pats savaime negali pažeisti higienos normos, pažeidimas gali būti konstatuotas tik faktiniam vaikų skaičiui grupėje viršijant higienos normas.

Nesutinka su teismo išvada, kad Administracija visiškai kontroliavo grupių sudarymą ir teigia, jog „(duomenys neskelbtini)“ grupė buvo sudaryta 2011 metais galiojant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 30-1043 patvirtintam vaikų priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtų ikimokyklinio ugdymo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos aprašui, kurio 6 punkte buvo numatyta, jog vaikų sąrašus sudaro įstaigos vadovas iki kiekvienų metų liepos 1 dienos, jei yra laisvų vietų, šie sąrašai gali būti papildomi visus metus. Aprašo 13 punkte nustatyta, kad vaikai į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes priimami ir išbraukiami ugdymo įstaigos direktoriaus įsakymu. Pažymi, kad teismo nurodytam Aprašui buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, J. M. buvo priimta į grupę „(duomenys neskelbtini)“ darželio-lopšelio direktorės įsakymu, kuriuo buvo patvirtintas visų grupę lankančių vaikų sąrašas. Pažymi, kad teismas nenurodė, kuo pasireiškė pareiškėjų teisių pažeidimas.

Nurodo, kad J. M. į grupės „(duomenys neskelbtini)“ sąrašą įrašyta 18 numeriu, todėl teismui įpareigojus atsakovą įgyvendinti Higienos normą, pagal kurią grupėje gali būti 17 vaikų, šis vaikas į grupės „(duomenys neskelbtini)“ sąrašą galimai nepateks, taigi akivaizdu, kad sprendimu nėra apgintos pareiškėjų teisės.

Pareiškėjai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami apeliacinį skundą atmesti (IV t., b. l. 16-22).

Pareiškėjų vertinimu, teismas pagrįstai tyrė ir vertino tik tas aplinkybes, ar buvo pažeisti teisės akto reikalavimai, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą nutraukti daromus teisės akto pažeidimus. Pritaria teismo argumentui, kad remiantis Higienos norma būtent grupių sąrašai turi būti sudaromi neviršijant Higienos normoje nurodyto vaikų skaičiaus. Mano, kad teismas pagrįstai taikė Aprašo nuostatas, atsakovo teiginius dėl šio Aprašo netaikymo laiko klaidinančiais ir nesąžiningais. Be to, pritaria teismo argumentui, kad būdama ugdymo įstaigos savininke Administracija gali panaikinti bet kokius neteisėtos šios įstaigos sprendimus. Pareiškėjų įsitikinimu, vien norminio teisės akto pažeidimas akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjų interesus. Laiko nepagrįstais ir formaliais atsakovo teiginius, kad J. M. į grupės „(duomenys neskelbtini)“ sąrašą įrašyta 18 numeriu, todėl teismui įpareigojus atsakovą įgyvendinti Higienos normą, pagal kurią grupėje gali būti 17 vaikų, šis vaikas į grupės „(duomenys neskelbtini)“ sąrašą galimai nepateks.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pareiškėjai E. M., V. M. ir J. M. teismui paduotu skundu prašė įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją imtis veiksmų (priemonių), kad nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, Vilniaus lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ grupės „(duomenys neskelbtini)“ vaikų sąrašas būtų sudarytas (koreguotas) laikantis Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos reikalavimai“ (Žin., 2010, Nr. 50-2454) 9 punkto reikalavimų, kuriame nustatyta, jog ugdymo grupės formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus: grupėse iki 1 metų amžiaus gali būti ne daugiau kaip 6 vaikai, nuo 1 iki 1,5 metų – ne daugiau kaip 10 vaikų, nuo 1,5 iki 3 metų – ne daugiau kaip 15 vaikų, nuo 3 iki 7 metų – ne daugiau kaip 20 vaikų, grupių sąrašai turi būti sudaromi neviršijant pagal amžiaus grupes nurodyto vaikų skaičiaus, bei 10 punkto reikalavimų, kuriame nustatyta, kad vienas sutrikusio intelekto, kurčias, neprigirdintis, aklas, silpnaregis, turintis judesio ir padėties, kompleksinių, elgesio, žymių kalbos ar kitų komunikacijos sutrikimų, neįgalus vaikas, integruotai ugdomas įstaigos grupėje, prilyginamas dviem tos grupės, kurioje ugdomas, vaikams, todėl atitinkamai mažinamas 9 punkte nustatytas grupės vaikų skaičius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. L. atsiliepime nurodė, kad jos globojamas D. Č. grupę „(duomenys neskelbtini)“ lanko nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., skundui pritarė.

Tretieji suinteresuoti asmenys, vaikų, kurie lanko Vilniaus vaikų darželio-lopšelio „(duomenys neskelbtini)“ grupę „(duomenys neskelbtini)“, tėvai: G. J., B. K., R. K., A. K., P. K., I. L., A. L., A. L., I. L., L. D., A. O., G. P., R. P., S. P., S. P., S. R., E. R., A. R., A. R., E. T., L. B., A. T.-V., E. V., D. V., T. V. (nurodyti asmenys, kurie pasirašė atsiliepimą) atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino, įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įgyvendinti Vilniaus vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ vaikų grupėje „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 9 ir 10 punktų reikalavimus.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. sausio 15 d. pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad J. M. nebelanko lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“, jos tėvai 2014 m. birželio 9 d. pateikė prašymą ją išbraukti, ir direktorės 2014 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. U-34 ji išbraukta iš sąrašų. Taip pat D. B., kurio mama I. B. 2014 m. birželio 6 d. pateikė prašymą, tos pačios dienos direktorės įsakymu Nr. U-32, bei D. Č., kurio globėja S. L. 2014 m. birželio 10 d. pateikė prašymą, tos pačios dienos direktorės įsakymu Nr. U-35 yra išbraukti grupės „(duomenys neskelbtini)“ sąrašo, todėl teismo sprendimas pareiškėjų bei minėtų trečiųjų suinteresuotų asmenų, kurie pritarė jų skundui, teisėms jokios įtakos nebeturi.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl pasikeitusių objektyvių aplinkybių neliko faktinio pagrindo ginti pareiškėjų teises skunde nurodytu būdu – pareiškėjų dukra J. M. po teismo sprendimo priėmimo buvo išbraukta iš lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ sąrašų, todėl teismo sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigojamas įgyvendinti Vilniaus vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ vaikų grupėje „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 9 ir 10 punktų reikalavimus, negali turėti įtakos jos, ir tuo pačiu jos įstatyminių atstovų teisėms bei teisėtiems interesams. Kai dėl objektyvių priežasčių – nagrinėjamu atveju pareiškėjų valios išbraukti dukrą iš darželio sąrašų – skunde nurodomos aplinkybės nebegali turėti įtakos pareiškėjų teisėms, skundo nagrinėjimas teisme ir teismo sprendimo priėmimas netenka prasmės, tampa betikslis, nebeatitinka asmenų pažeistų teisių gynimo teisme paskirties. Byla neturi būti nagrinėjama teisme, jei priimtas sprendimas neturės jokios reikšmės asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl individualių teisių bei teisėtų interesų gynimo, materialioms teisėms ir teisėtiems interesams. Tokiu atveju asmuo nėra laikomas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme suinteresuotu asmeniu, ir tokio asmens skundo pagrindu byla neturi būti pradedama, o kai yra pradėta, išnykus materialiniam teisiniam suinteresuotumui, turi būti nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui nustatytų įpareigojimų vykdymas po to, kai pareiškėjų dukra J. M. buvo išbraukta iš lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ sąrašų, niekaip nebūtų susijęs su pareiškėjų teisėmis užtikrinti vaiko ugdymą konkrečioje savivaldybės biudžetinėje įstaigoje. Pažymėtina, kad pareiškėjai šioje byloje turi teisę reikšti reikalavimus ir ginti teises tik kaip turintys suinteresuotumą dėl savo pačių teisių ir teisėtų interesų, kaip fiziniai asmenys, o reikšti reikalavimus ginti kitų fizinių asmenų, jų grupės teises ar viešuosius interesus nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuosekliai aiškinama, kad bylų nagrinėjimo administraciniame teisme tikslas yra spręsti ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Kokios bylos yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai detaliau apibrėžia ABTĮ 15 straipsnis. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. <...> kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas <...>. Nustačius, kad byloje sprendžiami reikalavimai apskritai nėra susiję su pareiškėjo siekiamos apginti materialiosios teisės įgyvendinimu, darytina išvada, kad tokia byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai ir turi būti nutraukiama (ABTĮ 101 str. 1 d.). Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme tampa beprasmiu, neatitinkančiu administracinės teisenos tikslų spręsti tokius ginčus teisme, kuriais siekiama apginti asmens pažeistas ar ginčijamas teises arba įstatymų saugomus interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. AS-525-77-14, Nr. AS-261-1321-14, Nr. A-502-1627-13, Nr. A-492-1783/2012, Nr. A-662-1157/2009, kitos).

Nagrinėjamos bylos ypatybė – tai, kad pareiškėjų teisinio suinteresuotumo neliko po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau tai neturi reikšmės situacijos teisiniam vertinimui, nes pasekmės kyla teismo sprendimui įsiteisėjus, kai jis tampa privalomas (ABTĮ 14 str.). Pareiškėjų teisinis suinteresuotumas savo materialiųjų teisių gynimu išnyko iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad neliko objektyvių prielaidų ginti pareiškėjų teises teisme, juo labiau, nustatyti įpareigojimus atsakovui, kurie ateityje neturės jokios įtakos pareiškėjų teisėms bei interesams, įsiteisėjęs sprendimas, nors ir būtų formaliai visiems privalomas, negalėtų būti vykdomas. Tokiu atveju byla yra nutrauktina, nes ji tapo nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (ABTĮ 101 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti, administracinę bylą pagal pareiškėjų E. M., V. M. ir J. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

              Teisėjai              Arūnas Dirvonas

              Dalia Višinskienė

              Virginija Volskienė