ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės, dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. Š. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti piniginių reikalavimų 1 277 282,57 Eur sumai atsakovo V. Š. ir ūkininko V. Š. banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, areštuoti pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui V. Š. ir ūkininkui V. Š., esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Areštavus pinigines lėšas, leisti atsakovui vykdyti privalomus mokėjimus į valstybės, savivaldybės, socialinio draudimo bei sveikatos draudimo fondų biudžetus, atsiskaityti su kreditoriais, išmokėti darbo užmokestį ir kiekvieną kalendorinį mėnesį disponuoti jo gaunamomis pajamomis 3 MMA dydžio sumai savo pragyvenimui. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui V. Š. ir ūkininkui V. Š. bei Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dar kartą pakeisti 2014 metų vasario 11 d. Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, keistas 2017-01-09 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2014-02-11 Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir 2019-01-31 Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2014-02-11 Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo.

2.       Nurodė, kad atsakovas V. Š. visą užsitęsusį santuokos nutraukimo procesą laisvai disponuodamas lėšomis, esančiomis jo bankų sąskaitose ir gautomis panaudojant bendrą sutuoktinių turtą (bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem sutuoktiniams priklausančius žemės sklypus, kombainus, žemės ūkio mašinas, traktorius, sunkvežimius, priekabas, kitus įrenginius, kitą materialų turtą) išvaistys pinigines lėšas, jas paslėps, ką jau atsakovas sąmoningai ir daro, o tai laukiamo teismo sprendimo įvykdymą gali labai apsunkinti ar padaryti neįmanomu.

3.       Pažymėjo, jog ieškovei paaiškėjo, kad Luminor Bank AS be ieškovės žinios ir sutikimo 2014 metų vasario 11 d. Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas pakeitė dar kartą 2019 metų sausio 31 d., taip grubiai pažeidė I. Š. kaip nekilnojamojo turto savininkės interesus, nes pakeitė kredito grąžinimo terminą, t. y. jį pailgino vieneriais metais. Todėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai liko apsunkinti hipoteka dar vieneriems metams, o su tokiu sąlygų pakeitimu ieškovė kategoriškai nesutinka.

4.       Atsakovas V. Š. prašė atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad ieškovės piniginis reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštą 1 277 282,57 Eur sumai, nes nei prašydama priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją už santuokinio turto dalį, nei prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė nenurodo jokių argumentų, kurie preliminariai patvirtintų jos ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Pažymėjo, kad surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog visi suteikti kreditai buvo panaudoti ūkininko ūkio veikloje, griežtai pagal kredito paskirtį, todėl šios prievolės pagal CK 3.109 straipsnį vykdytinos iš bendro sutuoktinių turto. Ieškovė nurodė, kad atsakovas be ieškovės žinios pervedė dideles pinigų sumas kitiems asmenims: savo dukrai, savo draugės L. R. sūnums, kitiems asmenims, tokiu būdu tyčia ir sąmoningai bando paslėpti didžiules pinigų sumas. Nurodė, kad tai nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes paskolinti pinigai buvo grąžinti, kuriuos atsakovas panaudojo atsiskaitymui su žemės, naudojamos ūkininko ūkio veikloje, nuomotojais. Pažymėjo, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovas nuolat nuima lėšas grynaisiais pinigais, tačiau su kreditoriais neatsiskaito, neatitinka tikrovės, nes atsakovas atsiskaito su kreditoriais pagal nustatytus grafikus.

5.       Dėl prašymo uždrausti atsakovui V. Š. (ūkininkui V. Š.) ir Luminor Bank AS. veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dar kartą pakeisti 2014 metų vasario 11 d. Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, nurodė, jog kredito sutarties, pratęstos po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, pakeitimo sąlygos, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ieškovės teisių tai niekaip nepažeidžia, nes minėtu kredito sutarties pratęsimu buvo išvengta neigiamų pasekmių, kurias būtų patyrusi ir ieškovė. Todėl kredito grąžinimo termino pratęsimas, priešingai negu nurodo ieškovė, atitinka šalių interesus.

6.       Trečiasis asmuo Luminor Bank, AS, veikiantis per Lietuvos skyrių prašė atmesti prašymą, nes laidavimo panaikinimu buvo palengvinta laiduotojo padėtis, o sutarties pakeitimas (pratęstas terminas buvo pratęstas dar vieneriems metams) buvo atliktas pagal CK 6.192 str. 4 d. tokia pat forma kaip ir buvo sudaryta – ji buvo sudaryta su atsakovu, todėl buvo keičiama sutarties šalių susitarimu. Nurodė, jog neuždraudus sutarties šalims keisti kredito limito sutartį, sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir nėra pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovės I. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovo sąskaitos išrašai patvirtina, jog dideles pinigų sumas atsakovas išgrynindavo ir 2013 m. - 2015 m., t. y. tuo metu, kai šalys gyveno kartu, sutarė, vedė bendrą ūkį, kas leidžia teismui spręsti, jog pinigų išgryninimas neįrodo grėsmės, kad atsakovas gali paslėpti lėšas ir/ar jas iššvaistyti ir taip pasunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat išrašai patvirtina, jog lėšos pervedamos ir atsiskaitymams su kreditoriais, tai pagrindžiama ir bankų pateiktomis pažymomis. Tą aplinkybę, kad lėšas atsakovas perveda kitiems asmenims (dukrai, savo draugės sūnums), jis paneigia ir grindžia įrodymais, kad paskolintos pinigų sumos grąžintos, o pateiktas išrašas įrodo, jog ne jis dukrai, o atsakovo dukra A. U. atsakovui 2019-04-07 pervedė į jo sąskaitą 30 000 Eur. Nors sąskaitų išrašai įrodo, kad pinigų išgryninimas buvo atliekamas ir didesnėmis sumomis (jų panaudojimas neaiškus, atsakovas jų panaudojimo neįrodinėjo, bet byla iš esmės dar neišnagrinėta), bet vien ši aplinkybė nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų, turtinių teisių areštą. Teismas sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai apsunkintų ūkininko ūkinę – finansinę veiklą, pasunkėtų atsiskaitymai su tiekėjais ar kitais subjektais, galimai atsirastų laikinųjų apsaugos priemonių padariniai, ribojant ūkininko veiklą, nes būtų apsunkintas ūkio įprastinės veiklos pobūdis, mastas, todėl sutiktina su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad tokiu atveju teismas turėtų taikyti galimų nuostolių užtikrinimo institutą.

9.       Teismas atkreipė ieškovės dėmesį, jog Kredito sutartis ir jų pakeitimo sąlygos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nėra pagrindų, numatytų CPK 144 straipsnio 1 dalyje, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sutarties šalys gali keisti sudarytos sutarties sąlygas, todėl neįrodžius, jog netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, teismas prašymą atmetė ir šioje dalyje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10.       Atskiruoju skundu ieškovė I. Š. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 metų rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti iš dalies ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovui V. Š. (ūkininkui V. Š.) ir Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dar kartą pakeisti 2014 metų vasario 11 d. Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, keistas 2017-01-09 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2014-02-11 Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir 2019-01-31 Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2014-02-11 Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Susipažinus su teismų pateikta 2017-01-09 susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, tapo žinoma, kad Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos sk., 2017 metų sausio 9 d. be ieškovės žinios ir be ieškovės sutikimo pakeitė 2014 metų vasario 11 d. Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas ir be ieškovės žinios ir sutikimo atsisakė ieškovės laidavimo. Paaiškėjo, kad Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, be ieškovės I. Š. žinios ir be ieškovės sutikimo, 2014 metų vasario 11 d. Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas pakeitė dar kartą 2019 metų sausio 31 d. (Susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taip grubiai pažeidė ieškovės, kaip nekilnojamojo turto savininkės interesus, nes pakeitė kredito grąžinimo terminą, t. y. jį pailgino metais laiko: buvo numatyta, kad 2019 m. sausio 31 d. sugrąžinami visi negrąžinti kreditai, po 2019-01-31 pakeitimo visi negrąžinti kreditai bankui turi būti sugrąžinti 2020 m. sausio 31 d. Taigi, ieškovei I. Š. ir jos sutuoktiniui atsakovui V. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai liko apsunkinti hipoteka dar vieneriems metams, o su tokiu 2014 metų vasario 11 d. Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimu ieškovė kategoriškai nesutinka.

10.2.                      Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2019 metų kovo 21 d. nutartimi atsisakė išduoti V. Š. teismo leidimą be jo sutuoktinės I. Š. sutikimo atlikti 2014-02-11 Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su Luminor Bank AS, veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pakeitimus, t. y. pratęsti sutarties terminą ir atlikti tam reikalingus 2014-02-13 Sutartinės hipotekos sutarties (Maksimalioji hipoteka) sąlygų pakeitimus. Taigi, pakeitimai, sutarties termino pratęsimas ir Sutartinės hipotekos sutarties (Maksimalioji hipoteka) sąlygų pakeitimai, yra neteisėti.

10.3.                      Prievolės, kurios 2019-01-31 turėjo būti pilnai įvykdytos Luminor Bank AS. veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, sąmoningai nėra V. Š. vykdomos, nors V. Š., nuo santuokos bylos iškėlimo teisme dienos, vienas naudodamasis didelės vertės turtu, kuris priklauso ir jo sutuoktinei ieškovei, turėjo ir turi realias galimybes grąžinti visus negrąžintus kreditus pagal 2014-02-11 Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pats V. Š. teismui yra nurodęs, kad po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme (2016-08-19) įsipareigojimus kreditoriams sumažino 715 905,08 Eur, tik būtina atkreipti dėmesį, įsipareigojimai buvo mažinti būtent kitiems kreditoriams, o ne bankams, nors būtent bankų, o ne kitų kreditorių, kreditorinių įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka.

10.4.                      Trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, nurodymai, kad neva laidavimo panaikinimu buvo palengvinta laiduotojo padėtis neatitinka tikrovės, nes atsisakius ieškovės laidavimo (be jos žinios ir sutikimo) atsirado galimybės pakeisti 2014-02-11 Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, pratęsti kredito grąžinimo terminą ir tuo pačiu dar metams išlaikyti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančių žemės sklypų hipoteką.

10.5.                      Ieškovės prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė neužkerta kelio atsakovui ir trečiajam asmeniui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, sudaryti naujas kreditavimo sutartis, tačiau užkerta kelią atsakovo norui piktnaudžiauti ir kuo ilgiau išlaikyti hipoteka apsunkintą dalintiną santuokoje bendrai įgytą turtą. Nepritaikius ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

10.6.                      Teismas, atsisakydamas uždrausti atsakovui V. Š. ir Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dar kartą pakeisti 2014 metų vasario 11 d. Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, padarė esminę klaidą, nes ieškovės prašymą vertino ne kaip vieną iš įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, o kaip reikalavimą keisti ieškinio dalyką.

11.       Atsakovas V. Š. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Teismas nepadarė klaidos, pagrįstai sprendė, kad Kredito sutartis ir jos pakeitimo sąlygos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nėra pagrindų, numatytų CPK 144 str. 1 dalyje. Kredito sutarties pakeitimo sąlygos, pratęstos po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ieškovei jokių pareigų nesukuria ir jos teisių nepažeidžia.

11.2.                      Kredito sutarties pratęsimu buvo išvengta neigiamų pasekmių, kurias būtų patyrusi ir ieškovė. Ieškiniu ieškovė prašo padalinti kaip santuokinį turtą ir 10 žemės sklypus, įkeistus pagal 2014 m. vasario 11 d. Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nepratęsus kredito grąžinimo termino, būtų pradėtas išieškojimas ne ginčo tvarka iš įkeisto turto, t. y. žemės sklypų, kurie yra sutuoktinių reikalaujamas padalinti turtas santuokos nutraukimo byloje. Įkeistam turtui būtų skelbiamos varžytinės, turtas būtų parduotas, taip sumažinant sutuoktinių bendro turto masę ir pakeičiant santuokoje įgyto turto balansą bei prarandant dalijamą turtą. Atitinkamai turėtų keistis šalių ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl prievolių vykdymo. Todėl kredito grąžinimo termino pratęsimas, priešingai negu nurodo ieškovė, atitinka ir jos, ir atsakovo interesus. Dėl to, kad minimų kredito sutarčių užtikrinimui įkeistas aukščiau nurodytas turtas yra dalijamas nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje, toks padalijimas, koks yra reiškiamas pagal ieškinio ar priešieškinio reikalavimus, kreditoriams pardavus minėtą turtą iš varžytinių, nebebūtų įmanomas, nes toks turtas paprasčiausiai nebeegzistuotų, taigi nei ieškinio, nei priešieškinio tenkinimo atveju nebūtų įmanoma įvykdyti priimto teismo sprendimo.

11.3.                      Sutarties 11.2.1. nurodyta, kad I. Š. laidavimo sandoris įformintas laidavimo sutartimi. Sutarties terminui pasibaigus, atsakovas kreipėsi į ieškovę ir prašė sutikimo pratęsti sutartį, tačiau ieškovė nesutiko. 2017-01-09 susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-01-31 Susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2014 m. vasario 11 d. Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo buvo sudaryti, nebepratęsiant ieškovės Laidavimo sutarties. Taip buvo išvengta delspinigių mokėjimo ir priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tokiu būdu ieškovės padėtis ne pablogėjo, o pagerėjo, nes buvo atsisakyta vienos iš reikalavimo užtikrinimo priemonių – ieškovės laidavimo. Atsisakius laidavimo sutarties, ieškovė nebeturi jokios asmeninio pobūdžio prievolės atsakyti už atsakovo prievoles pagal susitarimus, sudarytus po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme dienos, todėl ieškovės padėtis ne pasunkėjo, o palengvėjo.

11.4.                      Nepagrįstas apeliantės priekaištas, kad atsakovas įvykdė prievoles kitiems kreditoriams, o ne bankui, kurio naudai įkeistas nekilnojamasis turtas. Atsakovas stengėsi pirmiausia įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus tiems verslo partneriams, su kuriais sieja pastovūs ir nuolatiniai verslo ryšiai, iš kurių atsakovas gauna kreditan trąšas, sėklas, chemiją ir kitas reikalingas ūkio veikloje prekes, kurą ir kt. Jeigu atsiskaitymai vėluotų, ūkio veikla sustotų, nes negrąžinus ankstesnių kreditų, nebūtų suteikiami nauji. Ūkininko ūkio veiklai reikalingos apyvartinės lėšos, todėl minimais susitarimais atsakovui buvo suteikti papildomi kreditai, kuriuos atsakovas grąžina pagal susitartas sąlygas. Tai yra ūkininko ūkio veiklos dalis ir užtikrina normalią ūkininko ūkio veiklą.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

13.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties dalies, kuria teismas atsisakė taikyti vieną iš ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. uždrausti atsakovui V. Š. ir ūkininkui V. Š. bei Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dar kartą pakeisti 2014 metų vasario 11 d. Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, keistas 2017-01-09 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2014-02-11 Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir 2019-01-31 Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2014-02-11 Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl likusios nutarties dalies, t. y. dėl atsisakymo areštuoti 1 277 282,57 Eur sumai atsakovo V. Š. ir ūkininko V. Š. turtą, ginčo byloje nėra, dėl šios nutarties dalies apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacijos ribų, nepasisako.

14.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-01-09 susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos sk., 2017 metų sausio 9 d. pakeitė 2014 metų vasario 11 d. Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas ir be ieškovės žinios ir sutikimo atsisakė ieškovės laidavimo. Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių 2014 metų vasario 11 d. Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas pakeitė dar kartą 2019 metų sausio 31 d. (Susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pakeitė kredito grąžinimo terminą, t. y. jį pailgino metais laiko (buvo numatyta, kad 2019 m. sausio 31 d. sugrąžinami visi negrąžinti kreditai, po 2019-01-31 pakeitimo visi negrąžinti kreditai bankui turi būti sugrąžinti 2020 m. sausio 31 d.). Po pakeitimų ieškovei I. Š. ir jos sutuoktiniui atsakovui V. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai liko apsunkinti hipoteka dar vieneriems metams, su tokiu 2014 metų vasario 11 d. Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimu ieškovė nesutinka.

15.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, jog jos taikomos tada, kai taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 427 straipsnio 5 dalis). Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.

16.       Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones tai – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

17.        Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kredito sutartis ir jų pakeitimo sąlygos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nėra pagrindų, numatytų CPK 144 straipsnio 1 dalyje, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sutarties šalys gali keisti sudarytos sutarties sąlygas.

18.       Ieškovė nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2019 metų kovo 21 d. nutartimi atsisakė išduoti V. Š. teismo leidimą be jo sutuoktinės I. Š. sutikimo atlikti 2014-02-11 Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su Luminor Bank AS, veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pakeitimus, t. y. pratęsti sutarties terminą ir atlikti tam reikalingus 2014-02-13 Sutartinės hipotekos sutarties (Maksimalioji hipoteka) sąlygų pakeitimus. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau byloje nustatyta, 2017-01-09 susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos sk., 2017 metų sausio 9 d. pakeitė 2014 metų vasario 11 d. Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas ir atsisakė ieškovės laidavimo. 2014-02-11 Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 11.2.1. punkte nurodyta, kad I. Š. laidavimo sandoris įformintas laidavimo sutartimi. Tuo tarpu 2017-01-09 susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-01-31 Susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2014 m. vasario 11 d. Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo buvo sudaryti nebepratęsiant ieškovės Laidavimo sutarties. Taigi, atsakovės laidavimo prievolė pasibaigė, nes sutarties šalys jos atsisakė, dėl to ieškovės tolimesnio sutikimo dėl Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo nereikėjo.

19.       Atsakovas nurodo, kad: 1) Kredito sutarties pratęsimu buvo išvengta neigiamų pasekmių, kurias būtų patyrusi ir ieškovė; 2) Ieškiniu ieškovė prašo padalinti kaip santuokinį turtą ir 10 žemės sklypų, įkeistų pagal 2014 m. vasario 11 d. Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o nepratęsus kredito grąžinimo termino, būtų pradėtas išieškojimas ne ginčo tvarka iš įkeisto turto, t. y. žemės sklypų, kurie yra sutuoktinių reikalaujamas padalinti turtas santuokos nutraukimo byloje. Įkeistam turtui būtų skelbiamos varžytinės, turtas būtų parduotas, taip sumažinant sutuoktinių bendro turto masę ir pakeičiant santuokoje įgyto turto balansą bei prarandant dalijamą turtą. Atitinkamai turėtų keistis šalių ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl prievolių vykdymo. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais teiginiais.

20.       Atkreiptinas dėmesys, kad Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimai nėra nuginčyti, jais pasibaigė ieškovės laidavimo prievolė, todėl nagrinėjamoje byloje, kurioje nesprendžiamas klausimas dėl Kredito sutarties ir jos pakeitimo sąlygos, nėra jokio teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi Kreditavimo sutartis ir jos pakeitimai nėra nuginčyti, atsakovas turėjo teisę pratęsti kredito grąžinimo terminą.

21.       Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas sąmoningai vengia atlikti prievolę bankui, kad pratęstų bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančių žemės sklypų hipoteką. Ieškovė nurodo, kad pats V. Š. teismui yra nurodęs, kad po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme (2016-08-19) įsipareigojimus kreditoriams sumažino 715 905,08 Eur, pažymi, kad įsipareigojimai buvo mažinti būtent kitiems kreditoriams, o ne bankams, nors būtent bankų, o ne kitų kreditorių, kreditorinių įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas byloje paaiškino, jog stengėsi pirmiausia įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus tiems verslo partneriams, su kuriais sieja pastovūs ir nuolatiniai verslo ryšiai, iš kurių atsakovas gauna kreditan trąšas, sėklas, chemiją ir kitas reikalingas ūkio veikloje prekes, kurą ir kt. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu atsiskaitymai vėluotų, ūkio veikla sustotų, nes negrąžinus ankstesnių kreditų, nebūtų suteikiami nauji. Nurodė, kad ūkininko ūkio veiklai reikalingos apyvartinės lėšos, todėl minimais susitarimais atsakovui buvo suteikti papildomi kreditai, kuriuos atsakovas grąžina pagal susitartas sąlygas. Tai yra ūkininko ūkio veiklos dalis ir užtikrina normalią ūkininko ūkio veiklą.

23.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

24.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

25.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1  punktu, 

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                Rasa Bartašienė