Administracinė byla Nr. eI-1344-473/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04343-2017-7

    Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,

              dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei R. B., vertėjai Anastasijai Osinai,

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. (V. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėja V. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas)  Imigracijos skyriaus 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1039(00437) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei V. K.“; 2) pakeisti per vieną mėnesį pareiškėjai leidimą laikinai gyventi (t. I, b. l. 1–5). Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, kad pareiškėjai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas esant Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas)  45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygų visetui, todėl šiuo atveju turėjo būti vertinama būtent įmonės ir pareiškėjos, kaip akcininkės, sąlygų atitikimas, o ne formalūs pagrindai. UAB (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo elektroninėje komercijoje, padeda prekių ženklams pradėti prekybą internete. Kuriami darbo planai, rengiami susitikimai su bendrovių atstovais, paruošiamos būsimų elektroninių parduotuvių vizualizacijos, sugalvojamos bei suderinamos rinkodaros kompanijos. UAB (duomenys neskelbtini) bei pareiškėja atitinka visas sąlygas, nurodytas Įstatymo 45 straipsnyje, nes Įstatymas numato, kad akcininkas gali kreiptis, jei įmonė atitinka nustatytus reikalavimus. UAB (duomenys neskelbtini) atitinka nurodytus reikalavimus – turi nuosavą kapitalą, yra 6 dirbantys darbuotojai, veikla yra pelninga. Visi reikiami dokumentai, pagrindžiantys atitikimą Įstatyme nustatytiems reikalavimams buvo pateikti, įmonės veikla nėra fiktyvi. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė nėra didelė ir gali veikti iš namų, pagrindo teigti, kad įmonei yra reikalingas biuras, nėra. UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresas yra registruotas pareiškėjai ir kitiems akcininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute. UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos patalpos yra tinkamos veiklai vykdyti. Atsakovas teigia, kad apklausus įmonės darbuotoją D. Z. (D. Z.) kilo įtarimas dėl jo fiktyvaus įdarbinimo, todėl neva egzistuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 100.9 punkto sąlygos, tačiau su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. D. Z. nurodė, kad nesupranta kokiu pagrindu atsakovas nurodo, kad jis keitė savo paaiškinimus, nes kuo užsiima ir ką daro įmonėje nurodė aiškiai ir neturėjo jokio kito paaiškinimo, taip pat kokiu pagrindu atsakovo darbuotojams pasirodė, kad jis yra susijaudinęs, taip pat negali pasakyti. D. Z. nurodo, kad gavęs kvietimą iš migracijos pareigūno iš karto nuvyko į apklausą, stengėsi išsamiai atsakyti į visus klausimus, tačiau visos apklausos metu inspektorius elgėsi nepagarbiai, juokėsi iš pateiktų atsakymų. Atsakovas teigia, kad patikrinus kasos pajamų orderiuose nurodytus asmenis, nustatyta, kad jie nėra tikri, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) elektroninės parduotuvės pagalba pardavinėja elektrinius masažo aparatus, todėl natūralu, kad asmenys nenori būti identifikuoti, o įmonė nėra įgaliota tikrinti asmenis, kuriems teikiamos paslaugos. Atsakovas sprendime nurodė tik teiginius, kurie nėra paremti faktiniais duomenimis bei neanalizavo įmonės dokumentų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad sprendimas yra išsamus, pagrįstas objektyviais duomenimis ir motyvuotas. Neišsiaiškinus visų aplinkybių ir neteisingai skirstant įrodinėjimo naštą bei turint subjektyvią nuomonę, sprendimas negali būti laikomas teisingu. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, pagrindžiančių įmonės fiktyvumą, taip pat nėra duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos leidimo laikinai gyventi neteisėtumą ar sąlygas, kuriomis būtų galima atsisakyti pakeiti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėja pateikė visus reikalingus duomenis.

Atsakovas Departamentas prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 121–128). Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad pareiškėja tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje 2017 m. rugsėjo 5 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais priėmė sprendimą pareiškėjai atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktus dokumentus ir įvertinęs visus surinktus duomenis, ginčijamame sprendime konstatavo, kad duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, kad jos deklaruoti tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, t. y. pareiškėjos tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą UAB (duomenys neskelbtini), o gauti leidimą laikinai gyventi. Manytina, kad pareiškėjas siekė formaliai atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas tam, kad gautų leidimą laikinai gyventi ir taip legalizuotų savo buvimą Šengeno zonoje, o ne tam, kad gyventų ir užsiimtų realia teisėta veiklą Lietuvos Respublikoje. Departamentui įvertinus pareiškėjos pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą įrodančius dokumentus nustatyta, kad kasos pajamų orderiai ir sąskaitos faktūros su fiziniais asmenimis neatitinka tikrovės, kadangi, patikrinus duomenis Vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos centriniame duomenų banke, buvo nustatyta, kad tokių asmenų, kaip įmonės apskaitos dokumentuose įvardinti prekių pirkėjai iš viso net nėra. Taip pat, įvertinus įmonės banko sąskaitos išrašą, nustatyta, kad nėra požymių, kurie būtų būdingi faktiškai veikiančiai įmonei, o banko sąskaitoje vyksiančiu pinigų judėjimu yra tik siekiama imituoti bendrovės vykdomą veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja piktnaudžiauja migracijos procedūromis, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Įvertinus įmonės patikrinimo duomenis, įmonės direktoriaus ir pagrindinio įmonės darbuotojo D. Z. apklausų rezultatus, Departamento vertinimu, yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyve yra pareiškėja bei jos vyras su dukra, yra fiktyvi. Pareiškėja, pateikdama prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, deklaravo, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė ir eina vadybininkės pareigas. Prieš priimant ginčijamą sprendimą buvo atliktas išsamus tyrimas: įvertinti dokumentai, apibūdinantys UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, įvykdytas įmonės patikrinimas UAB (duomenys neskelbtini) registracijos adresu, apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. K. (A. K.) ir vienintelis darbuotojas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis D. Z.. Dėl nurodytų aplinkybių, Departamentas laikosi pozicijos, kad ginčijamas sprendimas yra išsamus ir pagrįstas, objektyvus, įrodymai buvo renkami aktyviai, sprendimas priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją bei UAB (duomenys neskelbtini), o ginčijamame sprendime nurodytos teisės normos pritaikytos tinkamai. Departamentui nagrinėjant pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, kilo pagrįstų įtarimų dėl UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos, joje įdarbintų asmenų bei pareiškėjos tikrųjų ketinimų siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, todėl buvo nuspręsta inicijuoti UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nuvykta pareiškėjos nurodytu UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresu: (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nurodytu adresu nebuvo nustatyta įmonės veiklos požymių, veiklos vieta buvo butas gyvenamajame name, buto durų niekas neatidarė, įmonės iškabos nebuvo. Patikrinus duomenis apie šias patalpas Gyventojų registre, buvo nustatyta, kad adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravusi pareiškėja, A. K. ir E. K.. Neradę įmonės veiklos požymių, migracijos valdybos pareigūnai siekė apklausti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus. Telefonu susisiekus su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. K. bei siekiant suderinti apklausos laiką, pareigūnui buvo atsakyta, kad jam su E. K. reikia skubiai vykti į Amsterdamą, o V. K. reikia skubiai vykti į Rusiją. Atvykęs A. K. labai nuogąstavo, kad D. Z. galėjo pasakyti kažką, kas pakenktų jo šeimai gauti leidimus laikinai gyventi. Įmonės veiklą komentavo labai abstrakčiai. Atsakinėjo ne į užduotus, konkrečius klausimus, o į savo samprotavimo metu iškilusius klausimus. A. K. apklausos metu elgėsi neadekvačiai. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. K. apklausos matu nurodė, kad jo valdoma įmonė užsiima kitų įmonių prekių pardavimų organizavimu internete. Taip pat nurodė, kad įmonėje dirba D. Z., kuris yra vadybininkas. Pagal įmonės direktoriaus paaiškinimus, D. Z. dirba su klientais, atlieka administracines funkcijas. Tačiau šie direktoriaus paaiškinimai apie įmonės veiklos pobūdį ir darbuotojo funkcijas nesutampa su UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo D. Z. apklausos metu pateiktais paaiškinimais. D. Z. nurodė, kad įmonėje kuria tinklapius pagal užsakymus įvairioms įmonėms. Taigi, galima daryti išvadą, jog jo darbo funkcijos siejasi ne su administracine veikla, kaip nurodė A. K., o su informacinėmis technologijomis, programavimu. Be to, nors D. Z. ir nurodė, kad jo darbas yra kurti tinklapius įvairioms įmonėms, vėliau išryškėjo šių paaiškinimų prieštaringumas, kadangi apklausiamas D. Z. detalizavo, kad per pastaruosius metus tinklapį yra kūręs tik vienam užsakovui – Kinijos įmonei (duomenys neskelbtini). Darbuotojas nurodė, kad atliekamam darbui neturi atitinkamo išsilavinimo, jo išsilavinimas – žiniasklaidos vadybininkas. Apklausos metu jis taip pat nurodė, kad visi dirba iš savo namų, užsiima informacinių technologijų veiklą. Taip pat paaiškino, kad biuro įmonė neturi, buhalterinę apskaitą tvarko įmonė (duomenys neskelbtini) (tai neatitinka tikrovės, nes įmonei buhalterinę apskaitą tvarko su UAB (duomenys neskelbtini) susijusi įmonė UAB(duomenys neskelbtini)). UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo apklausą vykdęs pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad apklausos metu D. Z. buvo labai susirūpinęs, ne kartą keitė paaiškinimus, painiojosi. UAB (duomenys neskelbtini) verslo plane nurodoma, kad pareiškėjos valdoma įmonė Kinijos įmonei (duomenys neskelbtini) sukurs elektroninę parduotuvę: „2017 02 02 sutartis Nr. 1 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (darbų atlikimo terminas – keturi mėnesiai). Po ilgų derybų pasirašyta sutartis su įmone (duomenys neskelbtini) elektroninės parduotuvės kūrimui. Numatoma, kad parduotuvė veiks visoje Europos Sąjungoje“. Tuo tarpu iš pareiškėjos skunde teismui nurodomų aplinkybių galima spręsti, kad pareiškėjos valdoma įmonė yra sukūrusi elektroninę parduotuvę tik vienam klientui – Kinijos įmonei (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėja negali konkrečiai apibūdinti įmonės veiklos schemos. Nors pagal sutartį su (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) turėjo sukurti elektroninę parduotuvę, tačiau lieka neaiški verslo logika, kodėl pareiškėjos valdoma įmonė iš (duomenys neskelbtini) siunčiasi elektrinius vibracinio masažo aparatus, apie jų prekybą skelbiasi, t. y. pardavinėja užsakovo (duomenys neskelbtini) elektroninėje parduotuvėje, o UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą Departamentui įrodinėja pateikdama dokumentus, kaip fiziniams asmenims ne elektroninės bankininkystės priemonėmis parduoda iš minėtos Kinijos bendrovės įsigytus elektrinius vibracinio masažo aparatus. Iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašo matyti, kad nors prekės neva parduodamos elektroninėje parduotuvėje, tačiau klientai už el. būdu įsigytas prekes internetu banko pavedimais į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą nesumoka – pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus, klientai, įsigiję elektroninėje parduotuvėje prekę, turi vykti į pareiškėjos valdomą įmonę, kur grynaisiais pinigais atsiskaito į įmonės kasą, yra išrašomos sąskaitos faktūros bei kasos pajamų orderiai, pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) klientų. Skunde neginčijamas nustatytas faktas, kad kasos pajamų orderiuose bei sąskaitose faktūrose nurodyti fiziniai asmenys neegzistuoja, tačiau pareiškėja nurodo, kad pareiga tikrinti savo klientus įmonei nėra priskirta. Su šiuo teiginiu sutikti negalima, kadangi pareiškėjos įmonės vykdomos veiklos specifika reikalauja, kad klientas būtų identifikuojamas, prašomas pateikti dokumentas, kadangi UAB (duomenys neskelbtini), kaip specifinių prekių pardavėjas, turi imtis priemonių tiek tam, kad į jų elektroninę parduotuvę galėtų patekti ne jaunesni kaip 18 metų asmenys, tiek įsitikinti tapatybe asmenų, kuriems parduoda prekes. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 8 punktą PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyta teikiamų prekių arba teikiamų paslaugų pavadinimas, taip pat jų kiekis. Pastebėtina, kad iš pareiškėjos pateiktų sąskaitų faktūrų negalima nustatyti, kokias konkrečias prekes pardavė UAB (duomenys neskelbtini) – finansiniuose dokumentuose abstrakčiai nurodoma „už prekes“. Kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kitais dokumentais pareiškėja pateikė UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą. Įvertinus jame nurodytas operacijas, konstatuotina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. bendrovės vardu į banko sąskaitą iš viso įnešta 15 871,37 Eur, o vėliau iš minėtos banko sąskaitos per tokį patį laikotarpį bendrovės vardu išimta 17 968,23 JAV doleriai (apytiksliai 15 302,33 Eur). Be to, dauguma įmonės banko sąskaitos išraše matomų finansinių operacijų susiję su įmonei pagal teisės aktus nustatytų prievolių vykdymu, tačiau banko sąskaitos išraše nematyti daug kasdienei įmonei veiklai būdingų finansinių operacijų. Todėl yra rimtas pagrindas teigti, kad piniginiais pervedimais buvo siekiama imituoti įmonės aktyviai vykdomą veiklą, tačiau iš tikrųjų UAB (duomenys neskelbtini) arba iš viso veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdo, arba jos mastai yra itin maži. Tai, kad įmonės veiklos mastai nereikalauja pareiškėjos pastovaus gyvenimo Lietuvos Respublikoje tam, kad nuolat ir efektyviai galėtų kontroliuoti UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą, liudija ir jos darbo sutarties sąlygos. Pareiškėjos pateiktame 2015 m. rugpjūčio 20 d. darbo sutarties Nr. 5 2015 m. spalio 27 d. pakeitime nustatyta, kad pareiškėjos darbo laiką įmonėje sudaro 1 valandos darbo savaitė. Apklausos metu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas D. Z. nurodė, kad visi įmonės darbuotojai dirba iš namų, kadangi įmonė biuro neturi. Pažymėtina, kad pagal pareiškėjos pateiktą 2016 m. rugpjūčio 1 d. darbo sutartį Nr. DS-010 su D. Z. nebuvo sulygta dėl jo darbo nuotoliniu būdu, taip pat nebuvo nurodyta ir jokia kita darbuotojų darbo vieta, todėl preziumuojama, kad jis darbo funkcijas turi vykdyti įmonės buveinės adresu. Departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės veiklos vykdymo vietą ir darbuotojų darbo sąlygas, jų darbo vietą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti, įmonės darbuotojams nėra įkurtos darbo vietos, nors pagal darbuotojų darbo sutartis, tokios vietos turi būti įkurtos, nes darbo sutartyse nėra sulygta dėl nuotolinio darbo. Pagrįstas abejones dėl darbuotojų formalaus įdarbinimo kelia ir tai, kad įmonės nurodomi veiklos vykdymo mastai yra maži: per mėnesį įmonė parduoda 2–3 prekes, kurių vertė įprastai yra 100 Eur. Pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) pelno (nuostolių) ataskaitą, UAB (duomenys neskelbtini) turėjo 13 121 Eur nuostolius. Departamentui kyla abejonių, ar įmonė, patirianti tokius nuostolius, su tokia apyvarta bei veiklos apimtimi, galėtų darbuotojui mokėti 1 700 Eur/mėn. darbo užmokestį. Pastebėtina, kad darbuotojui D. Z. darbo sutartimi buvo sulygtas 961 Eur/mėn, darbo užmokestis, o likus 4 dienoms iki pareiškėjos kreipimosi su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi, D. Z. darbo sutartis buvo pakeista, nustatant jam mokėti 1 700 Eur/mėn. darbo užmokestį. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui darbo užmokestis buvo pakeistas vien tam, kad pareiškėja atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies imperatyvias sąlygas ir jai galėtų būti išduotas leidimas gyventi ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje. Pareiškėjos atveju nustatytas ne vienas veiksnys, dėl kurio gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė fiktyvi: 1) apklausos metu įmonės direktorius negalėjo teisingai apibūdinti darbuotojo D. Z. atliekamo darbo pobūdžio, įmonės vykdomą veiklą komentavo labai abstrakčiai, vengė konkrečių atsakymų į klausimus (Aprašo 100.1 punktas); 2) pareiškėjos darbo laiką pagal darbo sutartį sudaro tik 1 val. per savaitę, pareiškėja dirba nuotoliniu būdu (Aprašo 100.3 punktas); 3) pateikti įmonės sdokumentai neįrodo, kad ši įmonė realiai vykdo veiklą (Aprašo 100.4 punktas); 4) įmonė neturi tinkamų patalpų, reikalingų įmonės veiklai vykdyti  (Aprašo 100.6 punktas); 5) yra požymių, kad darbuotojo D. Z. įdarbinimas įmonėje yra fiktyvus (Aprašo 100.9 punktas); yra kitų požymių, kad įmonė fiktyvi – pinigų judėjimas tarp įmonės sąskaitų ir kitos finansinės operacijos, matomos iš įmonės banko sąskaitos išrašo. Ginčijamame sprendime taip pat nurodyta, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos tikslo bei sąlygų, sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkei, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančius įmonės finansinius dokumentus, t. y. konstatuota, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė.

              Skundas atmetamas

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Imigracijos skyriaus 2017 m. gruodžio 13 d.  sprendimo Nr. (15/4-1)3I-1039(00437) „Dėl atsisakymo pakeiti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei V. K.“, teisėtumo bei pagrįstumo.

Faktinės aplinkybės

Nustatyta, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 2 d. sudaryta sutartis Nr. 1, kuria UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti vienkartinius darbus – suprojektuoti, sukonfigūruoti, užpildyti turinį ir toliau vystyti šios sutarties 1 priede apibūdintą internetinę parduotuvę, taip pat atlikti techninę priežiūrą, administravimą, programinės įrangos versijų atnaujinimą ir licencijavimą, kaip numatyta Sutarties 1 priede (t. I, b. 25–29).

VĮ Registrų centro duomenų banko 2014 m. rugsėjo 24 d. duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini). Buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė yra pareiškėja (t. I, b. l. 35, 36).

Tarp UAB (duomenys neskelbtini)  ir V. K. 2015 m. rugpjūčio 20 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 5 vadybininkės pareigoms užimti. Darbdavys įsipareigojo mokėti 961 Eur/mėn. darbo užmokestį. Nustatyta 5 darbo dienų 40 val. darbo savaitė. Darbo dienos trukmė – 8 val. (t. II, b. l. 91–93). Ši darbo sutartis 2015 m. spalio 27 d. pakeista ir pareiškėjai nustatyta 1 dienos 1 valandos darbo savaitė (t. II, b. l. 94).

Tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir D. Z. 2016 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta darbo sutartis Nr. DS-010, vadybininko pareigoms užimti. Nustatyta 5 darbo dienų 40 val. darbo savaitė. Darbo dienos trukmė – 8 val. (t. I, b. l. 83–85). Ši darbo sutartis 2017 m. rugpjūčio 30 d. buvo pakeista, nustatant D. Z. 1 700 Eur/mėn. darbo užmokestį (t. I, b. l. 86).

UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. turėjo 13 121 Eur nuostolių (t. I, b. l. 102).

              Pareiškėja su 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymu kreipėsi į Departamentą prašydama pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veiklą Lietuvos Respublikoje (t. II, b. l. 2–10).

UAB (duomenys neskelbtini) verslo plane 2017–2018 metams nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) padeda prekių ženklams pradėti prekybą internete. Tam yra kuriamas darbo planas, rengiami susitikimai su bendrovių atstovais, paruošiamos būsimų elektroninių parduotuvių vizualizacijos, atrenkamos prekės, sugalvojamos bei suderinamos rinkodaros kompanijos (t. II, b. l. 37–40).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus specialistas 2017 m. spalio 26 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-43088 nurodė, kad vykdant Departamento Imigracijos reikalų skyriaus pavedimą Nr. (15/4-10)10K-38310 buvo nuvykta UAB (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad tai daugiabutis gyvenamasis namas, buto, pažymėto skaičiumi 20, durų niekas neatidarė, įmonės iškabos nebuvo. Patikrinus minėtą adresą gyventojų registre nustatyta, kad šiame bute deklaravę gyvenamąją vietą A. K., V. K. ir jų dukra E. K.. Apklausus įmonės darbuotoją D. Z. paaiškėjo, kad jis įmonėje dirba vadybininku, turi aukštąjį žurnalistikos vadybos išsilavinimą. Anot jo, įmonėje jis yra atsakingas už tinklapių kūrimą pagal įmonių – prekių ženklų užsakymą, kurios nori sukurti savo internetinę parduotuvę. Tai D. Z. daro naudodamas servisą (duomenys neskelbtini). D. Z. teigimu per pastaruosius metus jie turėjo vieną užsakovą – Kinijos įmonę (duomenys neskelbtini), kuri už atliktą darbą UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 5 000 Eurų. D. Z. teigimu, jo atlyginimas yra 1 700 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių, todėl galima daryti išvadą, kad įmonė veikia nuostolingai. D. Z. nurodė, kad dirba iš namų ir biuro įmonė neturi. Apklausos metu D. Z. buvo susirūpinęs, ne kartą keitė paaiškinimus, painiojosi. Susisiekus su A. K. telefonu, pokalbio metu paaiškėjo, kad A. K. su E. K. 2017 m. spalio 26 d. skubiai reikia vykti į Amsterdamą, o V. K. – į Rusiją. Todėl buvo susitarta, kad A. K. atvyks į apklausą vienas. Atvykęs jis nuogąstavo, kad D. Z. galėjo pasakyti kažką, kas pakenktų jo šeimai gauti leidimus laikinai gyventi. Įmonės veiklą komentavo abstrakčiai. Atsakinėjo ne į užduotus klausimus, o į savo samprotavimo metu iškilusius klausimus. Apklausos metu jis be leidimo nufotografavo savo paaiškinimą (t. II, b. l. 102, 103).

Departamento Imigracijos skyriaus 2017 m. gruodžio 13 d.  sprendimu Nr. (15/4-1)3I-1039(00437) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei V. K.“, atsisakė pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktu (t. I, b. l. 6–10, t. II, b. l. 115–119).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K. nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, taip pat jis yra įmonės akcininkas. Įmonės veikla – internetinė prekyba. Departamente pateikė daugiau paaiškinimų, nei yra nurodyta, tačiau jie nebuvo užfiksuoti. Jis neprašė, kad jo paaiškinimas Departamente būtų papildytas, nes nemanė, jog tai turės didelę reikšmę gaunant leidimą laikinai gyventi. Paaiškino, kad Z. padidino atlyginimą dėl to, kad planavo visą įmonės vadovavimą perduoti jam, kadangi pats norėjo išvykti į kitą Europos šalį, kadangi ten gavo pasiūlymą dirbti kitą darbą.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. Z. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba vadybininku. Iš esmės dirba kompiuteriu. UAB (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą, jis internetu sudaro sutartis su klientais, su pašto paslaugas teikiančiomis įmonėmis.  Paaiškino, kad atlyginimas jam buco pakeltas už gerą darbą. Pirkėjai atsiima prekes adresu: (duomenys neskelbtini).

              Teisinis reglamentavimas

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas  nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o 14 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jei užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

              Teismo išvados

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus, vykdydamas UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą, nuvyko UAB (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad tai daugiabutis gyvenamasis namas, buto, pažymėto skaičiumi 20, durų niekas neatidarė, įmonės iškabos nebuvo. Patikrinus minėtą adresą gyventojų registre nustatyta, kad šiame bute deklaravę gyvenamąją vietą A. K., V. K. ir jų dukra E. K.. Apklausus įmonės darbuotoją D. Z. paaiškėjo, kad jis įmonėje dirba vadybininku, turi aukštąjį žurnalistikos vadybos išsilavinimą. Anot jo, įmonėje jis yra atsakingas už tinklapių kūrimą pagal įmonių – prekių ženklų užsakymą, kurios nori sukurti savo internetinę parduotuvę. Tai D. Z. daro naudodamas servisą (duomenys neskelbtini). D. Z. teigimu per pastaruosius metus jie turėjo vieną užsakovą – Kinijos įmonę(duomenys neskelbtini), kuri už atliktą darbą UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 5 000 Eurų. D. Z. teigimu, jo atlyginimas yra 1 700 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių, todėl galima daryti išvadą, kad įmonė veikia nuostolingai. D. Z. nurodė, kad dirba iš namų ir biuro įmonė neturi. Apklausos metu D. Z. nedavė konkrečių paaiškinimų, juos ne kartą keitė, painiojosi. Susisiekus su A. K. telefonu, pokalbio metu paaiškėjo, kad A. K. su E. K. 2017 m. spalio 26 d. skubiai reikia vykti į Amsterdamą, o V. K. – į Rusiją. Todėl buvo susitarta, kad A. K. atvyks į apklausą vienas. Atvykęs jis nuogąstavo, kad D. Z. galėjo pasakyti tai, kas pakenktų jo šeimai gauti leidimus laikinai gyventi. Įmonės veiklą komentavo labai abstrakčiai. Atsakinėjo ne į užduotus klausimus, o į savo samprotavimo metu iškilusius klausimus. Apklausos metu jis be leidimo nufotografavo savo paaiškinimą (t. II, b. l. 102, 103). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėja, kartus su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė Departamentui UAB (duomenys neskelbtini) veiklai pagrįsti išrašytus kasos pajamų orderius (t. II, b. l. 53–65). Departamentas, patikrinęs kasos pajamų orderiuose nurodytų 14-os asmenų duomenis, kurie galimai atliko mokėjimus už bendrovės siūlomas prekes ar paslaugas, nustatė, kad tokių asmenų duomenų registruose nėra. Pareiškėja taip pat pateikė UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas sąskaitas faktūras, kuriose nėra nurodytas konkretus mokėjimo pagrindas – nėra nurodoma, už ką konkrečiai atlikti mokėjimai. Pareiškėja Departamentui taip pat pateikė UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. bendrovės vardu į banko sąskaitą buvo įneštą 15 871,37 Eur, o vėliau iš šios sąskaitos per tą patį laikotarpį bendrovės vardu išimta apie 15 302,33 Eur (t. II, b. l. 41–49). Vertinant byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. K. ir vadybininkas D. Z. migracijos pareigūnams negalėjo nurodyti kuo kuonkrečiai užsiima UAB (duomenys neskelbtini). A. K. apklausos metu negalėjo konkrečiai nurodyti, kuo užsiima įmonė, vadybininkas D. Z. nurodė, kad  kuria internetinius tinklapius, nors iš pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdo prekybą, kaip nurodo skunde teismui – prekiauja elektriniais masažuokliais elektroninėje parduotuvėje, nors už prekes klientai, kurie realiai net neegzistuoja, moka grynais pinigais. Teismo posėdžio metu minėti asmenys taip pat negalėjo konkrečiai nurodyti ir apibūdinti įmonės vykdomos veiklos. Iš įmonės sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) apyvartos faktiškai nėra, įmonės veikla  nuostolinga, nors D. Z. mokamas 1 700 Eur atlyginimas. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Departamentas, nustatęs, jog UAB (duomenys neskelbtini) veiklos realiai nevykdo, o pateiktais dokumentais yra siekiama imituoti įmonės veiklą, pagrįstai konstatavo, kad V. K., kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės vykdomą veiklą. Pareiškėjos argumentai kad UAB (duomenys neskelbtini) neprivalo tikrinti savo klientų, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi įmonė prekiauja prekėmis, kurias parduodant klientai privalo būti identifikuojami, kadangi tokių prekių pardavimas asmenims iki 18 metų Lietuvos Respublikoje yra draudžiamas.

Aprašo 100 punkte įtvirtinti veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė fiktyvi. Kaip minėta pareiškėjos Departamentui pateikti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, kuriais pareiškėja grindžia įmonės veiklą, neįrodo, jog įmonė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje, o tai atitinka Aprašo 100.4 punkte nurodytą veiksnį (įmonė už suteiktas paslaugas pajamų negauna, finansinių operacijų nevykdo). Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi tinkamų patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti, įmonės darbuotojams nėra įkurtos darbo vietos, nors pagal darbuotojų darbo sutartis tokios vietos turi būti įkurtos, nes darbo sutartyse nėra sulygta dėl nuotolinio darbo. Nustatytos aplinkybės atitinka Aprašo 100.6 punkte apibrėžtą veiksnį, jog pagrindas manyti, kad įmonė fiktyvi yra tai, kad įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (pavyzdžiui, neįrengtos darbo vietos, patalpos nepritaikytos prekių laikymui, nesudaryta patalpų nuomos sutartis). Bylos duomenimis nustatyta, kad darbuotojų įdarbinimas yra fiktyvus – apklaustas įmonės darbuotojas negalėjo konkrečiai paaiškinti įmonės vykdomos veiklos. Nustatytos aplinkybės atitinka Aprašo 100.6 punkte apibrėžtą veiksnį, jog pagrindas manyti, kad įmonė fiktyvi yra tai, kad yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas įmonėje yra fiktyvus. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog Departamentas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes dėl įmonės realios veiklos ir nustatęs, jog šios aplinkybės atitinka Aprašo 100 punkte įtvirtintus veiksnius, iš kurių galima spręsti dėl įmonės fiktyvumo teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog UAB (duomenys neskelbtini) veikla yra fiktyvi.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-01-22 nutarimo Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ 22.3.3 punktas nustato, jog Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybių (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita).  Surinktų įrodymų visuma patvirtina abejones dėl pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, sąžiningo šios užsienietės siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, todėl konstatuotina, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Departamentas, įvertinęs pareiškėjos veiksmus, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad nagrinėjamu atveju gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėja atitiktų kitas Įstatyme nustatytas sąlygas gauti leidimą laikinai gyventi.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų nuostatas ir atsisakyti pakeisti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu  teismas daro išvadą, kad atsakovas išsamiai ir visapusiškai įvertino sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi priėmimui reikšmingas aplinkybes, ir nustatęs, kad pareiškėja norėdama gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jos valdoma įmonė yra fiktyvi, gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, taip pat ji neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjai  leidimą laikinai gyventi. Todėl konstatuojama, kad Migracijos departamento 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimas Nr. (15/4-1)3I-1039(00437) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei V. K.“ yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis). Netenkinus reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą, netenkinamas ir išvestinis skundo išduoti leidimą laikinai gyventi.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.