Civilinė byla Nr. e2A-759-440/2017

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02317-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.3.1.1.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-63-766/2017 pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui A. Š. dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl asmens garbės ir orumo gynimo, įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, atsiprašyti ir neturtinės žalos atlyginimo.
2. Ieškovas A. Č. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą prašydamas įpareigoti atsakovą A. Š. žodžiu arba viešai (duomenys neskelbtini) miestelio bendruomenės tarybos susirinkime paneigti apie ieškovą paskleistus tikrovės neatitinkančius, jo garbę ir orumą žeminančius duomenis ir viešai jo atsiprašyti, priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 46 Eur žyminio mokesčio, 500 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, 19,72 Eur kelionės išlaidų.
3. Nurodė, kad 2016 m. spalio 9 d. ieškovas kaip rinkimų komisijos narys dalyvavo (duomenys neskelbtini) miestelio rinkimų apylinkėje, turėjo išduoti balsavimo biuletenius. Balsuoti atėjusį atsakovą A. Š. su žmona pasitiko D. G. ir liepė atsakovui nueiti prie ieškovo, kuris jam paduos balsavimo biuletenį. A. Š. pasisuko link ieškovo ir garsiai pasakė: „Ką, prie to tešlagalvio?“. Ieškovas suprato, kad šie žodžiai skirti jam, nes atsakovas pyksta ant jo dėl nenukultų miežių. Atsakovas ištarė šiuos žodžius taip garsiai, kad girdėjo visi rinkimų komisijos nariai bei balsuoti atėję žmonės. Dėl tokio atsakovo elgesio labai susijaudino, pasijuto pažemintas ir įžeistas, pakilo kraujospūdis, virpėjo širdis, todėl prašė žmonos atnešti raminančių vaistų, kad galėtų toliau atlikti rinkimų komisijos nario pareigas. Išgėręs vaistų toliau dirbo, namo grįžo apie 5 val., nes tik tuomet baigė skaičiuoti balsus, kadangi vis dar jautėsi prastai, todėl žmona davė raminamųjų vaistų. Po įvykio buvo nuvykęs pas atsakovą, tikėjosi, kad šis atsiprašys, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Nors sveikata atsistatė ir šiuo metu jaučiasi gerai, bet liko nuoskauda. Ieškovas yra žinomas žmogus miestelyje, (duomenys neskelbtini) miestelio sporto metodininkas, politinės partijos narys, todėl negali leisti, kad jį taip įžeidinėtų.
4. Atsakovas A. Š. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pripažino, kad tarp ieškovo ir atsakovo anksčiau yra buvę konfliktų, pavyzdžiui, atsakovas itin supyko ant ieškovo po to, kai sužinojo, kad ieškovas atsakovo seseriai yra pasakęs, kad atsakovas yra pats blogiausias žmogus pasaulyje. Rinkimų dieną atsakovas kartu su žmona atėjo balsuoti, D. G. nukreipė jį pas ieškovą A. Č.. Atsakovas pasisuko šonu ir pasakė kažką apie „tešlagalvį“. Pripažino, kad šie žodžiai buvo skirti ieškovui A. Č.. Tuo metu rinkimų apylinkėje buvo apie 10 žmonių, jie galėjo girdėti atsakovo žodžius, nes atsakovas juos ištarė garsiai. Paaiškino, kad atsakovas visada šneka garsiai, nes turi profesinę ligą, bet to, yra labai nervingas turi daug sveikatos nusiskundimų. Nemano, kad ieškovas dėl pasakytų žodžių būtų susinervinęs, patyrė kokius nors ilgalaikius nepatogumus. Nors po įvykio ieškovas buvo atvykęs pas ieškovą, tačiau atsakovas atsisakė atsiprašyti, nes nesijautė įžeidęs ieškovą. Supykęs ieškovas pagrasino, kad jis už viską dar sumokės, tačiau atsakovas yra garbaus amžiaus pensininkas, mėnesines pajamas sudaro tik pensija, todėl neturi iš ko atlyginti neturtinės žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą A. Š. viešai žodžiu arba raštu (duomenys neskelbtini) miestelio bendruomenės tarybos susirinkime paneigti apie ieškovą A. Č. 2016 m. spalio 9 d. paskleistus tikrovės neatitinkančius, ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis ir viešai jo atsiprašyti. Priteisė iš atsakovo A. Š. ieškovui A. Č. 100 Eur neturtės žalos atlyginimo ir 339,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad 2016 metų spalio 9 d. apie 13 val. Radviliškio r., (duomenys neskelbtini) mstl., Dotnuvos g. 1, 23-ioje (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje atsakovas A. Š., priėjęs prie rinkimų komisijos narės D. G. ir girdint kitiems rinkimų komisijos nariams, garsiai pasakė: „Ką, prie to tešlagalvio“.
7. Teismas pripažino, kad duomenys buvo paskleisti, nes atsakovas A. Š. rinkimų apylinkėje girdint rinkimų komisijos nariams D. G., S. B. (žodžiu) paskleidė informaciją apie ieškovą A. Č.. Teismas nurodė, kad atsakovas A. Š. šiuos žodžius pasakė galvą pasukęs į ieškovą, todėl šie žodžiai buvo skirti būtent ieškovui.
8. Įvertinęs ne tik žodį „tešlagalvis“, bet ir visą tekstą („Ką, prie to tešlagalvio?“), teismas konstatavo, jog atsakovas netinkama forma išreiškė itin negatyvią nuomonę apie ieškovą. Teismas pabrėžė, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, pagarbiai ir neužgauliai, tačiau šių reikalavimų atsakovas, viešai reikšdamas savo nuomonę, nepaisė. Teismo vertinimu, žodžių junginys „Ką, prie to tešlagalvio?“, pavartotas siekiant išreikšti atsakovo nepasitenkinimą ieškovu kaip asmeniu dėl ankstesnių tarpusavio nesutarimų. Plačiąja prasme žodis „tešlagalvis“ lietuvių kalbos žodyne reiškia kvailoką, menko proto, nesipraususį, apspurusį žmogų. Atsakovas paskleidė nuomonę (ne žinias), kuriai netaikytinas atitikimo tikrovei kriterijus.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovas išreiškė subjektyvią nuomonę, kuri pažemino ieškovo garbę ir orumą, todėl ieškovas turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, kad atsakovas viešai atsiprašytų paneigdamas paskleistus duomenis.
10. Teismas pažymėjo, kad žinios nagrinėjamoje byloje buvo skelbtos nepatikrinus jų tikrumo, ginčo teiginių paskleidimo mastas nebuvo itin didelis, išsakytą frazę girdėjo ir teisme patvirtino liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) rinkimų komisijos pirmininkas S. B., todėl, teismo vertinimu, ieškovo moralinei nuoskaudai atlyginti teisingas ir pakankamas neturtinės žalos atlyginimas yra 100 Eur.
11. Teismas nustatė, kad ieškovas sumokėjo 46 Eur žyminio mokesčio, 500 Eur už advokato pagalbą surašant ieškinį ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, 19,72 Eur kelionės išlaidos vykstant pas advokatą konsultacijai, iš viso 565,72 Eur. Tenkinus 60 procentų ieškinio reikalavimų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteisė ieškovui iš atsakovo 339,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Š. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nenustatė, kad minėti žodžiai buvo pasakyti apie ieškovą, kad tai pažemino ieškovo garbę ir orumą. Žinių paskleidimo faktą ieškovas siekė įrodinėti liudytojų parodymais, tačiau teismo posėdyje buvo apklaustas tik vienas liudytojas. Atsakovas pasakė ne teiginį, o klausimą, todėl negalima pagrįstai teigti, kad atsakovas tyčia siekė įžeisti ieškovą, paskleisti jo garbę ir orumą žeminančią informaciją.
2. Teismas nepagrįstai taikė civilinę atsakomybę atsakovui. Nenustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kuriais buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas, negalimas žalos atlyginimas kaip civilinės atsakomybės forma. Ieškovas rašytiniais įrodymais neįrodė, kad dėl atsakovo ištartų žodžių pasijuto blogai, pakilo kraujospūdis, pasimetė ir išraudo. Nenustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, t. y. sutrikusios ieškovo sveikatos. Ieškovas neįrodė, kad padidėjusį kraujospūdį, širdies virpulius lėmė atsakovo veiksmai, o ne lėtinės ligos, pavyzdžiui diabetas.
3. Teismas neturėjo priteisti neturtinės žalos atlyginimo, nes skriauda pasireiškia nežymiais, trumpalaikiais, vienkartiniais nemalonumais, kurie nepaliko fizinių ir emocinių padarinių. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ? EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad vien pažeidimo konstatavimas yra pakankama satisfakcija nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo.
4. Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą viešai atsiprašyti ieškovo, nes įstatyme nėra numatyta tokia civilinės atsakomybės forma.
5. Įpareigojimas žodžiu arba raštu (duomenys neskelbtini) miestelio bendruomenės tarybos susirinkime paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis neatitiktų pažeidimo masto, nes ginčo metu be šalių, šiuos žodžius girdėjo dar keli asmenys, o ne visi bendruomenės nariai. Teismas nenurodė termino, per kurį šis įpareigojimas turi būti atliktas, todėl buvo pažeista Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 271 straipsnio nuostatos įpareigojančios teismą nurodyti sprendimo vykdymo tvarką ir terminus.
6. Nepagrįstai teismas į bylinėjimosi išlaidas įtraukė ir išlaidas kelionei pas advokatą.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. Č. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes apeliacinį skundą pasirašė tik atsakovo advokatas, o atsakovas jo nepasirašė.
2. Atsakovas pavadino ieškovą „tešlagalviu“. Šiuos žodžius ištarė garsiai, todėl juos girdėjo ne tik rinkimų komisijos nariai, bet ir kiti tuo metu patalpoje buvę asmenys. Nors atsakovas nesutinka, kad jo ištarti žodžiai įžeidė ieškovą, tačiau teismas pagrįstai konstatavo, kad jis kaltas, nes įžeidė ieškovo garbę ir orumą.
3. Nesutiko su skundo argumentais, kad atsakovo pasakyti žodžiai lėmė tik trumpalaikius nemalonumus, nes ieškovas buvo pažemintas rinkėjų ir rinkimų komisijos akivaizdoje, sutriko sveikata. Nuvykęs pas atsakovą tikėjosi, kad šis atsiprašys, bet jam to nepadarius, „ilgai pergyveno“.
4. Teismas sumažino neturtinės žalos dydį nuo 500 Eur iki 100 Eur. Ši suma sudaro vos ketvirtadalį atsakovo mėnesinių pajamų, todėl nėra pernelyg didelė našta atsakovui.
5. Teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą atsiprašyti. Civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje ar administracinėje teisėje nėra numatytos griežtos bausmės už neteisėtus veiksmus, todėl bylą nagrinėjantis teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti. Įpareigojimas atsiprašyti neprieštarauja civilinio proceso principams, nes atsakovui atsiprašius po įžeidimo, ieškovas nebūtų kreipęsis į teismą.
6. Teismas neprivalėjo nustatyti termino, per kurį atsakovas turi įvykdyti teismo sprendimą, jei nemanė, kad tai būtina. Nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymo tvarka yra aiški.
7. Teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus 60 procentų ieškinio reikalavimų, priteisė 60 procentų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK 306 straipsnio 3 dalies pakeitimai, pagal kuriuos apeliacinį skundą turi pasirašyti tiek skundą paduodantis proceso dalyvis, tiek ir jo atstovas ? advokatas. Tokiu būdu įstatymų leidėjas įtvirtino privalomą advokato dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad minėtas reikalavimas yra taikomas tik apeliaciniams skundams, paduotiems po 2017 m. liepos 1 d. Tuo tarpu pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, CPK nebuvo reikalavimo, kad apeliacinį skundą pasirašytų proceso dalyvis kartu su advokatu, pakakdavo, kad jį pasirašytų šalis (ar kitas proceso dalyvis) arba jos atstovas. Nors nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas teisme gautas ir užregistruotas 2017 m. liepos 3 d. (pirmadienį), tačiau iš skundo surašymo datos matyti, kad skundas buvo parengtas ir išsiųstas iki 2017 m. liepos 1 d., todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliacinis skundas atitinka įstatyme numatytus turinio ir formos reikalavimus, nors skundą pasirašė tik apelianto advokatas V. S..
16. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo

17. Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 2.24 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai pripažino jį pažeidusiu ieškovo garbę ir orumą.
18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį gali būti ginami nustačius šių faktų visumą: 1) duomenų paskleidimo faktą; 2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; 3) faktą, kad duomenys žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016), todėl kitas CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsniai).
19. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2016 m. spalio 9 d. apie 13 val. į Radviliškio r., (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkę atvyko atsakovas A. Š. su žmona. Rinkimų komisijos narei D. G. pasakius, kad balsavimo biuletenį paduos kitas rinkimų komisijos narys, t. y. ieškovas A. Č., atsakovas A. Š. pasuko galvą link ieškovo A. Č. ir garsiai paklausė „Ką, prie to tešlagalvio?“.
20. Visų pirma, bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo būtina nustatyti žinių paskleidimo faktą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žinių paskelbimu laikytinas konkrečių faktų ar duomenų perdavimas, pranešimas tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1160/2003). Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu patalpoje buvo ir kiti asmenys, ne tik ieškovas ir atsakovas, t. y. kiti rinkimų komisijos nariai, atsakovo sutuoktinė B. Š. bei balsuoti atėję asmenys, todėl daroma išvada, kad informacija buvo paskleista, kadangi atsakovo žodžius girdėjo tretieji asmenys. Liudytojas S. B. ir B. Š. teismo posėdyje patvirtino, kad girdėjo atsakovą sakant minėtus žodžius.
21. Įvertinusi aplinkybės, kurioms esant atsakovas ištarė šiuos žodžius („Ką, prie to tešlagalvio?“), t. y. sužinojęs, kad toliau jam reikės prieiti prie ieškovo A. Č., bei pasukęs galvą link ieškovo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žodis „tešlagalvis“ buvo pasakytas apie ieškovą. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nenustatė, kad duomenys paskleisti apie ieškovą, nepagrįsti.
22. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė neigiamą nuomonę apie ieškovą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). EŽTT praktikoje taip pat aiškiai atskiriamai fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (EŽTT 2017 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Kwiecien prie Lenkiją, Nr. 51744/99). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.
23. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Be to, siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Taip pat vertintinas ir ieškovo elgesys bei tai, kaip jis vertina pateiktą informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015), ypač tais atvejais, kai pasisakymas tėra išreikštas pyktis, nepasitenkinimas, nenurodant susierzinimo priežasties. Pavyzdžiui, EŽTT laikė įžeidžiamais teisėjui adresuotame laiške nurodytus teiginius ,,kažkoks kvailys“, „ribota asmenybė“, ,,akivaizdus kretinas“, nes jais išreikštas pareiškėjo pyktis, frustracija, tačiau suprantamai nepaaiškintos to priežastys (EŽTT 2003 m. gegužės 27 d. sprendimas byloje Skalka prieš Lenkiją, Nr. 43425/98). Jei reiškiant asmeninę nuomonę siekiama nepagrįstai pulti kitą asmenį, turint tikslą jį įžeisti, tai nesuderinama su konvencine teise į saviraiškos laisvę (EŽTT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas byloje Wojtas-Kaleta prieš Lenkiją, Nr. 20436/02). Taigi demokratinėje visuomenėje teisės laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įgyvendinimo ribos įgyvendinimo ribos priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Constantinescu prieš Rumuniją, Nr. 28871/95).
25. Įvertinęs įvykio aplinkybes bei kontekstą, kuriame atsakovas pasakė: „Ką, prie to tešlagalvio?“, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas šį klausimą uždavė siekdamas pasitikslinti, kur toliau jam eiti, tuo pačiu parodydamas neigiamą, nepagarbų požiūrį į ieškovą. Šiame sakinyje jis pavartojo žodį „tešlagalvis“, kuriuo apibūdino ieškovą. „Tešlagalvis“ lietuvių kalbos žodyne apibrėžiamas kaip menkinantis žodis, reiškiantis kvailoką, menko proto žmogų (http://www.lkz.lt). Taigi ieškovo pavartotas žodis turi neigiamą reikšmę. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių argumentų, kodėl pavadino ieškovą „tešlagalviu“, t. y. kvailoku žmogumi. Įvertinus procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus apie ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykius, neatmetama, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė pyktį, neigiamą nuomonę apie ieškovą dėl ankstesnių tarpusavio nesutarimų (prieš kelerius metus ieškovas atsisakė padėti ieškovui nukulti grūdus, todėl atsakovas nustojo sveikintis su ieškovu, be to, atsakovas labai supyko ant ieškovo dėl to, kad pastarasis atsakovo seseriai pasakė, kad atsakovas yra pats blogiausiais žmogus pasaulyje). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu elgesiu, t. y. pavadindamas ieškovą „tešlagalviu“, atsakovas pažeidė visuomenėje nusistovėjusias bendro gyvenimo taisykles, etikos ar moralės normos, nes atsakovo pasirinktas bendravimo būdas, kai kitas asmuo pavadinamas kvailu, menko proto, nėra priimtinas.
26. Kaip minėta 18 punkte, ieškovas privalo įrodyti faktą, kad dėl atsakovo pasakytų žodžių buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad išgirdęs atsakovo žodžius pasimetė, visi žmonės sužiuro į ieškovą ir atsakovą, todėl jautėsi nejaukiai ir nuraudo, patyrė didelį šoką, stresą, nes nesijautė vertas tokių atsakovo žodžių, „buvo sugadinta rinkimų diena“, taip pat dėl sutrikusios sveikos, t. y. pakilusio kraujospūdžio, „širdies virpėjimo“, negalėjo toliau dirbti, atlikti jam pavestų rinkimų komisijos nario funkcijų, todėl prašė žmonos atnešti vaistų, išgėrė kelias „Valerijono“ tabletes, grįžęs namo ir vėl gėrė raminamuosius vaistus, nes vis dar jautėsi blogai. Ieškovas patvirtino, kad šiuo metu neturi nusiskundimų sveikata, bet vis dar jaučia nuoskaudą, nes atsakovas neatsiprašė, todėl dvasiniai išgyvenimai nebuvo trumpalaikiai.
27. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nuosekliai išplėtojęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigė, kad dėl atsakovo paskleistos neigiamos nuomonės apie jį, ieškovui sutriko sveikata (t. y. pakilo kraujospūdis, „virpėjo širdis“), buvo priverstas vartoti medikamentus tam, kad nusiramintų, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių šią aplinkybę pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Siekiant įrodyti šią aplinkybę, ieškovas taip pat neprašė teismo posėdyje apklausti liudytojų, kurie galėtų patvirtinti šiuos ieškovo teiginius. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas neįrodė sveikatos sutrikimo fakto.
29. Be to, ieškovo paaiškinimai prieštaringi. Pats ieškovas pripažino, kad išgirdęs atsakovo žodžius, nepasimetė ir ragindamas atsakovą prieiti pasakė: „Prieikite, aš jūsų tešlagalviu nevadinsiu“. Liudytojo S. B. nuomone, ieškovas šioje situacijoje pasielgė labai ramiai ir taktiškai (2017 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 38 min. 53 sek ? 38 min. 55 sek). Nors ieškovas tvirtino, kad dėl incidento su atsakovu jautėsi įžeistas ir pažemintas, dėl kitų žmonių žvilgsnių jautėsi nejaukiai, tačiau liudytojas S. B. teismo posėdyje patvirtino, kad niekas nesureikšmino atsakovo žodžių, nes visi žinojo, kad atsakovas garsiai kalba, todėl išgirdę žodį „tešlagalvis“ pakėlė akis ir po to vėl visi rinkimų komisijos nariai susikaupę dirbo (2017 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 39 min. 5 sek ? 40 min. 30 sek). Įvertinus visumą aplinkybių kelia abejonių ieškovo teiginiai, kad jis dėl didelio susijaudinimo ir (ar) sveikatos sutrikimų negalėjo tinkamai atlikti savo funkcijų, jis tokius teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. Įvertinus liudytojo S. B. ir B. Š. paaiškinimus teismo posėdyje spręstina, kad po incidento atsakovas toliau dirbo, t. y. išdavė balsavimo biuletenius tiek atsakovui su žmona, tiek ir kitiems rinkėjams, o pasibaigus balsavimui, iki 5 val. ryto skaičiavo balsus kartu su kitais rinkimų komisijos nariais.
30. Vertinant saviraiškos laisvės ribojimo ir asmens garbės ir orumo gynimo proporcingumą, svarbus ir asmens, apie kurį viešinama informacija, pakantumo kritikai laipsnis, t. y. turi būti vertinamas asmens vaidmuo visuomenėje (veiklos pobūdis ir pan.). Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys ar visuomenės veikėjai yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka svarbų vaidmenį visuomeniniame gyvenime, ar tai būtų politikos, ekonomikos, meno, socialinė ar bet kuri kita sritis. EŽTT dėl asmens žinomumo visuomenėje pažymėjo, kad pareiškėjo visuomenėje atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus, nustatant teisingą susikirtusių teisinių gėrių pusiausvyrą. Šiuo atžvilgiu turi būti daromas skirtumas tarp privačių asmenų ir asmenų, veikiančių viešajame kontekste, tokių kaip politikos figūros ar visuomenės veikėjai (angl. political figures or public figures). Skiriasi tik šių viešų asmenų pakantumo kritikai laipsnis, pavyzdžiui, politikai turi būti tolerantiškesni kritikai (EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Axel Springer AG prieš Vokietiją, Nr. 39954/08; Von Hannover prieš Vokietiją, Nr. 40660/08 ir 60641/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovas, gyvenantis mažame miestelyje (www.wikipedia.org nurodoma, kad pagal 2011 m. gyventojų surašymo duomenis Pociūnėliuose gyveno 475 žmonės), yra žinomas žmogus (duomenys neskelbtini) miestelyje, gerbiamas bendruomenės ir politinės partijos narys, (duomenys neskelbtini) miestelio sporto metodininkas (šiais aplinkybės nurodė pats ieškovas). Iš viešai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos puslapyje skelbiamų duomenų matyti, kad ieškovas yra aktyvus visuomenės veikėjas, kuris organizuoja ne tik rajoninės reikšmės sporto renginius, bet ir respublikinius turnyrus, pavyzdžiui, tradicinis respublikinis šaškių turnyras Pociūnėliuose, šventinės sporto varžybos Pociūnėliuose, šventė „Sportas – sveikata“ Pociūnėliuose, seniūnijų žaidynės, Pociūnėliuose – krepšinio turnyras, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant ieškovo garbės ir orumo gynimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad ieškovas apibūdindamas save teigia, kad yra aktyvus (duomenys neskelbtini) miestelio veikėjas, todėl turėtų būti pakantesnis įvairiai, galimai ir neigiamai aplinkinių nuomonei. Be to, liudytojas S. B. teismo posėdyje patvirtino, kad rinkimų dieną kalbėjosi su ieškovu apie tai, kaip jis jaučiasi dėl atsakovo netinkamo elgesio. Ieškovas jam atsakė, kad tokio elgesio nedovanos, aktyviai ieškojo įvykio liudytojų, kurie matė įvykį (2017 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 43 min. 30 sek ? 43 min. 37 sek). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovo elgesys labiau patvirtina ne ieškovo įsižeidimą o jo pyktį atsakovo atžvilgiu.
31. Pažymėtina, kad po incidento ieškovas nuvyko pas atsakovą norėdamas, kad šis jo atsiprašytų, tačiau atsakovas atsisakė atsiprašyti. Vien aplinkybė, kad atsakovas atsisakė atsiprašyti ieškovo, ir dėl to ieškovas jaučia nuoskaudą, tai savaime nereiškia, neįrodo, kad ieškovas patyrė ilgalaikių nepatogumų. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. spalio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2000 išaiškino, kad teisės norma, ginanti asmens teisę į orumą, gali orientuotis tik į normaliai jautraus asmens orumo gynimą. Hiperjautraus asmens orumo gynimas faktiškai reikštų privačios cenzūros įvedimą, nes leistų taikyti civilinę atsakomybę ir kitus civilinių teisių gynimo būdus esant menkiausiam informacijos netikslumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-979/2003).
32. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovo paskleistos nuomonės ieškovas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, nes atsakovas viešoje vietoje girdint tretiesiems asmenims pavartojo žodį, kuriuo ieškovas apibudinamas kaip „tešlagalvis“, ieškovas išraudo, pasijuto nejaukiai, tačiau iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad tai trumpalaikiai nepatogumai, ty., kad ieškovas nepatyrė tokių pasekmių, kaip kad nurodo. Todėl teiginiai, kad ieškovas nagrinėjamu atveju patyrė didelį šoką, stresą laikytini iš dalies ir neadekvačia ieškovo reakcija. Pažymėtina, kad nėra pagrindo manyti, kad atsakovo ištarti žodžiai privertė kitus bendruomenės narius pakeisti nuomonę apie ieškovą, kad tai turėjo įtakos ieškovo profesinei, darbinei ar visuomeninei veiklai, kad atsakovui kilo kitos neigiamos pasekmės (ne vien incidentą mačiusių žmonių žvilgsniai, trumpalaikis susijaudinimas, išraudimas). Ieškovas nepateikė savo argumentus patvirtinančių įrodymų ( CPK 178 straipsnis). Taigi ieškovas neįrodė vienos iš būtinų sąlygų, kad paskleisti duomenys, pasakyti žodžiai, kreipinys, žemina ieškovo garbę ir orumą. Tik asmeninis spėjimas ar subjektyvus suvokimas apie informacijos paskleidimo difamacinį (t. y. asmens garbę ir orumą žeminančios, tikrovės neatitinkanti informacijos skleidimas) pobūdį nėra pakankamas pagrindas nustatyti, ar asmuo buvo paveiktas rašinio ar kitos šalies žodžių (EŽTT 2007 m. liepos 12 d. sprendimas byloje A/S Diena, Ozolinš prieš Latviją, Nr. 16657/03).
33. Nors atsakovo elgesys nesuderinamas su visuomenėje nusistovėjusiomis bendro gyvenimo taisyklėmis, etikos ar moralės normomis, tačiau ieškovas neįrodė garbės ir orumo pažeidimo fakto, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustatyti visi būtini kriterijai sprendžiant dėl garbės ir orumo įžeidimo gynimo.
34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pripažintina, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmens garbė ir orumo gynimą. Nenustačius vienos iš CK 2.24 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų – fakto, kad buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas – nėra pagrindo taikyti ir šiame straipsnyje numatytos teisinės atsakomybės, kadangi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, atlyginti duomenų paskleidimu padarytą turtinę bei neturtinę žalą gali tik asmuo, kurio garbė ir orumas buvo pažeminti. Ieškovo prašymo įpareigoti atsakovą A. Š. žodžiu arba viešai (duomenys neskelbtini) miestelio bendruomenės tarybos susirinkime paneigti apie ieškovą paskleistus tikrovės neatitinkančius, jo garbę ir orumą žeminančius duomenis ir viešai jo atsiprašyti, priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas, nėra teisinio pagrindo tenkinti.

Dėl kitų skundo argumentų

35. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad nagrinėjamu atveju ieškovo pavadinimas „tešlagalviu“ nepažeidė ieškovo garbės ir orumo, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo taikyta teisine atsakomybe, t. y. įpareigojimo atsiprašyti bei paneigti ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis, šio įpareigojimo vykdymo tvarkos, taikytos civilinės atsakomybės ir priteistos neturtinės žalos pagrįstumo (12.2? 2.5 punktai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti skundo argumentai, nagrinėjamos bylos kontekste, kai netenkinamas pagrindinis reikalavimas ? pripažinti, kad atsakovo žodžiai įžeidė ieškovo garbę ir orumo ? neturi teisinės reikšmės, įtakos sprendimo teisėtumui.

Dėl bylos procesinės baigties.

36. Įvertinęs aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl garbės ir orumo gynimo, netinkamai aiškino materialinės teisės normas, nepagrįstai pripažino, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygos ir taikė teisinę atsakomybę atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo A. Č. ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal šio straipsnio nuostatas sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias reglamentuoja CPK 79 ir kiti straipsniai. Pagal CPK 79 straipsnį jas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
38. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 46 Eur žyminio mokesčio, kurį sumokėjo ieškovas kreipdamasis į teismą, 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai sumokėjo ieškovas, ieškovas taip pat patyrė 19,72 Eur kelionės išlaidų vykstant pas advokatę, kurios darbo vieta yra kitame mieste nei gyvena ieškovas. Atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad sumokėjo 300 Eur jo interesus byloje atstovavusiam advokatui.
39. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą iš išsprendė klausimą iš esmės – ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, todėl nagrinėjamu atveju atlygintinos tik atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.
40. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, t. y. į Rekomendacijų 7 punktą, pagal kurį priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių, kuris bylos nagrinėjimo metu buvo 822,80 Eur), taip pat į Rekomendacijų 8.2 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 koeficiento, į Rekomendacijų 8.19 punktą, pagal kurį už atstovavimo teisme kiekvieną valandą – 0,1 koeficiento. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo sumokėta pinigų suma 300 Eur nėra nepagrįsta ir per didelė. Atsižvelgęs į Rekomendacijose numatytą advokato darbo užmokestį, į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus, rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio atsakovui priteistina iš ieškovo 300 Eur išlaidų už advokato pagalbą.

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41. Pažymėtina, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas iki galutinio sprendimo priėmimo, todėl tenkinus apeliacinio skundo reikalavimus, ieškovas kaip ginčą pralaimėjusi šalis įpareigotinas sumokėti 46 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
42. Apeliacinį skundą tenkinus visiškai ir pripažinus, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmens garbė ir orumo gynimą, apeliantas (atsakovas) turi teisę reikalauti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė apeliacinės instancijos teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos neatlygintinos.
43. Tenkinus skundą ieškovo prašymas atlyginti 200 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Atmesti ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui A. Š. dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti atsakovui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtą eurų) išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 46 Eur (keturiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.