Byla Nr. 1S-418-768/2015
Teisminio proceso Nr. 01-1-37383-15
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.2.1.3 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugpjūčio 6 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Donato Jatužio, teisėjų Valdo Ciesiūno ir Algirdo Gapučio,
sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,
dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo N. J. gynėjos advokatės R. Ž. skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties, kuria įtariamajam N. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui,
n u s t a t ė:
Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame N. J. įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, t.y., tuo, kad 2015-07-04 apie 2. 00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su T. V. B., pro duris įsibrovė į P. C. priklausantį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė P. C. turto už 349 Eur.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka N. J. laikinai sulaikytas 2015-07-22 14. 50 val. Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-07-24 nutartimi N. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, vienam mėnesiui.
Skundžiamoje Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartyje teismas konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintus kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo pagrindus.
Skundu įtariamojo N. J. gynėja prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį.
Apeliantė skunde nurodo, kad teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad N. J. yra teistas pagal BK 178 str. 2 d. Be to, teismas visiškai be pagrindo teigia, kad N. J. būdamas laisvėje galėtų paveikti bendrininką, slėpti nusikaltimo įkalčius ir taip trukdyti procesui. N. J., pranešus tėvams, pats atvyko į Molėtų policijos komisariatą apklausai. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su tėvais ir augina sūnų, kuriam du metai, ūkininkauja, nors yra silpnos sveikatos (darbingumas 35 procentai). Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog įtariamasis gali trukdyti procesui, nes jis davė paaiškinimus ir prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl apeliantės manymu, kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones.
Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė įtariamojo gynėjos skundą atmesti. Prokurorė nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog įtariamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Jis šiuo metu jau yra pripažintas kaltu dėl vagysčių (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs), be to, anksčiau buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas BK 38 str. pagrindu. Taip pat pagrįstai konstatuota, kad jis gali slėpti pagrobtus daiktus, taip trukdys procesui.
Skundas tenkinamas.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-07-24 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Apylinkės teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, įtariamajam N. J., pažeidė BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio nuostatų reikalavimus.
BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Molėtų rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis N. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai patvirtina byloje surinktų duomenų visuma: paties įtariamojo paaiškinimai, įtariamojo T. V. B. paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros, kratos protokolai, nukentėjusiojo parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Taigi, taikyti N. J. kardomąsias priemones pagrindas yra.
Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo išvada, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo nėra pakankamai argumentuota ir, įvertinus pateiktus teismui duomenis, nepagrįsta. Vien tai, kad N. J. turi giminaičių, gyvenančių kitose Europos Sąjungos (toliau ES) valstybėse, savaime nereiškia, kad jie palaiko tarpusavio ryšius ir nesuteikia pagrindo išvadai, kad jis bėgs ir slėpsis vienoje iš ES valstybių, tuo labiau, jis anksčiau nebuvo teistas, už apysunkį nusikaltimą, kurio padarymu įtariamas, numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, turi šeimą, yra neįgalus.
BPK 122 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas tik tuo atveju, kai yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis trukdys procesui ir tai turi būti pagrįsta duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius, nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.
Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir ši apylinkės teismo išvada, jog įtariamasis gali trukdyti procesui nėra argumentuota ir, įvertinus pateiktus teismui duomenis, nepagrįsta. Vien tai, kad nusikaltimo bendrininkas T. V. B. yra jaunesnis už įtariamąjį ir nerasti visi pagrobti daiktai, šiuo atveju nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad N. J. būdamas laisvėje trukdys procesui paveikdamas kitą proceso dalyvį. Kaip jau minėta BPK 122 straipsnio 3 dalyje tiksliai nurodytas aplinkybių sąrašas, tačiau skundžiamoje nutartyje šio pagrindo buvimą patvirtinantys duomenys nenurodyti, o pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys nėra pakankami tokiai išvadai padaryti. Nors skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, kad įtariamasis gali daryti poveikį kitam įtariamajam ir slėpti nusikaltimo įkalčius, šios nutarties nagrinėjimo metu tiek įtariamasis T. V. B., tiek pats įtariamasis N. J. jau buvo apklausti, jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką, jų paaiškinimai yra fiksuoti BPK nustatyta tvarka, todėl nėra aišku, kokiu būdu įtariamasis galėtų paveikti bendrininką.
Šioje baudžiamojoje byloje N. J. įtariamas tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymu. Kaip jau minėta, už šio nusikaltimo padarymą numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir kitos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teisėjas, spręsdamas, ar reikia skirti griežčiausią kardomąją priemonę, atsižvelgia ne tik į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, bet ir šios veikos pobūdį, į įtariamojo asmenybę, į tai, ar įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir (ar) darbą, kitą užsiėmimą, į įtariamojo amžių, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (LR BPK 121 str.). Be to, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
Priešingai nei konstatavo teismas, apeliantė pagrįstai nurodo, kad įtariamasis N. J. anksčiau nebuvo teistas pagal BK 178 str. 2 d. Iš „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad N. J. 2014-10-07 buvo teistas pagal BK 140 str. 2 d., paskiriant jam viešųjų darbų bausmę, kurią jis atliko, be to, N. J. turi šeimą, gyvena su tėvais, augina sūnų, yra neįgalus (darbingumo lygis 35 %), turi įregistravęs ūkį. Taip pat reikšminga yra tai, kad jis pilnai prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą veiką, be to, nusikalstamos veikos pobūdis rodo, kad šiai veikai nebuvo reikalingas ypatingas pasiruošimas, planavimas, o padaryta žala tesiekia 349 Eur. Aplinkybės, kad ankstesni ikiteisminiai tyrimai N. J. buvo nutraukti, o viena byla buvo perduota teismui, nors pareiškimo dėl suėmimo paskyrimo dieną ši byla dar nebuvo išnagrinėta, tėra asmenį charakterizuojančios, tačiau negalinčios reikšmingai įtakoti sprendimą dėl suėmimo skyrimo aplinkybės. Taigi vertinant šias aplinkybes kartu su pirmiau nustatytomis, darytina išvada, kad N. J. sveikatos būklė bei siejantys socialiniai ryšiai yra pakankami, jog užtikrintų jo dalyvavimą procese netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, kurios taikymas nagrinėjamu atveju prieštarauja proporcingumo principui. Todėl darytina išvada, kad skunde nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pakeisti įtariamajam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą kita kardomąja priemone. Vis tik, teisėjų kolegija atsižvelgdama į įtariamojo polinkį daryti įvairius teisės pažeidimus konstatuoja, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės tikslai bus pasiekti taikant vieną iš griežtesnių kardomųjų priemonių - namų areštą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str. 2 d., 132 str., teismas,
n u t a r i a:
pakeisti N. J. kardomąją priemonę – suėmimą kita kardomąja priemone.
Skirti įtariamajam N. J. namų areštą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant N. J. nuo 22. 00 val. iki 6. 00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti su T. V. B.
Įspėti N. J., kad už namų arešto sąlygų pažeidimą jam gali būti paskirtas suėmimas arba intensyvi priežiūra, jei tam būtų pagrindas.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Donatas Jatužis
Valdas Ciesiūnas
Algirdas Gaputis